Civilinė byla Nr. 2A-770-513/2024

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07486-2023-3

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 

        2.6.16.8.1; 3.1.7.13; 3.2.4.11

                                 (S)          

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1496-(14.13.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. lSS-1474-(5.59 E.), kuriuo buvo atmestas ieškovės skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto panaikinimo Nr. 13SD-1496-(14.13.104.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1499-(l 4.13.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. lSS-1476-(5.59 E.), kuriuo buvo atmestas ieškovės skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto panaikinimo Nr. 13SD-1499-(14.13.104.).

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1.                      Pareiškėja iš nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – skyrius) gavo 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1496- (14.13.104.), kuriuo buvo nurodyta atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas l), kurį nenumatoma naudoti pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Poilsio namelis l), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Poilsio namelis 2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Poilsio namelis 3) eksploatacijai. Ieškovė, nesutikdama su 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 13SD-1496-(14.13.104.) nurodytu reikalavimu, pateikė 2023 m. birželio 5 d. skundą Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), kuriuo prašė panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1496-(14.13.104.) ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis pradėti tinkamai įgyvendinti nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3D-462 „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotųjų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas) nuostatas, susijusias su žemės sklypui ir jame esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn. Nurodė, kad NŽT pateikė 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. lSS-1474-(5.59 E.), kuriame nurodė, jog pareiškėjos skundas dėl skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1496-(14.13.104.) nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

2.2.                      Pareiškėja iš skyriaus gavo 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1499-(14.13.104.), kuriuo buvo nurodyta atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas 2), kurį nenumatoma naudoti pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - poilsio namelis4), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - poilsio namelis 5) eksploatacijai. Pareiškėja, nesutikdama su skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 13SD-1499- (14.13.104.) nurodytu reikalavimu, pateikė 2023 m. birželio 5 d. skundą NŽT, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1499-(14.13.104.) ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis pradėti tinkamai įgyvendinti aprašo nuostatas, susijusias su žemės sklypu 2 ir jame esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn. NŽT pateikė 2023 m. rugsėjo 14 d., raštą Nr. lSS-1476-(5.59 E.), kuriame nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1499-(14.13.104.) nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

2.3.                      Skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštuose reikalavimas atlaisvinti žemės sklypą l ir žemės sklypą 2 buvo grindžiamas tuo, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. N23/2004-0484 ir Nr. N23/2004-0482 yra pasibaigusios ir išregistruotos iš nekilnojamojo turto registro; abu žemės sklypai, kurie buvo išnuomoti ieškovei pagal nuomos sutartį, nenumatomi naudoti jame esančių statinių eksploatacijai, todėl turi būti taikoma nuomos sutarčių 13 punkte įtvirtinta nuostata, kad pasibaigus nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje.

2.4.                      NŽT rašte 1 ir NŽT rašte 2 sprendimai atmesti ieškovės skundus grindžiant tuo, kad žemės sklypuose be valstybinės žemės patikėtinio (nuomotojo) sutikimo pastatyti statiniai – poilsio namelis 1, poilsio namelis 2, poilsio namelis 3, poilsio namelis 4, poilsio namelis 5 – nėra laikytini teisėtai pastatytais statiniais, todėl aprašo nuostatos nėra taikomos. Mano, kad skyriaus reikalavimai atlaisvinti žemės sklypą l ir žemės sklypą 2, t. y. nugriauti juose esančius statinius yra nepagrįsti, o NŽT daro nepagrįstą išvadą, kad žemės sklype l ir žemės sklype 2 esantys ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendrasavininkiais priklausantys poilsio namelis l, poilsio namelis 2, poilsio namelis 3, poilsio namelis 4, poilsio namelis 5 yra neteisėtai pastatyti statiniai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1.                      Pažymėjo, kad sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamų žemės sklypų paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis atitiko tuos, kurie buvo nustatyti šių sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais. Tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I‑60-609/2009, Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr.  151 „(duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, inter alia, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pripažino pirmiau nurodytą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Taigi, panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, pasikeitė nuomotos valstybinės žemės naudojimo paskirtis pagal bendrąjį (generalinį) planą (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą), nustatyta miškų ūkio pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis.

4.2.                      Nurodė, kad sutartyse išvardytų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ginčo teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, taip pat visuotinai žinomas faktas – ypatingas Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas bei konkrečių parko teritorijų paskirtis – įpareigojo atsakovę, veikiančią valstybės vardu, tiek ieškovę, siekiančią naudotis šioje teritorijoje esančia žeme, susipažinti su nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis tiek sudarant sutartis dėl šios teritorijos naudojimo, tiek jas vykdant.

4.3.                      Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog nors sutartyse nustatyta ginčo žemės sklypų pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė, tačiau ginčo žemės sklypai nuo 2010 m. kovo 26 d., galėjo būti naudojami tik miško ūkiui. Ieškovė 2014 m. atliko ginčo žemės sklypuose esančių poilsio namelio 1, poilsio namelio 2, poilsio namelio 3, poilsio namelio 4, poilsio namelio 5, pastatytų iki 2010 m. kovo 26 d., kapitalinį remontą. Atkreipė dėmesį, kad 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros aktai neginčijamai patvirtina, jog poilsio nameliai 2013 m. vasario 28 d. buvo nugriauti arba nugriuvę. Nuo 2010 m. kovo 26 d. galiojusios teisės normos įpareigojo nugriauti ginčo sklypuose bet kokius esančius pastatus be kita ko draudė naujų pastatų statybą. Darė išvadą, kad esant tiek įpareigojimui nugriauti statinius, tiek ir draudimui užsiimti naujų statinių statyba ginčo žemės sklypuose, jokio pobūdžio poilsio namelių remonto darbai negalėjo būti atliekami. Laikė, kad atsakovė pagrįstai atsisako išpirkti valstybės nuosavybėn ieškovės suremontuotus poilsio namelius, kadangi tokie statiniai po 2010 m. kovo 26 d. faktiškai neegzistavo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – I. S. ieškinį tenkinti.

6.       Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1.                      Teigia, kad nors teismas ir nurodo, jog nuo 2010 m. kovo 26 d. galiojusios teisės normos įpareigojo nugriauti ginčo sklypuose bet kokius esančius pastatus, tačiau sprendime nėra jokių konkrečių teisės normų, kurios būtų įpareigoję tai atlikti. Pažymėjo, kad teismo sprendime nurodytuose teisės aktuose jokių nuostatų, kuriomis remiantis ieškovė būtų privalėjusi griauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, nėra. Akcentavo, kad jokie nauji teisės aktai 2010 m. kovo 26 d., reglamentuojantys ginčo sklypų statusą, nebuvo priimti. 2010 m. kovo 26 d. buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 dėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 151 „(duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ panaikinimo. Teigia, kad nurodytą datą įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), kas turėjo įtakos žemės sklypų nuomos sutartyse numatytos žemės sklypo paskirties bei naudojimo būdo pasikeitimui. Mano, kad administracinėje byloje, kurioje buvo priimti teismo sprendimai, iš viso nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su kokių nors statinių nugriovimu.

6.2.                      Nurodė, kad byloje yra pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matosi, kad visi pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendrasavininkiais priklausantys statiniai buvo pastatyti valstybinėje žemėje 1961‑1965 m., t. y. beveik prieš 40 metų iki 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės nuomos sutarčių Nr. N23/2004-0482 ir Nr. N23/2004-0484 sudarymo. Teigia, kad šių nuomos sutarčių sudarymo metu statiniai jau buvo žemės sklypuose, o nuomos sutartys ir buvo sudarytos būtent šių statinių eksploatavimui. Pažymėjo, kad teisės aktų nustatyta tvarka statiniai buvo ir yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai. Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, šie viešo registro duomenys pripažintini teisingais ir išsamiais bei vertintini kaip oficialusis rašytinis įrodymas. Šie duomenys teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl yra galiojantys.

6.3.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime vadovaujasi 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros aktais, kurie neva neginčijamai patvirtina, jog poilsio nameliai 2013 m. vasario 28 d. buvo nugriauti arba nugriuvę. Tačiau ieškovės nuomone, šiuose aktuose užfiksuoti faktai vertintini kritiškai. Pažymėjo, kad iš šių aktų turinio matyti, jog apžiūroje nedalyvavo nė vienas iš apžiūrimuose žemės sklypuose esančių statinių savininkų. Prie vieno iš aktų (dėl žemės sklypo Nr. 2) nėra pridėta jokių fotonuotraukų. Prie akto dėl Žemės sklypo Nr. 1 yra pridėtos kelios fotonuotraukos, tačiau nėra aišku, ar šioje fotonuotraukoje tikrai užfiksuota šio žemės sklypo teritorija. Atkreipė dėmesį, jog iš vienos nuotraukos matosi tik vieno statinio pamatai, nors šiame žemės sklype yra 3 ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai. Pažymėjo, kad niekada nebuvo nustatyta, jog ginčo žemės sklypuose ieškovė būtų atlikusi pamatų įrengimo darbus, nes buvo atliekami tik medinės statinio dalies kapitalinio remonto darbai.

6.4.                      Taip pat atkreipė dėmesį, kad jau minėta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. birželio 19 d. išvada Nr. (7.9)20-9072 bei teismų sprendimai išnagrinėtoje civilinėje byloje (Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) buvo priimti po 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros aktų surašymo, tačiau nei inspekcijos išvadoje, nei teismų sprendimuose nebuvo konstatuota, kad ginčo statiniai buvo išnykę. Mano, kad jei statiniai iš tikrųjų būtų sunykę, tai NŽT, kaip institucija, kuri valdė valstybinius žemės sklypus patikėjimo teise, būtų inicijavusi sunykusių statinių išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro procedūras.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

8.       Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai: 

8.1.                      Nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 (toliau – 2009 m. kovo 13 d. sprendimas), kurioje ieškovė buvo suinteresuotu asmeniu, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą „(duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, motyvuojant tuo, kad jis neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėjo, jog 2009 m. kovo 13 d. sprendime buvo konstatuota, kad žemės sklypai (tarp kurių yra ir žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2), kurių detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino Neringos savivaldybės taryba, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko rekreacinei zonai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. l-1244 Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos teisinio režimo nustatymo teisė deleguota Lietuvos Respublikos vyriausybei. Toks režimas nustatytas vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais. Nurodyti norminiai teisės aktai specialiai skirti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

8.2.                      Nurodė, kad iš 2009 m. kovo 13 d. sprendimo akivaizdu, jog ieškovei neatsirado teisinis pagrindas žemės sklype Nr. 1 ir žemės sklype Nr. 2 eksploatuoti poilsio namelius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie dar 2013 m. vasario 28 d. atsakovės buvo užfiksuoti kaip sunykę, pasibaigus sutarčiai. Primena, kad Nacionalinė žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistai 2013 m. vasario 28 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje (surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-4 ir Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-6)), kurio metu nustatė, jog žemės sklype Nr. 1 ir žemės sklype Nr. 2 nebuvo nei vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti), tačiau ieškovė, neatsižvelgdama į 2009 m. kovo 13 d. sprendimą, 2014 m. gegužės 7 d., kartu su kitais buvusios (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančių poilsio namelių savininkais rangos sutartimi Nr. 07/05/14-JDKR užsakė atlikti poilsio namelių kapitalinio remonto darbus. Darė išvadą, kad 2014 – 2015 metais vykdyti poilsio namelių kapitalinio remonto darbai buvo atlikti neteisėtai, nes poilsio (rekreacinės) paskirties statinių remonto darbai buvo vykdomi miško paskirties žemėje.

8.3.                      Nurodė, kad ieškovės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5 nustatyta, kad teismai įvertino faktą, jog nuomos sutartys buvo terminuotos, todėl konstatavo, kad dėl tolesnio žemės sklypo nuomos termino pratęsimo, žinant apie schemoje nustatytą buvusios (duomenys neskelbtini) renatūralizavimą bei pastatų iškėlimą, ieškovams negalėjo kilti teisėtų lūkesčių, juolab kai šie sprendiniai buvo perkelti į tvarkymo planą. Darė išvadą, kad aukščiau nurodytoje byloje priimti teismų sprendimai, nepanaikino ieškovės pareigos, nustatytos sutarties Nr. 1 ir sutarties Nr. 2 tryliktuose punktuose – pasibaigus žemės nuomos terminui sutvarkyti žemę savo lėšomis ir grąžinti nuomotojui, todėl mano, kad ieškovės teiginiai, apie tai, jog neteisėtai atlikti kapitalinio remonto darbai yra paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

apeliacinis skundas netenkintinas.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos raštų panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės 

12.       Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N23/2004-0484, sudaryta tarp ieškovės ir valstybės, ieškovei terminuotai, iki 2017 m. rugsėjo 16 d., buvo išnuomota 0,0966 ha dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N23/2004-0482, sudaryta tarp ieškovės ir valstybės, ieškovei terminuotai, iki 2016 m. rugsėjo 16 d., buvo išnuomota 0,0279 ha dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirtys – kitos paskirties žemė. Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinis pobūdis esamų pastatų eksploatacijai (Sutarčių 3 punktai). Išnuomojami žemės sklypai yra pajūrio juostoje ir įpareigojama vadovautis, be kita ko, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (8 punktas). Pagal Sutarčių 13 punktą, pasibaigus žemės nuomos terminams žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

13.       Iš 2013 m. vasario 28 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 13ŽN-(14.13.73)-4 nustatyta, kad buvo atlikta planinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu konstatuota, jog žemės sklype nebestovi nei vienas pastatas, pastatai yra sugriuvę arba nugriauti. Iš 2013 m. vasario 28 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 13ŽN-(14.13.73)-6 nustatyta, kad buvo atlikta planinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu konstatuota, kad žemės sklype nebestovi nei vienas pastatas, pastatai yra sugriuvę arba nugriauti. Nacionalinė žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 13SD-1496- (14.13.104.), įpareigojo ieškovę atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurių nenumatoma naudoti, pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatacijai. Nacionalinė žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 13SD-1499-(14.13.104.), įpareigojo ieškovę atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurių nenumatoma naudoti pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatacijai. 

14.       Ieškovė, nesutikdama su 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 13SD-1496- (14.13.104.) ir raštu Nr. 13SD-1499-(14.13.104.) nurodytais reikalavimais, pateikė 2023 m. birželio 5 d. skundus Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos direktoriui, kuriais prašė panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. minėtus raštus ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis pradėti tinkamai įgyvendinti nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3D-462 „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę 2 paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas) nuostatas, susijusias su žemės sklypu ir jame esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn. Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos direktorius pateikė 2023 m. rugsėjo 14 d., raštą Nr. lSS-1476-(5.59 E.), kuriame nurodė, kad ieškovės skundai dėl nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1496- (14.13.104.) ir rašto Nr. 13SD-1499-(14.13.104.) yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15.       Ieškovė kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo iš esmės prašė panaikinti nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įpareigojimus atlaisvinti valstybinius žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškovės reikalavimų ieškovė pateikė apeliacinį skundą kuriuo teigiama, kad nors teismas ir nurodo, jog nuo 2010 m. kovo 26 d. galiojusios teisės normos įpareigojo nugriauti ginčo sklypuose bet kokius esančius pastatus, tačiau sprendime nėra jokių konkrečių teisės normų, kurios būtų įpareigojusios tai atlikti. Ieškovė pažymi, kad teismo sprendime nurodytuose teisės aktuose jokių nuostatų, kuriomis remiantis ieškovė būtų privalėjusi griauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, nėra. Akcentavo, kad jokie nauji teisės aktai 2010 m. kovo 26 d., reglamentuojantys ginčo sklypų statusą, nebuvo priimti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

16.       Vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nurodytų teisės aktų visuma bei su šia civiline byla susiję kasacinio teismo išaiškinimai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-695/2018), suponuoja ieškovės pareigą atlaisvinti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinėmis žemės nuomos sutartimis Nr. N23/2004-0484, N23/2004-0482 išnuomotus žemės sklypus. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei išnuomoti minėti valstybinės žemės sklypai patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jame esančių miškų teisinį statusą reguliuoja įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai: 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas.

17.       Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo valstybinės žemės nuomos sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija esamiems pastatams eksploatuoti (3 punktas). Taip pat nurodyta, kad išnuomojamas žemės sklypas yra pajūrio juostoje ir įpareigojama vadovautis, be kita ko, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (8 punktas). Nuostatų 4 punkte nurodyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus. Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė ir gali būti nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

18.       Nacionalinio parko žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Nuostatų 3 punkte išvardytuose teisės aktuose: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, kituose įstatymuose, tarptautiniuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“, šiuose Nuostatuose ir kituose teisės aktuose (Nuostatų 28 punktas).

19.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuomos sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis atitiko tuos, kurie buvo nustatyti šių sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais. Tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I‑60-609/2009 Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „(duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, inter alia, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502‑403/2010 pripažino pirmiau nurodytą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu.

20.       Akcentuotina, kad administracinio teismo sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, nustatytas prieš tai buvęs ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų ūkio žemė. Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtintame Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane ginčo teritorija nurodyta kaip ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą pakeitusiame Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane buvo perkelti Schemoje paminėti sprendiniai dėl (duomenys neskelbtini) stovyklos renatūralizavimo, tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“. Be to, ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Pagal Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintą Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (III skyrius) 14.1.9 punktą, šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis (2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-219/2017 33, 34 punktai). Teismams konstatavus, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo Detalusis planas patvirtintas (kuriam galiojant valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis), yra neteisėtas, ir jį panaikinus, faktiškai buvo panaikinta pagal detalųjį planą nustatyta ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis ir tapo vienareikšmiškai aišku, kad nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtis – nurodytoji bendrajame (generaliniame) plane (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje).

21.       Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Šio straipsnio 14 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

22.       Nors nagrinėjamu atveju ginčo žemė galėjo būti naudojama tik miško ūkiui, susiklostė situacija, kai valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, galiojant vėliau neteisėtu pripažintam detaliajam planui, sudarė su ieškovais nuomos sutartis, kuriose buvo nurodyta kita pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis („kitos paskirties žemė“), nei nustatyta bendrajame (generaliniame) plane (schemoje). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei, žinojusiai, jog administracinis teismas panaikino sprendimą Nr. 151, kuriuo patvirtintas detalusis planas (teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo), o ankstesnės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudžia statyti pastatus, tačiau 2014 metais pradėjusiai statybos darbus, turi tekti tam tikra rizika bei neigiami padariniai.

23.       Svarbu akcentuoti ir tai, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytos ginčo žemės sklypų nuomos sutartys Nr. N23/2004-0484, N23/2004-0482 yra pasibaigusios ir išregistruotos iš nekilnojamojo turto registro. Sutartyse nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, esamų pastatų eksploatacijai, o sutarčių 4 punkte buvo nurodytos pastatų ir (ar) įrenginių naudojimo sąlygos pasibaigus nuomos terminui, t. y. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.557 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad sutarties 5 punkte nurodyta, kad „pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba – pagal Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtintą detalųjį planą ir gavus nuomotojo sutikimą“. Sutarties 13 punkte nurodyti kiti su žemės sklypo naudojimu bei grąžinimu, pasibaigus žemės sklypo nuomos terminui, susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai  – pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus.

24.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog nepaisant to, kad ieškovei buvo žinoma apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I‑60-609/2009 (ieškovė byloje buvo suinteresuotas asmuo), ieškovė 2014 metais ginčo sklype vis dėlto vykdė poilsio namelio kapitalinio remonto darbus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistai 2013 m. vasario 28 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje (surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-6), ir nustatė, kad žemės sklype nebuvo nei vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti). Nors ieškovė teigia, kad minėtame 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros akte užfiksuoti faktai turi būti vertinami kritiškai, nes apžiūroje nedalyvavo nė vienas iš žemės sklype esančių statinių savininkų ir prie vieno iš akto nėra pridėta jokių fotonuotraukų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas neturi pagrindo netikėti minėto patikrinimo akte, surašytame kompetentingos institucijos specialistų, užfiksuotais duomenimis, juolab, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi prieštaravimus dėl minėto akto ar pateikusi įrodymus, pagrindžiančius priešingas aplinkybes nei nurodyta minėtame akte.

25.       Vadovaujantis CK 6.557 straipsnio 2 dalimi, jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Kai nuomininkas to nepadaro, jo lėšomis tai padaro nuomotojas arba tie pastatai, statiniai bei įrenginiai pereina nuomotojui nuosavybės teise, jeigu jie tenkina teritorijų planavimo dokumentų nustatytus reikalavimus, ir įteisinami įstatymų nustatyta tvarka. Sutarties sudarymo metu naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. lapkričio 17 d.), 31.4 punkte buvo nustatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose naujų pastatų, įrenginių arba kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik tuo atveju, jeigu šių pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ar rekonstrukcija numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus pastatus, įrenginius arba kitus statinius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus duomenis, skyrius sutikimo ginčo žemės sklype esančių pastatų rekonstrukcijai (kapitaliniam remontui) ar naujų statinių statybai nėra išdavęs ir ieškovė tokių įrodymų nepateikė.

26.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, konstatuoja, jog 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros aktas patvirtina, kad valstybinėmis žemės nuomos sutartimis Nr. N23/2004-0484, N23/2004-0482  išnuomotose žemės sklypuose buvę poilsio nameliai 2013 m. vasario 28 d. buvo sugriauti arba nugriuvę, o Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2009 m. kovo 13 d. sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151 „(duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pripažinus minėtą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu, pagal tuo metu galiojusias teisės normas ginčo žemės sklype nebuvo galimi pastatų statybos darbai, įskaitant ir faktiškai sunaikintų ar apgadintų (duomenys neskelbtini) stovyklos poilsio namelių kapitalinio remonto darbus.

27.       Valstybė inicijuoja tik teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių išpirkimą teisės aktų nustatyta tvarka (aprašo 3 punktas).

28.       Apibendrinus tai, kas nurodyta nutarties 25–27 punktuose, darytina išvada, kad atsakovė, 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 13SD-1500-(14.13.104), įpareigodama ieškovę atlaisvinti valstybinius žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl poilsio namelių išpirkimo valstybės nuosavybės teise. 

29.       Įvertinus visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

30.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai vertino įrodymus bei tinkamai kvalifikavo ginčą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32.       Atsakovė bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė bei tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas atsakovei nespręstinas.

33.       Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                 Raimonda Andrulienė

        Irma Čuchraj

        Aušra Maškevičienė