Civilinė byla Nr. e2-212-790/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1

                                                                   (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Jurbarko rajono 2 notarų biuro notaras A. G., Tauragės rajono 3 notarų biuro notarė V. J.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ (teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“), UAB „Verslavita“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Taurų spalvos“, notarui A. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.       Pareiškėja UAB „Čelta“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Pareiškėja nurodė, kad kredito sutartis negalėjo būti pripažinta galiojančia, nes nėra įvykdyta nei viena sutarties sąlyga. Neskundžiama teismo nutartimi nustatyta, kad kredito gavėja nežinojo ir negalėjo žinoti duomenų, kuriais apibūdintas pagrindinis sutarties parametras. Pareiškėja nurodė išsiaiškinusi, kad byla buvo sąmoningai sufabrikuota.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

4.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis, nustatė, kad pareiškėja yra pateikusi daugiau kaip 50 prašymų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, kuriuos grindė analogiškomis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta žemės sklypo verte, ieškovų suklydimu dėl tikrosios žemės sklypo vertės. Teismai, nagrinėję pareiškėjos prašymus atnaujinti procesą, jos nurodytas aplinkybes jau ne kartą įvertino. Šis pareiškėjos prašymas taip pat yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip ir ankstesni prašymai. Tai, kad skiriasi aplinkybių dėstymo tvarka, jos aprašomos ir įvertinamos kitais žodžiais (šio atveju – nurodant, kad kredito sutartis palikta galioti, nors nėra įvykdyta nei viena sutarties sąlyga ir kad byla buvo sąmoningai sufabrikuota), nereiškia, kad prašymas nėra tapatus ankstesniems prašymams.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

5.       Pareiškėja UAB „Čelta“atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir išnagrinėti prašymą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Ginčas yra dėl konkrečių sutarties sąlygų (kreditavimo tikslo ir įstatyme įtvirtintos normos, kad sutartyje negali būti nežinomų duomenų) nevykdymo. Pareiškėja neginčija teismo nurodytų aplinkybių, kad prašymas yra grindžiamas tapačia informacija, kaip ir kiti jos prašymai. Tačiau teismas nenurodė, kuris teismas anksčiau įvertino nurodytus pareiškėjos argumentus dėl kredito sutarties sąlygų sudarymo ir įvykdymo. Teismas tik deklaratyviai atsisakė priimti prašymą, nesusipažino su jo turiniu ir neanalizavo pateiktos medžiagos.

5.2.                      Teismų neobjektyvumą ir siekį, kad nebūtų įrodyta akivaizdi apgaulė, nepaneigiamai įrodo jų atsisakymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir apklausti kaip liudytoją buvusią kredito ekspertę.

5.3.                      Atnaujinus procesą sprendimas tiesiog negalėtų būti paliktas nepakeistas, nes negalėtų būti palikta galioti kredito sutartis, nors nėra įvykdyta nei viena jos sąlyga.

5.4.                      Tam, kad byloje būtų galima išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, atskirąjį skundą reikia išnagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą net nebuvo apklaustas pagrindinis kredito sutartį sudaręs asmuo – kredito ekspertė, galinti patvirtinti šios sutarties sudarymo aplinkybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

7.       Pareiškėja atskirajame skunde išdėstė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir nurodė, kad byloje kaip liudytoja turėtų būti apklausta kredito ekspertė, sudariusi kredito sutartį. Nagrinėjamoje byloje apeliacinio apskundimo objektu yra teismo nutartis, kuria buvo išspręstas procesinis klausimas dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo, skundžiama teismo nutartimi byla nebuvo (ir neturėjo būti) nagrinėta iš esmės. Teismo vertinimu,byloje pakanka duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju neiškilo būtinybė nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ar apklausti liudytoją, todėl tokie pareiškėjos prašymai nėra tenkinami.

8.       Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9.       CPK365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat įstatyme nustatytais atvejais – neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

10.       Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka reglamentuota CPK 370 straipsnyje. Vadovaujantis šios straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrina, ar prašymas atitinka CPK369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nustatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti. CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą, o išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir yra pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas nagrinėja bylą pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

11.       Taigi, iš pirmiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas vyksta keliais etapais. Gavęs prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, teismas, visų pirma, išsprendžia šio prašymo priėmimo klausimą, t. y. teismas nenagrinėja jo iš esmės, bet tik nustato, ar prašymas atitinka formalius jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnyje, taip pat įvertina, ar nėra aplinkybių, dėl kurių prašymas negali būti priimamas nagrinėti, be kita ko, ar prašymas atnaujinti procesą nėra pateiktas pakartotinai (CPK 374 straipsnis). Nustatęs, kad pateiktas prašymas atitinka įstatyme keliamus reikalavimus ir jį priėmęs, teismas paskiria posėdį, kuriame išnagrinėja klausimą dėl proceso atnaujinimo – teismas įvertina, ar prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir pateiktas nepraleidus CPK nustatyto termino. Tik nustatęs, kad prašymas atnaujinti procesą yra pagrįstas ir atnaujinęs procesą užbaigtoje byloje, teismas, atsižvelgdamas į nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus ir neperžengdamas jais apibrėžtų ribų, iš naujo išnagrinėja bylą ir priima vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų.

12.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, kadangi, jos vertinimu, kredito sutartis nepagrįstai palikta galioti neatsižvelgiant į tai, kad nebuvo įvykdyta nei viena sutarties sąlyga. Pareiškėja nurodė išsiaiškinusi, kad prašoma atnaujinti byla buvo sąmoningai sufabrikuota tam, kad sutartis nebūtų pripažinta negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, skundžiamoje nutartyje nustatė, kad prašymas yra tapatus pareiškėjos anksčiau teiktiems prašymams ir vadovaudamasis CPK 374 straipsniu, kuriame reglamentuota, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas, atsisakė jį priimti. Vadinasi, teismas jau pradinėje prašymo priėmimo stadijoje, kurios metu jis turi įvertinti, ar prašymas atitinka formalius jam keliamus reikalavimus, nustatė, kad egzistuoja aplinkybės, kliudančios jį priimti nagrinėti. Nepriėmęs prašymo, teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl proceso atnaujinimo (vertinti, ar egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindas, ar pareiškėja kreipėsi į teismą nepraleidusi CPK nustatytų terminų) ar juo labiau nagrinėti civilinę bylą, užbaigtą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl pareiškėjos argumentai, kad teismas, atsisakydamas priimti prašymą, neišnagrinėjo jos nurodytų argumentų iš esmės, netenkino prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, atsisakė apklausti liudytoją ir pan., atmetami kaip nepagrįsti. Teismas turėtų vertinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl bylos esmės tik tuo atveju, jeigu jos prašymas nebūtų vertinamas kaip teikiamas pakartotinai ir būtų priimtas, o vėliau, išnagrinėjus prašymą, procesas būtų atnaujintas ir byla, neperžengiant nustatytų ribų, būtų nagrinėjama iš esmės.

13.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą yra tapatus jos anksčiau teiktiems prašymams. Įvertinus pastarojo pareiškėjos prašymo turinį matyti, kad nagrinėjamu atveju ji ir vėl remiasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su turto vertinimo ataskaitų atitiktimi įstatymams ir jų (ne)realumu, neteisingai nustatyta turto verte, kredito sutarties sąlygų neišpildymu, pareiškėjos suklydimu dėl sutarties sąlygų ir pan. Pareiškėja anksčiau teiktuose prašymuose jau ne kartą buvo nurodžiusi, kad nebuvo įvykdyta nei viena kredito sutarties sąlyga ir kad prašoma atnaujinti byla buvo sufabrikuota. Jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių prašyme atnaujinti procesą pareiškėja nenurodė.

14.       Kaip matyti iš pateikto atskirojo skundo, pareiškėja iš esmės neneigia, kad prašymą atnaujinti procesą grindžia tais pačiais duomenimis, kuriuos nurodė savo anksčiau teiktuose prašymuose. Vis dėlto iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų (prašymo atnaujinti procesą, atskirojo skundo) turinio galima suprasti, kad pareiškėjos netenkina tai, kaip teismas išnagrinėjo šias aplinkybes, todėl ji siekia, kad byla būtų iš naujo išnagrinėta iš esmės ir kad jos nurodytų aplinkybių pagrindu įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų panaikintas.

15.       Vertinant tokius pareiškėjos argumentus, pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija. Šis institutas – tai ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Proceso atnaujinimas neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, todėl asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

16.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad procesas užbaigtoje byloje gali būti atnaujinamas tuo atveju, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Aptariamos nuostatos prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis yra laikomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo vertintos nagrinėjant bylą, nes prašymą atnaujinti procesą pateikusi šalis bylos nagrinėjimo metu jų nežinojo ir net negalėjo žinoti. Aplinkybės, kurios buvo nurodytos nagrinėjant bylą teisme, tačiau kurių pagrindu teismas nepadarė tapačių, kaip pareiškėja, išvadų dėl sutarčių galiojimo, nėra naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą baigtoje byloje. Tai, kad teismai, įvertinę tam tikras aplinkybes, interpretavo jas kitaip, nei pareiškėja, ir jų pagrindu padarė kitokias išvadas, savaime nereiškia, kad jos nebuvo išnagrinėtos.

17.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, o jos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18.       Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad daugkartinis pasikartojančių pareiškimų dėl proceso atnaujinimo pateikimas gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, dėl kurio yra apsunkinamas teismo darbas. Pareiškėjai išaiškinama, kad teismas, nustatęs dalyvaujančio byloje asmens piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                Marius Bajoras