Civilinė byla Nr. 3K-3-352/2006
Procesinio sprendimo kategorija 129.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Daivos Prunskienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės Daivos Prunskienės prašymą dėl netinkamo teismo sprendimo įvykdymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Antstolė Daiva Prunskienė padavė teismui prašymą spręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimo nevykdymo. Ji nurodė, kad jos kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla dėl darbdavio įsakymo panaikinimo ir darbuotojo grąžinimo į eitas pareigas bei susidariusio atlyginimo skirtumo išmokėjimo, kurioje skolininkas yra Užsienio reikalų ministerija, išieškotojas – E. G.. Kadangi skolininkas laikinai grąžino E. G. į Užsienio reikalų ministerijos Prezidento protokolo skyriaus vedėjo pareigas, tai jis teismo sprendimo neįvykdė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. spalio 19 d. nutartimi įpareigojo skolininką Užsienio reikalų ministeriją įvykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimą (iš dalies pakeistą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartimi).
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu yra panaikintos užsienio reikalų ministro 2004 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. K-213 2, 3 dalys ir pareiškėjas grąžintas į Užsienio reikalų ministerijos Prezidento protokolo skyriaus vedėjo pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartimi ši teismo sprendimo dalis yra palikta nepakeista. Teismas sprendė, kad skolininkas, laikinai grąžindamas E. G. į Užsienio reikalų ministerijos Prezidento protokolo skyriaus vedėjo pareigas, netinkamai vykdo teismo sprendimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį panaikino; antstolės Daivos Prunskienės prašymą dėl sprendimo neįvykdymo atmetė.
Teismas nustatė, kad skolininko rašte Nr. (01-03)-3-23268 antstolei nurodyta, kad, vykdydamas teismo sprendimą, užsienio reikalų ministras 2005 m. birželio 2 d. išleido įsakymą Nr. K-170, kuriuo pripažino netekusiais galios užsienio reikalų ministro 2004 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. K-213 2,3 punktus, paliekant galioti užsienio reikalų ministro 2003 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 223K 1 punktą. Kadangi administraciniai teismai panaikino būtent 2004 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. K-213 2,3 punktus, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio 1 d. nutartyje konstatavo, kad 2003 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 223K 1 punktas nebuvo skundžiamas ir negali būti revizuojamas, tai užsienio reikalų ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. K-170 atitinka vykdomų administracinių teismų sprendimų esmę. E. G. į Užsienio reikalų ministerijos Prezidento protokolo skyriaus vedėjo pareigas buvo perkeltas užsienio reikalų ministro 2003 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 223K, todėl šio įsakymo tolimesnis galiojimas reiškia, kad jis grąžintas į tas pačias pareigas ir tomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo iki priimant teismų sprendimais panaikintą užsienio reikalų ministro 2004 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. K-213. Kolegijos nuomone, yra visiškai atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas antstolės Daivos Prunskienės kontora prašo panaikinti 2005 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, kuria yra panaikinta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis ir atmestas antstolės Daivos Prunskienės prašymas dėl sprendimo nevykdymo bei palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį. Kasacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį ir nustatęs, kad skolininkas Užsienio reikalų ministerija, grąžinusi suinteresuotą asmenį E. G. į Užsienio reikalų ministerijos Prezidento protokolo skyriaus vedėjo pareigas „laikinai, esant tarnybinei būtinybei“, tinkamai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kartu ir vykdomąjį rašą, išėjo už CPK 586 straipsnio 1 dalies, 587 straipsnio 1 punkto taikymo ir aiškinimo ribų. Kasatoriaus nuomone, vykdomajame rašte, kuris yra vykdymo veiksmų pagrindas, jokių nuorodų į tai, kad E. G. į Prezidento protokolo skyriaus pareigas grąžinamas „laikinai, esant tarnybinei būtinybei“, nėra.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. vasario 9 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-85/2005) yra konstatavęs, kad vykdomieji raštai turi griežtai atspindėti priimto teismo procesinio sprendimo rezoliuciją, neturi būti traktuojami plečiamai ar kaip kitaip. Kadangi vykdomajame rašte nenurodomas E. G. grąžinimas į Prezidento protokolo skyriaus pareigas „laikinai, dėl tarnybinės būtinybės“, tai „laikinai, dėl tarnybinės būtinybės“ E. G. grąžinimas į Prezidento protokolo skyriaus vedėjo pareigas negali būti vertinamas kitaip, kaip tik netinkamas vykdomojo rašto įvykdymas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas (skolininkas) Užsienio reikalų ministerija prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio 1 d. nutartyje išaiškino, kad tarnybinės būtinybės atsiradimo ir pasibaigimo fakto konstatavimas yra darbdavio, šiuo atveju užsienio reikalų ministro, diskrecija, suponuoja atsakomybės už ministerijai pavestų funkcijų tinkamą įgyvendinimą, todėl valstybės tarnautojas, dėl tarnybinio būtinumo laikinai vykdęs jam nustatytas pareigas, neturi teisinių pagrindų perkėlimo pasibaigimą ginčyti įrodinėdamas išlikusią tarnybinę būtinybę. Teismas nutartyje konstatavo, kad, pasibaigus tarnybiniam būtinumui ir 2004 m. liepos 7 d. įsakymu perkėlus E. G. į kitas pareigas, URM pažeidė teisės aktų reikalavimus ta prasme, kad diplomatui nebuvo pateikti du pasiūlymai eiti kitas pareigas, todėl, teismo nuomone, E. G. teisės buvo pažeistos ir gintinos, t. y. užsienio reikalų ministro 2004 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. K-213 2 ir 3 dalys naikintinos ir pareiškėjas grąžintinas į URM Prezidento protokolo skyriaus vedėjo pareigas 2003 m. liepos 25 d. įsakyme Nr. 223-K nustatytomis sąlygomis. Taigi Vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nedviprasmiškai pasisakė, kad E. G. nėra ir negali būti grąžinamas eiti URM Prezidento protokolo skyriaus vedėjo pareigas nuolatinai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės
Antstolės D. Prunskienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla, kurioje išieškotojas – E. G., skolininkas Užsienio reikalų ministerija, dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į eitas pareigas bei susidariusio atlyginimo skirtumo išmokėjimo. Skolininkui buvo įteiktas antstolės raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju. 2005 m. rugpjūčio 1 d. skolininkas (darbdavys) antstolės kontorai pateikė raštą, informuodamas, kad teismo sprendimą įvykdė, t. y. laikinai grąžino E. G. į Užsienio reikalų ministerijos Prezidento protokolo skyriaus vedėjo pareigas. Kadangi teismo vykdomajame rašte nėra nurodyta „laikinai grąžinti“ pareiškėją į minėtas pareigas, tai antstolė surašė sprendimo neįvykdymo aktą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasatorė teigia, kad skolininkas Užsienio reikalų ministerija Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą įvykdė netinkamai, nes į atitinkamas pareigas E. G. grąžino laikinai, dėl tarnybinės būtinybės. Jos teigimu, vykdomajame rašte nėra jokios nuorodos į laikiną, dėl tarnybinės būtinybės E. G. grąžinimą į Prezidento protokolo skyriaus vedėjo pareigas. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad skolininkas Užsienio reikalų ministerija įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą tinkamai, netinkamai aiškino ir taikė CPK 586 straipsnio 1 dalies, 587 straipsnio 1 punkto nuostatas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad vykdomajame rašte, kuris yra vykdymo veiksmų pagrindas, jokių nuorodų į tai, kad E. G. į Prezidento protokolo skyriaus pareigas grąžinamas laikinai, esant tarnybinei būtinybei, nėra. Su kasacinio skundo argumentais negalima sutikti.
Vykdymo procesas galimas tik esant vykdomajam dokumentui, t. y. oficialiam teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotam dokumentui, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586 straipsnis). Pagal CPK 587 straipsnį vykdomieji dokumentai yra: vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu; teismo įsakymai; institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais; kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomųjų dokumentų rūšis ir yra išduodamas remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, arbitražų sprendimais, užsienio teismų sprendimais, kitais vykdytinais dokumentais. Taigi vykdomasis raštas yra neatskiriama teismo procesinio sprendimo dalis tuomet, kai yra vykdomas priverstinis vykdymas. Nagrinėjamu atveju antstolė traktuoja vykdomąjį raštą atskirai nuo teismo procesinio sprendimo, t. y. kaip visiškai atskirą, savarankišką dokumentą, kurio pagrindu turi būti įvykdytas teismo sprendimas ir todėl daro esminę klaidą. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų pagrindas yra vykdomasis raštas, tačiau vykdymo teisinis pagrindas visada yra teismo procesinis sprendimas, o ne vykdomasis raštas.
Nustatyta, kad pareiškėjas E. G. ginčijo užsienio reikalų ministro 2004 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. K-213 2 punktą dėl jo paskyrimo iš Prezidento protokolo skyriaus vedėjo pareigų į Konsulinio departamento Konsulinės informacijos ir analizės skyriaus patarėjo pareigas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu nusprendė panaikinti užsienio reikalų ministro 2004 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. K-213 2 ir 3 dalis ir grąžinti pareiškėją į Užsienio reikalų ministerijos Prezidento protokolo skyriaus vedėjo pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio 1 d. nutartimi šią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Skolininkas (darbdavys), vykdydamas sprendimą antstoliui raštu nurodė, kad užsienio reikalų ministras 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. K-170 pripažino netekusiais galios užsienio reikalų ministro 2004 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. K-213 2 ir 3 dalis, paliekant galioti užsienio reikalų ministro 2003 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 223 K 1 dalį, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje buvo nustatęs, kad pareiškėjas E. G. grąžintinas į Prezidento protokolo skyriaus vedėjo pareigas užsienio reikalų ministro 2003 m. liepos 25 d. įsakyme Nr. 223-K nustatytomis sąlygomis.
Pažymėtina, kad 2003 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 223 K 1 punktas teismui nebuvo skundžiamas, todėl ir negali būti kvestionuojamas. Juo E. G. esant tarnybinei būtinybei, laikinai perkeltas iš Lietuvos Respublikos ambasados Latvijos Respublikoje patarėjo pareigų į Prezidento protokolo skyriaus vedėjo pareigas. Taigi jis grąžintas į tas pačias pareigas ir tomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo iki priimant teismų sprendimais panaikintą ministro įsakymą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad skolininkas (darbdavys) visiškai atkūrė iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, tai reiškia, kad tinkamai įvykdė teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Algis Norkūnas
Bronius Pupkovas