Civilinė byla Nr. e2A-30-794/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03374-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų (apeliantų) E. N., D. N., I. J., B. M., M. J., M. M., R. P., J. Z., I. A., R. A., R. B., G. B., V. S., A. S., P. U., E. U., E. K., G. K., K. S., A. B., T. G., I. G., J. P., A. P., D. L., S. L., J. Š., A. Š., J. Š., A. Š., A. B., R. B., S. A., A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-772-1115/2021 pagal ieškovų A. B., A. B., A. B., M. G., N. S.-G., M. Š., I. Š., J. K. ieškinį atsakovams I. J., B. M., M. J., R. P., I. A., R. B., J. Z., A. S., P. U., E. U., G. B., R. A., E. K., K. S., A. B., G. K., D. S., T. G., V. S., J. P., I. G., D. L., A. P., J. Š., J. Š., A. Š., A. B., R. B., A. Š., M. M., S. L., S. A., A. A., E. R., V. A., V. K., V. K., D. N. ir E. N. dėl servituto pabaigos, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti kelio servitutą, esantį tarnaujančiuosiuose sklypuose: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 4) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), viešpataujančių sklypų 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, jog siekia panaikinti kelio servitutą (toliau – kelio servitutas arba ginčo kelio servitutas), einantį per ieškovams priklausančius 4 žemės sklypus, atsakovams priklausančių 2 sklypų (viešpataujančiųjų sklypų) atžvilgiu. Viešpataujančiaisiais sklypais (kurie iki 2020 m. buvo vienas sklypas) galima tinkamai naudotis pagal jų paskirtį nesinaudojant ginčo kelio servitutu, neapsunkinant tarnaujančiųjų sklypų, t. y. yra išnykęs servituto būtinumas. Būtinumo išnykimą lėmė pasikeitusios aplinkybės – viešo naudojimo kelių, besiribojančių su vienu iš viešpataujančių sklypų atsiradimas ir asfaltuoto kelio per viešpataujančiuosius sklypus nutiesimas. Teigia, jog viešpataujančiųjų sklypų savininkai ne tik turi galimybę patekti iš/į viešpataujančiuosius sklypus nesinaudodami ginčo kelio servitutu, tačiau ir praktiškai tai daro.
3. Atsakovai D. N. ir E. N. atsiliepimu prašė atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovams iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai neįrodė, kad yra esmingai pasikeitusios objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyti kelio servitutai ir nepaneigė visuomenės poreikio naudotis šiais servitutais patenkant į Adomo Mickevičiaus gatvę.
4. Atsakovų I. J., B. M., M. J., R. P., I. A., R. B., J. Z., A. S., P. U., E. U., G. B., R. A. , E. K., K. S., A. B., G. K., D. S., T. G., V. S., J. P., I. G., D. L., A. P., J. Š., J. Š., A. Š., A. B., R. B., A. Š., M. M., S. L., S. A., A. A. pareiškime nurodyta, kad atsakovai prisideda prie E. N. ir D. N. pateikto atsiliepimo į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka vadovaujantis E. N. ir D. N. atsiliepimo į ieškinį motyvais.
5. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – Administracija) atsiliepime nurodė, jog neprieštarautų ieškovų prašymui, jeigu teismui visapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus aplinkybes, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, būtų nustatyta, kad kelio servituto būtinumas išnyko bei kelio servituto pabaiga nepažeistų kitų asmenų interesų ir atsakovai turėtų realią ir užtikrintą galimybę kitu keliu privažiuoti prie jiems priklausančių viešpataujančių žemės sklypų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino ir panaikino kelio servitutą, esantį tarnaujančiuose sklypuose: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 4) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas V(duomenys neskelbtini), viešpataujančių sklypų: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų ieškovams 3 211,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 82,34 Eur. Taip pat lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų valstybei 306,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. po 7,87 Eur.
7. Teismas nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso šie tarnaujantys žemės sklypai: A. B., A. B. ir A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). J. B. ir V. B. priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). M. Š. ir I. Š. priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovei J. K. priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).
8. Atsakovams nuosavybės teise priklauso šie viešpataujantys žemės sklypai: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Pietinis viešpataujantis sklypas) ir besiribojantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Šiaurinis viešpataujantis sklypas). Abu Viešpataujantieji sklypai iki 2020 metų buvo vienas sklypas (toliau – Pradinis viešpataujantysis sklypas). Pietinis viešpataujantis sklypas priklauso E. N., D. N. ir E. R.. Šiaurinio Viešpataujančiojo sklypo 98,1 proc. priklauso atsakovams E. N., D. N. ir E. R., o likusi Šiaurinio Viešpataujančiojo sklypo dalis 1,9 proc. po 0,05 - 0,1 proc. likusiems atsakovams.
9. Teismas taip pat nustatė, kad su Šiauriniu viešpataujančiuoju sklypu ir Pietiniu viešpataujančiuoju sklypu ribojasi viešo naudojimo kelias – (duomenys neskelbtini) gatvė, kuris jungiasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir ši savo ruoštu jungiasi su (duomenys neskelbtini)gatve. Taip pat per Pradinio viešpataujančiojo sklypo (atitinkamai tiek pagal Šiaurinio viešpataujančiojo sklypo, tiek pagal Pietinio viešpataujančiojo sklypo) rytinį pakraštį yra išasfaltuotas kelias. Ginčo kelio servitutas buvo nustatytas, nes tai buvo vienintelis patekimo būdas į pradinį viešpataujantį sklypą iš ir į A. Mickevičiaus gatvę, tačiau nuo to laiko situacija pasikeitė – atsirado (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriomis galima patekti į tolimesnes viešo naudojimo gatves. Teismas nustatė, kad atsakovai iš viešpataujančiųjų sklypų patenka į (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri atitinkamai jungiasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir iš kurios galima patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę.
10. Teismas konstatavo, kad yra galimybė patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę nesinaudojant servitutiniu keliu, dėl kurių grindžiamas servituto būtinumo išnykimas, t. y. viešpataujantys žemės sklypai gali būti realiai ir tinkamai naudojami be tarnaujančių žemės sklypų.
11. Teismas vertino, kad ginčo kelio servitutas nėra iš esmės geresnės būklės kelias - tai tokios pačios dangos rūšies kelias kaip ir (duomenys neskelbtini) gatvės dalis nuo Pietinio Viešpataujančiojo sklypo iki (duomenys neskelbtini) gatvės ir dalis (duomenys neskelbtini) gatvės – žvyrkelis, todėl atsakovų argumentus, kad atsiradęs kelias – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prastesnės kokybės, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog egzistuoja reali galimybė viešpataujančius daiktus tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiuose daiktuose. Teismas pažymėjo, jog viešpataujančių žemės sklypų savininkai nepraras galimybės patekti į jiems priklausančius žemės sklypus ir tai yra pagrindas daryti išvadą dėl servituto pasibaigimo išnykus servituto būtinumui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovai (apeliantai) E. N., D. N., I. J., B. M., M. J., M. M., R. P., J. Z., I. A., R. A., R. B., G. B., V. S., A. S., P. U., E. U., E. K., G. K., K. S., A. B., T. G., I. G., J. P., A. P., D. L., S. L., J. Š., A. Š., J. Š., A. Š., A. B., R. B., S. A., A. A. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti; arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti prie apeliacinio skundo pridedamus papildomus įrodymus bei priteisti atsakovams iš ieškovų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantai nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai panaikino kelio servitutus, neva nustatęs, jog yra viešasis kelias, kuriuo atsakovai galėtų patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pažymėjo, kad toks kelias neegzistuoja, o sprendime padarytos išvados sudaro prielaidas naudotis privačiais žemės sklypais ir be teisėto pagrindo riboja šių sklypų savininkų, kurie netgi nebuvo įtraukti į bylą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie teismo sprendime minimo viešojo kelio („viešo naudojimo kelio“) suprojektavimą, nutiesimą ir jo pripažinimą tinkamu naudoti, t. y. nepateiktas nei statinio projektas, kuriame būtų suprojektuotas viešasis kelias, nei statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo būtų suteikta teisė statyti (tiesti) tokį kelią, nei kelio statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas. Taip pat į bylą nepateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuris patvirtintų, jog Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso koks nors ginčo teritorijoje esantis viešasis kelias (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi, per privačius sklypus einanti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kuri teismo sprendime vadinama „viešo naudojimo keliu“, yra tik perspektyvinė, t. y. realiai neegzistuojanti ir privačių sklypų teritorijoje jokio viešojo kelio nėra.
12.2. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei ateityje per privačius sklypus būtų nutiestas kelias, teisę naudotis keliu turėtų tik jį nutiesę ir tokiu būdu nuosavybės teisę į kelią (kaip į inžinerinį statinį) įgiję privačių sklypų savininkai. Atsakovai neturi teisės naudotis kitiems asmenims nuosavybes teise priklausančiais privačiais sklypais. Teismo sprendime nurodyti teiginiai, jog Administracija ar Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) gali leisti kam nors naudotis svetimu turtu, yra absoliučiai nesuderinami su privačios nuosavybės teisės samprata. Teismas, nurodęs, jog atsakovai gali naudotis (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, vadinama „viešo naudojimo keliu“, sudarė prielaidas naudotis privačiais sklypais ir tokiu būdu apribojo privačių sklypų savininkų nuosavybės teisę į šiuos sklypus.
12.3. Taip pat nurodo, jog perspektyvinė (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios dalis taip pat numatyta per privatų žemės sklypą, nesudaro galimybės atsakovams patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pažymėjo, jog ši gatvė, kaip ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa („viešo naudojimo kelias“), yra tik perspektyvinė, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvė realiai neegzistuoja. Šiuo atveju (kaip ir dėl (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos) į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimą, nutiesimą ir jos pripažinimą tinkama naudoti.
12.4. Apeliantų teigimu, (duomenys neskelbtini) gatvė, kaip ir (duomenys neskelbtini) gatvė, nėra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą. Tam, kad atsirastų galimybė tiesti kelią perspektyvinės (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje, visų pirma turi būti teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai ((duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje) bei daiktinės teisės į šiuo sklypus; po to šie valstybinės žemės sklypai turėtų būti perduodami valdyti ir naudoti Vilniaus rajono savivaldybei, kad pastaroji galėtų teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti ir nutiesti (duomenys neskelbtini) gatvę (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). (duomenys neskelbtini) gatvė yra tik perspektyvinė, neturi būtinų kelio elementų, neatitinka nei kelio sąvokos, nei gatvės sąvokos ir ja nėra galimybės tinkamai naudotis. Be to, šiuo metu net neegzistuoja būtinos sąlygos gatvės tiesimui.
12.5. Apeliantai pažymėjo, jog jeigu būtų paliktas galioti skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo panaikinti kelio servitutai, atsakovai, siekdami patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę iš jiems priklausančių Viešpataujančių sklypų, būtų priversti neteisėtai naudotis privačiais žemės sklypais (žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas be teisėto pagrindo, be minėtų žemės sklypų savininkų žinios ir be jų valios leido kitiems asmenims naudotis svetimu turtu ir apribojo šių savininkų nuosavybės teisę į jų valdomus sklypus. Nurodo, jog į bylą nebuvo įtraukti šie minėtų žemės sklypų savininkai: P. V., S. V., A. S., D. Š., O. A., N. A., H. K., A. K., R. S., L. S., E. P. ir I. D. ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
12.6. Panaikinus kelio servitutus, atsakovai praras galimybę tinkamai naudoti jiems priklausančius Viešpataujančius sklypus ir negalės patekti į savo namus, o kitiems asmenims taip pat bus atimta galimybė patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ginčo servitutinis kelias eina ne tik per ieškovams priklausančius sklypus, tačiau ir per atsakovų sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kas patvirtina atsakovų išdėstytą poziciją, jog nustatyti kelio servitutai suteikia teisę neapibrėžtam asmenų ratui privažiuoti prie gyventojų bendram naudojimui skirtos teritorijos, kurioje yra nutiesta (duomenys neskelbtini) gatvė. Nesant jokio teisinio pagrindo, teismo sprendimu atimta tiek kitų asmenų galimybė patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, tiek atsakovų galimybė patekti į savo namus.
12.7. Pažymėjo, jog į bylą nebuvo pateikti nei teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose buvo numatyti (suprojektuoti) kelio servitutai (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), nepateiktos nei pradinių, nei naujų žemės sklypų (gautų padalijus pradinius sklypus) kadastro duomenų bylos, t. y. nepateikti žemės sklypų suformavimo dokumentai, iš kurių būtų galima daryti objektyvias ir pagrįstas išvadas dėl kelio servitutų nustatymo faktinio pagrindo. Šiuos dokumentus (įrodymus) turėjo pateikti būtent ieškovai, reikalavę kelio servitutų panaikinimo. Nors nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovų ir teismo nurodytas faktinių aplinkybių pasikeitimas – kelių (gatvių) atsiradimas – neįvyko, tačiau, įvertinus byloje nenustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių apimtį, taip pat yra pagrindas spręsti, jog nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko panaikinus teismo sprendimą, byla turėtų būti perduota teismui nagrinėti iš naujo.
12.8. Taip pat kelio servitutai iš dalies apriboja Tarnaujančių sklypų savininkų nuosavybės teisę į šiuos žemės sklypus, nes šie savininkai neturi teisės šiuose sklypuose įrenginėti užkardų ar kitaip trukdyti kitiems asmenims naudotis kelio servitutais bei tuo pačiu sudarinėti kliūtis privažiuoti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams prie Viešpataujančių sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų namų.
12.9. Pažymėjo, jog tarnaujančiam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 29 d. servituto sutartimi Nr. 3887 buvo nustatytas 0,0282 ha ploto kelio ir inžinerinių tinklų servitutas (tarnaujantis daiktas). Šis servitutas nustatytas Viešpataujančių sklypų savininkų naudai, t. y. siekiant užtikrinti Viešpataujančių sklypų tinkamą naudojimą. Iš sprendimo nėra aišku, ar šis sandoriu nustatytas servitutas lieka galioti, kadangi teismas nei sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nei jo rezoliucinėje dalyje neaptarė panaikinamų servitutų nustatymo pagrindų. Taigi, teismo sprendimas ir jo rezoliucinė dalis yra neaiškūs, dėl ko nebus aiški ir jo įvykdymo tvarka, t. y. servitutų išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai A. B., A. B., A. B., M. G., N. S.-G., M. Š., I. Š., J. K. prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantų ieškovams bylinėjimosi išlaidas bei atsisakyti priimti apeliantų teikiamus naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovai nurodo, jog apeliantai teikiamus naujus įrodymus galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, apie juos žinojo, tačiau jų neteikė, pirmosios instancijos teismas neatsisakė priimti šių apeliantų įrodymų. Šių įrodymų pateikimo būtinybė nėra atsiradusi vėliau. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu nėra pagrindų priimti šiuos įrodymus apeliacinėje instancijoje.
13.2. Priešingai nei nurodo apeliantai, byloje yra pateikti viešo registro duomenys, patvirtinantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių egzistavimą. Vykdant paiešką adresų registre ((duomenys neskelbtini)), Vilniaus rajone ieškant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, pateikiamos nuorodos į regia.lt tinklapį ir nurodomos tos pačios gatvės žemėlapyje, kokios nurodytos aukščiau nurodytame ieškinio priede. Viešame registre yra duomenys apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini).
13.3. Ieškovų teigimu, Vilniaus rajono savivaldybės kelių ir gatvių sąrašas yra išvestinis dokumentas (sąrašas). Tikrinantis faktą, reikia nagrinėti ne išvestinius, o pradinius dokumentus. Vilniaus rajono savivaldybės taryba savo sprendimais yra suteikusi pavadinimus (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini) gatvė keliams, esantiems (duomenys neskelbtini), su kelio posūkio taškų koordinatėmis, žemėlapiais. (duomenys neskelbtini) gatvei pavadinimas suteiktas 2017 m. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo. Nr. T3-324 1.1 punktu, o (duomenys neskelbtini) gatvei pavadinimas suteiktas 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-49 1 punktu. Tai yra tos pačios gatvės, kurios nurodytos ieškinio prieduose.
13.4. Apeliantai dar nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje teigė, neva nėra įrodymų, kad įmanoma pravažiuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis ir jų teiginiai buvo paneigti byloje esančiais įrodymais, t. y. byloje pateiktos ortofoto nuotraukos, žemėlapiai ir nuotrauka esanti byloje, kurioje užfiksuotas Barbora kurjerio automobilis, važiuojantis (duomenys neskelbtini) gatve pro Pietinį viešpataujantįjį sklypą į vakarus (link atsakovų sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje).
13.5. Apeliantai klaidingai ir nepagrįstai teigia, kad nebuvo pateikti į bylą dokumentai, kuriuose numatyti (suprojektuoti) kelio servitutai. Jei apeliantai manė, kad bylą nagrinėjant buvo reikalingi dar kokie nors dokumentai, galėjo juos pateikti arba prašyti, kad teismas juos išreikalautų.
13.6. Apeliantai, turintys nuosavybės teise sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje, niekada neturėjo teisės į kelio servitutą, kad per ieškovų (tarnaujančiuosius) sklypu, patektų į sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje (neva viešpataujančiuosius). Ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, kad asmenys, nuosavybės teise turintys sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje neturi teisės naudotis ginčo kelio servitutu. Šių aplinkybių apeliantai neginčijo bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje. Ieškiniu prašoma panaikinti kelio servitutą konkrečių dviejų Viešpataujančiųjų sklypų atžvilgiu, o ne sklypų, kurių adresai yra (duomenys neskelbtini) g. atžvilgiu. Apeliantai (turintys nuosavybės teise sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje ir kiti atsakovai) nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų apeliacinio skundo numanomą teiginį, neva (duomenys neskelbtini) gatvės sklypai yra viešpataujantieji sklypai ieškovų sklypų (tarnaujančiųjų) atžvilgiu.
13.7. Skundžiamame teismo sprendime teismas niekur (nei rezoliucinėje dalyje, nei kitur) nėra nurodęs, kad „leidžia“ ar „suteikia teisę“ vieniems asmenims naudotis kitų asmenų turtu. Taip pat teismo sprendime nėra teismo teiginių apie tai, kad Administracija ar Taryba gali kam nors leisti naudotis svetimu turtu.
13.8. Ieškovai ieškiniu prašė panaikinti kelio servitutą konkrečių dviejų viešpataujančiųjų sklypų atžvilgiu (apeliantams priklausančių Šiaurinio ir Pietinio viešpataujančiųjų sklypų atžvilgiu). Atitinkamai teismas negalėjo pasisakyti dėl kitų sklypų, kurie nėra susiję su ginčo santykiu. Teismo rezoliucinėje dalyje (ir kitose dalyse) nėra nieko pasisakyta apie kitus viešpataujančiuosius sklypus (be atsakovams priklausančių Pietinio ir Šiaurinio viešpataujančiųjų sklypų ar Pradinio viešpataujančiojo sklypo), todėl nėra pagrindo teigti, kad yra panaikinti dar kokie nors kiti servitutai kitų, nei atsakovams priklausančių dviejų sklypų, atžvilgiu.
13.9. Kelio užkardo teisėtumo klausimas jau buvo nagrinėtas (Vilniaus regiono apylinkės teismo administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtoje byloje proceso dalyviu buvo ir apeliantas E. N., todėl apeliantams yra žinoma, kad galutiniais įsiteisėjusiais tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimais nenustatyta jokių neteisėtų veiksmų įrengiant kelio užkardą.
13.10. Rezoliucinė teismo sprendimo dalis yra konkreti ir nedviprasmiška, tad apeliantams turėtų būti aišku, kad įsiteisėjus teismo sprendimui jie nebeturės teisės naudotis ginčo kelio servitutu, einančiu per ieškovų sklypus tam, kad apeliantai patektų į Šiaurinį ir Pietinį viešpataujančiuosius sklypus. Jei vėliau kiltų klausimų dėl sprendimo turinio ar vykdymo, tai gali ir turi būti sprendžiama CPK numatyta tvarka, o ne paduodant apeliacinį skundą.
13.11. Byloje nėra duomenų, kad servitutas, nustatytas 2014 m. balandžio 29 d. servituto sutartimi Nr. 3887 (toliau – Sutartis Nr. 3887), būtų susijęs su ginčo dalyku (ginčo kelio servitutu). Šiaurinio ir Pietinio viešpataujančiųjų daiktų Nekilnojamojo turto registro išrašuose paminėta servituto sutartis nėra nurodyta kaip suteikianti kelio servitutą (išrašų 6.6 ir 6.4 punktai), todėl nėra pagrindo teigti, kad ji yra susijusi su ginčo kelio servitutu – ginčo dalyku. Kadangi nurodyta servituto sutartis yra įrašyta apeliantams nuosavybės teise priklausančių sklypų (ginčo viešpataujančiųjų sklypų) nekilnojamojo turto išrašuose (kaip suteikianti teisę į kito pobūdžio servitutą (ne kelio)), apeliantai neabejotinai žinojo (negalėjo nežinoti) apie šią sutartį. Apeliantai neprašė nei kad teismas prijungtų šią sutartį, nei kad išreikalautų šią sutartį, nors tokią galimybę turėjo ir buvo pastebėję, kad sutarties bylos medžiagoje nėra.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso šie tarnaujantys žemės sklypai: A. B., A. B. ir A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). J. B. ir V. B. priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). M. Š. ir I. Š. priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). J. K. priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Tarnaujantys žemės sklypai).
18. Atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Pietinis viešpataujantis sklypas) ir besiribojantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Šiaurinis viešpataujantis sklypas). Abu Viešpataujantieji sklypai iki 2020 metų buvo vienas sklypas (Pradinis viešpataujantysis sklypas). Pietinis viešpataujantis sklypas priklauso E. N., D. N. ir E. R.. Šiaurinio Viešpataujančiojo sklypo 98,1 proc. priklauso atsakovams E. N., D. N. ir E. R., o likusi Šiaurinio Viešpataujančiojo sklypo dalis 1,9 proc. po 0,05 - 0,1 proc. likusiems atsakovams.
19. Kelio servitutas per ieškovų Tarnaujančiuosius žemės sklypus buvo nustatytas, nes tuo metu tai buvo vienintelis būdas patekti Pradinį Viešpataujantįjį sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovų teigimu, tuo metu dar nebuvo viešo naudojimo kelio (duomenys neskelbtini) g., kuri jungiasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir viešo naudojimo gatvės - (duomenys neskelbtini) g., kuri jungiasi su (duomenys neskelbtini) g., o (duomenys neskelbtini) g. jungiasi su Pietiniu Viešpataujančiuoju sklypu (iki sklypų padalinimo – su Pradiniu Viešpataujančiuoju sklypu). Iki 2017-2018 metų patekimas iš Pradinio Viešpataujančiojo sklypo į viešo naudojimo kelius - (duomenys neskelbtini) gatvę buvo galimas tik per kelio servitutą.
20. Ginčo kelio servitutas buvo nustatytas administraciniais aktais: sklypuose (duomenys neskelbtini) ir 29 – 2005 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); sklype (duomenys neskelbtini) – 2007 m. sausio 25 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); sklype (duomenys neskelbtini) – 2008 m. birželio 10 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. kovo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Ieškovai teigia, kad dabar kelio servituto būtinumas yra išnykęs, nes atsirado su Pradiniu viešpataujančiuoju sklypu (su Pietiniu Viešpataujančiuoju keliu) besiribojantis viešo naudojimo kelias - gatvė, kuriuo galima patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesinaudojant kelio servitutu. Pradiniame Viešpataujančiame sklype (atitinkamai Šiauriniame ir Pietiniame Viešpataujančiuosiuose sklypuose), palei visą jo rytinį kraštą yra išasfaltuotas kelias, susijungiantis su (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. iš abiejų viešpataujančiųjų sklypų asfaltu patenkama į viešo naudojimo kelią, tad nebėra būtinybės naudotis Tarnaujančiaisiais žemės sklypais ir ginčo kelio servitutu.
22. Atsakovų teigimu, ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog yra išnykęs kelio servitutų būtinumas, t. y. ieškovai neįrodė, kad yra esmingai pasikeitusios objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyti kelio servitutai ir nepaneigė visuomenės poreikio naudotis šiais servitutais, patenkant į (duomenys neskelbtini) gatvę.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
23. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
25. Atsakovai prašo prie civilinės bylos prijungti kartu apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus – REGIA žemėlapio ((duomenys neskelbtini)) duomenys su paaiškinimais; VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)); VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)); VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020-06-05 sprendimu Nr. T3-170; Dvibučio gyvenamojo namo, vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektinė dokumentacija; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021-09-23 leidimo statyti naują (- us) statinį (- ius) Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Atsakovai nurodo, jog visus įrodymus, išskyrus priedus Nr. 6 ir Nr. 7, pirmosios instancijos teismas galėjo gauti pasinaudojęs REGIA informacine sistema, Nekilnojamojo turto registru ir Teisės aktų registru. Pažymėjo, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl objektyviai nebuvo galimybės pateikti šį įrodymą anksčiau. Mano, kad minėtų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui neužvilkins bylos nagrinėjimo, o apeliacinio skundo argumentai patvirtina, jog prašomi priimti įrodymai turės esminės įtakos sprendžiant šalių ginčą, taip pat apsaugos į bylą neįtrauktų asmenų, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų nuspręsta pirmosios instancijos teismo sprendime, interesus. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su apeliaciniu skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino ieškovai, kurie išsakė savo poziciją dėl jų priėmimo atsiliepime į apeliacinį skundą, nenustačius, kad apeliantai savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
26. Ieškovai kartu atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus – (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas - nutarimas ir priedas; (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas – nutarimas ir priedas. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino atsakovai, nenustačius, kad ieškovai savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieškovų naujus įrodymus taip pat priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo
27. Ieškovų atstovas advokatas M. N. pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui pateikė raštus, kuriuose nurodė, kad už apeliacinį skundą nėra sumokėtas žyminis mokestis, kadangi pradinis mokėjas nurodytas UAB Grand House LT, kuris nėra proceso dalyvis.
28. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką (MAĮ 1 straipsnio 1 dalis).
29. Pagal MAĮ 13 straipsnio 10 punktą žyminis mokestis yra pagal MAĮ administruojamas mokestis.
30. Mokesčių administravimas – tai mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas (MAĮ 2 straipsnio 15 dalis).
31. Taip pat vadovaujantis MAĮ 83 straipsnio 3 dalį mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys.
32. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktas žyminio mokesčio kvitas patvirtina žyminio mokesčio sumokėjimą būtent šioje byloje ir įvertinus tai, kad įstatymas nedraudžia sumokėti žyminį mokestį už kitą asmenį, ieškovų argumentai dėl nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl galimybės naudotis privačiais žemės sklypais
33. CPK 14 straipsnio 3 dalyje ir CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.
34. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013).
35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai iš jiems priklausančių Viešpataujančių sklypų gali patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę per (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą ir (duomenys neskelbtini) gatvę.
36. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog minėti keliai yra numatyti per privačius žemės sklypus: per žemės sklypą – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per žemės sklypą – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir per žemės sklypą – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis (tiksliau – jos vidurys) yra numatyta per privatų žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos dalis yra numatyta per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos dalis prie (duomenys neskelbtini) gatvės yra numatyta per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėti sklypai priklauso P. V., S. V., A. S., D. Š., O. A., N. A., H. K., A. K., R. S., L. S., E. P. ir I. D. (apeliacinio skundo priedai Nr. 1, 2, 3, 4). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių dėl kitiems asmenims priklausančių minėtų žemės sklypų ir galimybės naudotis šiais sklypais, siekiant patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, taip pat neanalizavo aplinkybių dėl šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi bei nesprendė klausimo dėl šių asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas ginčo kelio servitutą, neišsiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių dėl kitiems asmenims priklausančio turto (žemės sklypų), galimai suteikė galimybę kitiems asmenims naudotis svetimu turtu ir apribojo minėtų savininkų nuosavybės teisę į jų valdomus sklypus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.39 straipsnio 1 dalis).
Dėl galimybės tinkamai naudoti Viešpataujančius sklypus praradimo
37. Apeliantai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimą vienu iš apeliacinio skundo argumentų taip pat nurodo, kad ieškovai neįrodė, jog yra esmingai pasikeitusios objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyti kelio servitutai ir nepaneigė visuomenės poreikio naudotis šiais servitutais patenkant į (duomenys neskelbtini) gatvę.
38. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
39. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, tam tikrą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
40. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008, kt.).
41. Pažymėtina, jog servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi pasikeisti taip, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542-611/2016).
42. Šiuo atveju svarbu pabrėžti ir tai, kad yra parengtas dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas kartu su vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektu (apeliacinio skundo priedas Nr. 6), t. y. viešpataujančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal minėtų projektų sprendinius yra planuojama statyti dvibutį gyvenamąjį namą kartu su vandentiekio ir nuotekų tinklais (įrenginiais). Minėtos statybos projektinės dokumentacijos pagrindu Administracija išdavė 2021 m. rugsėjo 23 d. leidimą statyti naują (- us) statinį (- ius) Nr. (duomenys neskelbtini) (apeliacinio skundo priedas Nr. 7), suteikiantį teisę statyti dvibutį gyvenamąjį namą ir nuotekų tinklus (valyklas) žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais – detaliojo plano koregavimo sprendiniais, patvirtintais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotomis 2020 m. gegužės 28 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygomis Nr. (duomenys neskelbtini) – dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekte privažiavimas prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame planuojamų statyti statinių bei patekimas į (duomenys neskelbtini) gatvę (iš minėto statybos sklypo) yra numatyti ginčo servitutiniu keliu per Tarnaujančius sklypus (apeliacinio skundo priedas Nr. 6, 49, 74-92 lapai).
43. Remiantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, yra viena iš būtinųjų gyvenimo ir veiklos sąlygų naudojantis žemės sklypu ir jame ateityje pastatytais pastatais. Atsižvelgiant į tai, panaikinus ginčo kelio servitutą, atsakovai D. N., E. N. ir E. R. galimai prarado galiojančiu statybą leidžiančiu dokumentu suteiktas teises, t. y. teisę įgyvendinti statybos projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis) ir tuo pačiu prarado galimybę naudoti žemės sklypą (kadastro Nr. 4110/0300:1473) pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį („Kita“) ir naudojimo būdą („Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“) – statyti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus (Lietuvos respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas, Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 16 p.).
44. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes matyti, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai neišanalizavo, ar egzistuoja viešasis kelias, kuriuo atsakovai galėtų naudotis patekimui į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. ar yra galimybė Viešpataujančius sklypus tinkamai naudoti be nustatytų Kelio servitutų. Papildomai pažymėtina, jog siekiant išaiškinti, ar egzistuoja viešasis kelias, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę ir organizuoti išvažiuojamąjį posėdį. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismui panaikinus Kelio servitutus, atsakovai galimai turi naudotis privačiais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl galimybių patekti į atsakovų namus bei į (duomenys neskelbtini) gatvę praradimo
45. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad bylų dėl servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais turi būti ištirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, o šis klausimas spręstinas taip: 1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę; 2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas; 3) turi būti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-298-695/2019).
46. Ieškovai šioje byloje taip pat akcentavo, jog atsakovai servitutiniu keliu naudojasi tam, kad patektų į savo namus (duomenys neskelbtini) gatvėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir atgal, t. y. iš savo namų į (duomenys neskelbtini) gatvę (ieškinio priedas Nr. 28). Atsakovai atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad Tarnaujantiems sklypams Kelio servitutai buvo nustatyti Vilniaus apskrities viršininko priimtais administraciniais aktais, t. y. Įsakymu Nr. 9116, Įsakymu Nr. 446 ir Įsakymu Nr. 7236 (ieškinio priedai Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 12), vadovaujantis šių įsakymų priėmimo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas, ir kad nustatyti Kelio servitutai suteikia teisę neapibrėžtam asmenų ratui (t. y. ne tik atsakovams) privažiuoti prie gyventojų bendram naudojimui skirtos teritorijos, kurioje yra nutiesta (duomenys neskelbtini) gatvė. Tačiau pirmosios instancijos teismas plačiau neanalizavo atsakovų argumentų, susijusių su Kelio servitutų nustatymo pagrindu.
47. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kelio servitutai buvo nustatyti, nes tai buvo vienintelis patekimo būdas į pradinį viešpataujantį sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir iš minėto viešpataujančio sklypo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nors pirmosios instancijos teismas tai nustatė, remdamasis nuotraukomis bei ieškovų atstovo teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, tačiau byloje nebuvo pateikti nei teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose buvo numatyti (suprojektuoti) Kelio servitutai (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), nepateiktos pradinių ir/ar naujų žemės sklypų (gautų padalijus pradinius sklypus) kadastro duomenų bylos, t. y. nepateikti žemės sklypų suformavimo dokumentai, iš kurių būtų galima daryti objektyvias ir pagrįstas išvadas dėl Kelio servitutų nustatymo faktinio pagrindo.
48. Pažymėtina, kad ginčo servitutinis kelias eina ne tik per ieškovams priklausančius sklypus, tačiau ir per atsakovų sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nustatyti Kelio servitutai suteikia teisę neapibrėžtam asmenų ratui privažiuoti prie gyventojų bendram naudojimui skirtos teritorijos, kurioje yra nutiesta (duomenys neskelbtini) gatvė (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas galimai atėmė tiek kitų asmenų galimybę patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, tiek atsakovų galimybę patekti į savo namus.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti Kelio servitutų nustatymo faktinį pagrindą, taip pat faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas Kelio servitutų būtinumo išnykimas (tariamas aplinkybių pasikeitimas), be kita ko, galėjo įpareigoti Administraciją ir Tarnybą pateikti aukščiau nurodytus dokumentus ir atitinkamus paaiškinimus ar išvadą į bylą (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 227 straipsnio 4 dalis).
50. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs apeliantų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas visiškai ieškovų ieškinys dėl servituto pabaigos, pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir analizuodamas, ar ieškovai įrodė servituto pabaigą, byloje atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus nevisapusiškai ištyrė, nustatant jų sąsajumą, leistinumą, įrodomąją vertę ir pan. Remiantis skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu matyti, jog teismas nevertino ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti.
51. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
Dėl bylos procesinės baigties
52. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje konstatavus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 36, 42-44, ir 47-49 punktuose nurodytą proceso teisės pažeidimą (t. y. pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nesiaiškino aplinkybių dėl kitiems asmenims priklausančių minėtų žemės sklypų ir galimybės naudotis šiais sklypais, siekiant patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, taip pat nesprendė klausimo dėl šių asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, neišanalizavo, ar egzistuoja viešasis kelias, kuriuo atsakovai galėtų naudotis patekimui į (duomenys neskelbtini) gatvę, pakankamai neišsiaiškino Kelio servitutų nustatymo faktinį pagrindą, faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas Kelio servitutų būtinumo išnykimas) skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškovų ieškinį tenkino, naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių aplinkybių nustatymas dėl jų kiekio ir pobūdžio nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, be to gali būti pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Šių klausimų išsprendimas tenka bylos dalį iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
54. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė