Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. A2.6.-104-269/2017

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01382-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

16.9.6.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. kovo 28 d.

Vilnius

              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

sekretoriaujant Monikai Maldauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. Š. ir jo įgaliotai atstovei advokatei Renatai Todesaitei,

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio atstovui Ramūnui Katinui,

vertėjai Galinai Tijūnėlienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, gyv. Vilniaus r., Lavoriškių sen., (duomenys neskelbtini) k., administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

                                                                                    n u s t a t ė :             

V. Š. 2016 m. rugsėjo 16 d., apie 16.23 val., Vilniaus r., Skynimų k., turėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo automobilį ,,Audi 80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įstatymo nustatyta tvarka policijos pareigūno reikalavimu neleido pasitikrinti ar nėra neblaivus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 17. punkto reikalavimus (b.l. 1-2).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-02-20 nutartimi 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2017-09-05 (b.l. 42).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. teismo posėdžio metu kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo protokole (toliau-protokolas) nuodytų veiksmų nepripažino, nurodydamas, kad keturias dienas apdirbinėjo žemę, labai pavargo, nusprendė važiuoti į parduotuvę, nusipirko butelį, išgėrė automobilyje, pavalgė ir nuėjo miegoti. Paskui po kažkiek laiko, atėjo policija, pažadino jį, pasakė, kad jis vairavo automobilį,  nuvedė prie mašinos, paprašė papūsti į alkotesterį. Jis atsisakė pūsti į alkotesterį, sakydamas pareigūnams, jog nenoriu pūsti (b.l. 28, 56-57).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad 2016-09-16 važiuojant keliu ir tą pačia kriptinį pastebėjo važiuojantį – pavojingai manevruojanti automobilį. Pravažiavus, jis pranešė policijai dėl manevringai važiuojančio automobilio. Automobilis pasuko. Jo policijos pareigūnų buvo paprašyta į privačią teritoriją nevažiuoti ir sulaukti pareigūnus. Vairuotojo veidą matė pro automobilio langą pakankamai aiškiai išsukimo iš posūkio metu. Pasivijus automobilį pamatė automobilio numerius. Atvažiavus policijos pareigūnai nuvažiavo į kiemą, priėjo prie sustojusio automobilio, patikrino ar automobilis neseniai judėjo. Tada paprašė pakviesti tą asmenį, kuris vairavo automobilį. Jis įsitikinęs, kad būtent V. Š. vairavo automobilį (b.l. 5, 27, 29-30, 57).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Irena A. Š. parodė, kad yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmona. 2016-09-16 su vyru dirbo prie namų. Vakarė jos vyras nuvažiavo į Mostiškių kaimą į parduotuvę. Kai grįžo iš parduotuvės vyras išgėrė 200 gramų degtinės ir nuėjo miegoti. Neužilgo, kažkur už 30 min. atvažiavo policija. Pareigūnai jai neaiškino kodėl atvažiavo, paprašė V. Š. išeiti ir kuris išėjo. Pareigūnai paklausė kažkokio tai asmens ar čia buvo „šitas“. Girdėjau, kaip asmuo pasakė „šitas‘.               Policijos pareigūnai norėjo patikrinti jos vyro neblaivumą, bet, kaip ji suprato, jiems nepavyko (b.l. 27, 30).

2017-02-02 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad 2016-09-16 gavo iškvietimą, kad nuo Mostiškių kaimo, pastebėtas įtariamaI neblaivus vairuotojas su „Audi 80“, kuris važiavo link Sakalų kaimo. Atvykus į įvykio vietą, maždaug nuo pranešimo gavimo po 7 min. pamatė prie autobusų stotelės stovintį raudoną automobilį, kuriame sėdėjo pranešėjas ir kuris jam pasakė, kad pastebėjo nuo parduotuvės važiuojantį įtartinai manevruojantį automobilį ir kurio vairuotojas jam sukėlė įtarimų. Pranešėjas nurodė, kad automobilis yra priparkuotas prie nuosavo namo. Jis nuėjo prie to automobilio, automobilis buvo užrakintas, variklis - išjungtas, kieme vaikščiojo pagyvenusi moteriškė, kuri pasakė, kad automobilis priklauso jos vyrui, kuris miega. Automobilį apžiūrėjo, variklis buvo šiltas. Paprašė, kad nuvestų pas vyrą kuris iš tikrųjų miegojo girtas ant lovos. Pareigūnai jį pakėlė, išvedė į kiemą, pranešėjas nurodė, kad būtent šis vyras vairavo. Iš pranešėjo buvo paimtas raštiškas paaiškinimas, o vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, bet kadangi buvo labai girtas, net ant kojų negalėjo pastovėti, pasinaudoti alkotesteriu juo labiau nesugebėjo, tai dėl to buvo surašytas protokolas, kad atsisakė pasitikrinti blaivumą. 2017-03-14 papildomai apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad V. Š. akivaizdžiai buvo neblaivus, griuvinėjo prie jų tarnybinio automobilio, jo žmona bandė jį prilaikyti. Iš pradžių jis pasakė V. Š. lietuviškai, pakartojo rusiškai ir lenkiškai, kas V. Š. turi patikrinti neblaivumą, tačiau pastarasis ignoravo jo prašymą, stovėjo ir juokėsi. Jis mano, kad dėl savo girtumo jis galėjo papūsti į alkotesterį, tačiau to nepadarė, todėl buvo surašytas protokolas. Liudytojas D. K. negalėjo matyti alkotesterio parodymų, nes blaivumas buvo bandomas paimti, kai šis liudytojas jau buvo išvažiavęs ir iš pastarojo paėmus rašytinį paaiškinimą (b.l. 34-36, 56-58).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoja P. L. parodė, kad 2016-09-16 dirbo kartu su G. K.. Gavo iškvietimą, kad nuo Moistiškių kaimo, pastebėtas įtariama neblaivus vairuotojas  su „Audi 80“, kuris važiavo link Sakalų kaimo. Atvykus į įvykio vietą, pamatė prie autobusų stotelės stovintį raudoną automobilį, kuriame sėdėjo pranešėjas. Pranešėjas jam pasakė, kad pastebėjo nuo parduotuvės važiuojantį įtartinai manevruojantį automobilį ir kurio vairuotojas jam sukėlė įtarimų. Pranešėjas nurodė, kad automobilis yra priparkuotas prie nuosavo namo. Atvažiavus, kieme pamatė automobilį, kurį kai nurodė pareiškėjas galėjo vairuoti neblaivus vairuotojas. Kieme moteris pasakė, kad automobilis priklauso jos vyrui, kuris miega. Jie paprašė pakviesti vyrą. V. Š. išėjo į lauką. V. Š. buvo visiškai girtas, tiesiog šypsojosi, juokėsi. V. Š. buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteris buvo paruoštas ir buvo paaiškinta V. Š., kaip reikia pūsti. Sunku pasakyti, koks jo neblaivumo laipsnis, bet V. Š. griuvinėjo. Į alkotesterį V. Š. galėjo pūsti, nes dėl pastarojo sveikatos nusiskundimų nebuvo (b.l. 28-29, 56-58).

V. Š. kaltė dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo įrodyta policijos pareigūnų G. K. ir P. L. tarnybiniais pranešimais, alkotesterio elektronine atmintimi ir kita bylos medžiaga (b.l. 3-4, 7-8, ).

V. Š. teisme patvirtino, kad jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą, nes, jo manymu, jis buvo namie ir jam tai daryti nebuvo privaloma.

Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau-ATPK) 126 straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“ 4 d. numatyta atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą, t. y. už neatlikimą veiksmų, kurie reikalingi leidžiant Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrintam, ar asmuo nėra neblaivus. P. S. 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17. punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Priežastys dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-303/2015).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69.1. punktas numato, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena patikrinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte nurodyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (Metodikos 2.1., 2.2., 2.3., 2.4. punktai). Š. M. 3 punkte numatyta, kad esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančiojo sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (Metodikos 3.1., 3.2. punktai).

Esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 452 (toliau-nutarimas) „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ kur nustatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esantį neblaivų, arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą jeigu tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti (Nutarimo 3 punktas). Šio nutarimo 2.3. punkte konstatuojama neblaivumo tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus.

Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus, įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Nutarimo 6.,6.1., 6.3., 9., 10.1., 10.3. punktai).

Bylos nagrinėjimo teisme metu neginčytinai nustatyta, kad liudytojas D. K. Vilniaus r., Mostiškių k., pastebėjęs įtartinai manevruojantį automobilį ,,Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to pamanęs, kad jį vairuojas galimai neblaivus asmuo, apie tai pranešė policijos pareigūnams. Jis sekė automobilį iki Skynimų k. Liudytojas sulaikė kol atvažiuos policijos pareigūnai, parodė jiems, kur sustojo įtartinai važiuojantis automobilis ir kai policijos pareigūnai išvedė į kiemą vairuotoją, pranešėjas nurodė, kad būtent šis vyras vairavo automobilį ,,Audi 80“. Šis pranešimas užfiksuotas 2016-09-16 16.25 val. ir tai patvirtina išrašas iš polis.policija.lt. Pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykę pareigūnai G. K. ir P. L. betarpiškai bendravo su automobilio ,,Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju V. Š.. Jie įvertino jo bendrą būklę, teisme abu patvirtino, kad nuo jo jautė stiprų alkoholio kvapą, buvo jo paprašyta pasitikrinti neblaivumą. V. Š. atsisakė tai padaryti, tiesiog šypsojosi, juokėsi. Teisme neginčytinai nustatyta, kad prieš atvykstant pareigūnams į Vilniaus r., Bildžių k. V. Š. vairavo automobilį. Šio fakto neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodžius, kad buvo nuvažiavęs į parduotuvę. Jo pavojingas vairavimas liudytojui D. K. sukėlė įtarimą, kad vairuotojas yra galimai neblaivus. Policijos pareigūnai, gavę pranešimą, vyko patikrinti šios informacijos. Bendraudami su V. Š. pajuto alkoholio kvapą ir, įvertinę tai bei pastarojo elgesį, teismo manymu, policijos pareigūnai turėjo teisinį pagrindą pareikalauti V. Š. pasitikrinti neblaivumą. G. K. buvo 2016-09-16 išduotas policijos tarnybinis alkotesteris ir pagal alkotesterio  elektroninį atmintį tą dieną nebuvo tikrinamas vairuotojų neblaivumas. V. Š. policijos pareigūnų buvo paprašytas pasitikrinti neblaivumą. Alkotesteris policijos pareigūnų buvo paruoštas ir V. Š. buvo paaiškinta pūsti į alkotesterio kandiklį, tačiau jis tai daryti atsisakė, to neneigė ir jis pats teisme. Jokių objektyvių aplinkybių susijusių su V. Š. sveikata arba jo girtumu trukdančių įvykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus – pasitikrinti neblaivumą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. V. Š. nurodoma aplinkybė, kad jis vairavo automobilį blaivus, o išgėrė jau grįžus iš parduotuvės, šios bylos nagrinėjimo dalykui esmės neturi, nes pastarajam protokole nurodytas kaltinimas šioje byloje reiškiamas ne už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, o už tai, kad policijos pareigūnui reikalaujant neleido pasitikrinti neblaivumą. Taip pat pastarojo manymas, kad jis neprivalėjo tikrintis, yra paneigtas nutarime aptartomis aplinkybėmis. Policijos pareigūnų G. K. ir P. L. bei liudytojo D. K. dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai todėl teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų, vykdžiusių savo tarnybines funkcijas, nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar pagrindų, dėl kurių minėti liudytojai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau-ANK). ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau-Įstatymas) 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d., padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų). Nuo 2017 m. sausio 1 dienos įsigaliojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio 7, 9 dalyse numatyto pažeidimo sudėtis atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Atsižvelgus į tai, kad už ATPK straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi administracinė nuobauda- administracinis areštas, laikytina, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 7, 9 dalyse nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, V. Š. padarytas administracinio teisės pažeidimas, kvalifikuotas pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d., perkvalifikuotinas į administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 ir 9 dalis (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

V. Š. iš kaltinimo pašalintina nuoroda dėl KET 14. punkto pažeidimo, nes pastarajam protokole nurodytas kaltinimas šioje byloje reiškiamas ne už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, o už vengimą pasitikrinti neblaivumą.

V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. 

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį: asmuo vairavo automobilį ir vengė patikrinimo. Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę – 70 metų amžiaus, senatvės pensininkas, anksčiau nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus, jam inkriminuotą administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkiančių aplinkybių, V. Š. skirtina sankcijoje už padarytą administracinį nusižengimą numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui (b.l. 9).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

V. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos nusižengimo kodekso 422 straipsnio 7 ir 9 dalyse ir paskirti administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išdavimo ar išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties išdavimo ar išsiuntimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus r. apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A 2.6.-104-269/2017 bei administracinio nusižengimo Nr. ROIK:16061594053.

I. V. Š., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

V. Š. iš kaltinimo pašalinti nuorodą dėl KET 14. punkto pažeidimo.

Nutarimas per 20 dienų kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus  apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas              Tadeušas Volkovskis