Pranešėjas
Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr.
1A-520-185-2008-59
Teisėja Rasa Balsevičienė
Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 1.1.6.6;
2.4.2.4.

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPULIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Prano Šimkaus,
teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Sigito Bagdonavičiaus,
sekretoriaujant
Onutei Astrauskienei,
dalyvaujant prokurorei Lidijai Burbienei,
gynėjui adv. Arvydui Peneliui,
nuteistajam K. S.,
nukentėjusiosioms Z. M., J. K.,
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. apeliacinį
skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžio,
kuriuo K. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos
BK 284 str. 2 d. ir nubaustas 10 MGL (1300 litų) bauda, įpareigojant sumokėti
per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
N U S T A T
Ė:
K.
S. nuteistas už tai, kad 2007 m.
rugpjūčio 25 d., apie 18-19 val., Kunigaikščių šventės metu, vykusios viešoje
vietoje – Biržų pilies teritorijoje, matant ir girdint į šventę susirinkusiems
žmonėms, vartojo nukentėjusiųjų J. K. ir Z.
M. atžvilgiu necenzūrinius, jų garbę ir orumą žeminančius žodžius, tokiu
elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei įžeidė nukentėjusiąsias J. K. ir Z. M..
Apeliaciniu skundu K. S. prašo
Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m.
liepos 4 d. nuosprendį panaikinti ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės
pagal laidavimą. Nurodo, kad dėl neteisingo
įstatymų taikymo teismo, nuosprendžiu buvo suvaržytos kaltinamojo teisės. BK 40 straipsnis numato atleidimą nuo
baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą pagal
laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą perduoti pagal
laidavimą UAB „Šiaurės rytai" be užstato ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu su prašymu teismui buvo
pateikti duomenys, apibūdinantys laiduojantį juridinį asmenį. Dėl prašomų
prijungti įrodymų sąsajumo (liečiamumo) su byla, teismas nepasisakė ir minėtus
dokumentus prijungė prie bylos. Iki pat įrodymų tyrimo pabaigos teismas
neišreiškė jokių abejonių dėl UAB
„Šiaurės rytai", kaip juridinio asmens tinkamumo laiduoti pagal BK 40
straipsnį. Teismas į posėdį iškvietė
UAB „Šiaurės rytai" direktorę A. G., kuri davė
parodymus, atsakė į proceso dalyvių ir teismo klausimus, sutiko laiduoti už K. S.. Abejonių, kad UAB „Šiaurės rytai", kaip juridinis
asmuo, yra netinkamas laiduotojas, teisme nebuvo iškilę – tai konstatuota tik
teismo nuosprendyje.
BPK 45 straipsnyje nustatyta, kad
teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises
ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Akivaizdu, kad ši įstatyminė procesinė teisės norma ne tik
įpareigoja išaiškinti teises, bet ir sudaryti proceso dalyviams galimybes realiai savo teisėmis
naudotis. BPK 22 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę pateikti prašymus, teikti įrodymus ir
dalyvauti juos tiriant. Pasinaudodamas šia teise, teismui pateikė prašymą
prijungti prie bylos juridinio asmens
prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal to juridinio asmens laidavimą. BK 40 straipsnio 3 dalyje
nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo
verti asmenys. Įstatymo leidėjas šioje teisės normoje yra pavartojęs sąvoką „asmenys".
Vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, asmenys yra fiziniai ir
juridiniai. Tokiu būdu, BK 40 straipsnio 3 dalyje pavartoto žodžio
„asmenys" teisinis aiškinimas yra dvejopo
pobūdžio. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse daugelyje vietų vartojama
sąvoka „Juridiniai asmenys".
„Juridiniai asmenys" gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, gali
turėti atstovus teisme ir t.t. Todėl
UAB „Šiaurės rytai", kaip juridinis asmuo, pagrįstai manė, kad gali teikti
prašymą teismui pagal BK 40 straipsnį.
Taigi, pasinaudodamas įstatymo suteikta teise gintis ir pateikti prašymus
(BPK 22 str.), taip pat manė, kad bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės
pagal juridinio asmens laidavimą.
Apeliantas
mano, kad teismas privalėjo teisminio
bylos nagrinėjimo pradžioje ar jo eigoje, išaiškinti jam ir juridinio asmens
atstovui, kad juridinis asmuo negali būti
laiduotojas pagal BK 40 straipsnį ir juridinio asmens pateiktas prašymas šioje byloje neatitinka įrodymų sąsajumo
(liečiamumo) principo (BPK 20 str. 3d.). Po tokio išaiškinimo
nuteistasis teismui būtų pateikęs tinkamo laiduotojo prašymą ir galėjęs realiai
pasinaudoti savo teise būti atleistam nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kita
vertus, jeigu BK 40 straipsnyje nenumatyta galimybė laiduotoju būti juridiniam
asmeniui, mano, kad juridiniam asmeniui gali „atstovauti" ir būti
laiduotoju fizinis asmuo, pavyzdžiui, įmonės darbuotojas. Byloje yra pateikta UAB „Šiaurės rytai" direktorės A. G., kaip fizinio
asmens, charakteristika. Tokiu būdu A. G. yra tinkamas laiduotojas BK 40 straipsnio prasme.
Apklausiant teismo posėdžio metu, ji patvirtino laidavimą žodžiu. Formaliai trūksta tik raštiško jos sutikimo. Jeigu
teismas pripažino, kad yra visos sąlygos
atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, galėjo svarstyti
klausimą dėl A. G.,
kaip fizinio asmens, tinkamumo būti laiduotoja, nes tam nėra jokių kliūčių.
BPK
1 straipsnio nuostatos reikalauja tinkamai pritaikyti įstatymą, kad
nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų
teisingai nubaustas. Teismas konstatavo,
kad K. S. negali būti atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės dėl formalių kliūčių.
Šios kliūtys galėjo būti pašalintos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu,
tačiau liko nepašalintos. Todėl mano, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis
nėra teisingas.
BK
40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotoju gali būti ir kaltininko artimi
giminaičiai. Dėl laiduotojo tinkamumo sprendžia teismas. Todėl, jeigu teismas
manytų, kad A. G.,
kaip fizinis asmuo, yra netinkamas laiduotojas, teismui papildomai pateikia
žmonos V. S. prašymą perduoti apeliantą jos atsakomybei pagal
laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Prie apeliacinio skundo pridėtas A. G. prašymas ir charakteristika, V. S. prašymas ir charakteristika,
santuokos liudijimo kopija.
Nukentėjusioji J. K. atsikirtimuose prašo K. S. apeliacinį skundą
atmesti ir palikti galioti Biržų
rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendį.
Teismo
proceso metu Biržų rajono apylinkės teismo teisėja išaiškino bylos dalyviams
jų teises ir nei vienam jokiais veiksmais nekliudė realiai savo teisėmis
naudotis. K. S. naudojosi kaltinamojo teise turėti gynėją, kurio teises ir pareigas apibrėžia
Lietuvos Respublikos BPK 48 str. Minėtame straipsnyje nurodoma: gynėjas privalo panaudoti visas
įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos
aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti
ginamajam reikiamą teisinę pagalbą. Taigi,
apelianto skundas nepagrįstas, nes teisinė pagalba yra ne teisėjo, bet gynėjo pareiga.
Nuteistasis
K. S. teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo
baudžiamosios atsakomybės ir UAB „Šiaurės rytai" raštą dėl
laidavimo. Šis klausimas teismo proceso metu buvo svarstomas. 2008 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje UAB „Šiaurės
rytai" direktorės A. G. apklausos metu prokurorė
paklausė apie A. G. santykius su K. S..
A. G. užtikrino, kad santykiai yra tik darbe, asmeninių
santykių nėra. Kadangi K. S. net nėra UAB „Šiaurės
rytai" darbuotojas, jis dirba tik pagal autorinę sutartį (tai nurodyta ir
redaktorės R. P. rašte), tai A. G., kaip UAB „Šiaurės rytai" direktorė, negali
turėti jokių galimybių daryti teigiamą įtaką K. S. elgesiui
nei darbo metu, nei laisvu nuo darbo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo
nutartis byloje Nr. 2K-323/2007). Kad
teismas atleistų jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. G. kaip fizinio asmens laidavimą, K.
S. net neprašė, nes pagal BK 40 straipsnio 3 dalį ji laiduotoju
negali būti.
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs
nusikalstamą veiką, ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir
nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). K. S.
savo kaltę pripažino tik teismo
posėdyje, nes norėjo būti atleistas nuo bausmės pagal laidavimą. Jo kasdieninė
arogantiška laikysena ir pastangos laikraščio pagalba ir pokalbiuose su
pažįstamais save pavaizduoti nukentėjusiu,
o ne įvykdžiusiu baudžiamąją veiką pagal BK 284 straipsnį, neduoda pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų
nusikalstamų veikų ateityje.
Nukentėjusioji
Z. M. atsikirtimuose prašo nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės
teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendį nepakeistą.
Nuteistojo
K. S. teiginys apeliaciniame skunde, kad Biržų rajono apylinkės teismas padarė
baudžiamojo įstatymo taikymo bei
baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuotos jo teisės, nepagrįstas. Byloje nepadaryti jokie esminiai
baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimai (BPK 329 str. 1 d. 4 p., 369 str. 3 d.), jų nenurodė ir pats apeliantas. Todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto
K. S. prašymą panaikinti
Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - atleisti K.
S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Ginčytini ir kiti apeliaciniame skunde nurodyti
motyvai:
1. K.
S. teigia, kad „teismas, vadovaudamasis BPK 45 straipsnio nuostatomis, privalėjo
teisminio bylos nagrinėjimo pradžioje ar eigoje išaiškinti jam ir juridinio asmens atstovui, kad juridinis asmuo
negali būti laiduotojas pagal BPK 40 straipsnį.
Nuteistasis K. S. pasinaudojo
BPK 22 str. 3 d. numatyta teise
kaltinamajam turėti gynėją, t. y. K. S. teisinę pagalbą
teikė, jo teises ir teisėtus interesus gynė advokatas Arvydas Penelis, kuris ir
privalėjo panaudoti visas įstatymuose
nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo
atsakomybę, ir teikti ginamajam
reikiamą teisinę pagalbą (BPK 48 str. 2 d. 1 p.). Teismas laikėsi nešališkumo principo, priešingu atveju būtų pažeista proceso šalių
teisių lygybė (BPK 6 str.) ir rungimosi principas (BPK 7 str.).
2. Nesutinka su teiginiu, kad laiduotoja gali būti A. G..
Ji yra UAB „Šiaurės rytai"
direktorė, o K. S. dirba UAB „Šiaurės rytai" pagal
autorines sutartis. BK 40 str. 3 d.
numato, kad laiduotoju gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ir
kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo
laikytini pilnamečiai, turintys
autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galimybę daryti jam teigiamą įtaką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo
nutartis Nr.2K-323/2007). Bylos proceso metu A. G. patvirtino,
kad ją su kaltinamuoju K.
S. sieja tik darbiniai santykiai, bendrauja tik darbo metu. Įvertinus tai, kad nusikaltimas, už kurį K. S. nuteistas, niekaip nesusijęs su jo darbine veikla, taip pat tarp laiduotojos A. G. ir kaltininko K. S. nesant asmeninių ryšių (tik darbiniai), A.
G. įsipareigojimas laiduoti už K. S. kelia abejonę laiduotojos galimybe daryti teigiamą įtaką
kaltininkui. Be to, A. G. charakteristiką, kuri buvo pateikta Biržų rajono apylinkės teismui,
pasirašė UAB „Šiaurės rytai" redaktorė R. P., kuri yra A. G. sesuo.
Tai kelia abejonę, kad A. G. charakterizuota
nešališkai ir objektyviai, kad ji turi autoritetą ir galimybę daryti teigiamą įtaką K. S..
Baudžiamosios bylos Nr. 1-52-753/2008 nagrinėjimo Biržų rajono apylinkės teisme metu A.
G., kurios vadovaujama bendrovė UAB „Šiaurės rytai" sutiko būti laiduotoju, visiškai nesistengė likti nešališka
minėtos baudžiamosios bylos atžvilgiu ir laikraštyje „Šiaurės rytai"
nuolat spausdino su minėta byla susijusius tekstus, nuotraukas, kuriais siekė nukentėjusiąją pažeminti,
įžeisti, pasityčioti. Tai patvirtinančios laikraščio „Šiaurės rytai" 2008 m. balandžio 1 d. Nr.36 išspausdinto
kūrinio „A. P. CIBULIAI
pasižymėjusiems liaudies ūkyje" (su Z. M. susijusi
dalis „Sezono moters ryžtas"), 2008 m. balandžio 8 d. Nr.39 straipsnio
„Ėmė ir pasakė... Tik ne Kęstučiui",
2008 m. gegužės 29 d. Nr.59 straipsnio - replikos „Darbo metu puotauti savivaldybės klerkai gali" (straipsnio
autoriumi nurodomas J. R., kuris yra
A. G. kūrybinis
pseudonimas - tai 2008 m. liepos 2 d. vykusio teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjama minėta baudžiamoji byla,
metu patvirtino A. G.), 2008 m. birželio 7 d. Nr.63 publikacijos „Linksmasis
kabinetas: atostogos, pramogos ar bendri projektai?" (autorius J. R.), 2008 m. gegužės
31d. laikraščio „Šiaurės rytai" Nr.60 straipsnio „Įžiūriu norą suvesti
asmenines sąskaitas" kopijos buvo pateiktos 2008 m. liepos 2 d. vykusio teismo posėdžio metu. Atsižvelgus į
tai, ką išdėsčiau šiame punkte, A. G. negali būti
patikimas ir tinkamas laiduotojas.
3.
Nuteistasis K. S. papildomai pateikė savo žmonos V. S. prašymą
perduoti jį jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės tuo atveju, jei Panevėžio apygardos
teismas manytų, kad A. G. nėra tinkamas laiduotojas. Ji ir K. S.
susituokę aštuonerius metus, tačiau mano, kad ji nepajėgi daryti savo vyrui
K. S. teigiamos
įtakos. K. S. ne tik 2007 m. rugpjūčio 25 d. šventės metu
abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo necenzūrinius, garbę ir orumą
žeminančius žodžius, bet ir bylos ikiteisminio tyrimo metu nesiliovė toliau įžeidinėti, siuntinėdamas necenzūrinio turinio žinutes (žinučių nuorašai yra
pridėti prie minėtos baudžiamosios
bylos medžiagos). Kyla klausimas, kodėl V.S. anksčiau
neįtakojo vyro netinkamo elgesio. Dėl šios priežasties mano, kad ji negali būti
patikima ir tinkama laiduotoja. Ir nėra
jokio pagrindo manyti, kad K. S. laikysis įstatymų ir
nedarys naujų analogiškų nusikalstamų
veikų.
Skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos
teismas patikrina nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas
apeliacinio skundo ribų, o nukentėjusiųjų atsikirtimai į apeliacinį skundą
vertinami tiek, kiek jie susiję su skundo argumentais. Dėl necenzūrinio turinio
žinučių rašymo nukentėjusiajai K. S. patrauktas
baudžiamojon atsakomybės nebuvo, šis faktas netirtas ir nepaneigta versija,
kad žinutes rašė ne K. S.. Jis yra pripažintas kaltu tik
dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2007 m. rugpjūčio 25 d.
Dėl teismo pareigos
išaiškinti procesines teises.
Kolegija pritaria nukentėjusiųjų J. K. ir Z. M. atsikirtimuose pateiktiems argumentams ir
atmeta K. S. argumentą, kad teismas neįvykdė pareigos
išaiškinti jam procesines teises ir
užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti,
nes iki pat įrodymų tyrimo pabaigos teismas neišreiškė jokių abejonių dėl UAB „Šiaurės rytai", kaip juridinio asmens
tinkamumo laiduoti pagal BK 40 straipsnį. BPK 268 straipsnyje numatyta
teisiamojo posėdžio pirmininko pareiga kaltinamajam ir kitiems proceso
dalyviams išaiškinti šiame kodekse nustatytas jų teises ir pareigas.
Kaltinamojo teisės ir pareigos, numatytos BPK 22 straipsnyje, posėdžio metu
išaiškintos. Teismas yra nešališka institucija, ji neteikia kaltinamajam
teisinės pagalbos, kuri palengvintų jo baudžiamąją atsakomybę. Šią pareigą
privalėjo vykdyti byloje dalyvavęs
gynėjas, kurio dalyvavimo procese tikslas yra kvalifikuotai perteikti visa, kas
yra naudinga ir tikslinga kaltinamojo gynybai, nurodyti procesines jo galimybes
(BPK 48 str. 2 d. 1 p.).
Dėl atleidimo nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nagrinėjant bylą pirmos instancijos
teisme, buvo gautas UAB „Šiaurės rytai" direktorės A.
G. pasirašytas raštas, kuriuo prašoma K. S. perduoti UAB
„Šiaurės rytai“ pagal laidavimą. Teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje
konstatavo, kad byloje yra būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
pagal laidavimą sąlygos, numatytos BK 40 str. 2 d. - nusikalstamą veiką padarė
pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nukentėjusiųjų
atsiprašė, charakterizuojamas teigiamai. Šios
teismo nustatytos aplinkybės apeliacine tvarka apskųstos nebuvo. Jų
visuma leido teismui daryti išvadą, kad K. S. nedarys
naujų nusikalstamų veikų ateityje, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistas,
motyvuojant tuo, kad juridinis asmuo laiduotoju būti negali. Laiduotoju pagal
BK 40 str. 3 d. gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti
teismo pasitikėjimo verti asmenys. Apeliacinės instancijos teismui yra pateikti du prašymai perduoti K.
S. pagal laidavimą – tai A. G. ir žmonos V. S.. K. S. dirba korespondentu
UAB „Šiaurės rytai“, A. G.,
kaip minėta, yra UAB „Šiaurės rytai“ direktorė. Teismas sutinka su atsikirtimų motyvais, kad K. S. ir
A. G. sieja tik darbiniai santykiai, kurie pagrįsti
autorinėmis sutartimis, todėl teismas mano, kad tinkamesnis laiduotojas yra K. S. žmona V. S.. Pagal pateiktą Biržų
„Aušros“ vidurinės mokyklos direktoriaus charakteristiką, V. S. pedagoginis darbo stažas yra 19 metų. Ji puikiai
sutaria su mokiniais ir kolegomis, geba priimti tinkamus sprendimus
konfliktinėse situacijose, pasitikinti savimi, tolerantiška ir kt. Domisi
psichologija, filosofija, muzika, su vyru lanko šokių pamokas. Toks asmuo pagal
savo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra vertas
teismo pasitikėjimo. Duomenų, kad V. S. buvo su K. S. šventės metu ir galėjo įtakoti jo elgesį, byloje nėra. Taigi,
esant visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms ir
asmens, verto teismo pasitikėjimo prašymui, K. S. atleistinas
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl
paminėto, nuosprendis naikintinas.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,
N U S P R E N D Ė:
Biržų rajono
apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendį dėl K. S. nuteisimo
panaikinti:
K.
S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2
d atleisti ir baudžiamą bylą dėl K. S. nuteisimo nutraukti
perduodant jį V. S. atsakomybei pagal laidavimą be
užstato 1 (vieneriems) metams.
Kolegijos pirmininkas Pranas
Šimkus
Teisėjai
Tomas Zdanavičius
Sigitas Bagdonavičius