Teikimas Nr. T-351-610/2017
Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00793-2008-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.
(S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. spalio 23 d.
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J. patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė:
2017 m. spalio 5 d. Komisijos nutarimu Nr.81/04-777 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisijos nuomone, tikslinga nuteistajam taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 75 straipsnio 2 dalies 10 punktą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą – dalyvauti pataisos programoje. Bausmės pradžia – 2009-06-03, pabaiga – 2020-01-06. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai – 2 metai 3 mėnesiai 1 diena.
Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, nuteistasis skatintas 15 kartų. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo elektriko, ožini-tiltinių kranų mašinisto, kūriko specialybes. Dirba VĮ „Mūsų amatai“, išėjęs į laisvę ketina dirbti A. K. įmonėje. Bendrauja su artimaisiais. Dalyvavo programose „Pažink save“, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „Keisk požiūrį“, „Anoniminių alkoholikų“ užsiėmimuose.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo dėl Komisijos nutarimo nepateikė.
Komisijos nutarimas netvirtintinas.
BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pripažintina, kad A. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Teismas taip pat turi įvertinti bausmės paskirtį, jos tikslus konkrečiu svarstomu atveju ir teisingumo principo tinkamą įgyvendinimą.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. J. anksčiau teistas du kartus, už chuliganizmus ir vagystę. Lygtinis paleidimas buvo taikytas vieną kartą, tačiau jo metu nuteistasis nevykdė teismo skirtų įpareigojimų ir buvo grąžintas į laivės atėmimo vietą. Tai leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu, kadangi taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko negalima teigti nagrinėjamu atveju.
Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą – nužudymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. namo kieme, prie įėjimo į laiptinę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų, kilus konfliktui nužudė žmogų. Dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis už anksčiau įvykdytus. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies. Tvirtina, jog jo veiksmai ir elgesys buvo tik atsakas į aplinkos stimuliaciją. Nusikaltimas įvykdytas 2008 m., nuosprendis priimtas 2009 m., tai reiškia, kad asmuo per 8 metus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nepakeitė savo įsitikinimo dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nesigaili savo veiksmų.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog galima teigti, kad A. J. būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, jis gali pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, prarasti savitvardą (ypač pavartojęs alkoholio). Supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką vertiną kaip problemą ir tarp to, kaip supranta prisidėjęs prie jų atsiradimo, yra prieštaravimų. Problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki. Bausmės atlikimo metu net penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (už alkoholio vartojimą bei draudžiamų daiktų turėjimą) . Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau sistemingas vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas rodo, kad nuteistasis yra linkęs aktyviais savo veiksmais apsunkinti pataisos procesą. Be to, žinodamas, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, ir toliau juo piktnaudžiauja, net ir būdamas įkalinimo įstaigoje. Vis tai, kas išdėstyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad jis nebenusikals ir laikysis įstatymų.
Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2013-10-08 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. J. priklauso vidutinės rizikos grupei – 42 balai. 2017-05-04 atlikus pakartotinį rizikos vertinimą taip pat nustatyta vidutinė rizika – 47 balai. 2017-09-20 atlikto vertinimo duomenimis rizika išliko vidutinė – 41 balas. Rizikos mažėjimą lėmė išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pirminio vertinimo, atlikto 2013 m., rizika sumažėjo, tačiau vis dar išlieka vidutinė, teismas mano, jog pažanga ją mažinant dar nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad rizika pakartotinai įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą yra didelė (pagal HCR-20).
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, teismas mano, kad neatlikta A. J. bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo pakankamai didelė – 2 metai 3 mėnesiai 1 diena. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog A. J. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
Atsisakyti patvirtinti 2017 m. spalio 5 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr.81/04-777 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. J..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Nerijus Brinevičius