Civilinė byla Nr. e2A-2603-871/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13366-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5; 2.6.29.2; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovams notarui Simonui Zagurskiui, kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl paprastojo vekselio pripažinimo nesudarytu ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys E. L., M. M..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Ieškovė I. B. (toliau – ir ieškovė) paduotu ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė: laikyti nesudarytu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 24 d. atsakovei kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį (toliau – ir vekselis); pripažinti negaliojančiu atsakovo Kauno m. 8-ojo notarų biuro notaro Simono Zagursko 2024 m. rugpjūčio 8 d. išduotą vekselio vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 4914; priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal išlaidas patvirtinančius dokumentus. Patikslintas ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. iš noreplv@registrucentras.lt gavo pranešimą apie antstolio Virginijaus Kučinsko išsiųstus (toliau – antstolis) dokumentus – patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Kadangi pradelstų įsiskolinimų neturėjo, 2024 m. rugsėjo 3 d. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolį, prašydama atsiųsti jai vykdomojo dokumento, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, kopiją. 2024 m. rugsėjo 4 d. gavo elektroninį laišką ir jame prisegtą Kauno m. 8-ojo notarų biuro notaro Simono Zagursko atstovės Dovilės Gaspariūnės 2024 m. rugpjūčio 8 d. išrašytą vykdomąjį įrašą, kuriame reikalaujama iš vekselio davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiduotojų E. L., I. B. ir M. M. išieškoti kooperatinės bendrovės Kauno kredito unijos naudai per vekselio mokėjimo terminą neapmokėtą vekselio sumą – 16 746,94 Eur, 6 proc. metines palūkanas bei notaro atlyginimą ir kitas išlaidas. Tuomet pasiteiravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. L., ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigus pagal vekselį ir ar jis buvo pateiktas apmokėjimui. Jai buvo atsakyta, kad pagal vekselį pinigai nebuvo gauti ir vekselis pateiktas apmokėjimui nebuvo.
1.2. Pažymėjo, kad pasirašydama ginčo vekselį, ji akivaizdžiai suklydo. Buvo įsitikinusi, kad toks vekselio pasirašymas ir jo laidavimas reikalingas tik tam, kad būtų užtikrintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos suteikimas pagal vekselį. Nors vekselio davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos neginčija, tačiau ji – laiduotoja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.82 straipsnio 3 dalimi bei 6.875 straipsnio l dalimi, skolą ginčija. Nurodė, kad ieškinį reiškia išimtinai savo vardu ir interesais.
2. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad 2023 m., po praėjusios pandemijos, pablogėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis, taip pat dėl prasidėjusio karo Ukrainoje, nebegauna akmens žaliavų iš Rusijos, sumažėjo apyvarta ir pajamos, pradėjo trūkti apyvartinių lėšų. Buvo nuspręsta apyvartinių lėšų papildymui paimti paskolą, kurią sutiko suteikti kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija. Tačiau pradžioje buvo neaišku, kokiu būdu bus suteikiama paskola, t. y. ar pasirašant kreditavimo sutartį, ar pagal vekselį. Todėl E. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašė, bendrovės vardu, 2023 m. gegužės 24 d. vekselį. Kooperatinės bendrovės Kauno kredito unijos reikalavimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai E. L., I. B. ir M. M. laidavo pagal šį vekselį. Vekselis 2023 m. gegužės 24 d. buvo pateiktas kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai, tačiau 15 000 Eur paskolą kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija suteikė pagal 2023 m. gegužės 24 d. kredito sutartį Nr. VER202305-000072. Prievolės užtikrinimui, tą pačią dieną, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. L. pasirašė notarinę automobilio įkeitimo sutartį. Paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2023 m. gegužės 24 d. vekselį nebuvo suteikta, tačiau vekselis liko kooperatinėje bendrovėje Kauno kredito unijoje.
3. Atsakovė kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Kauno m. 8-ąjį notarų biurą, prašydama atlikti vykdomąjį įrašą dėl vekselio neapmokėjimo ir pateikė notarui šiuos dokumentus: 1) 2023 m. gegužės 24 d. išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio originalą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai įsipareigojo vekselio turėtojui sumokėti 16 746,97 Eur. Vekselį laidavo E. L., I. B. ir M. M.; 2) 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, kuriame, be kita ko, yra rašytinis vekselio turėtojo patvirtinimas, kad vekselis tinkamai pateiktas vekselio mokėtojui apmokėti ir kad vekselio mokėtojas bei laiduotojai tinkamai informuoti apie vekselio neapmokėjimą; 3) vekselio davėjui ir laiduotojams išsiųstus pranešimus su pašto lydraščiais. Notaro Simono Zagurskio atstovė 2024 m. rugpjūčio 8 d. atliko vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 4914, dėl 16 746,97 Eur nesumokėtos vekselio sumos su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo, paimto notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo atlikimą bei kitų išlaidų (pranešimų siuntimo, prašymo padavimo, kompensacijos už patikras registruose dydis) išieškojimo iš vekselio davėjo ir laiduotojų.
3.2. Pažymėjo, kad ieškovė nekelia klausimo dėl ginčijamo vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinio statuso praradimo – dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo. Taigi, ginčijamas vekselis neprarado besąlygiškumo ir abstraktumo savybių, dėl to šioje byloje nėra pagrindo vekselį vertinti pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles. Vekselio turėtojo reikalavimo teisė laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai, t. y. vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, priešingai – vekselio davėjas, reikšdamas vekselio turėtojui prieštaravimus, turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį – patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja. Šiuo atveju ieškovė tik kelia versiją, jog ji neturi duomenų, kad vekselio davėjui buvo paskolintos piniginės lėšos, kurias jis, pasirašydamas vekselį, įsipareigojo grąžinti. Ieškovė patikslintame ieškinyje užsimena, kad teiravosi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. L., ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigus pagal 2023 m. gegužės 24 d. išrašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir ar vekselis buvo pateiktas apmokėjimui ir, kad į šį klausimą buvo atsakyta, jog pagal vekselį pinigai nebuvo gauti ir vekselis pateiktas apmokėjimui nebuvo. Tačiau ieškovė visiškai nepateikia jokių tokių patikslintame ieškinyje nurodytų teiginių įrodymų, kaip ir nepaaiškina, ką toks teiginys (teiginiai) patvirtina, ar ką įrodo. Akcentavo tai, kad pagal vekselį, vekselio davėjas ir neturi gauti pinigų, jis juos turi sumokėti vekselio turėtojui. Paminėjo, kad vekselio davėjas, vekselio turėtojas ir laiduotojai vekselį pasirašė laisva valia. Vekselio turėtojo pranešimai vekselio davėjui ir laiduotojams apie tai, kad vekselis pateikiamas apmokėjimui buvo išsiųsti šalių nurodytais adresais net kelis kartus. Jokių pretenzijų dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, nei vienas iš šalių, t. y. nei vekselio davėjas, nei laiduotojai, vekselio turėtojui nepareiškė. Byloje nesant jokių įrodymų, o ir ieškovei visiškai to neįrodinėjant, kad ginčo vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar būtų praleisti įstatymų nustatyti terminai jam pateikti apmokėti ir pateikti pagal jį reikalavimus, akivaizdu, kad konkrečiu atveju nėra jokio teisinio pagrindo vekselį laikyti nesudarytu ar vekselio vykdomąjį įrašą pripažinti negaliojančiu.
4. Atsakovas notaras Simonas Zagurskis atsiliepimu prašė šią civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad nesutinka su ieškinio argumentais, kad vykdomąjį įrašą atliko neteisėtai. Paaiškino, kad notarų vykdomųjų įrašų pagal vekselių išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. 988 „Dėl Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka). Vadovaujantis Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 punktu, notaras atlieka vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Tos pačios tvarkos 6 punktas nurodo, jog notaras, priimdamas prašymą, patikrina, ar: vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; vekselis užprotestuotas pagal vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio ar čekio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Nurodė, kad vekselio turėtojo pateiktas notaro patvirtintas vekselio originalas atitiko visus vekselio formai keliamus reikalavimus pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu (toliau – ĮPVĮ), vekselį pateikė teisėtas kreditorius (vekselio turėtojas). Vekselio turėtojas raštu savo prašyme patvirtino, kad vekselis buvo tinkamai pateiktas apmokėti. Kartu su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą vekselio turėtojas pateikė notarui visus vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimui būtinus dokumentus. Pateikti pašto lydraščiai patvirtina, kad vekselio pateikimas apmokėti, tiek pranešimas apie vekselio neapmokėjimą buvo atlikti per įstatyme nustatytus terminus. Atkreipė dėmesį, kad nei notaras, nei notaro atstovas netvirtino minėto vekselio, kurio sudarymas yra ginčijamas. Buvo atliktas tik vykdomasis įrašas pagal kreditoriaus pateiktą vekselio originalą. Ieškovė savo ieškinyje neginčija jokių notaro atliktų formalių veiksmų vykdomojo įrašo atlikimo procese. Ginčijamas pats vekselio sudarymo faktas, kuriam notaras negalėjo daryti jokios įtakos. Vekselio sudarymą ginčija tik laiduotojas, o ne pats vekselio davėjas ar kitos vekselio šalys, todėl nėra pagrindo laikyti nesudarytu vekselio visa apimtimi. Kadangi vekselio neginčija kitos vekselio šalys, vadinasi visos kitos vekselio šalys sutinka su vekselio sudarymu ir jos pilnai suprato vekselio sudarymo faktą bei esmę.
5. Tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
6. Ieškovė dublike, pasisakydama dėl pateiktų atsiliepimų, nurodė:
6.1. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimą į ieškinį pasirašė direktorius E. L., kuris taip pat yra laiduotojas. Kadangi trečiajam asmeniui atsiliepimas į ieškinį nėra privalomas, tai ši atsakovo pozicija vertintina ir kaip trečiojo asmens analogiška pozicija.
6.2. Atsakovės kooperatinės bendrovės Kauno kredito unijos atsiliepimas į ieškinį labai abstraktus, apeinant nenaudingas atsakovei faktines aplinkybes ir tik analizuojant vekselio prigimtį bei suformuotą teismų praktiką. Atsiliepime į ieškinį netgi faktinių aplinkybių pradžia dėstoma ne nuo vekselio išdavimo, o nuo atsakovės kreipimosi į Kauno m. 8-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Maža to, atsiliepime į ieškinį dėl ieškovės argumento, kad paskola pagal vekselį nebuvo suteikta, atsikertama, kad šią aplinkybę turi įrodyti ieškovė. Nors vekselis yra abstraktus ir besąlygiškai vykdytinas vertybinis dokumentas, ir nereikalaujama nurodyti jo išdavimo pagrindo, tačiau kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija yra kredito įstaiga, kurios pagrindinė veiklos sritis yra teikti paskolas ir gauti iš šios veiklos pajamas. Kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija yra juridinis asmuo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu bei kitais lydinčiais teisės aktais, visos ūkinės operacijos turi būti fiksuojamos ir atvaizduojamos buhalterinės apskaitos dokumentuose, todėl vadovaujantis ne ĮPVĮ, o CK 6.870 bei 6.875 straipsniais atsakovė kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija privalo įrodyti pinigų perdavimo vekselio davėjui faktą, skirtingai nuo vekselių turėtojų – fizinių asmenų. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, ką turėjo išsiaiškinti, ar išsiaiškino laiduotoja.
6.3. Lietuvos teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad vekselis gali būti prievolės užtikrinimo priemonė, tačiau ši funkcija nenustatyta jokiame įstatyme. Ši funkcija buvo suformuota šališkai užtikrinant lizingo įmonių, kredito įstaigų ir kitų kreditorių interesus bei suformavo daugelį civilinių bylų, būtent dėl to, kad vekselyje įtvirtinta prievolė yra abstrakti, besąlygiška ir nereikalauja įrodymų. Maža to, tokia nuostata yra ne tik ydinga, bet ir prieštarauja įstatymui. CK 6.40 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Svarbi aplinkybė yra ta, kad konkrečiai vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, CK nėra nustatytas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas. Praktikoje dažniausiai ir pasitaiko, kad vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, naudojamas būsimų prievolių užtikrinimui – būsimų statybos darbų kokybei, kažkokių įsipareigojimų ir kt. Tokios praktikos ydingumas pasireiškia tuo, kad CK 6.40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas kitais sutartyje numatytais būdais. Šios normos analizė suponuoja išvadą, kad sutartyje mažų mažiausiai turėtų būti numatyta, kokios prievolės įvykdymą užtikrina vekselis, kokia suma, kokie vekselio pateikimo vykdymui terminai ir t. t. Tačiau sutarčių dėl vekselio, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, nėra ir neteko praktikoje matyti, o vekselis tokiu atveju tampa abstrakčiu ir besąlygiškai vykdytinu vertybiniu dokumentu, nereikalaujančiu jokio pagrįstumo ir įrodymų. Jis tampa tokiu dokumentu, netgi tuo atveju, kai prievolės apskritai nėra arba ji neatsirado, galbūt dėl paties kreditoriaus – vekselio turėjo kaltės. Būtent dėl vekselio specifikos ir greito vykdymo proceso, nereikalaujančio papildomų įrodymų, nesant sutarties, praktikoje tuo neteisėtai piktnaudžiaujama. Konkrečiu atveju būtent toks piktnaudžiavimas ir pasireiškia – pagal vekselį paskola nesuteikta, kredito sutartyje kita suma nei vekselyje, o vekselio davėjo faktinė prievolė dar mažesnė, tačiau palūkanos vekselio davėjui ir visiems laiduotojams (skaičiuojamos keturis kartus, nes užvestos 4 vykdomosios bylos) skaičiuojamos nuo vekselyje nurodytos sumos.
6.4. Atsakovas notaras Simonas Zagurskis detaliai nurodo argumentus ir pateikia įrodymus, kad išduodant vykdomąjį įrašą jokių neteisėtų veiksmų neatliko, vykdomasis įrašas buvo išduotas laikantis norminių aktų reikalavimų. Šioje dalyje atsakovas yra teisus, nes ieškovė neturi įrodymų dėl norminių aktų pažeidimų išduodant vykdomąjį įrašą, tačiau šis dokumentas ginčijamas, kadangi išduotas neteisėto dokumento pagrindu. Atsiliepime į ieškinį neanalizuojama ir nepasisakoma dėl tų faktinių aplinkybių, kad vekselis išduotas be jokio pagrindo, kad išieškoma gerokai didesnė suma, nei buvo paskolinta pagal kredito sutartį, kad palūkanos skaičiuojamos nuo nepagrįstos sumos, kad kreditorius yra juridinis asmuo – kredito įstaiga ir jai išduotas vekselis privalo būti pagrįstas apskaitoje įtrauktu pinigų paskolinimo faktu. Atsiliepime į ieškinį nurodomas argumentas, kad skolininkas ir kiti laiduotojai vekselio neginčija, todėl kitos šalys sutinka su vekselio sudarymu ir vekselis negali būti ginčijamas visoje apimtyje. Šioje dalyje atsakovas yra neteisus, nes ieškovei teisę ginčyti skolos dokumentą suteikia įstatymas, netgi, jeigu dokumento neginčija skolininkas ir juo labiau kiti laiduotojai.
7. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ triplike nurodė, kad su dublike išdėstytais argumentais sutinka.
8. Atsakovė kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija triplike, pasisakydama dėl pateikto dubliko, nurodė, kad :
8.1 iš kredito sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad per kredito sutartyje nurodytą terminą kredito gavėjas turėjo iš viso sumokėti kredito davėjui, t. y. atsakovei kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai, 16 746,97 Eur (kredito o, palūkanų ir kitų mokėtinų mokesčių pagal kredito sutartį). Būtent todėl 2023 m. gegužės 24 d. ir buvo pasirašytas vekselis 16 746,97 Eur sumai, kaip prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimas. Todėl bet kokie ieškovės pasamprotavimai apie neatitinkančias sumas neturi jokio teisinio pagrindo.
8.2 Pažymėjo, kad vekselis nėra ir negali būti tapatinamas su paskolos sutartimi ir paskolos teisiniais santykiais. Vekselio išrašymo, sumokėjimo, o taip pat ir vykdymo sąlygas aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja ĮPVĮ, CK bei CPK nuostatos. Taip pat apie vekselio teisines savybes yra pasisakęs ir kasacinis teismas, suformuodamas praktiką apie vekselyje įtvirtintos prievolės specifiką. Todėl visiškai neaišku, kodėl nagrinėjant vekselio išrašymo ir įvykdymo teisinius santykius, ieškovė reikalauja vadovautis ne ĮPVĮ nuostatomis, o CK 6.870 bei 6.875 straipsnių nuostatomis.
8.3 Ieškovės dublike nurodyti teiginiai, kad Lietuvos teismų praktikoje suformuota nuostata, kad vekselis gali būti prievolės užtikrinimo priemonė, buvo suformuota šališkai, yra ydinga ir prieštarauja įstatymui – yra visiškai nepagrįsti. Nepaaiškinama, kokiam įstatymui tokia kasacinio teismo suformuota praktika prieštarauja ir kodėl ji yra ydinga. Kaip ir visiškai nepaaiškinama, kodėl ieškovės nuomone, būtent šiuo atveju, vekselis negali atlikti kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo funkcijos. Nors pati ieškovė labai aiškiai nurodo, kad ji neturi įrodymų dėl norminių aktų pažeidimų išduodant vykdomąjį įrašą, tačiau kartu tame pačiame sakinyje nurodo, kad vekselis yra ginčijamas, kadangi išduotas neteisėto dokumento pagrindu. Tačiau tokio savo teiginio visiškai nepaaiškina. Kas tai per neteisėtas dokumentas, kodėl jis neteisėtas, kas ir kada ieškovės minimą neteisėtą dokumentą pripažino neteisėtu ir pan. Todėl tokie subjektyvūs bei deklaratyvūs pasamprotavimai, nurodyti ieškovės dublike, nėra ir negali būti laikomi kaip pagrįsti argumentai, patvirtinantys ar įrodantys ieškinio reikalavimo pagrįstumą.
8.4 Vadovaujantis CK 1.97 straipsnio 1 dalies ir 1.101 straipsnio 6 dalies nuostatomis, vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius. Vadovaujantis CK 105 straipsnio 1 dalimi ir ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalimi, vekselis, kaip vertybinis popierius – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Taigi, prievolės pagal paprastąjį vekselį turinį sudaro vekselyje nurodyto vekselio davėjo besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą ir iš šios pareigos atsiradusi vekselio turėtojo reikalavimo teisė. Todėl visiškai nepagrįsti yra ieškovės teiginiai, kad kredito įstaiga ir jai išduotas vekselis privalo būti pagrįstas apskaitoje įtrauktu pinigų paskolinimo faktu. Šiuo atveju, vekselio išdavimas patvirtina vekselio davėjo piniginę skolą vekselio gavėjui pagal šalių pasirašytą kredito sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį patvirtina, kad kredito sutartis buvo sudarytą ir sutartyje nurodytą pinigų sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai. Už šios prievolės tinkamą įvykdymą laidavo atitinkami laiduotojai, tame tarpe ir pati ieškovė.
9. Atsakovas notaras Simonas Zagurskis tripliko nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė atsakovei kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai iš ieškovės 900 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vekselio sudarymą ginčija tik vienas iš trijų laiduotojų, jo neginčija vekselio davėjas ar gavėjas, todėl ieškovės reikalavimas laikyti nesudarytu vekselį visa apimtimi yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad šalių, trečiojo asmens teikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito sutarties pasirašymo metu išdavė ginčijamą vekselį kredito davėjai atsakovei kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai tam, kad būtų įvykdyti visi atsakovės kooperatinės bendrovės Kauno kredito unija reikalavimai kredito sutarčiai sudaryti, t. y. vekselis išduotas kredito davėjo reikalavimu tokiu būdu užtikrinti prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą. Todėl ginčijamas vekselis nors ir atlieka prievolės pagal kredito sutarties, iš kurios kilusių santykių pagrindu jis buvo išduotas, užtikrinimo funkciją, išlieka vertybiniu popieriumi. Vekseliu atsakovė kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija užsitikrino prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą ta prasme, kad vekselis leidžia paprasčiau patenkinti reikalavimą pagal vekselį ne ginčo tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos dalyviai sutiko sudaryti ir sudarė kredito sutartį atsakovės kooperatinės bendrovės Kauno kredito unija pasiūlytomis sąlygomis. Todėl pats vekselio išdavimo faktas kredito atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo sutarties sudarymo aplinkybių kontekste vertinamas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už ją laidavusių akcininkų sutikimu dėl vekselio, kaip prievolės įvykdymą užtikrinančios priemonės, išdavimo. Vekselio, kaip prievolės užtikrinimo plačiąja prasme, išdavimas įstatymų nedraudžiamas, juo dažnai naudojamasi versle. Todėl aplinkybė, kad kredito sutartyje tarp prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų nėra nurodytas vekselio išdavimas, nesudaro pagrindo pripažinti vekselį nesudarytu.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimo pagrindą nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovei laiduojant vekselyje egzistavo klaidingos, tikrovę neatitinkančios ar ieškovei nežinomos aplinkybės, kurioms esant ji nebūtų laidavusi vekselyje, todėl konstatavo, kad nėra įrodytas CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo taikymo pagrindas. Taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė ir CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo taikymo pagrindo.
13. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad nei vekselio davėjas, nei vekselio laiduotojai neprisiėmė daugiau prievolių, nei pagal kredito sutartį. Galioja vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcija, kol neįrodyta kitaip. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija būtų piktnaudžiavusi savo teise ir siekusi išsiieškoti tą pačią sumą pagal paskolos sutartį ir vekselį. Vykdomasis įrašas atliktas beveik šeši mėnesiai prieš bankroto bylos atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimą. Teismo posėdyje atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė paaiškino, kad yra gavusi atsakovės kooperatinės bendrovės Kauno kredito unija prašymą įtraukti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, reikalavimas grindžiamas kredito sutartimi, administratorei atsakovė kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija pateikė dokumentus reikalavimui pagrįsti, reikalavimas teismo dar nėra patvirtintas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės kooperatinės bendrovės Kauno kredito unijos, kaip kreditorės, reikalavimo teisė yra apribota kredito sutartimi, todėl atsakovė kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija neturi teisės reikalauti įvykdyti prievolę didesne, nei šios sutarties nevykdymu yra pažeista jos reikalavimo teisė, apimtimi. Atsakovė kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal kredito sutartį, ir pagal vekselį, atlikusį jos užtikrinimo funkciją. Vekselio gavėjui piktnaudžiaujant vekseliu, t. y. prievolės abstraktumu, ir taip pažeidžiant vekselio davėjo ir vekselio laiduotojų teises ir interesus, šie turi teisę savo pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti, bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas pagal išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1 Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vekselio sudarymą ginčija tik vienas iš trijų laiduotojų, jo neginčija vekselio davėjas ar gavėjas, todėl ieškovės reikalavimas laikyti nesudarytu vekselį visa apimtimi yra nepagrįstas. CK 6.82 straipsnio 2 dalis nustato, kad laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę. O šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas turi teisę įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas (ginčyti skolą, taikyti įskaitymą, sustabdyti prievolės vykdymą ir t. t.), išskyrus tas, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. CK 6.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. CK 6.81 straipsnyje nustatyta, kad laiduotojų ir skolininko prievolė yra solidari. Tai reiškia, kad kreditorius skolą gali išieškoti iš bet kurio laiduotojo. CK 6.84 straipsnyje nustatyta, kad jeigu tos pačios prievolės įvykdymą laidavo keli laiduotojai ir vienas iš jų prievolę įvykdė, jis įgyja teisę reikalauti iš kitų laiduotojų grąžinti sumokėtą sumą proporcingai kiekvieno iš jų daliai, jei tos sumos negali būti išieškotos iš skolininko. Skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla. Išieškojimą šiuo metu vykdo trys antstoliai. Informacijos apie išieškojimus ieškovė neturi, todėl CK 6.82 straipsnis suteikia teisę ieškovei ginčyti vekselį visoje apimtyje.
14.2 Pažymėjo, kad CPK 177 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys, be kita ko, nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais. Akcentavo, kad įrodė, jog pagal vekselį paskola nebuvo suteikta, o dėl vekselio, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, jokia sutartis nebuvo pasirašyta. Šios aplinkybės yra nepaneigtos, taigi įrodytos. Vadovaudamasi CK 6.70 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais, akcentavo, kad nors įstatymas ir nedraudžia vekselio, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, tačiau įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė, jog tai turi būti numatyta sutartyje.
14.3 Nurodė, kad savo procesiniuose dokumentuose niekur nesiejo vekselio su kreditavimo sutartimi, nes kreditavimo sutarties ji nepasirašė ir šios aplinkybės jai buvo nežinomos, o paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo eigoje. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK nenurodytos prievolės užtikrinimo priemonės turi būti numatytos sutartyje, taigi, ieškovės nuomone, tai gali būti ir kita sutartis. Vekselį ir kredito sutartį susiejo tik pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose. Skirtingai nuo vekselio, kredito sutartyje prievolės užtikrinimo priemonės yra išvardintos – netesybos ir skolininko automobilio įkeitimas. Pirmosios instancijos teismo motyvai nurodyti tik tam, kad pagrįsti sprendimą, nors ir prieštarauja įstatymui. Pirmosios instancijos teismas citavo kasacinio teismo praktiką, tačiau ja nesivadovavo: pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.70 straipsnyje pateiktas prievolių užtikrinimo sąrašas nėra baigtinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006); civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į savo poreikius, finansinį pajėgumų, verslo praktikos tendencijas, užsienio valstybėse naudojamus užtikrinimo teisės institutus, užtikrinimo būdo adekvatumą prievolės esmei (CK 6.42 straipsnis), gali pasirinkti CK 6.70 straipsnyje nenustatytus, bet šalių sutartyje aptartus, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2007; 2008 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008). Akivaizdu, kad įstatymo leidėjo reikalavimas sutartyje numatyti prievolių užtikrinimo priemones yra imperatyvus.
15. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės Jolantos Zaikaitės-Vaitkaitienės, atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1 Apeliantė 2025 m. balandžio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. gegužės 24 d. ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, kartu su trečiaisiais asmenimis, atvyko į kooperatinės bendrovės Kauno kredito unijos patalpas bei pasirašė visus reikiamus dokumentus paskolai gauti (tame tarpe akcininkų sutikimus). Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad vekselį, kaip laiduotoja, pasirašė, nes kooperatinės bendrovės Kauno kredito unijos atstovės ją patikino, jog pirmiausia skola bus išieškoma iš įkeičiamos transporto priemonės. Kadangi byloje yra nustatyta, jog buvo pasirašyta tik viena kredito sutartis, pagal kurią sudarytas sutartinis transporto priemonės įkeitimas, vadinasi apeliantė negalėjo nesuprasti, jog vekselio laidavimą pasirašė būtent 2023 m. gegužės 24 d. kredito sutarties, kuriai užtikrinti ir buvo įkeista UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė, įvykdymui užtikrinti. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji savo procesiniuose dokumentuose niekur nesiejo vekselio su kreditavimo sutartimi, nes kreditavimo sutarties ji nepasirašė. Pats ieškovės ieškinys iš principo grindžiamas aplinkybe, jog paskola nebuvo gauta ir vekselio išdavimas nesuteiktai paskolai užtikrinti yra niekinis.
15.2 Apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebandė įrodinėti, kad realiai buvo tariamasi dėl papildomos / dar vienos paskolos suteikimo (neprašė teismo išreikalauti konkrečių įrodymų ir paaiškinimų iš trečiųjų šalių ar atsakovių, neteikė duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų priimtus sprendimus / teiktus sutikimus dėl paskolų atsakovei gavimo, paskolų dydžių), todėl atmestini apeliantės argumentai, kad ji įrodė, jog pagal vekselį paskola nebuvo suteikta, o dėl vekselio, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, jokia sutartis nebuvo pasirašyta. Apeliantė turėjo prievolę įrodyti savo teiginius, t. y., aplinkybes, jog ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad vekselis yra išduodamas ne 2023 m. gegužės 24 d. kredito sutarčiai, o kitai, papildomai paskolos sutarčiai užtikrinti. Be to, tiek 2023 m. gegužės 24 d. kredito sutarties, tiek vekselio sumos sutampa.
15.3 Pirmosios instancijos teismas įvertino 2023 m. gegužės 24 d. kredito sutarties, įkeitimo sandorio bei vekselio išdavimo ir laidavimų pagal jį aplinkybes pagal pateiktus į bylą dokumentus ir bylos šalių paaiškinimus, įvertino vekselio teisinį reglamentavimą, todėl skundžiamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas.
16. Atsakovė kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1 Ieškovė savo apeliaciniame skunde niekaip nepaaiškina, kokiais konkrečiais teisniais argumentais ji grindžia apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes. Iš esmės ieškovė apeliaciniame skunde dėsto tuos pačius teiginius, kuriais grindė ir patikslintą ieškinį, taip aiškiai ir nesuformuodama apeliacinio skundo pagrindo.
16.2 Ieškovė apeliaciniame skunde pradeda dėstyti faktines aplinkybes nuo tada, kai ji gavo antstolio pranešimą, t. y. patvarkymą ir raginimą, nors byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dar prieš tai į ją dėl (o taip pat ir į skolininką bei kitus laiduotojus) rašytiniais pranešimais kreipėsi ir pats kreditorius, t. y. kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija. Tačiau, nors ir būdama atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke bei solidaria laiduotoja už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus atsakovei Kauno kredito kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai, į jos pranešimus niekaip nereagavo, o dabar apeliaciniame skunde teigia, kad ji jokių pradelstų įsipareigojimų neturėjo ir jai nebuvo žinoma dėl ko vykdomas išieškojimas. Nėra taip, kad ieškovė yra niekaip nesusijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jai visai nebūtų žinomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtų įsipareigojimų turinys. Ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis, t. y. akcininkė. Juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją, taip pat turi teisę įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su juridinio asmens veiklos dokumentais ir pan. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Todėl tokie ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kurie ne tik, kad su realybe neturi nieko bendra, bet dar ir prieštarauja pačios ieškovės teiktiems paaiškinimams bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
16.3 Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vekselis buvo pasirašytas kaip kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Tą patvirtina ir pačių šalių paaiškinimai. Ieškovė neteikia absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių jos dėstomų teiginių pagrįstumą. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl byloje esančių įrodymų visumos ir bylos faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo ir taikymo praktikos.
17. Atsakovas notaras Simonas Zagurskis atsiliepimu prašo šią civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į patikslintą ieškinį.
18. Trečiasis asmuo M. M. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1 Apeliaciniame skunde ir patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai visiškai atitinka faktines aplinkybes, todėl apeliacinis skundas yra visiškai pagrįstas.
18.2 Ieškovė nenurodė ar neakcentavo kai kurių faktinių aplinkybių, kurios yra esminės, ypatingai skundžiamo sprendimo kontekste. Paaiškino, kad jis, I. B. ir E. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Kooperatinės bendrovės Kauno kredito unijos reikalavimu, jie visuotinio akcininkų susirinkimo metu nusprendė apyvartinių lėšų papildymui paimti paskolą, įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyti kredito sutartį ir prievolės užtikrinimui įkeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Jokios kalbos apie vekselį ar reikalavimą įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyti vekselį, nebuvo. Nuvykus į kooperatinę bendrovę Kauno kredito uniją, buvo pateiktas pasirašyti vekselis ir jis suprato, kad paskola bus suteikta pagal vekselį. Jis kredito sutarties nepasirašė, jos turinys jam nežinomas, ir tik bylos eigoje suprato, kad kredito sutartyje, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, aptartas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio įkeitimas, o vekselis nenumatytas. Taigi, dėl vekselio, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, nėra jokios sutarties, o paskola pagal vekselį suteikta nebuvo. Kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas vekselį, kaip prievolės užtikrinimo priemonę, susiejo su kredito sutartimi sprendime nenurodyta.
18.3 Skundžiamas sprendimas suponuoja išvadą, kad vekselis buvo pasirašytas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, tačiau faktiškai vykdymui pateiktas kaip vertybinis popierius. Todėl vekselio abstraktumas ir besąlygiškumas eliminuoja bet kokias laiduotojų teises, tačiau išlieka įstatymo leidėjo suteikta teisė laiduotojui ginčyti patį skolos dokumentą, netgi tuo atveju, jeigu skolininkas jo neginčija. Ši teisė (CK 6.82 straipsnis) galioja ir kitų laiduotojų atžvilgiu. Šia prasme visiškai nelogiška pirmosios instancijos teismo išvada, kad vekselį privalėtų ginčyti visi dalyvaujantys asmenys – vekselio davėjas, gavėjas ir visi laiduotojai. Visiškai akivaizdu, kad vekselio gavėjui vekselis, nors ir neteisėtas, yra visiškai naudingas. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į apeliacinį skundą taip pat patvirtina, kad iškėlus bankroto bylą, vekselis jai tapo naudingas – automobilis, nors su kiekviena diena ir nuvertėjantis, išlieka jos dispozicijoje, o regresinis reikalavimas neįmanomas. Pažymėjo, kad ko, kaip kito laiduotojo, pozicija šiuo klausimu yra visiškai aiški – nematė jokios prasmės (o ir neturi finansinių galimybių) samdyti kitą advokatą ir reikšti ieškinį tais pačiais pagrindais, kai ieškinys dėl vekselio pripažinimo nesudarytu jau pareikštas visoje apimtyje.
19. Trečiasis asmuo E. L. atsiliepimo nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
21. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl paprastojo vekselio pripažinimo nesudarytu ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
23. Bylos duomenimis, atsakovė kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija (kredito davėjas) ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kredito gavėjas), atstovaujama direktoriaus E. L., 2023 m. gegužės 24 d. sudarė kredito sutartį Nr. VER202305-000072, kuria kredito davėjas suteikė kredito gavėjai 15 000 Eur kreditą (2.2 papunktis).
24. Atsakovė kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija (kreditorius) ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkas / įkaito davėjas), atstovaujama direktoriaus E. L., 2023 m. gegužės 24 d. sudarė sutartinio įkeitimo sutartį, notarinio registro Nr. 3252, kuria prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui įkeistas keleivinis automobilis SKODA SUPERB, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 114–119).
25. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus E. L., veikianti pagal 2023 m. kovo 17 d. akcininkų sprendimą Nr. 2023/03/17-1, 2023 m. gegužės 24 d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovei kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai 16 746,97 Eur. Pagal vekselį laidavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai E. L., I. B. ir M. M. (1 t., b. l. 8).
26. Atsakovė kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija 2024 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į notarą Simoną Zagurskį, prašydama atlikti vykdomąjį įrašą. Šiame rašte, be kita ko, nurodė, kad vekselis pateiktas apmokėjimui tinkamai – vekselio davėjui ir laiduotojams išsiųsti pranešimai registruotais laiškais 2024 m. birželio 13 d. ir 2024 m. birželio 17 d. (1 t., b. l. 61–74).
27. 2024 m. rugpjūčio 8 d. išduotas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 4914, kuriuo pareikalauta išieškoti solidariai iš vekselio davėjos ir laiduotojų vekselio turėtojos naudai per vekselio mokėjimo terminą neapmokėtą vekselio sumą (16 746,97 Eur), 6 proc. metinių palūkanų sumą už laiku neapmokėtą vekselį, susidarysiančią nuo vekselio pateikimo apmokėti dienos (2024 m. birželio 13 d.) iki prievolės įvykdymo datos, paimtą notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą (81,05 Eur) ir kompensaciją už patikras registruose (4,81 Eur) (1 t., b. l. 7).
28. Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 173–177).
Dėl ginčo esmės
29. Byloje kilo ginčas dėl 2023 m. gegužės 24 d. neprotestuotino paprastojo vekselio (ne)galiojimo.
30. Apeliantė, be kita ko, nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad vekselis buvo pasirašytas kaip prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo būdas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais.
31. Pirmiausia pažymėtina, kad kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, jog vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; kt.). Vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014).
32. Nagrinėjamu atveju Kredito sutarties 2.17 papunktyje „Kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės“, be kita ko, nustatyta, kad kredito grąžinimas užtikrinamas netesybomis bei įkeičiamas keleivinis automobilis SKODA SUPERB, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties sudarymo dieną buvo pasirašytas ir vekselis tokiai pačiai sumai, kurią kredito sutartimi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo grąžinti atsakovei kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai – 16 746,97 Eur (kreditas, palūkanos ir kiti mokėtini mokesčiai pagal sutartį). Kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija paaiškino, kad vekselis buvo pasirašytas kaip prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo būdas.
33. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme apeliantė paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūko apyvartinių lėšų, todėl jos akcininkų, kuriais buvo ieškovė ir tretieji asmenys, buvo nuspręsta imti paskolą. Kredito sutartis pasirašyta pas Kauno kredito uniją, paskola pagal sutartį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta. Paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo sudaryta transporto priemonės įkeitimo sutartis. Apie vekselio išavimą nebuvo kalbos. Ieškovė pasirašė daug dokumentų, visų neatsimena. Ieškovė vekselyje pasirašė tam, kad įmonei būtų suteikta paskola. Visi dokumentai sudaryti vienu metu. Ieškovė dokumentų pasirašymo metu klausė, ar nebus jai pasekmių dėl pasirašymo vekselyje, jai buvo pasakyta, tačiau neatsimena, kas taip pasakė, jog nekils, kadangi yra įkeičiama transporto priemonė. Ieškovei niekas nepaaiškino apie laidavimą. Tik gavusi pranešimą iš antstolio ieškovė suprato, kad skola bus išieškoma iš jos ir tik antstolis ieškovei išaiškino dėl solidariosios atsakomybės. Ieškovė suprato, kad pasirašė vekselyje kaip laiduotoja, tačiau pasirašydama suklydo, nes kažkieno buvo pasakyta, kad pasekmių nekils, ieškovei nebuvo nei iš anksto, nei pasirašymo metu paaiškinta laidavimo esmė.
34. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktą).
35. Nagrinėjamu atveju įrodymų visetas, t. y. kredito sutarties ir vekselio pasirašymo aplinkybės, datos, jų sumos bei kooperatinės bendrovės Kauno kredito unijos ir pačios apeliantės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito sutarties pasirašymo metu išdavė ginčijamą vekselį kredito davėjai atsakovei kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai tam, kad būtų įvykdyti visi kooperatinės bendrovės Kauno kredito unijos reikalavimai kredito sutarčiai sudaryti, t. y. vekselis išduotas kredito davėjo reikalavimu tokiu būdu užtikrinti prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą.
36. Todėl visiškai pritartina atsakovės kooperatinės bendrovės Kauno kredito unijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad tokie ieškovės teiginiai, kad ji suklydo, nežinojo ką pasirašo, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose niekur nesiejo vekselio su kreditavimo sutartimi, nes kreditavimo sutarties ji nepasirašė ir šios aplinkybės jai buvo nežinomos, o paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo eigoje, kad nesutampa kredito sutarties ir vekselio sumos, prieštarauja jos pačios teiktiems paaiškinimams pirmosios instancijos teisme.
37. Kaip minėta, vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos.
38. Apeliantė, vadovaudamasi CK 6.70 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais, teigia, kad nors įstatymas ir nedraudžia vekselio, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, tačiau įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė, jog tai turi būti numatyta sutartyje. Šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo taikyti CK 1.80 sandorio negaliojimo pagrindą, kaip ir nesudaro pagrindo pripažinti vekselį nesudarytu dėl žemiau nurodytų motyvų.
39. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje išvardyti prievolių užtikrinimo būdai. Prievolių užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas. Jis taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Ši norma nepateikia baigtinio prievolių užtikrinimo būdų sąrašo. Todėl prievolės šalys turi teisę susitarti ir taikyti kitokius, įstatyme nenumatytus prievolių užtikrinimo būdus, neprieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei.
40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl to, jog vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus.
41. Pažymėtina, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014).
42. Šiuo atveju teigti, kad nebuvo prievolės šalių susitarimo taikyti kitokius, įstatyme nenumatytus prievolių užtikrinimo būdus, t.y. ginčijamą vekselį, nėra jokio pagrindo. Primintina, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu šalių, trečiojo asmens teikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito sutarties pasirašymo metu išdavė ginčijamą vekselį kredito davėjai kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai tam, kad būtų įvykdyti visi jos reikalavimai kredito sutarčiai sudaryti, t. y. vekselis išduotas kredito davėjo reikalavimu tokiu būdu užtikrinti prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą. Todėl ginčijamas vekselis nors ir atlieka prievolės pagal kredito sutarties, iš kurios kilusių santykių pagrindu jis buvo išduotas, užtikrinimo funkciją, išlieka vertybiniu popieriumi. Vekseliu atsakovė kooperatinė bendrovė Kauno kredito unija užsitikrino papildomą garantiją dėl to, kad prievolės pagal kredito sutartį jai bus įvykdytos. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos dalyviai sutiko sudaryti ir sudarė kredito sutartį Kauno kredito unijos pasiūlytomis sąlygomis. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad pats vekselio išdavimo faktas kredito UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo sutarties sudarymo aplinkybių kontekste vertinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už ją laidavusių akcininkų sutikimu dėl vekselio, kaip prievolės įvykdymą užtikrinančios priemonės, išdavimo. Vekselio, kaip prievolės užtikrinimo plačiąja prasme, išdavimas įstatymų nedraudžiamas, juo dažnai naudojamasi versle. Todėl aplinkybė, kad kredito sutartyje tarp prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų nėra nurodytas vekselio išdavimas, nesudaro pagrindo pripažinti vekselį nesudarytu (CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai).
43. Akivaizdu, kad apeliantė, pasirašydama vekselį, tikėjosi, kad nepavykus grąžinti kredito, prievolių įvykdymui bus pasinaudota kitu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu, tačiau, be kita ko būdama įmonės akcininke, veikdama neapdairiai, nepasidomėjo vekselio, kaip teisinio instrumento, esme.
44. Taigi, esant pirmiau nustatytam, pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad ieškovė neįrodė nei vieno vekselio negaliojimo pagrindo laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
46. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
48. CPK 98 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
49. Nustačius, kad ieškovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad atsakovės kooperatinės bendrovės Kauno kredito unijos, kuri pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodytos 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovei kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai iš ieškovės priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
50. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jos naudai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,
n u t a r i a :
ieškovės I. B. apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą.
Priteisti atsakovei kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai, juridinio asmens kodas 112046615, iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Renata Beinoravičienė
Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė