Civilinė byla Nr. 2A-618/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei ir Vaidai Stepanavičiūtei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arūnui Šalkauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transmora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-538-479/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aivida“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transmora“ dėl skolos už prekes ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apygardos teisme 2008 m. sausio 28 d. buvo iškelta civilinė byla pagal kreditoriaus UAB „Aivida“ pareiškimą dėl teismo įsakymo, kurio pagrindu būtų išieškota skola ir palūkanos iš skolininko UAB „Transmora“, išdavimo. Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, kreditoriui buvo pasiūlyta pateikti ieškinį, nagrinėtiną bendra ginčo teisenos tvarka.
Ieškovas UAB „Aivida“ 2008 m. vasario 21 d. ieškiniu atsakovui UAB „Transmora“ prašė priteisti iš atsakovo 358 253,28 Lt skolos, 12,83 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad jis atsakovui pardavė prekes ir apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras. Šalys bendradarbiavo nuo 2007 m. liepos mėnesio. Atsakovas iki 2007 m. spalio mėnesio jam pateiktas sąskaitas faktūras apmokėdavo, tačiau vėliau savo pareigos nevykdė. Ieškovas nurodė PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovas neapmokėjo arba apmokėjo tik iš dalies. Atsakovas nėra pareiškęs ieškovui pretenzijų dėl parduotų prekių kiekio, kokybės ar asortimento, todėl ieškovui nėra žinomos aplinkybės, dėl kurių PVM sąskaitos faktūros nėra apmokėtos.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovo UAB „Aivida“ ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo UAB „Transmora“ 358 253,28 Lt skolos, 12,83 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. sausio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 165 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidų.
Sprendime rašoma, jog ieškovas tiekė atsakovui prekes, už kurias atsakovas įsipareigojo atsiskaityti pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovui perduota prekių už 370 195,12 Lt, tačiau už jas ieškovui sumokėta tik iš dalies – 11 941,84 Lt, todėl susidarė 358 253,28 Lt skola. Ieškovas perdavė atsakovui prekes, atsakovas jas priėmė, tačiau laiku ir tinkamai už gautas prekes neatsiskaitė. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą. Atsakovas 358 253,28 Lt skolą pripažįsta ir jos neginčija, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti ją iš atsakovo.
Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl 12,83 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir prašė jas sumažinti iki 6 procentų dydžio. Teismas nemažino reikalaujamų priteisti palūkanų, kadangi toks dydis apskaičiuotas vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, galioja palūkanų norma to metų pusmečio, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (šiuo atveju – pareiškimo teismui padavimo diena yra 2008 m. sausio 28 d.). Kadangi sausio mėnuo patenka į pirmąjį metų pusmetį, galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, šiuo atveju – 2007 m. gruodžio 29 d. paskelbta galiojusi palūkanų norma, kuri buvo 5,83. Pagal įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais (7+5,83=12,83). Tokiu būdu apskaičiuotas palūkanų dydis atitinka CK 6.210 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur numatyta, jog 6 procentų dydžio metinės palūkanos tarp verslininkų skaičiuojamos tuo atveju, jei kiti įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusi šalis privalo mokėti kitai šaliai palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintas.
Atsakovas UAB „Transmora“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimo dalį – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 11,42 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. sausio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas pažymi, kad iš Lietuvos banko internetinio puslapio matyti, jog 2007 m. gruodžio 29 d. VILIBOR buvo 4,42. Tai yra paskutinė palūkanų norma, kuri buvo paskelbta prieš 2008 m. sausio 1 d. Tokiu būdu iš atsakovo priteistinų metinių palūkanų dydis turi būti 11,42 procentų (4,42+7), o ne 12,83 procentų dydžio palūkanos, kaip nurodyta teismo sprendime (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 4 str.).
Ieškovas UAB „Aivida“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Transmora“ apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti galioti. Ieškovas nurodo, kad atsakovas prašė sumažinti metinių palūkanų dydį nuo 12,83 procentų dydžio iki 6 procentų dydžio pagal CK nuostatas, tačiau teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Atsakovas klaidingai interpretuoja Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsakovas prie skundo pridėjo Lietuvos banko internetinio puslapio išrašą, kuriame pavaizduoti VILIBOR dydžiai, galioję 2007 m. gruodžio 29 d. Jame nurodyta, kad vienos nakties VILIBOR buvo 4,42, o vieno mėnesio VILIBOR – 5,83. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, palūkanų norma yra būtent vieno mėnesio VILIBOR, todėl teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, o atsakovas turi mokėti 12,83 procentų dydžio metines palūkanas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteistos 12,83 procentų dydžio metinės palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d.).
Ieškovas UAB „Aivida“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Transmora“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už nesumokėtas prekes pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, taip pat priteisti 12,83 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteistos 12,83 procentų dydžio metinės palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.
Įgyvendinant 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose“ buvo priimtas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris reglamentuoja palūkanas dėl atliekamų pagal komercinius sandorius pavėluotų mokėjimų už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustato kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai. Tai - specialusis įstatymas, turintis prioritetinę veikimo galią prieš CK 6.210 straipsnį reguliuojant palūkanų už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus nustatymą. Įstatymas numato, kad palūkanų norma – vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat nustato šių palūkanų mokėjimo terminus. Įstatyme įtvirtinta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną (Įstatymo 3 str. 4 d.).
Ieškovas atsakovui pareiškė reikalavimus 2008 m. sausio 28 d. (civilinė byla Nr. L2-459-479/2008 (b. l. 3-4)). Vadovaujantis įstatymu, tokiu atveju taikytina paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Tuo metu ši palūkanų norma buvo 5,83, ji paskelbta 2007 m. gruodžio 29 d. (žr. http://www.lb.lt/statistics/statbrowser.aspx?group=7222&lang=lt&orient=horz). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį taikytina palūkanų norma skaičiuojama vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą padidinus 7 procentiniais punktais, tai yra ji sudarė 12,83 (7+5,83). Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turi taikyti Įstatyme nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1, 2 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas klaidingai interpretuoja Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas. Iš Lietuvos banko pateikiamų duomenų (kuriuos taip pat pateikė ir apeliantas) matyti, kad vieno mėnesio skaičiuojamas ir skelbiamas VILIBOR dydis, kuris paskelbtas 2007 m. gruodžio 29 d., buvo 5,83, o apelianto nurodytas dydis - 4,42 yra skaičiuojamas ir skelbiamas vienos nakties palūkanų normos dydis. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, palūkanų norma – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismas tinkamai aiškino įstatymą, taikydamas vieno mėnesio VILIBOR normą, paskutinį kartą paskelbtą prieš 2008 m. pirmo pusmečio pirmą kalendorinę dieną, bei nustatydamas 12,83 palūkanų normą (7+5,83), o ne tą pačią dieną paskelbtą vienos nakties palūkanų normą, kuria remiasi apeliantas, prašydamas taikyti mažesnę (11,42) palūkanų normą.
Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti arba panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Teisėjų kolegijai netenkinant apelianto skundo, iš jo ieškovui priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, o valstybei - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93, 302 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Transmora“ 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Aivida“, o į valstybės biudžetą - 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Marytė Mitkuvienė
Gintaras Pečiulis