Administracinė byla Nr. I-242-394/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00095-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2; 1.16.6;1.15.2.3.2; 3.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. M., pareiškėjo atstovui advokatui E. M.,

atsakovų Raseinių rajono savivaldybės tarybos bei Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės tarybos, atstovui Raseinių rajono savivaldybės merui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. patikslintus skundus atsakovams Raseinių rajono savivaldybės tarybai bei Raseinių rajono savivaldybei, atstovaujamai Raseinių rajono savivaldybės tarybos, dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“, grąžinti pareiškėją į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas A. M. patikslintuose skunduose (1 t., b. l. 174–178, 184–188) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog susipažinęs su Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. vykusio posėdžio protokolu, o taip pat slapto balsavimo dėl jo atleidimo iš pareigų balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. l, konstatuoja, kad skundžiamas savivaldybės tarybos sprendimas priimtas remiantis suklastotais slapto balsavimo rezultatais. Kaip matyti iš balsų skaičiavimo komisijos protokolo, komisija balsavimui išdavė 13 balsavimo biuletenių, balsavimo urnoje rasta 13 balsavimo biuletenių ir visuose juose buvo balsuota už pareiškėjo atleidimą iš pareigų. Pagal Raseinių rajono savivaldybės tarybos balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų 11.1.1. punktą, slapto balsavimo biuleteniai tarybos nariams išduodami pasirašytinai. Suskaičiavus prie balsų skaičiavimo protokolo pridedamame tarybos narių, gavusių balsavimo biuletenius, sąraše esančius parašus, matyti, kad pasirašytinai buvo išduota 14 balsavimo biuletenių (tik prie G. K. parašo yra prierašas „nedalyvavau”). Biuletenius gavusių tarybos narių sąrašo 2-ame lape yra nurodyta, kad biuletenių pagaminta 25, išduota 13, neišduota 10 (kaip nurodoma, pastariesiems prieš atidarant urną nukirpti kampai), tai savaime prieštarauja tame pačiame sąraše esančiai informacijai, iš kurios matyti, kad biuletenių gavimą savo parašais patvirtino 14 tarybos narių. Net ir tuo atveju, jeigu informacija apie išduotų (13) ir neišduotų (10) biuletenių skaičių yra teisinga, akivaizdu, kad trūksta 2 balsavimo biuletenių, apie kuriuos balsų skaičiavimo komisijos dokumentuose neužsimenama. Pareiškėjo įsitikinimu, iš 13 slaptame balsavime dalyvavusių tarybos narių, 1 ar 2 galimai balsavo prieš sprendimo priėmimą (Raseinių rajono savivaldybės taryboje esant 25 nariams, sprendimo priėmimui buvo būtina surinkti ne mažiau, kaip 13 balsų) ir šie biuleteniai buvo pakeisti „dingusiais“, juose pažymint, kad balsuojama „už“, taip pasiekiant balsavusių tarybos narių grupei palankų rezultatą. Be to, aktas neatitinka viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Sprendime nenurodyta, nei kokiu pagrindu pareiškėją atleido, nei nuo kada. Pareiškėjui nebuvo pateiktas susipažinti sprendimas dėl atleidimo iš pareigų. Tik dėl to, kad dalyvavo tarybos posėdyje, jis galėjo pasidaryti balsavimo biuletenio kopiją, iki tarybos nariams išeinant balsuoti. Esminis yra skundžiamo administracinio akto pirmasis punktas, kuriuo nusprendžiama pareiškėją atleisti iš pareigų, tačiau iš šio akto teksto neįmanoma suprasti, kokiu faktiniu pagrindu pareiškėjas yra atleidžiamas iš pareigų. Jis buvo pateikęs prašymą jį atleisti iš pareigų savo noru. Tarybos posėdyje taip pat buvo siūloma ir svarstoma jį atleisti iš pareigų praradus pasitikėjimą. Dėl abiejų pagrindų tarybos nariai diskutavo, tačiau kažkodėl patvirtino balsavimo biuletenį, iš kurio pareiškėjui niekas neaišku. Nurodę balsavimo biuletenyje: „Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių A. M. iš pareigų“, – tarybos nariai dauguma balsavo „Atleisti“. Baigiantis metams, nenorėdamas sukelti kokių nors neigiamų pasekmių, pareiškėjas visus savo reikalus iš karto perdavė administracijos direktoriaus pavaduotojui J. K.. Tarybos posėdyje buvo kalbama ir apie pareiškėjo atleidimą dėl pasitikėjimo praradimo ir atleidimo jo prašymu. Po balsavimo pareiškėjui niekas neaišku. Jei pareiškėjas buvo atleistas, kaip praradęs pasitikėjimą, tai tas nepasitikėjimas nebuvo pagrįstas. Skundžiamą sprendimą priėmęs subjektas privalo šį deklaruojamą nepasitikėjimą pagrįsti faktiniais duomenimis, tai  šiuo  atveju nebuvo padaryta, todėl sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą aktą pripažinti negaliojančiu kaip neatitinkantį imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo normų reikalavimų (pripažinus negaliojančiu sprendimo 1-ą punktą, naikintina likusi administracinio akto dalis, kaip išvestinė iš aptartos skundžiamo akto nuostatos). Taip pat paaiškino, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistos ir Vietos savivaldos įstatymo ir poįstatyminės normos. Kadangi tuo atveju, kai savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti iš pareigų savivaldybės administracijos direktorių, jo pareigas paliekant vykdyti kitam asmeniui, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paaiškino, kad atsakovas savo veiksmais sukėlė pasekmes, kurias galima vertinti kaip pareiškėjui padarytą neigiamą poveikį. Kasdienė įtampa ir situacijos neapibrėžtumas pareiškėjui kelia didelius išgyvenimus ir stresą, dėl to jis yra priverstas atsakovui Raseinių rajono savivaldybei reikšti reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas prašė atleisti iš pareigų savo noru, o išėjo, kaip praradęs tarybos narių pasitikėjimą, tai turi reikšmę pretenduojant į kitas valstybės tarnautojo pareigas. Buvo galimybė įsidarbinti vienoje ar kitoje pozicijoje politinio pasitikėjimo pagrindu, tačiau atleidimo pagrindas sutrukdė įsidarbinti. Konkrečių įrodymų, kad nebuvo priimtas, pateikti negali.

Pareiškėjo A. M. atstovas advokatas E. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo patikslintus skundus tenkinti, paaiškino, jog iš visumos byloje esančių įrodymų galima tvirtinti, kad balsavimo procedūra buvo šiurkščiai pažeista. Nė vienas iš liudytojų – komisijos narių nepatvirtino, kad balsadėžė buvo antspauduota. Visi komisijos nariai patvirtino, kad komisijos pirmininko ir sekretorės pareigas vykdė O. B.. Dalis apklaustų komisijos narių patvirtino, kad buvo pasirašyti dvidešimt trys biuleteniai, dalis sakė, kad neatsimena, visi nariai patvirtino, kad po balsavimo biuleteniai nebuvo tinkamai įforminti, kaip reikalauja norminiai aktai, nebuvo užantspauduoti. Nebuvo užtikrinta, kad po balsavimo nebūtų galima įmesti papildomų biuletenių ar biuletenius pakeisti procedūros metu. Balsavimo procedūros pažeidimo faktas yra pagrindas naikinti balsavimo rezultatus, nes valstybės valdymo funkcijos turi būti atliekamos pagal taisykles. Balsavimo komisijos nariai patvirtino,  kad jiems nebuvo leista dalyvauti ruošiant balsavimo komisijos protokolą, protokolas jiems tik buvo pateiktas pasirašyti. Protokole nurodyta, kad „už A. M.“ balsavo trylika, „prieš“ nebalsavo niekas, tai galima suprasti dviprasmiškai. Galima suprasti, kad buvo balsuota už A. M. palikimą darbe, jei nežinotume aplinkybių, galėtume taip pagalvoti. Balsavimo biuletenio forma nebuvo patvirtinta tarybos posėdyje, to biuletenio negalima laikyti tinkamu valiai išreikšti. Komisijos narių suskaičiuoti biuleteniai galėjo būti pakeisti. Liudytojai sakė, kad buvo paruošti 23 biuleteniai, dalyvavo 22, išsiaiškinus, kad tas vienas balsas lemia balsavimo rezultatus, neatmetama galimybė, kad šį biuletenį galima buvo pakeisti. Balsavimas turi būti vykdomas taip, kad nekiltų jokių abejonių. Liudytoja O. B., teikdama paaiškinimus, nurodė, kad sekretorė K. buvo susijaudinusi, todėl negalėjo rašyti protokolo, tačiau pati K. teismo posėdžio metu tai paneigė. Pati pirmininkė, kurios pareiga užtikrinti balsavimo procedūrą, nurodė, kad balsadėžė nebuvo užantspauduota, kad biuletenių nesudėjo į voką, nes neturėjo voko.

Atsakovai Raseinių rajono savivaldybės taryba bei Raseinių rajono savivaldybė, atstovaujama Raseinių rajono savivaldybės tarybos, atsiliepimais (2 t., b. l. 22–30, 95–100) su pareikštais patikslintais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl 2015 m. gruodžio 29 d. įvykusio slapto balsavimo (dėl pareiškėjo atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų) rezultatų yra atmestini, kadangi grindžiami išskirtinai subjektyvia nuomone, abejonėmis ir prielaidomis, yra deklaratyvūs, neįrodyti ir neatitinkantys tikrovės. Pareiškėjas neįrodė faktų, jog iš 13 slaptame balsavime dalyvavusių tarybos narių 1 arba 2 tarybos nariai balsavo prieš sprendimą atleisti pareiškėją iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, o komisijos nariai pakeitė balsavimo biuletenius. Balsų skaičiavimo komisijos protokolas įrodo, kad komisija balsavimui pasirašytinai išdavė 13 balsavimo biuletenių, o balsavimo urnoje rasta 13 balsavimo biuletenių ir visuose biuleteniuose buvo balsuota už pareiškėjo atleidimą iš pareigų. Slapto balsavimo rezultatai teisingai įforminti balsų skaičiavimo komisijos protokole ir įrodo tikruosius balsavimo rezultatus, t. y. 13 tarybos narių balsavo už sprendimą atleisti pareiškėją iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Pareiškėjo abejones, jog 1 ar 2 tarybos nariai balsavo prieš pareiškėjo atleidimą iš pareigų, paneigia šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės ir jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai: Raseinių rajono savivaldybės tarybos
2015 m. gruodžio 29 d. posėdyje, balsuojant dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. M. atleidimo iš pareigų slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo, „UŽ“ balsavo 13 tarybos narių; Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. posėdyje, priimant sprendimą „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“, „UŽ“ balsavo 13 tarybos narių. Balsavimas priimant sprendimą „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ patvirtina, kad slapto balsavimo būdu balsuojant dėl pareiškėjo atleidimo buvo susiformavusi 13 tarybos narių valia balsuoti už pareiškėjo atleidimą iš pareigų. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog trūksta 2 balsavimo biuletenių. Balsų skaičiavimo komisija buvo atspausdinusi 23 biuletenius. Balsų skaičiavimo komisija, vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-146 patvirtintų Raseinių rajono savivaldybės tarybos nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų 11.1.1 punktu, pasirašytinai tarybos nariams išdavė 13 antspauduotų balsavimo biuletenių. Tarybos nariams neišduoti (nepanaudoti) slapto balsavimo biuleteniai (10 vnt.) yra saugomi kartu su balsų skaičiavimo komisijos protokolu. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, Tarybos sprendime nurodyti tinkami pareiškėjo atleidimo teisiniai pagrindai. Tarybos sprendimo 1 punkte aiškiai nurodyta atleidimo data – „Atleisti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių A. M. iš užimamų pareigų (praradus Raseinių rajono savivaldybės tarybos pasitikėjimą) nuo 2015 m. gruodžio 29 d.“. Tarybos sprendimo 1 punkte nurodytas atleidimo pagrindas – „Atleisti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių A. M. iš užimamų pareigų (praradus Raseinių rajono savivaldybės tarybos pasitikėjimą) <...>“. Pareiškėjo atleidimo priežastys buvo aiškiai nurodytos Tarybos sprendime ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015-12-29 posėdžio metu (tarybos narys R. K. pristatė sprendimo projektą dėl A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, praradus jį paskyrusios Raseinių rajono savivaldybės tarybos pasitikėjimą. Pareiškėjui Tarybos sprendimo turinys tapo žinomas iškart po jo priėmimo (dalyvavo Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. posėdyje, kuriame buvo priimtas Tarybos sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų). Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. posėdžio metu išdėstyti pareiškėjo atleidimo iš pareigų motyvai yra pakankami priimti sprendimą atleisti pareiškėją iš pareigų. Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių grupė išreiškė politinį nepasitikėjimą pareiškėju ir pasiūlė pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų. Sprendimas dėl administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Priimant Tarybos sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, visos Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamente nustatytos sąlygos buvo įgyvendintos ir procedūros atliktos, nepažeidžiant įstatymo ir Reglamento normų. Sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos (kolegialios institucijos) diskrecijos teisė, o Teikime išdėstytus politinio nepasitikėjimo motyvus ir jų pagrįstumą įvertino Raseinių rajono savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo. Politinio nepasitikėjimo motyvai ir jų pagrįstumas teisme nevertintini. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, pareiškėjo teiginiai dėl Tarybos sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams yra atmestini kaip nepagrįsti. Tarybos sprendimo 3 punktas, kuriame nustatyta: „Pavesti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui J. K. atlikti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, kol naujai paskirtas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius pradės eiti pareigas“, materialinio pobūdžio teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl pareiškėjas neturi teisės ginčyti Tarybos sprendimo dalies dėl sprendimo, kuriuo pavedama Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui J. K. atlikti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, kol naujai paskirtas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius pradės eiti pareigas. Tarybos sprendimo dalis, kuria pavedama Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui J. K. atlikti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, kol naujai paskirtas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius pradės eiti pareigas (Tarybos sprendimo 3 punktas), nepažeidžia pareiškėjo teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl pareiškėjas, neturėdamas materialinio teisinio suinteresuotumo, negali jo ginčyti. Pareiškėjo reikalavimas grąžinti į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjas buvo teisėtai atleistas iš Raseinių rajono savivaldybės direktoriaus pareigų. Be to, pareiškėjo, praradusio jį paskyrusios institucijos politinį pasitikėjimą, grąžinimas į pareigas teismo sprendimu yra neįmanomas, nes teismo sprendimu nebus atkurtas jį paskyrusios kolegialios institucijos politinis pasitikėjimas pareiškėju. Pareiškėjo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo pareiškėjo atleidimą pripažinti neteisėtu, todėl jo tenkinimas būtų įmanomas tik pareiškėjo atleidimą pripažinus neteisėtu. Atsakovai nesutinka ir su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas įvertino 5 000 eurų suma. Pareiškėjas neįrodė visų būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Neturinės žalos reikalavimas yra nepagrįstas, nes pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas teisėtai, be to, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos ir nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas buvo viešas asmuo (institucijos vadovas), o atleidimas iš pareigų dėl politinio pasitikėjimo praradimo yra įprasta politinio proceso dalis. Pareiškėjas, kandidatuodamas į politinio pasitikėjimo pareigas, žinojo, kad tarybos nariai bet kuriuo metu gali pareikšti politinį nepasitikėjimą, gali viešai kritikuoti pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes, pareiškėjas gali būti atleistas iš pareigų, todėl pareiškėjas, kandidatuodamas į administracijos direktoriaus pareigas, turėjo numatyti galimas pasekmes, įskaitant ir atleidimą iš pareigų, praradus politinį pasitikėjimą, ir prisiėmė tokių pasekmių riziką bei pasekmes. Savivaldybės administracijos direktorius yra viešas asmuo, todėl neišvengiamai susiduria su politinių oponentų kritika ir komentarais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad politinėse diskusijose turi būti toleruojama net labai arši kritika. Viešam asmeniui taikomos didesnės kritikos bei viešojo asmens pakantumo kritikai ribos nei privačiam asmeniui, nes šie asmenys sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno jų žodžio ir darbo kontrolei (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose Wingrove prieš Didžiąją Britaniją, Thorge ir Thorgeirson prieš Islandiją, Lombardo ir kiti prieš Maltą, A. prieš Didžiąją Britaniją, Cordova prieš Italiją). Taigi net ir tuo atveju, jei atleidimas iš pareigų sukelia stresą ir neigiamas emocijas pareiškėjui, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra netenkintinas.

Raseinių rajono savivaldybės meras A. G., atstovaujantis atsakovams Raseinių rajono savivaldybės tarybai bei Raseinių rajono savivaldybei, atstovaujamai Raseinių rajono savivaldybės tarybos, 2016 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis atstovauja ir Tarybai ir savivaldybei, advokato atsisako, kadangi savivaldybės tarybai atstovauja meras ar mero įgaliotas asmuo, o jis nieko neįgaliojo, nori, kad jam, kaip merui, niekas neatstovautų, nes Taryba neturi teisės skirti atstovą. Pateikė 2016 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. (2.21)M2-512 (2 t., b. l. 184), nurodydamas, jog nutraukia visus su advokatais N. P. ir T. E. sudarytus susitarimus (sutartis) dėl Raseinių rajono savivaldybės bei Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovavimo visuose teismuose. Teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su skundo dalimi dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, pareiškėjo grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, kadangi pažeidimai balsavimo metu buvo, tačiau nesutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Liudytoja O. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba Raseinių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus metodininke, yra nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos pirmininkė bei tarybos narė. Balsų skaičiavimo komisija patvirtinta tarybos sprendimu. Komisijos nariai: O. B., A. R., G. Š., S. M. ir G. K.. Tarybos posėdyje buvo paprašyta komisijai susirinkti mero kabinete, organizuoti rinkimų eigą. Jie, t. y. keturi komisijos nariai (nebuvo S. M., jis buvo išvykęs), nuėjo į mero kabinetą, susiskirstė, kas už ką atsakingas. Prie urnos stebėti paskirta A. R., O. B. stebėjo visą procedūrą. Biuletenius visi skaičiavo, protokolus siuntė ratu, pasirašė. Buvo atnešti dvidešimt penki biuleteniai, žinojo, kad dviejų nebus, „įgalino“ 23 biuletenius, kad komisija turėtų visiems nariams. Spaudą uždėjo Aurelija. Jie dar kartą perskaičiavo, pakvietė tarybos narius. 13 biuletenių buvo paimta, 10 – nepaimta. Sudėjo vienus į vieną krūvelę, kitus – į kitą. Neatėjo sekretoriauti sekretorė, nes viena buvo nušalinta, kita – sirgo. Vieningai nutarė, kad sekretorė bus G. K.. Nepanaudotų skaičių jie įrašė 10, O. B. įrašė 13. Nuėjo į tribūną, per skubėjimą nukirpo kairę pusę. Perskaičiusi protokolą O. B. biuletenius padėjo pirmininkaujančiam ant stalo. Ant 23 biuletenių buvo visų parašai ir spaudai kitoje pusėje. Kodėl parašai yra ant 13 biuletenių, negali pasakyti, tikrai rašėsi ant visų. Gali būti neatšviesta kita pusė. Biuleteniai būna sekretoriate. Nušalinta buvo savivaldybės tarybos sekretorė M.. Sekretorės dalyvavimą numato veiklos nuostatai. K. dalino balsavimo biuletenius – dėl įtampos pasiėmė sau vieną, pasirašė, padėjo atgal, pasirašė, kad „nedalyvavau“. Tarybos posėdyje patvirtinamas biuletenio pavyzdys, ant jų pasirašoma. Kur laikomi biuleteniai, O. B. nežino, pagal tvarką atiduodami posėdžio pirmininkui. Už atleidimą balsavo 13 narių. Komisijoje esant visų partijų atstovams, apie suklastojimą negali būti jokios kalbos. J. M. nebuvo komisijoje, ji neatėjo (komisija jos nesulaukė). Kas ką darys, pasidalino žodžiu. Komisijos veiklos nuostatai žinomi. Kad komisijos sekretorius nėra komisijos narys, žinoma, to žmogaus laukė. Kai neatėjo, paskyrė balsavimo komisijos narę. Ji parašė „nedalyvavau“, tai visi matė. Komisijos pirmininkas seka visą eigą, sekretorė atsakinga, kad visi dokumentai, skaičiai būtų surašyti. Protokolą surašė O. B., K. jautė tokią įtampą, kad savo pavardę įrašė biuletenyje. Kitos sekretorės nepaskyrė, nes ji nurimo, ji skaičiavo biuletenius. Kai biuleteniai buvo suskaičiuoti, jie skaičius įrašė, pasirašė protokolą, Visus biuletenius sudėjo į krūvą, nepanaudotus nukarpė. Kažkas pastebėjo, kad nukirptas ne tas kampas, todėl jie nukirpo ir kitą kampą. Biuletenius visus paėmė O. B., perskaičiusi protokolą padavė pirmininkaujančiam. Nesudėjo į voką. Balsadėžė buvo greta jų. Negali pasakyti, ar ji buvo užantspauduota. Klausimas, dėl kurio balsuota, buvo pristatytas (perskaitytas tekstas), paruoštas tarybos narių. Negali pasakyti, kiek laiko laukė sekretorės, suprato, kad situacija nedėkinga, nes viena pasakė, kad nedirbs, kita, kurios laukė gal tris minutes, neatėjo.

Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė. Yra balsų skaičiavimo komisijos narė. Teko skaičiuoti balsus dėl A. M.. Vadovavo B., o G. K. išdavinėjo biuletenius, ji buvo įpareigota paimti parašą, paskui suskaičiuoti. Skaičiavo visi. Protokolus surašė O. B.. Juos paskirstė, kas už ką atsakingas. Dalyvavo dvidešimt du tarybos nariai. Buvo paruošti dvidešimt trys biuleteniai, išduota trylika (kiti nariai atsisakė balsuoti). Slaptas balsavimas vyko mero kabinete, buvo balsavimo kabina, ten nariai ėjo užpildyti biuletenių, grįždavo įmesti į balsadėžę. Suskaičiavo trylika užpildytų, dešimt nepanaudotų padėjo į šalį. Prieš išduodant jie ant tų trylikos pasirašė. B. užpildė protokolus, jie tik pasirašė. Ji nešėsi biuletenius į tarybos posėdį perskaityti. Neatsimena, ar tie dešimt biuletenių buvo pasirašyti. Neatsimena, kas buvo sekretoriaujantis. B. dirbo antrą kadenciją, ji žinojo, kaip ką daryti. G. K. į balsų skaičiavimo komisiją išrinko pirmą kartą. Pasibaigus balsavimui, negaliojantiems biuleteniams turi būti nukirptas šonas, visi sudedami į voką, į salę turi būti nešami su voku. Susijaudinę buvo visi, perversmai niekam nėra malonūs.

Liudytoja A. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė, yra balsų skaičiavimo komisijos narė. Ginčo slapto balsavimo metu ji buvo atsakinga už balsadėžę. Ji buvo tuščia, stebėjo, kad biuleteniai būtų metami po vieną. Biuletenius atnešė M., jie pasirašė, Š. paduodavo, B. užpildė paskutinę dalį. Buvo trylika biuletenių. Grąžino visus biuletenius. Buvo trylika galiojančių, kiti nebalsavo. Buvo paruošti dvidešimt trys, atėjo balsuoti trylika, tiek biuletenių rado balsadėžėje. Pažiūrėjo, kad visi galiojantys, B. užpildė protokolą. Balsadėžė buvo tuščia, neatsimena, ar buvo užantspauduota. Ant biuletenių pasirašė. Biuletenius davė atėjusiems balsuoti. Po slapto balsavimo biuleteniai dedami į voką. Neatsimena, ar buvo sudėti į voką tą kartą.

Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, balsų skaičiavimo komisijos narys. Dalyvavo komisijos darbe dėl M. atleidimo. Buvo sukviesta balsų skaičiavimo komisija į mero kabinetą. B. pirmininkavo, G. Š. funkcija buvo stebėti, kad į kabiną užeitų po vieną. Užpildytus biuletenius metė į balsadėžę po vieną. Buvo dvidešimt du nariai. Biuletenius suskaičiavo, jų buvo paruošta dvidešimt trys. Balsavime dalyvavo trylika, kiti nusišalino nuo balsavimo, tarp jų ir G. Š.. Kiti biuleteniai liko ant stalo. Suskaičiuotus biuletenius B. sudėjo į krūvą. G. Š. mano, kad O. B. visą pluoštą atidavė merui. Kai jie atėjo į kabinetą, B. ėmėsi iniciatyvos, užpildžiusi padavė jiems pasirašyti. B. atliko ir pirmininko, ir sekretoriaus pareigas. Atrodo, kad balsadėžė nebuvo antspauduota, G. Š. antspaudavime nedalyvavo, spaudo plėšti nereikėjo. Balsadėžė buvo organinio stiklo.

Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba Raseinių rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriuje referente, nėra tarybos narė, niekada ja nebuvo. 2015 m. gruodžio 29 d. dalyvavo tarybos posėdyje dėl vieno klausimo, kai buvo nušalinta sekretoriato vedėja, protokolavo. Tarybos narė D. K. J. M. davė paruoštus balsavimo biuletenius, protokolą, o kai vyko balsavimas, ji juos perdavė komisijos pirmininkei. J. M. kartu su tais dokumentais atsinešė į kabinetą antspaudą, matė kaip juos suantspaudavo. Nežino, kiek buvo biuletenių. Po to juos paliko ir išėjo. Po balsavimo, kai komisijos pirmininkė perskaitė visus rezultatus, protokolą, ji J. M. balsavimo biuletenius (palaidoje krūvelėje) padavė, J. M. juos pasidėjo ir toliau dalyvavo posėdyje. Biuleteniai į voką nebuvo įdėti, kartu buvo protokolas. Jos neprašė atlikti komisijos sekretorės pareigų. Gavusi biuletenius, ji parsinešė juos, reikėjo greitai parašyti tos dalies protokolą. Per naktį surašiusi 2015-12-29 protokolo dalį dėl A. M. atleidimo, kitos dienos rytą atsinešė į darbą, įdėjo į voką, užklijavo ir atidavė sekretoriato vedėjai V. M.. Biuletenių buvo daug, užpildytų buvo trylika, tuščių neskaičiavo. Jai buvo keista, kad tuščių buvo daug. Tarybos posėdžio sekretorė buvo V. L., J. M. rašė tik dalį protokolo, sutarė, kad J. M. surašytą dalį įkels į bendrą protokolą. Kol medžiaga buvo perduota vedėjai, J. M., juos laikė, nešėsi namo, namuose rašė protokolą.

Pareiškėjo patikslinti skundai tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu su pagrindiniu reikalavimu keliami ir papildomi reikalavimai: grąžinti pareiškėją į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. sausio 1 d., toliau – Vietos savivaldos įstatymas), Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas, 1 t., b. l. 125–127), patvirtintas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. TS-134, bei Raseinių rajono savivaldybės tarybos nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatai (toliau – Veiklos nuostatai, 2 t., b. l. 139–141), patvirtinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-146.

Ginčijamas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015-12-29 sprendimas Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ (toliau – ir Sprendimas) priimtas remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso savivaldybės administracijos direktoriaus <...> priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų <...>; Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu <...>; tol, kol administracijos direktorius ir jo pavaduotojas nėra paskirti, direktoriaus pareigas gali eiti laikinai mero pareigas einančio tarybos nario siūlymu savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas; Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu <...>; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu, reglamentuojančiu, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas; ir Veiklos reglamento 12.2.8. punktu, numatančiu, jog išimtinei tarybos kompetencijai priklauso sprendimo dėl savivaldybės administracijos direktoriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų <...>, sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas.

Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. kovo 2 d. Nr. A14-216/07; 2009 m. balandžio 14 d. Nr. A146-451/2009; 2010 m. birželio 22 d. Nr. A143-873/2010; 2010 m. liepos 16 d. Nr. A575-868/2010 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2005 m. balandžio 22 d. Nr. A14-416/2005; 2006 m. gruodžio 6 d. Nr.A6-2202/2006; 2007 m. balandžio 24 d. Nr. A11-435/2007; 2009 m. balandžio 2 d. Nr. A502-341/2009; 2010 m. birželio 28 d. Nr. A662-902/2010 ir kt.). Taigi nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių, o jei jos pažeistos, ar padaryti pažeidimai yra esminiai ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-837/2010).

Pareiškėjas patikslintuose skunduose teigia, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų pagrindinių privalomų procedūrų pažeidimų, kurie, jo manymu, yra žymūs ir esminiai, t. y.: 2015 m. gruodžio 29 d. vykusio slapto balsavimo procedūros metu balsadėžė nebuvo antspauduota, balsavimo biuletenio forma nebuvo patvirtinta tarybos posėdyje, komisijos pirmininko ir sekretoriaus pareigas vykdė tas pats asmuo, po balsavimo biuleteniai nebuvo tinkamai įforminti, nebuvo sudėti į voką, užantspauduoti, nebuvo užtikrinta, kad po balsavimo nebūtų galima įmesti papildomų biuletenių ar juos pakeisti.

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalis (atitinkamai – Reglamento  33.1, 33.4 punktai) nustato, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Reglamento 33.5–34.10 punktuose yra įtvirtintos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios slapto balsavimo biuletenio parengimo, tvirtinimo, žymėjimo, išdavimo tvarką, biuletenio turinio elementus, biuletenių pripažinimą negaliojančiais, balsavimo procedūrą, tarybos dokumentų įforminimą. Reglamento 33.5 punkto, reglamentuojančio slapto balsavimo tvarką, 33.5.1–33.5.11 papunkčiuose numatyta, kad Taryba patvirtina balsų skaičiavimo komisijos sudėtį; komisija yra atsakinga už balsavimo organizavimą; Taryba patvirtina rinkimų ar balsavimo biuletenio pavyzdį (slaptai balsuojant); patvirtinto pavyzdžio balsavimo biuletenius parengia Sekretoriatas; balsų skaičiavimo komisija pirmiausia išsirenka pirmininką ir sekretorių, su rinkimų rezultatais supažindinama Taryba; biuleteniai perduodami balsų skaičiavimo komisijai; posėdžio pirmininkas skelbia balsavimo pradžią; slaptai balsuojama per posėdžio pertrauką; balsų skaičiavimo komisija antspauduoja biuletenius Tarybos antspaudu ir išduoda juos Tarybos nariams; gaudami biuletenį, Tarybos nariai pasirašo biuletenių išdavimo lape; balsavimo vietoje turi būti balsavimo kabina ir balsadėžė; balsadėžė antspauduojama Tarybos antspaudu; slapto balsavimo rezultatus paskelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas, perskaitydamas protokolą, balsavimo rezultatus tvirtina Taryba. Pagal Reglamento 33.10 punktą, balsų skaičiavimo komisijos protokolą pasirašo balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas ir sekretorius; balsavimo biuleteniai saugomi Savivaldybės archyve iki Tarybos kadencijos pabaigos. Remiantis Reglamento 33.14 punktu, balsavimą organizuoja, balsus skaičiuoja ir posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių registraciją vykdo balsų skaičiavimo komisija; <...> Balsų skaičiavimo komisijos nariai balsuoja bendrąja tvarka. Pagal Reglamento 33.15 punktą, balsavimo rezultatus paskelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas, vadovaudamasis balsų skaičiavimo komisijos pateiktais rezultatais. Reglamento 33.5.1 punkte nurodyta, jog balsų skaičiavimo komisija yra atsakinga už balsavimo organizavimą, komisijos savo darbe vadovaujasi Tarybos patvirtintais komisijų nuostatais (17.10 punktas).

Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015-04-30 sprendimu Nr. TS-146 patvirtintuose Raseinių rajono savivaldybės tarybos nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatuose nustatytos specialios teisės normos, reglamentuojančios Nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos veiklos principus, tikslą, uždavinius, funkcijas ir kitus su komisijos veikla susijusius klausimus. Veiklos nuostatų 3 punkte reglamentuota, jog komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais. Pagal Veiklos nuostatų 8 punktą, komisijos posėdžiuose sekretoriauja Raseinių rajono savivaldybės Tarybos sekretoriato  paskirtas darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį; Komisijos sekretorius nėra Komisijos narys. Veiklos nuostatų 9 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė Komisijos narių. Vadovaujantis Veiklos nuostatų 11.1 punktu, Komisija, atlikdama slapto balsavimo procedūras: (11.1.1) pasirašytinai išduoda Tarybos nariams nustatyta tvarka parengtus, Tarybos antspaudu antspauduotus balsavimo biuletenius; (11.1.2) prižiūri, kad į balsavimo patalpą neužeitų pašaliniai asmenys; (11.1.3.) stebi, kad į balsavimo kabiną užeitų tik po vieną Tarybos narį; (11.1.4.) suskaičiuoja balsus, sprendimą dėl biuletenių pripažinimo negaliojančiais priima balsuodama (jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas); (11.1.5) surašo slapto balsavimo rezultatų nustatymo protokolą, kurį pasirašo visi balsų skaičiavime dalyvaujantys Komisijos nariai ir Komisijos sekretorius; (11.1.6.) balsadėžėje rastus ir suskaičiuotus biuletenius sudeda į voką, ant voko užrašo informaciją apie jo turinį, voką užklijuoja, antspauduoja ir perduoda Tarybos posėdžio pirmininkui; (11.1.7) pasibaigus slaptam balsavimui, Komisijos pirmininkas paskelbia slapto balsavimo rezultatus ir slapto balsavimo rezultatų nustatymo protokolą perduoda Tarybos posėdžio pirmininkui.

 Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimų projektų registre (TP) - TP (1 t., b. l. 47–49) 2015-12-18 užregistruotas 2015-12-18 sprendimo Nr. TP-415 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. M. atleidimo iš pareigų“ projektas; 2015-12-23 užregistruotas 2015-12-18 sprendimo Nr. TP-419 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. M. atleidimo iš pareigų slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo“ projektas; 2015-12-23 užregistruotas 2015-12-23 sprendimo Nr. TP-420 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projektas. Iš Raseinių rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. gruodžio 29 d. protokolo Nr. 1 bei gavusių slapto balsavimo biuletenius tarybos narių sąrašo
(1 t., b. l. 20–22) matyti, jog slaptam balsavimui „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ pagaminti 25 vienetai biuletenių 25 tarybos nariams, biuletenių išduota 13 vnt., liko neišduotų – 10 vnt., iki atidarant balsadėžę nukirpti  dešinieji viršutiniai kampai neišduotiems biuleteniams – 10 vnt.; biuletenius išdavė komisijos pirmininkė O. B., nariai: G. K., G. Š., A. R.. Byloje yra 13 vnt. galiojančių Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu patvirtintų Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. M. atleidimo iš pareigų slapto balsavimo biuletenių  kopijų (1 t., b. l. 23–35) su antraštėmis, dėl ko balsuojama, nurodytomis dviem pozicijomis: „Atleisti“, „Neatleisti“ ir žymėjimo pavyzdžiais, antspauduoti, su O. B., G. K., G. Š., A. R. parašais antroje lapo pusėje. Taip pat yra 10 vnt. nurodytos formos ir turinio neišduotų biuletenių kopijų (1 iš jų antspauduotas su komisijos narių parašais kitoje lapo pusėje) (1 t., b. l. 36–45). Iš 2016-01-06 Raseinių rajono savivaldybės 8-ojo šaukimo tarybos 13-ojo posėdžio protokolo Nr. T-13 kopijos (1 t., b. l. 62–123) matyti, jog 2015-12-29 posėdyje, kuris vyko nuo 10.00 iki 20.15 val., dalyvavo 22 savivaldybės tarybos nariai, posėdžio pirmininkas rajono savivaldybės meras A. G., posėdžio sekretorė 3-iajam klausimui (dėl sprendimo „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projekto Nr. TP-420 (1 t., b. l. 66)) – Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus referentė J. M.. Iš pastarojo protokolo turinio matyti, kad, įtraukus į papildomą darbotvarkę, be kita ko,  sprendimo „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projektą Nr. TP-420, posėdžio metu patvirtintas ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. M. atleidimo iš pareigų slapto balsavimo biuletenio pavyzdys, t. y. trylika iš keturiolikos Tarybos narių pasisakė už biuletenio pavyzdžio patvirtinimą, taip pat po slapto balsavimo pritarta (1 t., b. l. 77) sprendimo „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projektui. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2015-12-29 sprendimu Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ (I t., b. l. 46) atleido Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių A. M. iš užimamų pareigų (praradus Raseinių rajono savivaldybės tarybos pasitikėjimą) nuo 2015 m. gruodžio 29 d. (1 punktas); pavedė Raseinių rajono savivaldybės administracijai išmokėti A. M. kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką (2 punktas); pavedė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui J. K. atlikti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, kol naujai paskirtas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius pradės eiti pareigas (3 punktas); įpareigojo A. M. iki 2015 m. gruodžio 29 d. darbo dienos pabaigos perduoti reikalus laikinai einančiam administracijos direktoriaus pareigas J. K. pagal reikalų perdavimo aktą, dalyvaujant Raseinių rajono savivaldybės merui (4); <...> (5 punktas).

Išanalizavus 2016 m. gegužės 19 d. bei 2016 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymus apie Nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. gruodžio 29 d. posėdyje vykusio slapto balsavimo aplinkybes, pastebima, kad nei vienas iš liudytojų: Tarybos bei balsų skaičiavimo komisijos narių, tarp jų ir komisijos pirmininkė – negalėjo patvirtinti, ar balsadėžė buvo užantspauduota, t. y. atitiko Reglamento 33.5.10 punkto reikalavimus. Liudytojas G. Š. nurodė, jog balsadėžė nebuvo antspauduota, patvirtino, jog jis antspaudavime nedalyvavo, spaudo plėšti nereikėjo. Teismas, įvertinęs slapto balsavimo procedūros atitikimą Veiklos nuostatų 8 punkto nuostatoms, numatančioms, kad komisijos posėdžiuose sekretoriauja Raseinių rajono savivaldybės tarybos sekretoriato paskirtas darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, o Komisijos sekretorius turi būti ne Komisijos narys, pažymi, jog balsų skaičiavimo komisijos protokolą pasirašė komisijos pirmininkė O. B. ir sekretorė G. K. (Raseinių rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. gruodžio 29 d. protokolas Nr. 1 (1 t., b. l. 20–22)). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja O. B., nurodžiusi, jog „visi vieningai nutarė, kad sekretorė bus G. K.“. Tačiau pastaroji, kuri yra savivaldybės tarybos bei balsų skaičiavimo komisijos narė, apklausta kaip liudytoja 2016 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu paaiškino neatsimenanti, kas buvo sekretoriaujantis, ji, būdama savivaldybės tarybos ir balsų skaičiavimo komisijos narė, buvo įpareigota „išdavinėti biuletenius, paimti parašą, suskaičiuoti“. Liudytojas G. Š. patvirtino, jog O. B. atliko ir pirmininkaujančios, ir sekretoriaujančios pareigas. Liudytoja J. M. paaiškino, jog jos neprašė atlikti balsų skaičiavimo komisijos sekretorės pareigų, ji buvo paskirta tik savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. posėdžio 3-iajam klausimui, t. y. dėl sprendimo „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projekto Nr. TP-420, protokoluoti. Vertindama liudytojų parodymus pagal Veiklos nuostatų 11.1.6. punktą, reglamentuojantį privalomus komisijos veiksmus vykdant slapto balsavimo procedūras: balsadėžėje rastus ir suskaičiuotus biuletenius sudėti į voką, ant voko užrašyti informaciją apie jo turinį, voką užklijuoti, antspauduoti ir perduoti Tarybos posėdžio pirmininkui, teisėjų kolegija pastebi, jog liudytojai J. M., O. B.,  G. Š. nurodė aplinkybę, kad po balsavimo biuleteniai į voką nebuvo įdėti, J. M., juos („palaidoje krūvelėje“) nešėsi namo, o surašiusi posėdžio protokolo dalį, kitos dienos rytą darbe įdėjo į voką, užklijavo ir atidavė sekretoriato vedėjai. Liudytoja patvirtino aplinkybę, jog balsavimo biuletenių nesudėjo į voką, nes voko niekas neatnešė. Liudytojas taip pat nurodė manantis, jog O. B. visą pluoštą atidavė merui.

Pastebėtina ir tai, jog, išanalizavus byloje esančių Raseinių rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. gruodžio 29 d. protokolo Nr. 1 (1 t., b. l. 20), Raseinių rajono savivaldybės 8-ojo šaukimo tarybos narių, 2015 m. gruodžio 29 d. gavusių slapto balsavimo biuletenius „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ sąrašo (1 t., b. l. 21-22) bei 2016-01-06 Raseinių rajono savivaldybės 8-ojo šaukimo tarybos 13-ojo posėdžio protokolo Nr. T-13 (1 t., b. l. 62–123) turinį, apžiūrėjus teismui pateiktus balsavimo biuletenių originalus (2 t., vokas b. l. 163), matyti dokumentuose esančių duomenų neatitikimai. Balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. gruodžio 29 d. protokole Nr. 1 pažymėta, kad biuletenių išduota  13 vnt., liko neišduotų  10 vnt., iki atidarant balsadėžę nukirpti  dešinieji viršutiniai kampai neišduotiems biuleteniams – 10 vnt., o iš Raseinių rajono savivaldybės 8-ojo šaukimo tarybos narių, 2015 m. gruodžio 29 d. gavusių slapto balsavimo biuletenius, sąrašo (1 t., b. l. 21–22) matyti, kad pagaminti 25 vienetai biuletenių 25 tarybos nariams, patvirtinusių slapto balsavimo biuletenių gavimą tarybos narių parašų – 14, prie G. K. – jos parašas, patvirtinantis biuletenio gavimą, su prierašu „nedalyvavau“. Iš 2016 m. sausio 6 d. Raseinių rajono savivaldybės 8-ojo šaukimo tarybos 13-ojo posėdžio protokolo Nr. T-13 matyti, jog posėdyje dalyvavo 22 nariai, slaptam balsavimui išduota 13 biuletenių, iš jų galiojančių – 13, negaliojančių nebuvo (1 t., b. l. 77). Liudytoja G. K. teismo posėdyje paaiškino, jog buvo paruošti 23 biuleteniai, išduota 13, likusieji atsisakė balsuoti. Byloje yra 13 vnt. galiojančių išduotų slapto balsavimo biuletenių  ir 10 vnt. neišduotų biuletenių, 1 iš jų antspauduotas su komisijos narių parašais kitoje lapo pusėje. Aptarti neatitikimai suponuoja išvadą, kad vis tik 2015 m. gruodžio 29 d. slapto balsavimo metu buvo išduota 14 balsavimo biuletenių, tačiau tik 13 buvo įmesta į balsadėžę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie likusius du biuletenius nėra duomenų nei byloje esančioje rašytinėje medžiagoje, šių aplinkybių negalėjo paaiškinti ir bylos šalys bei teismo apklausti liudytojai. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad slaptas balsavimas dėl A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareigų vyko pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo (13 str. 9 d.), Reglamento (33.4 p., 33.5.4 p., 33.5.10 p., 33.10 p.) ir Veiklos nuostatų (8, 11.1.5 p., 11.1.6 p.) privalomus reikalavimus.

Iš tekste aptartų Vietos savivaldos įstatymo normų matyti, kad jose yra įtvirtinta, jog klausimas dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi ir naujo administracijos direktoriaus skyrimas vykdomi slaptu balsavimu. Tačiau nei minėtas įstatymas, nei jo nuostatas detalizuojantis Reglamentas neįtvirtina slapto balsavimo sąvokos apibrėžimo.

Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 1 d. nutarime yra konstatavęs, jog slapto balsavimo principas reikalauja sudaryti tokias sąlygas rinkėjo valiai balsavimo metu pareikšti, kad niekas negalėtų jo kontroliuoti, daryti įtakos jo pasirinkimui ar kitaip kliudyti laisvai ir nevaržomai reikšti savo valios. Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), kuri yra patariamasis Europos Tarybos organas konstituciniais klausimais, parengto ir Europos Tarybos Parlamentiniame Susirinkime 2003 metais patvirtinto Rinkimų geros praktikos kodekso (toliau – ir Rinkimų geros praktikos kodeksas) I skyriaus 4 dalies a punkte yra numatyta, kad rinkėjui balsavimo slaptumo principas yra ne tik teisė, bet ir pareiga, kurios nesilaikymas privalo būti baudžiamas pripažįstant negaliojančiu kiekvieną balsą, kuris buvo atskleistas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje slapto balsavimo principas suprantamas taip, kad tik rinkėjui būtų žinomas jo rinkimų valios turinys, kuris neturėtų būti žinomas kitiems asmenims. Balsavimo slaptumas yra būtina garantija rinkėjui laisvai pareikšti savo valią. Taigi nėra abejonių, jog balsavimo slaptumas turėtų būti suprantamas kaip rinkėjo teisė pareikšti savo valią rinkimuose, neatskleidžiant jos turinio kitiems asmenims. Minėtąją rinkėjo teisę atitinka institucijų, organizuojančių rinkimus, pareiga užtikrinti tokias sąlygas rinkimų patalpose, kad rinkėjas turėtų galimybę pareikšti savo valią taip, kad niekam nebūtų žinoma konkretaus rinkėjo valia (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2480-602/2016).

Vertindama nustatytų slapto balsavimo procedūros pažeidimų reikšmę, teisėjų kolegija remiasi ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnyje apibrėžtu slapto balsavimo sąvokos apibrėžimu, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog „su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.“

Nagrinėjamu atveju, įvertinusi byloje esančią rašytinę medžiagą, šalių, liudytojų paaiškinimus, atsižvelgdama į slapto balsavimo principo esmę, teisėjų kolegija sprendžia, jog Raseinių rajono savivaldybės taryba, 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ atleisdama pareiškėją A. M. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų praradus Raseinių rajono savivaldybės tarybos pasitikėjimą, nesilaikė slapto balsavimo procedūros, pažeidė lygių rinkimų principą ir, neatsižvelgdama į balsavimo procedūrų pažeidimus, priėmė neteisėtą (skundžiamą) sprendimą.

Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Byloje nustatyti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėjo turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto pareiškėjo atžvilgiu balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeisti pareiškėjo (kaip Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo subjekto) teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus, todėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015-12-29 sprendimo Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ 1 punktas dėl pareiškėjo atleidimo pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu bei naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad visi kiti skundžiamo sprendimo punktai (2, 3, 4, 5 punktai) iš esmės yra išvestiniai iš Sprendimo 1 punkto, todėl pripažinus neteisėtu, nepagrįstu bei panaikinus Sprendimo 1 punktą, išvestiniai punktai taip pat naikintini, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands).

Pripažinus Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015-12-29 sprendimą Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ neteisėtu ir jį panaikinus yra pagrindas, atsižvelgiant į pareikštą reikalavimą, grąžinti pareiškėją A. M. į administracijos direktoriaus pareigas, įpareigojant atsakovą sumokėti jam darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatytos konkrečios teisinės pasekmės, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, yra išaiškinta, kad tokiu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas, DK) 297 straipsnis (nuo 2013 m. sausio 1 d. DK 300 straipsnis) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012).

Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalis numato, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas atlieka ne tik socialinę funkciją, bet yra vertinamas ir kaip įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai (sankcija), taikytini darbdaviui už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją ir turintys preventyvią reikšmę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Kadangi Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015-12-29 sprendimas Nr. TS-366 pripažintinas neteisėtu, byloje duomenų, kad pareiškėjas A. M. negalėtų toliau dirbti nėra, jų nepateikė ir atsakovų atstovas, todėl pareiškėjas grąžintinas į iki atleidimo eitas administracijos direktoriaus pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Iš byloje esančios Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 2 d. pažymos apie A. M. vidutinį darbo užmokestį Nr. (11.33)F9-4 matyti, jog pareiškėjo atleidimo iš pareigų dieną jo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis buvo 95,78 Eur. Taigi pareiškėjui išmokėtinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką apskaičiuojamas vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1279 redakcija) 6.1, 6.2, 8, 9 punktų nuostatomis bei nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančio Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1288 redakcija) 7.1, 7.2, 9 punktų nuostatomis.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. A1-646 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2015 metais patvirtinimo“ 1.2.1.1. punktą, 2015 metais metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, – 21 darbo diena; pagal 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. A1-789 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2016 metais patvirtinimo” 1.2.1 punktą, 2016 metais metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, – 21 darbo diena. Tai reiškia, kad 2015–2016 metais pareiškėjo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 2 011,38 Eur, todėl pareiškėjui nuo 2015 m. gruodžio 30 d. (preziumuojama, jog su pareiškėju buvo visiškai atsiskaityta jo atleidimo iš pareigų dieną – 2015 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016 m. spalio 7 d.) turi būti išmokėtas 18 772,88 Eur
(9 mėn. x 2 011,38 Eur + 7 d. x 95,78 Eur) atlyginimas už priverstinę pravaikštą, o iki sprendimo įvykdymo dienos, t. y. pareiškėjo grąžinimo į tarnybą, po 95,78 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną (pareiškėjui išmokėtinos pinigų sumos už priverstinės pravaikštos laiką nurodomos neatskaičius mokesčių).

Pareiškėjas patikslintais skundais taip pat prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės tarybos. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė didelius išgyvenimus ir stresą dėl kasdienės įtampos ir situacijos neapibrėžtumo, be to, atleidimo įrašas trukdė įsidarbinti.

Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat, ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Vertinant tai, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl skundžiamo sprendimo procedūros pažeidimų, kurie tiesiogiai galėjo turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto pareiškėjo atžvilgiu slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeisti pareiškėjo teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus, pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti ir tai, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti kaltininko veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-376/2007).

Pareiškėjas iš esmės neturtinę žalą sieja su tuo, jog jis prašė, kad būtų atleistas iš pareigų savo noru, tačiau buvo atleistas kaip praradęs tarybos narių pasitikėjimą – tai turi reikšmės pretenduojant į kitas valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjas savo skunde ir posėdžio metu akcentavo, jog dėl kasdienės įtampos ir situacijos neapibrėžtumo patiria didelius išgyvenimus ir stresą, be to, atleidimo įrašas sutrukdė įsidarbinti. Vis dėlto pareiškėjas nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių konkrečių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, jog vien tik paaiškinimų, susijusių su patirta neturtine žala, nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, o nagrinėjamoje administracinėje byloje tokių taip pat nėra  nustatyta. Teismui taip nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas po jo atleidimo iš pareigų būtų kreipęsis į gydytoją dėl pablogėjusios sveikatos, taip pat byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad sveikatos sutrikimus sukėlė būtent ginčijamo sprendimo priėmimas.

Vis dėlto, teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad atsakovo veiksmai priimant neteisėtą individualų administracinį aktą, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų praradus savivaldybės kolegialios institucijos pasitikėjimą, jam sukėlė dvasinių išgyvenimų. Kita vertus nėra pagrindo pripažinti, kad jie buvo tokio pobūdžio, kad to nekompensuotų teismo pripažinimas, jog atsakovas Raseinių rajono savivaldybės taryba, spręsdamas pareiškėjo atleidimo iš pareigų klausimą, nesilaikė teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, į tai, jog pažeistos viešo asmens – politiko teisės, teismo pripažinimas, kad atsakovas nesilaikė slapto balsavimo procedūros, pažeidė lygių rinkimų principą ir neatsižvelgdamas į balsavimo procedūrų pažeidimus priėmė neteisėtą Sprendimą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. M. patikslintus skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą
Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“.

Grąžinti pareiškėją A. M. į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Sprendimą dėl A. M. grąžinimo į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas vykdyti skubiai.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės
18 772, 88 Eur (aštuoniolikos tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 88 centų) atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. spalio 7 d. (įskaitytinai) ir vidutinį darbo užmokestį po 95,78 Eur (devyniasdešimt penkis eurus ir 78 centus) už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2016 m. spalio 8 d. iki pareiškėjo grąžinimo į pareigas.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų procedūrą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjai                                                                 Jarūnė Sedalienė

                                                                               Laisvutė Kartanaitė

                                                                               Žanas Kubeckas