Civilinė byla Nr. e2A-677-856/2020
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01226-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.5;
3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Alonika“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3655-797/2020 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Alonika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Edarva“ dėl remonto išlaidų ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Alonika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Edarva“ 4 447 Eur išlaidų, patirtų už netinkamos kokybės automobilio remontą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2019-10-29 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovė už 9 700 Eur nupirko automobilį BMW X5. Automobilis buvo neįregistruotas, neapdraustas ir jo dalyvavimas eisme buvo negalimas, todėl nebuvo galimybės jo patikrinti. Atsakovė nenurodė, kad parduoda automobilį su defektais, netgi teigė, jog jis techniškai tvarkingas bei kad jam bus suteikta 3 mėnesių garantija. Po automobilio įsigijimo pačią dieną, t. y. kelionės iš Kauno į Vilnių metu, automobilio prietaisų skydelis įspėjo apie variklio alyvos trūkumą bei EGR daviklio atjungimą. Tą pačią dieną ieškovė automobilį bendrai patikrai ir galimų nustatytų gedimų pašalinimui perdavė remonto darbus atliekančiam asmeniui, kuris nustatė gedimus. Apie nustatytus automobilio gedimus atsakovė buvo nedelsiant informuota. Eksploatuojant automobilį, jis vartojo neįprastai daug variklio alyvos (700 - 1000 km po 1 litrą alyvos), taip pat dėl didelio variklio alyvos vartojimo nuolatos užsikimšdavo suodžių filtras. Dėl to automobilis papildomai buvo remontuotas 2019-11-04, 2019-11-19 bei 2020-01-15. Ieškant automobilio gedimo priežasties, 2020-01-15 UAB ,,Mikrometras“ atliko automobilio variklio patikrą, surašė defektavimo aktą ir pateikė išvadą, kad variklio blokas netinkamas naudojimui, nes cilindrų išdirbis to neleidžia, remonto galimybė gamintojo nenumatyta. Be to, patikrinus duomenis apie automobilį UAB ,,Krasta Auto Vilnius“ buvo nustatyta, kad paskutinė oficialiai registruota automobilio rida buvo 332 336 km, kuomet pardavimo skelbime buvo teigiama, jog rida yra 234 000 km, o po įsigijimo atliekant automobilio techninę apžiūrą, ji automobilyje buvo nustatyta 220 879 km, kas rodo, kad automobilis buvo parduotas suklastojus jo ridos rodmenis. Kadangi su defektuotu varikliu automobilis negalėjo būti toliau eksploatuojamas, 2020-01-24 variklis buvo pakeistas. Iš viso ieškinyje minimų remonto darbų atlikimui (įskaitant patikras) ieškovė patyrė 4 847 Eur išlaidų. Apie visus nustatytus gedimus atsakovė buvo informuota ir netgi dalį išlaidų už defektus 400 Eur sumai atsakovė kompensavo. Likusi nekompensuota patirtų išlaidų suma yra 4 447 Eur.
3. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad prieš įsigyjant automobilį ieškovei buvo suteikta galimybė apžiūrėti įsigyjamą automobilį ir nustatyti jo techninę būklę, pasitikrinti pasirinktame autoservise, apie tai yra nurodyta tiek skelbime, tiek pirkimo - pradavimo sutartyje. Jokios 3 mėnesių garantijos nesuteikė ir tai nurodyta sutartyje. Kadangi transporto priemonė nebuvo registruota Lietuvoje, nebuvo atlikta techninė apžiūra, todėl, uždėjus laikinuosius numerius, tą pačią dieną 2019-10-29 nuvyko į techninių apžiūrų centrą ir buvo atlikta techninė apžiūra. Apžiūros metu transporto priemonė atitiko visus techninius reikalavimus. Automobilio perdavimo metu ieškovė jokių pastabų dėl automobilio techninės būklės ir komplektacijos nepareiškė. Ieškovė pareikalavo atlyginti 400 Eur už remontą iš 2 147 Eur sumos. Kadangi buvo užsinešęs DFP (suodžių) filtras ir užsidegė ERG lemputė, tai sutiko kompensuoti ieškovei šio filtro išvalymo ir ERG vožtuvo pakeitimo išlaidas, t. y. 400 Eur. Daugiau jokių nusiskundimų iki 2020-02-12 dėl automobilio techninės būklės iš ieškovės negavo. Taip pat ieškovei buvo pasiūlyta, kad jeigu netenkina automobilio būklė, tai ji gali automobilį grąžinti, tačiau ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko. Automobilio perdavimo metu jokie defektai nebuvo nustatyti. Ieškovė turi pateikti įrodymus, kad paslėpti defektai egzistavo automobilio perdavimo metu, dėl kurių ji negalėjo eksploatuoti automobilio ir dėl to buvo būtina keisti automobilio variklį. Automobilio variklį ieškovė pakeitė apie tai neinformavusi atsakovės, nepranešusi apie tai, kad variklis neremontuotinas. Defektų aktą ieškovė pateikė kartu su pretenzija, t. y. jau po variklio pakeitimo, ir nesudarė sąlygų pareikšti pastabas, nesutikimus. Šiuo atveju ieškovė variklį pakeitė savo rizika, suprasdama iš to kylančias teisines pasekmes. Apie tai, kad variklis gali deginti tepalą, nebuvo žinoma, nes transporto priemonė nebuvo eksploatuojama Lietuvoje, ją įsigijo Belgijoje pardavimui. Ieškovės nurodyti variklio defektai galėjo atsirasti jau po automobilio pardavimo. Ieškovė galėtų reikalauti atlyginti tik tokius nuostolius, kurie yra tiesiogiai susiję su tuo, kad dėl buvusių defektų iki pardavimo sutarties sudarymo pirkėjas negali naudotis įsigytu automobiliu pagal jo paskirtį, tačiau šiuo atveju prašoma atlyginti patirtas išlaidas už automobilio pagerinimą – eksploatacines detales. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad variklį apskritai buvo būtina keisti, kad jis neremontuotinas, ir kad jo gedimai atsirado dar iki automobilio perdavimo momento.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Edarva“ ieškovei MB „Alonika“ 2 280 Eur remonto išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 280 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 124 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė skelbime dėl automobilio pardavimo pateikė kitokius, tikrovės neatitinkančius duomenis. Skelbime nurodyta, kad automobilis yra pagamintas 2008 m., tačiau iš transporto priemonės duomenų išrašo matyti, kad automobilio pagaminimo data yra 2007-05-23, o ITAL GARAGE S.A. sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog automobilio pirmos registracijos data yra 2007-07-26, techninės apžiūros rezultatų kortelėje įrašyta, kad pirmos registracijos data yra 2007-07-26, analogiški registracijos duomenys pateikti ir registracijos sertifikate taip pat automobilio registracijos liudijime. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio pagaminimo metai yra 2007 m. Atsakovės įdėtame skelbime nurodyta, kad automobilio variklio galingumas yra 173KW, transporto priemonės duomenų išraše taip pat nurodyta, kad variklio galingumas yra 173 KW, tačiau iš ITAL GARAGE S.A. sąskaitos faktūros matyti, kad variklio galingumas – 155 KW, analogiški duomenys nurodyti ir pirkimo-pardavimo sutartyje bei automobilio registracijos liudijime. Skelbime nurodyta, kad automobilio rida yra 234 000 km, tačiau iš transporto priemonės duomenų išrašo matyti, kad 2019-02-18 automobilio rida buvo 332 336 km, techninės apžiūros rezultatų kortelėje įrašyta, kad automobilio rida yra 220 879 km. Atsakovės atstovas E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio kilometražas yra užrašomas iš mašinos skydelio, tačiau patalpinant skelbimą padarė klaidą, nes nepažiūrėjo į mašinos skydelį. Interneto skelbime nurodoma, jog yra taikoma garantija. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai tvirtino, jog gali taikyti ,,žmogiškąją“ garantiją, tačiau ne tris mėnesius, kaip nurodo ieškovės atstovai. Pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovė (pardavėjas) nenurodė ridos duomenų, nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.4311 straipsnis numato tokią pareigą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovė jau ikisutartiniuose santykiuose, pateikdama ieškovei netikslius, klaidinančius duomenis, buvo nesąžininga.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė vykdo automobilių pirkimo-pardavimo veiklą. Atsakovė automobilį iš Belgijos įsigijo už 5 400 Eur turėdama tikslą jį parduoti. Ieškovė, kuri neužsiima automobilių verslu, apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo iš į interneto tinklalapį įdėto skelbimo, vėliau atvyko apžiūrėti automobilio ir, kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį aikštelėje išbandė. Ieškovė pirko naudotą automobilį turėdama tikslą jį naudoti darbe, todėl ji pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Pirkimo-pardavimo metu atsakovė nenurodė, kad automobilis parduodamas su defektais ar turi kitų trūkumų, šios aplinkybės nenurodytos ir skelbime, priešingai, iš skelbimo galima suprasti, kad suteikiama garantija (automobilio numerių vietoje uždėtas užrašas „GARANTIJA“, taip pat skelbimo skiltyje „Kiti ypatumai“ nurodyta, kad yra garantija). Nors procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad garantija nebuvo suteikta, tačiau teismo posėdžio metu atstovai patvirtino, jog garantiją suteikia žodžiu, kurią įvardijo ,,žmogiškąja“ garantija, bet termino nenustato, tvirtino, jog protinga garantija yra apie savaitę. Automobilio pirkimo metu jis ieškovei atrodė tinkamas ir savo tiesioginę funkciją atliko. 2019-10-29 buvo atlikta techninė apžiūra ir patvirtinta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus su tam tikrais nedideliais trūkumais, nebuvo fiksuotas išmetamųjų teršalų normos neatitikimas. Tačiau su ja nuvažiavus vos 20-30 km, automobilyje užsidegė lentelė, kad trūksta tepalų, pavažiavus dar toliau automobilyje užsidegė dar vienas įspėjimas – dėl išmetamųjų dujų.
7. Teismas pažymėjo, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą, bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
8. Teismas iš 2020-01-24 defektavimo akto nustatė, jog alkūninį veleną galima remontuoti atstatant geometriją ir peršlifuojant kakliukus į pirmą remontą (0,25 mm), parenkant remontinius įdėklus. Blokas netinkamas naudojimui, nes cilindrų išdirbis to neleidžia (remonto variantų gamintojas nenumato). Kreipiančiąsias įvores reikia pakeisti naujomis. UAB „Krasta Auto Vilnius“ elektroniniame laiške paaiškinta, jog nurodytas ženkliukas reiškia, kad buvo uždelsti automobilio techniniai aptarnavimai, konkrečiai šiuo atveju – variklio alyva turėjo būti pakeista prieš 23 000 km. Minėtas ženkliukas yra matomas duomenų apie automobilį išraše. Iš R. D., atlikusio automobilio remonto darbus, paaiškinimo nustatyta, kad 2019-10-29, 2019-11-04, 2019-11-15, 2019-12-09, 2020-01-15 užsakymuose nurodyti darbai buvo atlikti visi, teigiama, jog buvo būtini, kad automobilį būtų galima tinkamai ir saugiai eksploatuoti pagal paskirtį. Apie automobilio gedimus ieškovė informavo atsakovę tą pačią dieną, kai automobilyje atsirado lentelės dėl tepalų ir išmetamųjų dujų, o apie variklio defektus ieškovė taip pat pranešė atsakovei ir tai patvirtina šalių paaiškinimai, taip pat ieškovės atstovo 2019-11-21 elektroninis laiškas atsakovei. Nors atsakovė teigia, jog variklio pakeitimas su ja nebuvo derintas, todėl ji nėra atsakinga už jo pakeitimo išlaidas, tačiau elektroninis laiškas, išsiųstas 2019-11-21, įrodo, jog ieškovė informuoja atsakovę, kad reikalingas variklio nuėmimas ir kapitalinis remontas, kuris kainuotų 1 400 Eur, ir kad automobiliu negali naudotis pagal paskirtį. Atsakovė į ieškovės pretenzijas, išsakytas žodžiu, parašė laišką, kuriame nurodė, jog jeigu ieškovei netinka automobilis, gali grąžinti atsakovei. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovė buvo informuota apie variklio defektą, o po išsiųstos pretenzijos atsakovei ieškovė pagrįstai, prieš tai informavusi atsakovę, iš kurios negavo jokio atsakymo, 2020-01-15 kreipėsi pagalbos į specialistus remontuoti arba keisti variklį dėl tepalų sąnaudų. UAB ,,Mikrometras“ pateikta išvada buvo pakeistas variklis.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, ir savo lėšomis šalino daikto trūkumus. Ieškovė automobilį iš atsakovės įsigijo 2019-10-29, pirmieji automobilio gedimo signalai pasirodė jau bevažiuojant iš pardavimo vietos, t. y. tą pačią dieną, kurią automobilis buvo įsigytas, vėliau reguliariai buvo atliekami kiti remonto darbai, o 2020-01-24 atliktas esminis automobilio rekonstravimas – pakeistas variklis. Teismas sprendė, jog pagrindinė ieškovės įgyto naudoto automobilio gedimo esmė ir priežastis – variklio defektai, kurie atsirado dėl uždelsto tepalų keitimo. Automobilis ieškovei parduotas su paslėptu trūkumu – su variklio defektu, dėl ko susidarė pernelyg didelės tepalų sąnaudos, tačiau šių trūkumų įprastai apžiūrint automobilį nebuvo galimybės pastebėti, o atsakovė šių trūkumų ieškovei neatskleidė. Šiuo atveju nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti. Automobilis tapo netinkamas naudoti po labai trumpo laiko nuo jo pardavimo, todėl nustatyti automobilio trūkumai, nors ir paaiškėjo vėliau, leidžia spręsti, jog jau buvo automobilio perdavimo ieškovei momentu. Tą patvirtina UAB ,,Krasta Auto Vilnius“ pateikta informacija, jog buvo uždelsta atlikti automobilio techninį aptarnavimą, nes alyva turėjo būti pakeista prieš 23 000 km. Atsakovė patvirtino, jog jie pasitiki automobilio pardavėju užsienyje, neprašo automobilio techninės apžiūros atlikimo, atsakovė yra profesionalė ir veikia savo rizika. Tai, kad automobilis BMW X5 atsakovei iš Belgijos buvo parduotas už gana žemą kainą – 5400 Eur, patvirtina aplinkybę, jog jis buvo su defektais, su didesne automobilio rida, kurių negalėjo nustatyti ir žinoti ieškovas pirkdamas automobilį. Kadangi atsakovė turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, tai ji yra atsakinga už paslėptus šio automobilio trūkumus. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog automobilio variklis sugedo dėl ieškovės netinkamo eksploatavimo – tepalų trūkumo, nes pateikti įrodymai patvirtina, jog tik įsigijusi automobilį jį pateikė patikrai, kur buvo pasirūpinta automobilio tepalais.
10. Teismas iš dalies sutiko su atsakovės argumentais, jog ieškovė prašo priteisti išlaidas ne tik už automobilio remontą, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį, bet ir išlaidas už automobilio pagerinimą. Teismas nurodė, kad iš pateiktų automobilio remonto užsakymų bei pirkimo-pardavimo kvitų matyti, kad ieškovė patyrė 4 847 Eur išlaidas už automobilio remontą, išlaidas sumažino 400 Eur suma ir prašo atlyginti 4 447 Eur. Iš automobilio remonto užsakymų teismas nustatė, kad kai kurie darbai ir panaudotos detalės, medžiagos, pvz. žibintų purkštukas, valytuvai, langų ploviklis, alyva, valdiklis, oro filtro apsauga ir kt., nurodyti 2019-10-29, 2019-11-04, 2019-11-15 automobilio remonto užsakymuose, bei suteiktos paslaugos laikytini automobilio pagerinimo darbais, bet jie nebuvo būtini tam, kad automobilį būtų galima naudoti pagal paskirtį, nes automobilis buvo įgytas naudotas – 12 metų senumo, todėl negalima tikėtis, kad jam nebus reikalinga atlikti nedidelį remontą keičiant detales ir pan. Ieškovės atstovas patvirtino, kad valytuvai veikė, bet labai garsiai, dėl stabdžių trūkumų automobilį eksploatuoti galėjo, kad jau pirkimo metu buvo nustatyti tam tikri defektai: neatsidarinėjo bagažinė, rasojo žibintai. Šalys patvirtino, kad pirkimo metu dėl nustatytų trūkumų (bagažinės durelių, žibintų) buvo padaryta 200 Eur nuolaida. Dalį remonto išlaidų - 400 Eur - atsakovė ieškovei kompensavo, šią aplinkybę patvirtina ir rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pirko naudotą, 12 metų senumo automobilį, todėl tokiam daiktui yra būdingas natūralus nusidėvėjimas ir tam tikros išlaidos daikto pagerinimui, atnaujinimui yra numanomos ir pagrįstos, kurios šiuo atveju tenka ieškovei. Teismas, nustatęs, jog ieškovė įsigyto daikto negalėjo naudoti pagal paskirtį dėl DFP (suodžių) filtro ir ERG lemputės, už kuriuos atsakovė kompensavo ieškovei šio filtro išvalymo ir ERG vožtuvo pakeitimo išlaidas, t. y. 400 Eur, ir dėl variklio defektų iki kreipimosi į teismą, todėl pagal pareikštą ieškinį teismas pripažino pagrįstomis išlaidomis tik tas išlaidas, kurios pagal 2020-01-15 automobilio remonto užsakymą ir 2020-01-24 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą patirtos dėl variklio keitimo ir su tuo susijusių detalių, t. y. 2 280 Eur, kurias ir priteisė iš atsakovės ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Alonika“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimą ir ieškovei papildomai priteisti 1 538 Eur išlaidų, patirtų remontuojant įsigytą automobilį, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei perskaičiuoti pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą. Taipogi prašo priimti ir pridėti prie bylos 2020-07-13 R. D. paaiškinimą dėl būtinų remonto darbų atlikimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į dalies ieškovės atliktų remonto darbų esmę bei gedimų pobūdį ir visus gedimus prilygino nebūtiniems automobilio tinkamam eksploatavimui remonto darbams. Sutiktina su teismo išvada, kad teismo sprendime nurodyti darbai ir panaudotos medžiagos (valytuvai, langų ploviklis, alyva, oro filtro apsauga) neturi esminės įtakos automobilio eksploatavimui ir galėtų būti priskiriami prie natūralaus automobilio nusidėvėjimo, kurio pirkėjas gali pagrįstai tikėtis įsigydamas nenaują automobilį, tačiau teismo išvardintos išlaidos sudaro tik neesminę ir nedidelę išlaidų dalį iš teismo nepriteistų išlaidų, nors likusių gedimų, kurių teismas necituoja sprendime, pobūdis iš esmės skiriasi ir negali būti prilyginamas valytuvų ar langų skysčio keitimui.
11.2. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo gilinamasi į gedimų pobūdį, visą dėmesį sutelkiant į esminį variklio gedimą, todėl ieškovė kreipėsi į remonto darbus atlikusį meistrą R. D., prašydama pakomentuoti gedimus ir išlaidas, kurių teismas nepriteisė, ir atrinkti tuos gedimus, kurių nepašalinus tinkamas automobilio eksploatavimas būtų negalimas. 2020-07-13 raštu R. D. nurodė, kokie iš automobiliui jo atliktų remonto darbų darbai buvo būtini ir privalomi, kad automobilį būtų įmanoma tinkamai eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, ir paaiškino tokių darbų atlikimo priežastį. Bendra R. D. nurodomų privalomų darbų suma sudaro 1 938 Eur, visi nurodomi gedimai yra tiesiogiai susiję su saugiu įsigyto automobilio eksploatavimu ir jo techninės būklės atstatymu iki tinkamos, o ne pagerinimu. Akivaizdu, kad automobilis negali būti eksploatuojamas, jei iš pavarų dėžės ar per įsiurbimo kolektorių bėga alyva, užkurtas automobilis stipriai vibruoja (dėl netinkamo žvakių darbo), nuolatos išbėga langų apiplovimo skystis (dėl sugedusių žibintų purkštukų), atsipalaidavusi svirtis, sulūžusi spyruoklė, dėl ko automobilį eksploatuoti netgi yra nesaugu ir t. t. Šie gedimai užfiksuoti iš karto po automobilio įsigijimo, t. y. dar tą pačią automobilio įsigijimo dieną buvo nustatyta esminė dalis šių gedimų, ką patvirtina automobilio remonto užsakymai. Tuo pačiu kelia pagrįstas abejones techninės apžiūros rezultatai, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokią apžiūrą praėjo atsakovės atstovas.
11.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkant naudotą automobilį jis gali turėti tam tikrų trūkumų ir pirkėjas turi suprasti, kad jų pašalinimui gali patirti tam tikrų išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, yra pasisakęs, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei analogiško naujo daikto, tačiau turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ir ar tokio daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ar investicijų. Šioje byloje nei pirkimo - pardavimo sutartyje, nei bendraujant prieš/po įsigijimo, atsakovė nenurodė, kad automobilis turi defektų, priešingai, atsakovės pateikiama informacija ieškovei leido susidaryti įspūdį, jog automobilis yra techniškai prižiūrėtas, techniškai tvarkingas, siekiant užmaskuoti defektus automobilis buvo švariai nuplautas. Automobilis įsigytas už 9 700 Eur, o per keletą mėnesių nuo jo įsigijimo ieškovė į jo remontą investavo net 5 247 Eur, t. y. daugiau nei pusę automobilio vertės. Tai leidžia teigti, kad joks vidutiniškai protingas pirkėjas tokių investicijų į automobilį negali tikėtis ir tokios investicijos negali būti laikomos kaip savaime suprantamos dėl automobilio eksploatavimo laiko. Po automobilio įsigijimo patikrinus duomenis apie automobilį UAB „Krasta Auto Vilnius“ buvo nustatyta, kad paskutinė oficialiai registruota automobilio rida buvo 332 336 km, kuomet parduodant skelbime buvo teigiama, jog rida yra 234 000 km, o po įsigijimo atliekant automobilio techninę apžiūrą ji automobilyje buvo nustatyta 220 879 km, kas rodo, jog automobilio ankstesnio eksploatavimo intensyvumas buvo kur kas didesnis nei buvo deklaruojama pirkimo - pardavimo sutartyje ir skelbime. Neabejotina, kad automobilio eksploatavimo intensyvumas turi svarbią reikšmę ir komplektuojančių automobilio detalių sudėvėjimui, ir joks pirkėjas, pirkdamas automobilį pagal atsakovės pateikiamą aprašymą, negalėjo tikėtis trečdaliu intensyviau eksploatuoto automobilio būklės.
11.4. Ta aplinkybė, kad ieškovė nepatikrino automobilio prieš jo įsigijimą, negali būti vertinama kaip pagrindas netenkinti pirkėjo reikalavimo dėl išlaidų daikto remontui kompensavimo, nes: ieškovės atstovas atliko išorinę automobilio apžiūrą ir negalėjo tokios apžiūros metu nustatyti visų galimų defektų, ypač tų, kurie paaiškėja automobilio eksploatacijos metu bei pardavėjui švariai nuplovus automobilį, kuomet jokie tepalų prasisunkimai yra užmaskuojami; ieškovė nėra automobilių prekybos ar sandaros specialistė, turinti specialių žinių, leidžiančių tokios paviršutinės apžiūros metu nustatyti visus galimus defektus; kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018) yra nurodęs, kad CK nuostatos nereikalauja, jog daikto perdavimo metu jau būtų akivaizdus defektas – pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu, kas ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus, kadangi jų trūkumams (kuriuos sukeliančios priežastys jau yra daikto perdavimo metu) išryškėti gali reikėti daugiau laiko, tačiau vėlesnis jų paaiškėjimas nepaneigia nei fakto, jog tai – trūkumas, nei to, kad daikto kokybė buvo netinkama. Nors toks neatitikimas išaiškėja prekę jau pateikus, prekės pateikimo momentu jis „embriono būsenos“ jau egzistavo; pagal kasacinio teismo praktiką (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018) nei įstatymas, nei pirkimo – pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą, bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.
11.5. Įvertinusi 2019-10-29, 2019-11-04, 2019-11-15 automobilio remonto užsakymuose nurodytus darbus ir atmetusi tuos darbus ir detalių kainas, kurie neturi įtakos automobilio tinkamam eksploatavimui, ieškovė konstatuoja, kad likusi iš atsakovės priteistina jos patirtų išlaidų suma sudaro 1 538 Eur, kuriuos R. D. nurodė esant būtinus, kad automobilis galėtų būti tinkamai eksploatuojamas.
12. Atsakovė UAB „Edarva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė 2020-05-12 prašė į teismo posėdį iškviesti liudytoju meistrą R. D., kad jis teismo posėdyje paaiškintų automobilio remonto aplinkybes bei degimų pobūdį, tačiau 2020-06-02 teismo posėdžio metu ieškovė pati atsisakė jo apklausos, todėl naujai iš meistro R. D. paimtas ieškovės paaiškinimas apie bylos aplinkybes po bylos išnagrinėjimo negalimas. Ieškovei teismas buvo suteikęs galimybę, tačiau teismo suteikta galimybe ieškovė nepasinaudojo.
12.2. Teismas pagrįstai atmetė dalį ieškovės reikalaujamų išlaidų atlyginimo už greičių dėžės įvorės keitimą, greičių dėžės tepalų pakeitimą, karterio pakeitimą, žvakių keitimą, variklio kolektoriaus pakeitimą, žibinto purkštuko keitimą, priekinės svirties keitimą, spyruoklės keitimą, alkūninio veleno riebokšlių priekinio ir galinio keitimą, variklio fazių patikrą, termostato keitimą, nes neįrodė, kad šie trūkumai buvo paslėpti, jie egzistavo automobilio pardavimo metu ir kad apie juos atsakovei buvo žinoma, kad jie neatsirado dėl normalaus nusidėvėjimo, nes automobilis buvo perkamas 15 metų senumo. Teismas tinkamai įvertino, kad ieškovė, prašydama priteisti visas patirtas išlaidas už automobilio remontą, tokiu būdu siekia pagerinti automobilio techninę būklę atsakovės sąskaitą.
12.3. Ieškovė automobilį įsigijo ne kaip fizinis asmuo savo asmeninių poreikių tenkinimui, bet kaip juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, prisiėmė riziką dėl neigiamų pasekmių. Sudarydamas naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, pirkėjas turėtų būti itin atidus ir, prieš įsigydamas prekę, pasinaudoti daikto patikrinimo teise, t. y. norėdamas įsitikinti, kad prekė neturi paslėptų ar neaptartų trūkumų, patikrinti jį automobilių servise. Išaiškėjus sutarties sudarymo metu neaptartiems automobilio trūkumams, pirkėjas pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti konkretų reikalavimą. Pardavėjas per 10 dienų nuo prašymo pateikimo dienos privalo pateikti motyvuotą atsakymą. CK 6.327 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.
12.4. Ieškovė neįrodė, kad nurodyti trūkumai egzistavo automobilio pardavimo metu ar jie buvo paslėpti. Automobilis sudarius transporto priemonės pardavimo sutartį tą pačią dieną praėjo techninę apžiūrą ir jokių techninių trūkumų, dėl kurių ieškovė negalėtų naudotis įsigyta transporto priemone, neegzistavo. Dėl ieškovės nurodytų trūkumų (tepalų bėgimas iš variklio kolektoriaus; greičių dėžės, priekinio ir galinio veleno, sulūžusios spyruoklės; langų skysčio bėgimo ir pan.), akivaizdu, kad automobilis nebūtų praėjęs techninės apžiūros. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jai buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, ir kurie paneigtų UAB ,,Kauno techninės apžiūros centras“ pateiktus dokumentus, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Ieškovei pareiškus pretenzijas dėl automobilio trūkumų, su ieškove buvo sudarytas susitarimas, kad atsakovė iš 2019-10-29 ir 2019-11-04 užsakymuose nurodytų trūkumų kompensuoja 400 Eur, t. y. už EGR vožtuvo pakeitimą, sodžių filtro išvalymą, o likusį atliktą automobilio remontą ieškovė laikė kaip jo būklės pagerinimą ir jų neprašė atlyginti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl automobilio pardavėjo atsakomybės už po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nustatytus parduoto automobilio trūkumus.
Dėl naujų įrodymų
15. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priimti naujus rašytinius įrodymus – R. D. 2020-07-13 paaiškinimą dėl būtinų remonto darbų atlikimo. Ieškovė nurodė, kad: pirmos instancijos teisme iš esmės nebuvo gilinamasi į visų likusių (išskyrus variklio remontą) darbų sudėtį, tad teismui sprendime pateikus išvadą, jog tokie darbai buvo įsigyto automobilio būklės pagerinimas, laikytina, kad tokio dokumento pateikimo būtinybė atsirado dėl teismo sprendime padarytų išvadų, t. y. būtinybė pateikti tokį dokumentą atsirado vėliau; tai nėra visiškai naujas įrodymas, o dokumentas, patikslinantis jau byloje esančių įrodymų (automobilio remonto užsakymų) turinį, neabejotina, kad ši informacija būtų nustatyta, jei teismas būtų apklausęs remonto darbus atlikusį asmenį teismo posėdžio metu; tokio dokumento prijungimas leis apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą ir motyvuotą sprendimą.
16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be pirmiau įvardytų kriterijų taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme vis dėlto yra bendrosios procesinės taisyklės išimtis, todėl šios išimties taikymas yra galimas tik tiek, kiek jis atitinka proceso įstatyme reglamentuotus atvejus ir pirmiau įvardytų kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje, visetą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. lapkričio 21 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
18. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į su apeliaciniu skundu teikiamo naujo įrodymo turinį, vertina, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš pirmosios instancijos teismo 2020 birželio 2 d. posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovės atstovas atsisakė prašymo iškviesti apklausti liudytoju R. D.. Ieškovės atstovas išsakė nuomonę, kad byloje R. D. faktines aplinkybes jau yra išdėstęs raštu, šie įrodymai yra byloje. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo naudotis savo procesinėmis teisėmis teikiant rašytinius įrodymus, prašant apklausti liudytojus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų parodymai ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, todėl teismas neprivalo jais remtis. Ieškovės teikiamo naujo įrodymo priėmimas, jame užfiksuotų faktinių duomenų tyrimas ir vertinimas, nepaisant to, jog ieškovė nurodo, kad šis įrodymas tik patikslina jau byloje esančių įrodymų (automobilio remonto užsakymų) turinį, iš esmės reikštų naujų faktinių aplinkybių aiškinimąsi, o tokia proceso apeliacinės instancijos teisme eiga prieštarautų pačiam apeliacijos modeliui, įtvirtintam civilinio proceso įstatyme. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas ieškovės teikiamą rašytinį įrodymą atsisako priimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliantė apeliaciniu skundu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo sprendime nurodyti darbai ir panaudotos medžiagos (valytuvai, langų ploviklis, alyva, oro filtro apsauga) neturi esminės įtakos automobilio eksploatavimui ir galėtų būti priskiriami prie natūralaus automobilio nusidėvėjimo. Tačiau apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai nevertino kitų automobilio remontų išlaidų (pavarų dėžės įvorės keitimas, žvakių keitimas, įsiurbimo kolektoriaus remontas, žibinto purkštuko keitimas, priekinės kairės pusės svirties keitimas, spyruoklės keitimas, priekinio alkūninio veleno riebokšlio keitimas, alkūninio veleno galinio riebokšlio keitimas, variklio fazių patikra, darbas su EGR, pagrindinio termostato keitimas, suodžių filtro deginimas), kurios buvo būtinos tam, kad automobilis būtų eksploatuojamas. Ieškovė nurodo, kad atmetusi tuos darbus ir detalių kainas, kurie neturi įtakos automobilio tinkamam eksploatavimui, bei atskaičius jau atsakovės sumokėtą 400 Eur sumą ikiteisminėje stadijoje, prašo iš atsakovės papildomai priteisti 1 538 Eur automobilio remonto išlaidas.
21. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
22. Kilus ginčui dėl naudoto daikto kokybės turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą, bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
23. Kaip nustatyta iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis išlaidomis tik tas ieškovės patirtas išlaidas, kurios pagal 2020-01-15 automobilio remonto užsakymą ir 2020-01-24 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą patirtos dėl variklio keitimo ir su tuo susijusių detalių, t. y. 2 280 Eur, kurios ir priteistos iš atsakovės ieškovei. Teismas vertino, kad kiti darbai bei suteiktos paslaugos, nurodyti 2019-10-29, 2019-11-04, 2019-11-15 automobilio remonto užsakymuose, laikytini automobilio pagerinimo darbais, bet jie nebuvo būtini tam, kad automobilį būtų galima naudoti pagal paskirtį, nes automobilis buvo įgytas naudotas – 12 metų senumo, todėl negalima tikėtis, kad jam nebus reikalinga atlikti nedidelį remontą keičiant detales ir pan.
24. Pažymėtina, kad dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, turi būti savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė įsigijo naudotą - 12 metų senumo - transporto priemonę, todėl pirkdama šią transporto priemonę ieškovė negalėjo tikėtis tokių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto priemonės savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvėsi. Ieškovė negalėjo tikėtis naujo automobilio kokybės ir turėjo suprasti, kad įsigijus naudotą automobilį, galimai reikės investuoti papildomas lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti, atlikti automobilio privalomus dalių pakeitimus ir/ar remonto darbus, o sugedus automobilio dalims – jas keisti. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad neatlikus specializuotame centre automobilio apžiūros atsakovei taip pat negalėjo būti išsamiai žinomi visi automobilio trūkumai. Kita vertus, nors atlikusio automobilio remonto darbus R. D. pirmosios instancijos teismui teiktame paaiškinime buvo nurodyta, kad 2019-10-29, 2019-11-04, 2019-11-15, 2019-12-09, 2020-01-15 užsakymuose nurodyti darbai buvo atlikti visi, teigiama, jog jie buvo būtini, kad automobilį būtų galima tinkamai ir saugiai eksploatuoti pagal paskirtį, tačiau, kaip jau minėta, trečiųjų asmenų paaiškinimai yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo jais remtis.
26. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė įsigyto daikto negalėjo naudoti pagal paskirtį dėl DFP (suodžių) filtro ir ERG lemputės, už kuriuos atsakovė kompensavo ieškovei šio filtro išvalymo ir ERG vožtuvo pakeitimo išlaidas - 400 Eur, todėl pagal pareikštą ieškinį pagrįstomis išlaidomis laikomos tik tos išlaidos, kurios buvo patirtos dėl variklio keitimo ir su tuo susijusių detalių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė leistinais įrodymais neįrodė, kad kitos už automobilio remontą patirtos 1 538 Eur išlaidos buvo būtinos tam, kad automobilį būtų galima naudoti pagal paskirtį.
27. Pažymėtina, kad byloje nebuvo atliekama ekspertizė tikslu atsakyti į klausimą, kokie automobilio gedimai gali būti laikomi esminiais, dėl kurių negali būti automobilis naudojamas pagal paskirtį. Nesant atliktos ekspertizės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog teismas skundžiame sprendime nenurodė kitų apeliantės išvardintų atliktų remonto darbų, nereiškia, kad teismas jų apskritai nevertino.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė reikalavimus parduodamo daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybės trūkumus nustatančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, padarė teisingas išvadas, kurių apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Alonika“, juridinio asmens kodas 305104130, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edarva“, juridinio asmens kodas 300519507, 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė