Civilinė byla Nr. e2A-2648-967/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13628-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Strateginiai sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Strateginiai projektai“ ieškinį atsakovui R. J. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Strateginiai projektai“ (toliau – ieškovė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. DGKS-1932 darbo byloje Nr. APS-36-3927 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas), kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino R. J. (toliau – ir darbuotojas, atsakovas) prašymą bei išieškojo darbuotojo naudai iš ieškovės 309,09 Eur darbo užmokestį už 2018 metų kovo mėnesį, po 400,00 Eur darbo užmokesčio už 2018 metų balandžio-gruodžio mėnesius, 555,00 Eur darbo užmokestį už 2019 metų sausio mėnesį, 444,00 Eur darbo užmokestį už 2019 metų vasario mėnesį, 1 086,14 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei išeitinę išmoką, 584,21 Eur netesybų (suma su privalomais mokesčiais), pateikė teismui ieškinį prašydama panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo R. J. nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. kovo 6 d. sudarė darbo sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą statybų darbų vadovo pareigoms vykdyti, darbo užmokesčio dydis per mėnesį – 400,00 Eur. Atsakovas 2019 m. sausio 25 d. pateikė prašymą dėl nemokamų atostogų 28 kalendorinėms dienoms laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. imtinai. Atlyginimas atsakovui buvo mokamas kiekvieną mėnesį (kartais avansu į priekį už nesibaigusį mėnesį) grynaisiais pinigais, jam pasirašant pinigų išmokėjimo žiniaraštyje. Dėl padarytų nuostolių atsakovas atleistas 2019 metų kovo mėnesį, jam siūlyta rašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru. Atsakovas prašymo nepateikė ir 2019 m. vasario 27 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį, paaiškindamas, kad darbo laikotarpiu ieškovė jam nemokėjo darbo užmokesčio, nepateikė darbo sutarties, kurios pagrindu jis vykdė darbo funkcijas. Ieškovės teigimu, atsakovas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu netinkamai prižiūrėjo jam patikėtus statybos objektus ir pavestų darbo funkcijų neatliko. Atsakovas 2019 m. vasario 22 d. išsiųstu ieškovei elektroniniu paštu pareiškė nuo 2019 m. vasario 22 d. nutraukiantis darbo sutartį. Kadangi nuo to laiko, kai buvo pateiktas prašymas suteikti nemokamas atostogas, atsakovas dokumentų ieškovės direktoriui neperdavė, jam 2019 m. vasario 26 d. išsiųstas reikalavimas grąžinti dokumentus.

3.       Darbo ginčų komisijoje vykusio 2019 m. kovo 27 d. posėdžio metu atsakovas prašė atidėti posėdį, negalėdamas atsakyti ar jis pats pasirašė pinigų išmokėjimo žiniaraštyje. Antrajame Darbo ginčų komisijos posėdyje atsakovas nepaneigė, kad tai jis pinigų išmokėjimo žiniaraštyje patvirtino, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. gavo 4 860,00 Eur. Gavęs jam priklausantį darbo užmokestį ir savo noru išėjęs nemokamų atostogų, atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, siekia praturtėti ieškovės sąskaita.

4.       Ieškovė Darbo ginčų komisijai buvo pateikusi pinigų išmokėjimo žiniaraštį, kuriame pasirašydamas atsakovas patvirtino, kad iš ieškovės per laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. gavo 4 860,00 Eur. Nors atsakovas nepaneigė, kad prie kiekvieno išmokėjimo yra jo ranka rašyta vardo pirmoji raidė ir pavardė, Darbo ginčų komisija nepasisakė dėl šio įrodymo įrodomosios reikšmės, sprendžiant dėl atsakovui išmokėtų lėšų už išdirbtą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo daryti išvados, kad atsakovui darbo užmokestis nebuvo mokamas per visą 2018 m. kovo 6 d. darbo sutarties Nr. 1 galiojimo laikotarpį.

5.       Nors Darbo ginčų komisijos sprendime pinigų išmokėjimo žiniaraštis buvo nuginčytas, tačiau liko nepaneigta aplinkybė, kad atsakovas gavo jam priklausančias lėšas, kilusias iš darbo santykių.

6.       Ieškovės teigimu, visas atlyginimas darbuotojui buvo išmokėtas, jo prašymu jis buvo išleistas nemokamų atostogų ir atleistas iš darbo. Darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojui faktą pagrindžia pinigų išmokėjimo žiniaraštis, kuriame yra paties darbuotojo ranka daryti įrašai, įrodantis, kad su juo buvo visiškai atsiskaityta, mokant grynaisiais pinigais kiekvieną mėnesį. Darbo ginčų komisija šių įrodymų nepriėmė ir jų nevertino, priimdama neteisingą sprendimą.

7.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2019 m. vasario 22 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo pateikė dėl to, kad daugiau kaip du mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis. Prašymo suteikti nemokamas atostogas 2019 metų vasario mėnesį nerašė, jų neprašė. Ieškovės pateiktame pinigų išmokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų sumas buvo gavęs, jas išleido statybinių medžiagų įsigijimui ir kurui, t. y. darbo reikmėms, už jas atsiskaitė, pateikdamas medžiagų pirkimo PVM sąskaitas-faktūras. Sužinojęs, kad yra atleistas DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, prašė pakeisti atleidimo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19308-727/2019 ieškinį atmetė ir nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 309,09 Eur darbo užmokestį už 2018 metų kovo mėnesį, po 400,00 Eur darbo užmokestį už 2018 metų balandžio-gruodžio mėnesius, 555,00 Eur darbo užmokestį už 2019 metų sausio mėnesį, 444,00 Eur darbo užmokestį už 2019 metų vasario mėnesį, 531,14 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 555,00 Eur išeitinę išmoką ir 584,21 Eur netesybų (visos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių); išieškoti iš ieškovės valstybės naudai 5,11 Eur pašto išlaidų; nurodė, kad, sprendimo dalis dėl atsakovo naudai iš ieškovės priteistos 555,00 Eur (suma su privalomais mokesčiais) išeitinės išmokos vykdytina skubiai; šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

2.       Teismas darė išvadą, kad ieškovė, teigdama, jog darbuotojui mokėjo atlyginimą kas mėnesį grynaisiais pinigais, nepateikė darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių, kasos išlaidų orderių, kaip teisės aktų nustatytų privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių darbo užmokesčio sumokėjimą darbuotojui grynais pinigais faktą, patvirtinančių darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumokėjimo faktą, atlyginimo paskaičiavimo / priskaičiavimo žiniaraščių, duomenų apie suteiktas atostogas, už kurias atitinkamai buvo paskaičiuota ir sumokėta, ar nepanaudotų atostogų trukmę. 

3.       Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas pinigų išmokėjimo žiniaraštis negali būti laikomas tinkamu ir neabejotinu įrodymu ieškovės įrodinėjamai atlyginimo sumokėjimo darbuotojui grynaisiais pinigais aplinkybei pagrįsti. Pinigų išmokėjimo žiniaraštyje įrašytas laikotarpis už 2018 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesius (įmonės vadovo ranka įrašytas kitas laikotarpis: nuo 2018 metų kovo mėnesio iki 2019 metų kovo mėnesio), jis nėra datuotas atskirais mėnesiais, o 2019 metų kovo mėnesį atsakovas jau nebedirbo, nurodytos sumos neatitinka darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio dydžio ir yra ženkliai viršytos, jame nėra pinigų gavėjo parašų, nors pinigų gavimo atsakovas neginčijo, įvardindamas kitą to kilmę. Ieškovės direktoriaus M. T. ranka įrašyta, kad „pinigai“ sumokėti už „07 mėn.“, „07-08 mėn.“, „09 mėn.“, „09-10 mėn.“, ir „10 mėn.“. Įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad darbdavės teiginys, jog pagal šį žiniaraštį buvo sumokėtas darbo užmokestis už 2018 metų kovo mėnesio – 2019 metų kovo mėnesio laikotarpį vertintinas kritiškai, jokių įrašų už 2019 metus apskritai nėra. Pinigų išmokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas – „av. atlyg.“, o ne darbo užmokestis, tačiau nėra darbuotojo prašymų mokėti jam avansą, o darbo sutartyje numatytas atlyginimo mokėjimas kartą į mėnesį.

4.       Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateiktas kitas pinigų išmokėjimo žiniaraštis jos nurodomos aplinkybės, kad atsakovui pagal jį būdavo duodama tam tikra suma medžiagoms įsigyti, neįrodo, nes jis yra šalių nepasirašytas, su ieškovės direktoriaus M. T. prierašais, neaiškus pinigų išmokėjimo pagrindas, nepateikti gryniesiems pinigams gauti kasos išlaidų orderiai ar kasos knygos duomenys. Rašytinių duomenų – įsigytų medžiagų pirkimo dokumentų pinigų išmokėjimo žiniaraštyje nurodomų sumų panaudojimo aplinkybei įrodyti ieškovė nepateikė, nors teigė, kad tokius turi ir dėl jų pateikimo posėdyje buvo padaryta pertrauka. Teismo įsitikinimu, buvo nepaneigti atsakovo argumentai, kad pinigų išmokėjimo žiniaraštyje, kuriuo darbdavė grindė atlyginimo darbuotojui išmokėjimo aplinkybę, nurodytas sumas jis išleido darbo reikmėms (statybinėms medžiagoms, kurui ir pan.). Kadangi esant ginčui dėl darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio sumokėjimo fakto įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, t. y. darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad pinigų išmokėjimo žiniaraštyje nurodytas sumas darbuotojas nebuvo išleidęs darbo reikmėms, o gavo kaip atlygį už darbą.

5.       Teismas nurodė, kad darbdaviui nevykdant pareigos tvarkyti buhalterinės apskaitos dokumentus pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, tai darant akivaizdžiai aplaidžiai, jam tenka tokių neigiamų padarinių rizika, o visos abejonės sprendžiamos darbuotojo naudai. Ieškovė nepateikė darbo užmokesčio paskaičiavimo ir sumokėjimo žiniaraščių, atitinkančių Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, reikalavimus, kasos išlaidų orderių, mokėjimo pavedimų, kasos knygų išrašų, t. y. įrodymų, patvirtinančių darbo užmokesčio už visą darbo santykių laikotarpį bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas darbuotoją atleidus sumokėjimo faktą.

6.       Teismo įsitikinimu, ieškovė byloje neįrodė, kad darbuotojas prašė suteikti 2019 m. vasario mėnesį nemokamas atostogas, todėl pripažino, jog darbuotojas prašymo nerašė ir ieškovės į bylą pateikto prašymo nepasirašė, darbuotojui deklaruotas nemokamas atostogas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 22 d. laikant neteisėtomis. Kadangi ieškovė nurodė, kad atsakovo paskutinė darbo diena buvo 2019 m. vasario 22 d., teismas sprendė darbo užmokesčio už likusį darbo santykių laikotarpį jo naudai neišieškoti, nes ieškovė neketino vykdyti darbo sutarties.

7.       Teismas konstatavo, jog darbuotojo prašymo dėl atleidimo iš darbo (elektroniniu paštu) išsiuntimo dieną (2019 m. vasario 22 d.) atsakovui nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2018 mėnesio kovo mėnesio, todėl jis buvo įgijęs teisę nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nors darbuotojas, išreikšdamas raštu tokią valią, DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nepaminėjo, tačiau iš prašymo (laiško) turinio darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį nurodytu pagrindu buvo akivaizdi. Darbdavys negalėjo koreguoti tokio prašomo atleidimo pagrindo ir savo nuožiūra atleisti darbuotoją kitu įstatyminiu pagrindu, nors tą faktiškai ir padarė, atleidimo pagrindu nurodydamas DK 55 straipsnio 1 dalį, nes darbuotojo prašymas nebuvo gautas, todėl sprendė, jog yra pagrindas pripažinti darbo ginčo šalių darbo santykius nutrūkus DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

8.       Teismas nurodė, jog nėra pagrindo vadovautis darbuotojo prašyme nurodyta darbo sutarties nutraukimo data (2019 m. vasario 23 d.), nes darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį 2019 m. kovo 1 d., įgyvendino savo teisę nutraukti darbo sutartį pasibaigus įstatymo nustatytam įspėjimo terminui, todėl nutraukus darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbuotojui priklauso vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

9.       Teismas, pripažinęs darbuotojui suteiktas nemokamas atostogas neteisėtomis, nusprendė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavio 309,09 Eur darbo užmokesčio už 2018 metų kovo mėnesį, po 400,00 Eur darbo užmokesčio už 2018 metų balandžio-gruodžio mėnesius, 555,00 Eur darbo užmokesčio už 2019 metų sausio mėnesį, 444,00 Eur (555,00 Eur : 20 d. d. x 16 d. d.) darbo užmokesčio už 2019 metų vasario mėnesį, 531,14 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 555,00 Eur išeitinės išmokos (neatskaičius mokesčių).

10.       Teismas vertinimu, darbdavys pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką, nes bylos medžiagoje nėra duomenų, jog šalys buvo sutariusios dėl vėlesnio atsiskaitymo, todėl privalo mokėti 584,21 Eur (555,00 Eur: 20,9 vid. d. d. x 22 d. d.), neatskaičius mokesčių, netesybų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.        Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19308-727/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pripažįstant, kad 2018 m. kovo 6 d. darbo sutartis Nr. 1 nutraukta pagal DK 55 straipsnio 1 dalį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavęs, kad ieškovė nei?rode?, jog atsakovas pras?e? suteikti 2019 metų vasario me?nesį nemokamas atostogas. Pažymėjo, jog atsakovas nepaneige?, kad pras?ymo de?l nemokamu? atostogu? neteikė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas prašymo nepasirašė, nesudaro pagrindo laikyti prašymą negaliojančiu, o nemokamas atostogas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 22 d. pripaz?inti neteise?tomis.

11.2.                      Darbo ginčų komisijos sprendimas pripažinti 2018 m. kovo 6 d. darbo sutartį Nr. 1 nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepagrįstas, nes atsakovui sulygtas darbo užmokestis buvo išmokėtas. Nevykdydamas 2018 m. kovo 6 d. darbo sutartimi Nr. 1 prisiimtų darbo funkcijų, atsakovas išreiškė norą toliau nebedirbti, nutraukdamas 2018 m. kovo 6 d. darbo sutartį Nr. 1 DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl išeitine? išmoka jam nepriklauso.

12.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19308-727/2019 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Ieškovės apeliacinio skundo dalykas neatitinka CPK 326 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių, todėl negali būti apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo objektu.

12.2.                      Ieškovė nenurodė apeliacinio skundo pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis turėtų būti įvertintas pirmosios instancijos teismo sprendimo (ar jos dalies) neteisėtumą ir (arba) nepagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas atitinka pareikštą ieškinį, dėl kurio argumentų pirmosios instancijos teismas yra išsamiai pasisakęs.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

15.       Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovas 2018 m. kovo 6 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovas nuo 2018 m. kovo 8 d. pradėjo dirbti įmonėje statybos darbų vadovu; jam nustatytas 400,00 Eur darbo užmokestis, mokamas vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, darbo sutartis nutraukta 2019 m. kovo 1 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Darbuotojas 2019 m. vasario 27 d. prašymu dėl darbo užmokesčio išieškojimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. DGKS-1932, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-3927 prašymą patenkino: pripažino, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o 2019 m. vasario 1 d. – 2019 m. vasario 22 d. nemokamos atostogos – neteisėtos; nusprendė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 309,09 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2018 metų kovo mėnesį, po 400,00 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. balandžio-gruodžio mėnesius, 555,00 Eur darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėnesį, 444,00 Eur darbo užmokestį už 2019 metų vasario mėnesį, 1 086,14 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei išeitinę išmoką ir 584,21 Eur delspinigių; sprendimo dalį dėl 555,00 Eur išieškojimo nukreipė vykdyti skubiai.

16.       Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu, 2019 m. gegužės 6 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti Darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą ir pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta pagal 55 straipsnio 1 dalį, priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priėjęs prie išvados, kad ieškovė neįrodė darbo užmokesčio už visą darbo santykių laikotarpį ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, darbuotoją atleidus, sumokėjimo fakto bei darbuotojo valios suteikti 2019 metų vasario mėnesį nemokamas atostogas, todėl pripažino, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir atsakovui laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. – 2019 m. vasario 22 d. deklaruotos nemokamos atostogos – neteisėtos; priteisė atsakovui 309,09 Eur darbo užmokestį už 2018 metų kovo mėnesį, po 400,00 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. balandžio-gruodžio mėnesius, 555,00 Eur darbo užmokestį už 2019 metų sausio mėnesį, 444,00 Eur darbo užmokestį už 2019 metų vasario mėnesį, 531,14 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 555,00 Eur išeitinę išmoką. Dėl uždelsimo atsiskaityti pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovo naudai taip pat priteisė 584,21 Eur netesybų.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, sprendžiant darbo ginčą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo

17.       Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, sumokėjimo atsakovui, dirbusiam pas ieškovę statybos darbų vadovu ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriam išspręsti reikšminga nustatyti ar darbuotojui buvo faktiškai sumokėtos visos jam priklausančios su darbo santykiais susijusios sumos.

18.       Pagal DK 214 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą sudaryti ir turėti atsiskaitymą su darbuotoju patvirtinančius dokumentus. Dėl to, kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, pareiga įrodyti, kad su atleistu darbuotoju atsiskaityta, tenka darbdaviui, nagrinėjamu atveju – ieškovei.

19.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės remiasi pagrindiniu argumentu, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, tokiu būdu padarydamas nepagrįstas išvadas, kad atsakovui už visą darbo santykių laikotarpį nebuvo mokamas darbo užmokestis.

20.       Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

21.       Kasacinis teismas dėl proceso teisės normų, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

22.       Remiantis darbo sutarties 3 punktu, atsakovui 400,00 Eur dydžio darbo užmokestis turėjo būti mokamas kartą per mėnesį, iki sekančio mėnesio 15 d. Kartu su ieškiniu ieškovės buvo pateiktas 2018 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesių žiniaraštis, kuris, jos teigimu, įrodo, kad su atsakovu yra atsiskaityta, visa darbo santykių galiojimo laikotarpiu išmokėta suma – 4 860,00 Eur.

23.       Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog 2018 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesių žiniaraštis negali būti laikomas neabejotinai faktines aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, patvirtinančiu įrodymu. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog 2018 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesių žiniaraštyje yra ieškovės vadovo M. T. ranka daryti prierašai, konkrečiai, po dokumento pavadinimo esančiame užrašytame 2018 metų rugpjūčio-gruodžio laikotarpyje, darytas įrašas, kad laikotarpis, už kurį yra sudarytas pinigų išmokėjimo žiniaraštis, apima 2019 metų sausio-kovo mėnesius, o pinigų išmokėjimo žiniaraščio apačioje parašyta, jog viso išmokėta atlyginimo 4 860,00 Eur nuo 2018 metų kovo mėnesio iki 2019 metų kovo mėnesio, kai tuo tarpu faktiškai įrašai apie pinigų išmokėjimą atsakovui ,,av. atlyg.“ pagrindu daryti nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl darbo užmokesčio dalies mokėjimo avansu šalys rašytinio susitarimo sudarę nebuvo, priešingai, kaip minėta, pagal šalių sudarytą darbo sutartį darbo užmokestis darbuotojui turėjo būti mokamas tik vieną kartą per mėnesį, iki einamojo mėnesio 15 d. Jokia kita darbo užmokesčio mokėjimo tvarka šalių susitarimu patvirtinta, kaip tai numatyta darbo sutarties 3 punkte, nebuvo. Duomenų, kad šalys dėl kitokių, negu buvusios numatytos darbo užmokesčio mokėjimo sąlygos, būtų inicijavusios derybas, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, be kita to, dalinių avansinių mokėjimų darbo užmokesčio sumos, nurodytos 2018 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesių žiniaraštyje, už 2018 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius viršijo darbo sutartyje numatytą 400,00 Eur darbo užmokesčio dydį. Pavyzdžiui, bendrai už 2018 metų liepos mėnesį nurodytas išmokėjimas – 800,00 Eur, už 2018 metų rugpjūčio mėnesį – 1 130,00 Eur + 500,00 Eur už liepos-rugpjūčio mėnesius, už 2018 metų rugsėjo mėnesį – 2 130,00 Eur, už 2018 metų spalio mėnesį – 120,00 Eur + 180,00 Eur už rugsėjo-spalio mėnesį. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog praėjus 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui, darbo sutartis nebuvo keičiama, užfiksuotas darbo užmokesčio dydis – 400,00 Eur, papildomas susitarimas dėl darbo apmokestinimo priedų skyrimo forma nesudarytas. Kad darbo užmokestis įprastai neviršydavęs 400,00 Eur, patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas, iš kurio matyti, jog ieškovė buvo deklaravusi tokias draudžiamąsias pajamas: už 2018 metų kovo mėnesį – 309,09 Eur, už 2018 metų balandžio mėnesį – 400,00 Eur, už 2018 metų gegužės mėnesį – 400,00 Eur, už 2018 metų birželio mėnesį – 400,00 Eur, už 2018 metų liepos mėnesį – 400,00 Eur, už 2018 metų rugpjūčio mėnesį – 400,00 Eur, už 2018 metų rugsėjo mėnesį – 400,00 Eur, už 2018 metų spalio mėnesį – 400,00 Eur, už 2018 metų lapkričio mėnesį – 400,00 Eur, už 2018 metų gruodžio mėnesį – 400,00 Eur, už 2019 metų sausio mėnesį – 555,00 Eur, už 2019 metų vasario mėnesį – 0,00 Eur, nedraudiminio laikotarpio priežastis – nemokamos atostogos, už 2019 metų kovo 1 d. – 531,14 Eur. Tad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė įrodė atsiskaitymo grynaisiais pinigais faktą 4 860,00 Eur darbo užmokesčio sumai už laikotarpį nuo 2018 metų kovo mėnesio iki 2019 metų kovo mėnesio.

24.       Nepaisant to, kad aukščiau aptartame 2018 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesių žiniaraštyje kiekviena į jį įrašyta išmokama suma nebuvo patvirtinta atsakovo parašais, jis paties išmokėjimo fakto, gaudamas atitinkamo dydžio sumas, neginčijo, tačiau nurodė, kad jos buvo jam išmokamos statybinėms medžiagoms vykdant statybos darbus įsigyti. Tuo tarpu ieškovė su tokia 2018 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesių žiniaraštyje išmokėtų sumų paskirtimi nesutiko, paaiškindama, jog statybinėms medžiagoms įsigyti atsakovui sumos būdavo išmokamos atskirai ir savo argumentams pagrįsti pateikė 2018 m. gruodžio 3 d. patvirtintą 2018 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesių žiniaraštį, kuriame iš viso nurodyta išmokėta suma – 5 058,00 Eur, pinigų išmokėjimo pagrindas – ,,av. statyb. medž.“, ,,kurui“, pinigų išmokėjimo laikotarpis nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d., sumų dydis nuo 50,00 Eur iki 300,00 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, nagrinėjamu atveju nurodydama, kad minėtos sumos būtent pagal šį 2018 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesių žiniaraštį atsakovui būdavo išmokamos statybinėms medžiagoms įsigyti, ieškovė, nors ir teigdama, kad turi PVM sąskaitas-faktūras, patvirtinančias išmokėtų sumų panaudojimo paskirtį nurodytu laikotarpiu statybinėms medžiagoms įsigyti, jų bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Taigi, šiuo atveju negali būti daroma besąlyginė išvada, kad nutarties 21 punkte aptartas 2018 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesių žiniaraštis patvirtina darbo užmokesčio atsakovui išmokėjimą periodinėmis išmokomis, o šis 2018 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesių žiniaraštis – pinigų išmokėjimo faktą statybinėms medžiagoms įsigyti, tokius ieškovės teiginius laikant neįrodytais.

25.       Teismas turi vadovautis ne tik teisine logika, kaip apeliaciniame skunde, pakartodama ieškinio motyvus, buvo nurodžiusi ieškovė, tačiau ir rašytiniais įrodymais, kurių visumos pagrindu galėtų daryti išvadas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių (ne)egzistavimo, todėl šiuo atveju pagal rašytinių įrodymų visumą labiau tikėtina, kad atsakovui galėjo būti neišmokėtas darbo užmokestis daugiau kaip du mėnesius iš eilės negu kad kiekvieną mėnesį jis mokamas buvo, todėl neįrodžius priešingai, pateikiant pinigų išmokėjimo žiniaraščius už darbo užmokestį, kasos išlaidų orderius, naudojamos atsiskaitomosios sąskaitos išrašus, kuriuose būtų matyti atlikti mokėjimo pavedimai, aplinkybė, jog atsakovas buvo įgijęs teisę nutraukti darbo sutartį rašytiniu pranešimu pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kurį darbdavė, atleisdama darbuotoją, vienašaliu sprendimu neteisėtai pakeitusi į DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindą, laikytina įrodyta.

26.       Atsakovui priteistų su darbo santykiais susijusių išmokų dydžio ieškovei nekvestionavus, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl nemokamomų atostogų suteikimo

27.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas prašymo suteikti 2019 metų vasario mėnesį nemokamas atostogas nepasirašė, nesudaro pagrindo laikyti prašymą negaliojančiu, o nemokamas atostogas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 22 d. pripaz?inti neteise?tomis.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal DK 137 straipsnio nuostatas nemokamos atostogos gali būti suteikiamos tik darbuotojo prašymu, darbdavys neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas išeitų nemokamų atostogų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovės direktorius M. T. pripažino, jog 2019 m. sausio 25 d. prašymą dėl nemokamų atostogų atsakovo vardu surašė jis, o ne atsakovas, šis atsakovo parašu nėra patvirtintas.

29.       Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju darbdavei darbuotoją išleidus nemokamų atostogų be jo paties parašu patvirtinto rašytinio prašymo, kilus ginčui dėl darbuotojo valios gauti nemokamas atostogas, būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti tokios darbuotojo valios buvimą

30.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad darbdavės pateiktas jos vadovo surašytas 2019 m. sausio 25 d. prašymas dėl nemokamų atostogų, nepatvirtintas atsakovo parašu, neįrodo darbuotojo (atsakovo) valios gauti tokias atostogas, juolab kad ir nesant jo paties pasirašyto prašymo, nebuvo priimtas ir darbdavės įsakymas suteikti atsakovui nemokamas atostogas, todėl deklaruotos nemokamos atostogos laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 22 d. pagrįstai pripažintos neteisėtomis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

32.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir atliko išsamų jų vertinimą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pagrįstai nurodydamas, jog, kilus ginčui dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2019 metų vasario mėnesio darbuotojui mokėjimo, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimo ir darbuotojo valios gauti nemokamas atostogas, būtent darbdavei tenka pareiga įrodyti, kad tiek darbo užmokestis už šį laikotarpį, tiek kitos su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojui sumokėtas tinkamai, o nemokamų atostogų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 22 d. jis pats prašęs savo noru. Taigi, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis).

34.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teisingai taikant DK normas, reglamentuojančias individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme. Byloje nustatytoms šalių ginčo aplinkybėms teismas tinkamai taikė materialiąsias darbo teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, su darbo santykiais susijusių išmokų, darbo sutarčiai pasibaigus, išmokėjimą ir nemokamų atostogų suteikimą. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, neprašė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Strateginiai projektai“ apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19308-727/2019.

Teisėjai                                                                         Virginijus Kairevičius

                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

                                                                        Tatjana Žukauskienė