Baudžiamoji byla Nr. 1-879-880/2019
Proceso Nr. 1-01-1-54436-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.2.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 12 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokatui E. B.,
nukentėjusiajam D. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. G., (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė :
R. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
R. G. 2018 m. lapkričio 13 d. apie 20 val., būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Širvintose, Kalnalaukio g., šalia Širvintų paplūdimio, priėjo prie aikštelėje stovėjusio automobilio OPEL TIGRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo A. J., V. L., J. V., G. G. ir D. V., pro automobilio langą tyčia sudavė automobilyje priekinėje keleivio vietoje sėdinčiam D. V. vieną kartą į veidą bei du kartus į pakaušio sritį ir įspyrė į šoną. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. G., išlipusiam iš automobilio D. V. kumščiu sudavė vieną kartą į galvą pakaušio srityje, padarydamas apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą bei poodinę kraujosruvą galvoje (pakaušio - viršugalvio srityje), t. y. nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą.
Tokiais veiksmais R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2018 m. lapkričio 13 d. buvo susitaręs su dukra, jog pasiims ją prie muzikos mokyklos, tačiau sutartu laiku jos ten. Paskambinus dukra telefonu neatsiliepė. Žmonai susisiekti su ja taip pat nepavyko. Tada žmona pagal telefono sekimo sistemą nustatė, kad dukra yra Širvintų paplūdimyje. Jam nuvažiavus į paplūdimį buvo tamsu, stovėjo viena mašina. Buvo matyti, kad mašinoje kažkas sėdi, nes švietė telefonai, tačiau automobilio langai buvo aprasoję. Jis atsargiai priėjo, pastukseno į langą. Langą atidarė, su juo pasisveikino. Iš mašinos jautėsi alkoholio ir tabako kvapas. Mašinoje sėdėjo trys vaikinai ir dvi merginos, iš kurių viena buvo jo dukra. Merginos sėdėjo gale. Jis dukrai liepė greičiau lipti. Kadangi mašina buvo dviejų durų, tai reikėjo, kad išliptų priekyje sėdintis vaikinas, kuris nelabai skubėjo išlipti, todėl jis jį paėmė už peties, kad jis greičiau išliptų. Tada įvyko konfliktas, jis sudavė kelis smūgius. Jis prisipažįsta, kad įvykdė nusikalstamą veiką taip, kaip yra nurodyta kaltinamajame akte. Nukentėjusiajam žalą atlygino, jie susitaikė.
Nukentėjusysis D. V. parodė, kad 2018 m. lapkričio 13 d. 20 val. jis kartu su savo pažįstamais sėdėjo automobilyje „OPEL TIGRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo pastatytas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Širvintose, Kalnalaukio g., prie miesto paplūdimio. Automobilio gale sėdėjo dvi merginos, iš kurių viena buvo G. G.. Į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo automobilis „LEXUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. pasakė, kad greičiausiai čia jos tėvas. R. G. priėjęs prie automobilio, pabeldė į automobilio langą. Jis atidarė langą, pasisveikino, o R. G. pro atdarą langą vieną kartą delnu sudavė jam į veidą. Vėliau jam atidarius automobilio dureles, dar du kartus sudavė į pakaušio (viršugalvio) sritį, vieną kartą spyrė į dešinį šoną, o išlipus iš automobilio dar kartą kumščiu sudavė į pakaušį. Automobilyje jis sėdėjo ant priekinės automobilio sėdynės keleivio vietoje. Už vairo sėdėjo jo draugas A. J.. R. G. buvo labai susinervinęs ir pirmą smūgį sudavė nieko nesakęs, tik įsitikinęs, kad automobilyje yra jo dukra G. Vėliau jis ėmė jiems priekaištauti ką jie veikia su nepilnametėmis merginomis. Prieš atvykstant į automobilių stovėjimo aikštelę R. G., G. jis skambino, tačiau G. pasakė, kad neatsilieps ir neatsiliepė. Po to, kai G. tėtis jį sumušė, R. G. pasiėmė G. ir nuėjo link savo automobilio. Tada A., V. ir D. V. parvežė į namus J., vėliau A. parvežė į namus ir D. V.. Namuose dėl sumušimo D. V. ėmė pykinti, pradėjo vemti, todėl kreipėsi į VšĮ. Širvintų ligoninės priimamąjį, kur jam išrašė siuntimą į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Su kaltinamuoju jis susitaikė, kaltinamasis jam žalą atlygino. Automobilis buvo dviejų durų. Merginos sėdėjo gale. Iš mašinos jis išlipinėjo pats, gal kiek ir užtruko, nes bijojo R. G..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 13 d. apie 17 val. 30 min. susitiko su D. V. ir V. L.. Apie 18 val. su minėtais draugais savo automobiliu OPEL TIGRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie buvusio PC „Maxima“, ten susitiko savo drauges J. V. ir G. G., mokosi su jomis toje pačioje gimnazijoje. Pakalbėjo, ir mergaitės nuėjo į Meno mokyklą. Po pamokos, t. y. apie 19 val. 30 min., jie vėl atvažiavo į buvusios „Maximos“ aikštelę, iš kur pasiėmė J. V. ir G. G. ir su jomis nuvažiavo į Širvintų paplūdimio aikštelę. Jie su draugais dažnai būna automobilių stovėjimo aikštelėje - kalbasi, klausosi muzikos. Minėtą dieną jie visi penki (A. J., V., D., J. ir G.) irgi stovėjimo aikštelėje sėdėjo jo automobilyje. Jis sėdėjo už vairo, šalia jo keleivio vietoje sėdėjo D., o J., V. ir G. sėdėjo automobilio gale. Jis ir D. žaidė telefonuose žaidimus. Apie 20 val. į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo automobilis LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis sustojo priekiu į jo automobilį, žibintais švietė tiesiai į juos. Po kokios minutės iš automobilio išlipo vyriškis, priėjo prie jo automobilio ir pabeldė į priekinį keleivio langą. Jis atidarė keleivio langą, prie kurio sėdėjo D.. Tas vyriškis nieko nesakęs iš karto sudavė D. į veidą. Kažką kalbėjo, kad jie dabar prisidirbo, įkišęs galvą į automobilio vidų apžiūrėjo automobilio gale sėdinčius. Iš automobilio galo pradėjo rėkti G., sakė, ką jis daro, norėjo išlipti. Jis suprato, kad šitas vyras yra G. tėvas R. G.. Kadangi jo automobilis yra dviejų durų, D. atidarė automobilio dureles norėdamas išlipti ir išleisti G. Kai D. lipo iš automobilio, R. G. jam dar pusiau sėdinčiam, spyrė kojos pėda į šoną. Kai D. išlipo, R. G. stūmė D. link šaligatvio, dar kartą sudavė jam į galvos sritį, o paskui šoniniu smūgiu koja spyrė D. kažkur į šoną. G. išlipo iš automobilio ir pripuolė prie tėvo, R. G. kažką piktai jai surėkė, jam pasirodė, kad pastūmė ją. G. nuėjo į tėvo automobilį, D. tuo metu pradėjo sakyti, kad iškvies policiją. R. G. pasakė, kad gali kviesti ką nori, bet nuo D. atstojo ir, nuėjęs į savo automobilį, su G. išvažiavo. Po to, kai jie išvažiavo, A. J. su draugais irgi iš karto išvažiavau iš paplūdimio - nuvežė J. namo į (duomenys neskelbtini). Po to parvežė D. namo - jis skundėsi, kad svaigsta galva, bloga, skauda šoną (b. t. 1, b. l. 37-38).
Liudytojas V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie penkiese buvo automobilyje - A. J. buvo už vairo, D. V. keleivio sėdynėje, o jis su dviem mergaitėm buvo gale. Jie sėdėjo, šnekučiavosi, kol neatvažiavo mergaitės tėvas. Jis atvažiavo mašina, pašvietė į jų mašiną ilgom šviesom. Po to atėjo ir stukseno, A. J. atidarė langą. D. V. iš karto pasisveikino su juo. Jis neatsakė, apsižiūrėjo, pamatė dvi mergaites, tada pro atidarytą langą trenkė D. V.. D. V. pasakė, kad nesupranta už ką, kas čia vyksta. Mergaitės tėvas pradėjo piktybiškai aiškinti ir trenkė D. V. į šoną. Kai D. V. išlipdamas iš mašinos norėjo stotis, jis pastūmė D. V. ar ranka, ar koja. D. V. vėl prisėdo, į sėdynę taip atsitrenkė. D. V. atsistojo, jie pradėjo kalbėtis. Jis matė, kaip tėvas trenkė D. V. iš kojos, net garsas praėjo. D. V. atsitraukė. Kai D. V. pastūmė į mašiną, mergaitė sakė, kad nelips, kad ji bijo, bet po kurio laiko išlipo ir su tėvu išvažiavo. Po įvykio D. V. sakė, kad jam skaudėjo galvą ir šonkaulius (b. t. 1, b. l. 61-63).
Liudytoja B. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 13 d. po 20 val. jai būnant namuose, į mobilųjį telefoną paskambino sūnus D. V. ir pasakė, kad jį primušė. Sūnus kalbėjo susijaudinęs, nerišliai. Ji jam liepė važiuoti namo. Žinojo, kad D. V. apie 18 val. išėjo susitikti su draugais A. J. ir V. L.. D. V. po pokalbio su ja namo grįžo po kokių 5-10 minučių. Kai jis įėjo į namus, ji pamatė, kad jo apatinė lūpa prakirsta, dešinėje galvos pusėje virš ausies buvo gumbas. D. V. skundėsi skausmu krūtinės, pilvo srityje. D. V. paaiškino, kad būnant Širvintų paplūdimio automobilių stovėjimo aikštelėje prie jo draugo automobilio privažiavęs pažįstamos G. tėvas R. G. per automobilio langą jį mušė, o paskui, kai D. V. išlipo iš automobilio, dar mušė jį rankomis ir kojomis. Ji skubiai nuvežė sūnų į Širvintų ligoninės priimamąjį. Priimamojo gydytojas, apžiūrėjęs sūnų, nurodė vykti į Lazdynų Greitosios pagalbos ligoninę. Lazdynų ligoninėje D. V. nustatė galvos, šonkaulių sumušimus, nurodė grįžus kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po savaitės D. V. nutirpo ir patino kairės rankos plaštaka. 2018 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Širvintų PSPC, gavo siuntimą į Lazdynų Greitosios pagalbos ligoninę, kur padarė rentgeną, nustatė, kad yra užspaustas nervas, reikalingi masažai. Sužinojęs, kad D. V. prieš kokius 6 metus yra buvę kairės rankos riešo ir dilbio kaulų lūžiai, daktaras pasakė, kad D. V. matyt, neseniai patyrė kažkokią traumą. D. V. paaiškino, kad buvo sumuštas. Grįžus iš ligoninės, Širvintų PSPC D. V. buvo paskirti masažai. Šiuo metu sūnus gydymą baigė. Iki šios dienos R. G. nėra atsiprašęs jos sūnaus (b. t. 1, b. l. 43-44).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 61/ 2019(01) nustatyta, kad D. V. padaryta poodinė kraujosruva galvoje (pakaušio-viršugalvio srityje) ir apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. D. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. t. 1, b. l. 19-20).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Teismas jo kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo ir nukentėjusiojo D. V., liudytojų A. J., V. L., B. V. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino padarytą žalą ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusysis D. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju susitaikė, žala jam atlyginta, jis pretenzijų kaltinamajam neturi, ir sutinka, kad pastarasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o byla būtų nutraukta.
Prokuroras prašymą palaikė.
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemones – 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamojo gynėjas prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonių, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis atlygino žalą nukentėjusiajam ir turės padengti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį.
Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas privalo atsižvelgti į visų byloje taikomų baudžiamojo poveikio priemonių tarpusavio suderinamumą ir proporcingumo principą, t. y. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą ir atsižvelgęs į tai, kad nors padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, tačiau buvo įvykdytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas, smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu padaryti viešoje vietoje be jokios priežasties, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. O atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turtinę žalą atlyginimo, teismas sprendžia, jog šiuo atveju pakanka 10 MGL dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose kaltinamajam neskiriamas, kadangi kaip jau buvo minėta ši nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio.
Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 324,97 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo, kuriuos sudaro nukentėjusiojo D. V. gydymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir VšĮ Širvintų ligoninėje ir jo gydymas kainavo 324,97 Eur, kuriuos apmokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Taigi ieškinys pagrįstas, su juo sutinka ir kaltinamasis, todėl jis tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 67 str., 71 str., BPK 254 str. 5 d., 297, 298 str., 303 str. 4 d.,
n u s p r e n d ž i a :
R. G., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą, kuri yra Luminor Bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332.
Išaiškinti R. G., kad jei jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Panaikinti R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinį ieškinį patenkinti ir iš R. G. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 342,97 Eur turtinės žalos.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.
Teisėjas Linas Zinkevičius