Civilinė byla Nr. e3K-3-49-1120/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04351-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.2.4.5.1.7

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės (pranešėja) ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Thermo Fisher Scientific Baltics“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, nustatančių darbo sutarties šalims pareigą vengti interesų konflikto ir įtvirtinančių aplinkybes, kurias turi įvertinti darbdavys, priimdamas sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė pripažinti jos ir atsakovės sudarytos darbo sutarties 12.1 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 38 straipsniui; pripažinti jos atleidimą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, konstatuoti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną ir negrąžinti ieškovės į darbą; priteisti ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai), ir šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

3.       Ieškovė nurodė, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. ėjo atsakovės Technologijų vystymo padalinio vadovo pareigas. Nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 22 d. jai buvo suteiktos tikslinės atostogos vaikui prižiūrėti. Šiuo laikotarpiu ieškovė, vadovaudamasi darbo sutarties 12 punktu, iš anksto informavo atsakovę apie ketinimą įsidarbinti UAB „Droplet Genomics“. Atsakovė vertino, kad tai sukels interesų konfliktą, nes UAB „Droplet Genomics“ yra jos konkurentė, todėl pareikalavo iš ieškovės nesudaryti darbo sutarties ir nepradėti dirbti minėtoje bendrovėje; jei ieškovė pradėjo joje dirbti, nedelsiant nutraukti darbo sutartį ir atsiųsti atsakovei patvirtinimą; jei ieškovė pradėjo dirbti UAB „Droplet Genomics“ ir neketina nutraukti su ja sudarytos darbo sutarties, pateikti paaiškinimą dėl padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Droplet Genomics“ nėra atsakovės konkurentė, o ieškovė nėra sudariusi su atsakove nekonkuravimo sutarties, vertino atsakovės draudimą sudaryti darbo sutartį ir reikalavimą nepradėti dirbti UAB „Droplet Genomics“ kaip neteisėtą ir nepagrįstai apribojantį jos konstitucinę teisę pasirinkti darbą ir gauti papildomų pajamų. 2023 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė sudarė darbo sutartį su UAB „Droplet Genomics“ ir informavo apie tai atsakovę. 2023 m. spalio 12 d. ieškovei buvo įteiktas atsakovės įsakymas nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. 

4.       Ieškovė nurodo, kad darbo sutarties 12 punktas prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir DK 38 straipsniui, nes juo pareiga vengti interesų konflikto ir būti lojaliam yra išplečiama be atlygio nustatant ribojimą pasirinkti darbą. Ieškovė buvo sąžininga, tinkamai atliko darbo sutartyje nustatytas pareigas, laiku informavo atsakovę apie ketinimą įsidarbinti kitoje bendrovėje, sudariusi darbo sutartį, to neslėpė, bendravo su atsakove ir nepadarė jokio pažeidimo. Ieškovei buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ji nevykdė darbo funkcijų, nepriiminėjo sprendimų ir neturėjo jiems įtakos; šalindama bet kokias abejones dėl galimo intereso konflikto, ieškovė grąžino atsakovei šios suteiktą telefoną, ieškovės prieiga prie elektroninio pašto buvo apribota. Ieškovės įsidarbinimas kitoje bendrovėje nėra interesų konfliktas; juo reikėtų laikyti situacijas, kai darbuotojas, atlikdamas pareigas pagal darbo sutartį ar vykdydamas darbdavio pavedimą, privalo priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant) ar įvykdyti pavedimą, susijusį su jo privačiais interesais.  

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu ir panaikino atsakovės direktoriaus 2023 m. spalio 12 d. įsakymą nutraukti darbo sutartį; laikė, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisė ieškovei iš atsakovės 11 757,45 Eur darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (į šią sumą įskaičiuoti darbuotojos mokėtini mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavės mokėtini mokesčiai), 23 514,9 Eur kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 18 d. šalys sudarė darbo sutartį, o 2018 m. kovo 30 d. šalių susitarimu ji buvo pakeista. Ieškovė nuo 2020 m. balandžio 1 d. ėjo atsakovės Technologijų vystymo padalinio vadovo pareigas. Į 2018 m. kovo 30 d. darbo sutarties 12 punktą buvo įtrauktas tokio turinio susitarimas vengti interesų konflikto: „Darbuotojas įsipareigoja šios sutarties galiojimo metu iš anksto raštu neinformavęs darbdavio neužsiimti jokia kita verslo veikla ar darbu kitoje įmonėje sudarant darbo, paslaugų, konsultavimo ar vadovavimo sutartį, nepriklausomai nuo to, ar ji apmokama, ar ne, ir neužimti kitų pareigų, jeigu tai sukeltų interesų konfliktą su bendrove. Darbuotojas, prieš užsiimdamas kokia nors kita veikla, sutinka iš anksto informuoti darbdavį apie tokią veiklą, kad būtų galima įvertinti, ar tokia veikla nesukuria interesų konflikto ir ar nepažeidžia darbdavio interesų. Darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo nedelsiant nutraukti tokį antraeilį darbą ar papildomą veiklą, jei tai yra nesuderinama su darbuotojo darbu bendrovėje, gali sukelti interesų konfliktą, padaryti žalos bendrovės reputacijai ar bet kokiems kitiems teisėtiems bendrovės interesams. Bet kurio iš šioje sutarties dalyje nustatytų įsipareigojimų pažeidimas bus laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir gali būti pagrindas nutraukti sutartį dėl darbuotojo kaltės.“

7.       Teismas nustatė, kad ieškovei 2022 m. rugsėjo 22 d. – 2023 m. vasario 8 d. buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o 2023 m. vasario 9 d. – 2024 m. rugsėjo 22 d. – atostogos vaikui prižiūrėti. 2023 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė informavo atsakovę, kad nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. planuoja dirbti UAB „Droplet Genomics“, o atsakovė 2023 m. rugpjūčio 17 d. priminė ieškovei apie prisiimtą įsipareigojimą vengti interesų konflikto ir darbuotojos lojalumo pareigą darbdavei, taip pat paprašė nesudaryti darbo sutarties ir nepradėti dirbti UAB „Droplet Genomics“; nedelsiant nutraukti darbo sutartį ir atsiųsti atsakovei patvirtinimą tuo atveju, jei ieškovė pradėjo dirbti UAB „Droplet Genomics“; jei ieškovė pradėjo dirbti UAB „Droplet Genomics“ ir neketina nutraukti su ja sudarytos darbo sutarties, pateikti paaiškinimą dėl padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. 2023 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė informavo atsakovę, kad pasirašė darbo sutartį su UAB „Droplet Genomics“ ir nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. pradės dirbti. Ieškovė įdarbinta UAB „Droplet Genomics“ nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. gamybos padalinio vadove. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 5 d. paprašė ieškovės pateikti pasiaiškinimą, o ši 2023 m. rugsėjo 6 d. jį pateikė ir nurodė nesutinkanti, jog pažeidė darbo pareigas. 2023 m. spalio 9 d. atsakovė gavo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vadovo sutikimą nutraukti su ieškove (darbo tarybos nare) sudarytą darbo sutartį. Atsakovė 2023 m. spalio 12 d. įsakymu nutraukė darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas), nes: ieškovė įsidarbino UAB „Droplet Genomics“, o tai sukelia interesų konfliktą, šiurkščiai pažeidžia DK 24 straipsnio 5 dalį ir darbo sutarties 12 punktą; ieškovė eina aukštas pareigas, jai yra prieinama konfidenciali informacija, komercinės paslaptys ir intelektinė nuosavybė; ieškovė paaiškinime nurodė neatlikusi jokio pažeidimo, o tai neleidžia atsakovei tikėtis, kad tokie veiksmai nepasikartos ateityje, ji prarado pasitikėjimą ieškove. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu atmetė ieškovės prašymą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir įpareigojo atsakovę nukelti jos atleidimo datą į pirmąją darbo dieną po ieškovės vaiko priežiūros atostogų pabaigos.

8.       Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad darbo sutarties 12 punktas prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir DK 38 straipsniui. Ši nuostata atitinka DK 24 straipsnio 5 dalies nuostatas, kad šalys privalo vengti interesų konflikto, siekti bendros gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą nėra pažeidžiama, nes ji neužtikrina darbuotojams absoliučios teisės tuo pačiu metu dirbti pas skirtingais darbdavius. Jeigu darbuotojas pasirenka dirbti pas du darbdavius ir tai kelia interesų konfliktą, tokia situacija neatitinka DK 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes darbuotojas veikia nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Darbdavio teisė reikalauti iš darbuotojo nedelsiant nutraukti antraeilį darbą ar papildomą veiklą, jei tai yra nesuderinama su darbu pas jį, gali sukelti interesų konfliktą, padaryti žalos darbdavio reputacijai ar kitiems jo teisėtiems interesams, atitinka darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyrą. Ginčijamos sutarties nuostatos neprieštarauja DK 38 straipsniui, nes jose nėra paslėptos nekonkuravimo sąlygos. DK 38 straipsnyje nenustatytos nekonkuravimo sąlygos, susijusios su interesų konfliktu.

9.       Teismas nurodė, kad atsakovė ir UAB „Droplet Genomics“ Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatų prasme laikytinos konkurentėmis, nes veikia iš esmės panašioje verslo rinkoje, tačiau vien tai, kad darbuotojas įsidarbino pas konkurentą, negali būti vertinama kaip interesų konfliktas. Interesų konfliktas galėtų būti konstatuotas, jei kiltų prielaidų suabejoti ieškovės sprendimų sudarant verslo sandorius tarp atsakovės ir UAB „Droplet Genomics“ nešališkumu. Byloje neįrodyta, kad ieškovė būtų priėmusi kokius nors sprendimus atstovaudama atsakovei santykiuose su minėta bendrove ar būtų dalyvavusi juos priimant. Tai, kad ieškovė dirbo su kai kuriais produktais, kuriuos naudoja ir UAB „Droplet Genomics“, taip pat ieškovės eitos aukštos pareigos nereiškia, kad kai ieškovė įsidarbino UAB „Droplet Genomics“, kilo interesų konfliktas. Rizika, kad ieškovė panaudos jai žinomą atsakovės informaciją ne atsakovės naudai, yra reguliuojama šalių sudaryta konfidencialumo ir intelektinės nuosavybės teisių perdavimo sutartimi ir byloje nėra nustatyta, kad ji būtų pažeista. Ieškovė, prieš įsidarbindama kitoje bendrovėje, pranešė apie tai atsakovei ir grąžino jai visas darbo priemones, tuo metu ji realiai nedirbo pas atsakovę, todėl jos elgesys atitinka DK 25 straipsnį. Nors ieškovė išsamiai neatskleidė atsakovei konkrečių darbo pareigų UAB „Droplet Genomics“, atsakovė, būdama pakankamai rūpestinga ir atidi, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Droplet Genomics“ buvo ne tik konkurentė, bet ir partnerė, galėjo pati pasidomėti, kokias pareigas ketina eiti ieškovė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai buvo atleista iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Grąžinti ieškovę į darbą nėra pagrindo – dėl šalių nesusikalbėjimo darbo santykiai negalės būti racionalūs, be to, ieškovė dirba kitur.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 3919,15 Eur, nuo 2023 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo priėmimo momento yra praėję daugiau nei šeši mėnesiai, o iki sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo gali praeiti metai. Vidutinis visų metų darbo užmokestis sudarytų 47 029,80 Eur. Ši suma yra per didelė, neatitinka DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką socialinės paskirties ir šalių interesų pusiausvyros principo, todėl ji mažintina iki trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 11 757,45 Eur (neatskaičius mokesčių). Nurodyta suma geriau atitinka minėtų DK nuostatų paskirtį, nelemtų nepagrįstų neigiamų pasekmių atsakovei dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, yra protinga ir pakankama ieškovės praradimams, atsiradusiems neteisėtai atleidus ją iš darbo, kompensuoti. Ieškovės nepertraukiamas darbo stažas pas atsakovę sudaro daugiau nei 14 metų, todėl pagal DK 218 straipsnio 4 dalį ji turi teisę į maksimalią šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; ši sudaro 23 514,9 Eur (neatskaičius mokesčių).

11.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškinį; įpareigojo atsakovę nukelti ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą datą į pirmą darbo dieną po ieškovės vaiko priežiūros atostogų pabaigos.

12.       Kolegija nurodė, kad DK yra tik abstrakčiai nurodyta, jog kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto, todėl darbdaviui kyla pareiga detalizuoti, kas yra laikoma interesų konfliktu. Darbo sutartyje nėra pateiktas interesų konflikto apibrėžimas, todėl yra reikšmingas atsakovės Verslo etikos kodekse pateiktas interesų konflikto apibūdinimas, nes ieškovė su juo buvo supažindinta. Įvertinusi Verslo etikos kodeksą ir jame pateiktus pavydžius, kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg susiaurino interesų konflikto sąvoką, susiedamas ją tik su galimybe priimti sprendimus. Verslo etikos kodekse visi darbuotojai įpareigojami vengti bet kokių santykių su kitais asmenimis ar organizacijomis, galinčių pakenkti (ar sukelti įtarimą, kad kenkia) jų pareigų tinkamam vykdymui, negali turėti finansinių interesų ar teikti paslaugų atsakovės konkurentui. Ieškovei, ėjusiai Technologijų vystymo padalinio vadovo pareigas, yra taikytinas įpareigojimas neteikti paslaugų atsakovės konkurentams. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė ir UAB „Droplet Genomics“ yra konkurentės. Jas sieja ir komerciniai santykiai. Ieškovė UAB „Droplet Genomics“ eina Gamybos padalinio vadovo pareigas. Jei atsakovė neatleistų ieškovės, ši eitų beveik tapačias pareigas abiejose bendrovėse, o tai lemtų interesų konfliktą. Nors ieškovė yra pasirašiusi konfidencialumo ir intelektinės nuosavybės teisių perdavimo sutartį, turėdama prieigą prie atsakovės konfidencialios informacijos, komercinių paslapčių, intelektinės nuosavybės, ji neabejotinai atsidurtų situacijose, kai tektų priimti sprendimus, susijusius su abiem bendrovėmis, ir turėtų pasirinkti, kurios iš jų naudai veikti. Pakanka tik potencialios rizikos, kad ieškovės atliekami darbai gali sutapti. Aplinkybės, kad įsidarbindama kitoje bendrovėje ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, grąžino atsakovei darbo priemones ir pan., nesuponuoja kitokios išvados. Ieškovė grąžino darbo priemones tik atvykusi parašyti pasiaiškinimo, o jos prieigos prie atsakovės infrastruktūros ir vidinių sistemų buvo užblokuotos atsakovės iniciatyva. Būdama vaiko priežiūros atostogose ieškovė palaikė santykius su kolegomis, todėl jai galėjo būti prieinama atsakovės informacija. 

13.       Kolegija pažymėjo, kad vadovaujamas pareigas einantiems asmenims yra taikomi aukštesni atsakomybės ir lojalumo standartai. Ieškovės pareigos ir jai patikėta informacija yra svarbios atsakovės veiklai, pasitikėjimas šias pareigas einančiu darbuotoju yra labai reikšmingas, tačiau ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip sudarantis atsakovei pagrindą tikėti, kad ateityje ji veiks tik atsakovės interesais. Nagrinėjant bylą ieškovė teigė, kad siekė grįžti dirbti pas atsakovę, o ši jai neleido, tačiau tai neatitinka byloje esančių įrodymų. Ieškovė, nepaisydama atsakovės prašymo, neatskleidė jai savo būsimų pareigų, o tai rodo, kad ji nesilaikė pareigos veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, todėl atsakovė įgijo pagrindą ateityje ja nepasitikėti. Ieškovė nusprendė sudaryti darbo sutartį su UAB „Droplet Genomics“ jau žinodama, kad atsakovė tam nepritaria, ir turėdama galimybę grįžti iš vaiko priežiūros atostogų dirbti pas atsakovę. Pasiaiškinime ieškovė nesutiko su tuo, kad egzistuoja interesų konfliktas, ir nevertino savo veiksmų kritiškai. Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė, įsidarbindama su atsakove konkuruojančioje bendrovėje, sukėlė interesų konfliktą ir padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovės sprendimas nutraukti darbo santykius dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo negali būti laikomas neproporcingu. DK 65 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas imperatyvus draudimas nutraukti darbo santykius DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu darbuotojui esant atostogose vaikui prižiūrėti, todėl ieškovės darbo santykių pasibaigimo diena laikytina jos pirmoji darbo diena po tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti pabaigos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 24 straipsnio 5 dalį, nes padarė nepagrįstą išvadą, kad tik įsidarbinusi kitoje bendrovėje, bet nesukėlusi jokių padarinių atsakovei ieškovė sukėlė interesų konfliktą. Ši DK nuostata negali būti aiškinama kaip įtvirtinanti darbdaviams neribotas galimybes savo vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti iš esmės bet kokias (net subjektyvias, hipotetines) sąlygas, kas yra laikoma interesų konfliktu, o interesų konfliktui tariamai atsiradus taikyti darbuotojams neproporcingas priemones, taip suteikiant teisę darbdaviams piktnaudžiauti savo padėtimi. DK 24 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama kaip užtikrinanti sąžiningą pusiausvyrą tarp darbdavio teisės apsaugoti savo interesus ir darbuotojo teisės turėti sąžiningas ir aiškias darbo sąlygas. Pareiga vengti interesų konflikto turi apimti tik tokias situacijas, kai egzistuoja realus ir objektyvus interesų konfliktas, darbuotojas turi galimybę veikti prieš darbdavio interesus, juos pažeisti. Ieškovė įsidarbino kitoje įmonėje, kai buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų, nevykdė pas atsakovę jokių darbo funkcijų, nepriėmė ir negalėjo priimti jos vardu sprendimų. Ieškovė niekada neketino dirbti tuo pačiu metu dviejose bendrovėse, ji nusprendė įsidarbinti kitoje bendrovėje tik tikslinių vaiko priežiūros atostogų metu, toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į atsakovės direktoriaus reakciją į jos galimybę grįžti iš minėtų atostogų anksčiau. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė dėl savo einamų pareigų, vykdydama darbo funkcijas, būtų priiminėjusi ir (ar) bent teoriškai galėjusi priimti sprendimus atsakovės vardu ir interesais, atstovauti jai komerciniuose santykiuose. Tai rodo, kad, ieškovei tikslinių vaiko priežiūros atostogų metu įsidarbinus kitoje bendrovėje, objektyviai nekilo ir negalėjo kilti interesų konfliktas.

14.2.                      DK 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga vengti interesų konflikto turi būti aiškinama kaip apimanti tik tokias situacijas, kai dėl darbuotojo veikimo ar neveikimo kilęs interesų konfliktas gali sukelti realią arba potencialią grėsmę darbdavio interesams. Interesų konflikto sukelta potenciali grėsmė privalo būti aiškinama kaip realiai tikėtina, o ne pernelyg hipotetinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vien dėl to, jog ieškovė įsidarbino kitoje bendrovėje, atsakovei nekilo ir negalėjo kilti jokios žalos, nes šalys yra sudariusios susitarimą dėl konfidencialios informacijos ir intelektinės nuosavybės apsaugos ir ieškovė yra įsipareigojusi neterminuotai (darbo sutarties galiojimo metu ir neterminuotai po darbo santykių pasibaigimo) saugoti atsakovės konfidencialią informaciją ir intelektinę nuosavybę. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų pažeidusi ar ketinusi pažeisti šį susitarimą.

14.3.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 58 straipsnio 5 dalį, nes laikė, kad vien tai, jog ieškovė įsidarbino kitoje bendrovėje, sudaro proporcingą pagrindą nutraukti su ja sudarytą darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovei dėl to nekilo jokių neigiamų padarinių, bet remdamasis hipotetine žalos atsiradimo tikimybe ir ieškovės eitomis aukštomis pareigomis. Pagal aptariamą nuostatą, sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik įvertinus realius padarinius, kilusius darbdaviui dėl darbuotojo veiksmų, tačiau atsakovei nekilo jokių realių neigiamų padarinių. Kaip minėta, ieškovė buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų ir neatliko pas atsakovę jokių darbo funkcijų, nepriėmė jos vardu sprendimų, grąžino darbo priemones, neturėjo prieigos prie atsakovės informacijos, negalėjo naudotis ištekliais, ieškovė yra įsipareigojusi neterminuotai saugoti atsakovės konfidencialią informaciją ir intelektinę nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad, siekiant nutraukti darbo sutartį, pakanka remtis hipotetine neigiamų padarinių atsiradimo tikimybe: jis nurodė, kad darbo sutarties nutraukimas yra proporcinga priemonė, nes ieškovė ateityje tuo pačiu metu dirbs dviejose bendrovėse ir priiminės sprendimus, susijusius su jų abiejų tarpusavio komerciniais santykiais, todėl neabejotinai pažeis susitarimą dėl konfidencialios informacijos ir intelektinės nuosavybės apsaugos.

14.4.                      DK 58 straipsnio 5 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kokias aplinkybes ir padarinius turi įvertinti darbdavys, spręsdamas, ar yra pagrindas nutraukti su darbuotoju sudarytą darbo sutartį, ir vertindamas, ar tai yra proporcinga priemonė darbuotojo padarytam pažeidimui. Šioje nuostatoje nėra įtvirtinta, kad vien darbuotojo einamų pareigų pobūdis sudaro pagrindą konstatuoti, jog darbo sutarties nutraukimas yra proporcingas. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, esą atsakovė pagrįstai nutraukė darbo sutartį, įvertino tik ieškovės eitas pareigas. Nors teismas neįvertino to, kad ieškovė nebuvo vykdančiųjų vadovų narė, nedalyvavo valdant atsakovę ir priimant strateginius sprendimus, jis nusprendė, kad tai yra pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutartį, remiantis DK 58 straipsnyje nurodytu pagrindu, ir kad tokia priemonė yra proporcinga.

15.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.                      Ieškovė kasaciniame skunde dirbtinai iškėlė teisės aiškinimo ir taikymo problemą, siekdama, kad būtų peržiūrėtas jai nepalankus teismo sprendimas. Ji kelia klausimą, ar darbdavys gali savo nuožiūra nustatyti, kas laikoma interesų konfliktu, nors pati ne kartą byloje reikalavo remtis Verslo etikos kodeksu, taigi, ji pati jau yra atsakiusi į šį klausimą. Ieškovė teigia, esą teismas padarė netinkamas išvadas apie galimybę nutraukti darbo santykius, nenustatęs papildomų faktų, be kita ko, atsakovei kilusios žalos, tačiau iš teismo sprendimo matyti, kad šis buvo priimtas įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, be to, kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, iš naujo nenustatys faktinių aplinkybių, jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

15.2.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino DK 24 straipsnio 5 dalį ir pagrįstai nustatė, kad, įstatymų leidėjui neapibrėžus, kas yra interesų konfliktas, darbdavys turi detalizuoti šios sąvokos turinį. Teismas, atskleisdamas interesų konflikto sampratą, pagrįstai vadovavosi atsakovės Verslo etikos kodeksu. Ginčui aktualioje kodekso nuostatoje yra kalbama ne tik apie pareigą darbuotojams vengti situacijų, kurios gali leisti suabejoti sprendimų, priimamų verslo sandoriuose tarp atsakovės ir kitos organizacijos, nešališkumu; ji įpareigoja vengti bet kokių santykių su kitomis organizacijomis, galinčių pakenkti (ar sukelti įtarimą, kad kenkia) jų prisiimtų pareigų tinkamam vykdymui. Atsakovė pagrįstai kaip interesų konfliktą vertino tai, kad ieškovė įsidarbino su ja konkuruojančioje ir sutartiniais santykiais susijusioje bendrovėje, ketindama joje atlikti iš esmės tas pačias funkcijas. Ieškovė buvo susipažinusi su Verslo etikos kodeksu, be to, buvo atsakovės įspėta, kad jei įsidarbins kitoje bendrovėje, atsakovė laikys, jog kilo interesų konfliktas. Ieškovė, kaip Technologijų vystymo padalinio vadovė, galėjo nulemti, ar konkretus naujas produktus bus kuriamas ir tobulinamas, o tai reiškia, kad ji galėjo nuspręsti negaminti ar netobulinti produktų, jeigu tai galėtų turėti neigiamos įtakos UAB „Droplet Genomics“ produktų pardavimams. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pakanka vien potencialios rizikos, jog ieškovės skirtingose bendrovės tuo pačiu metu atliekami darbai gali sutapti. Teismas kalbėjo ne apie hipotetinę situaciją, jo aptartų faktų visuma rodo, kad potenciali rizika egzistuoja.

15.3.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškove yra proporcingas padarytam pažeidimui. Šalys susitarė, kad darbo sutarties 12 punkto pažeidimas laikytinas šiurkščiu pažeidimu. Byloje nustatyta, kad ieškovė padarė šį pažeidimą, todėl atsakovė turėjo pagrindą nutraukti darbo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, pagrįstai konstatavo, kad vadovaujamas pareigas einantiems asmenims yra taikomi aukštesni atsakomybės ir lojalumo standartai ir darbdaviui yra labai svarbu pasitikėti tokiais darbuotojais. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, slėpė nuo jos kitoje bendrovėje einamas pareigas ir atliekamas funkcijas. Dėl tokio ieškovės elgesio atsakovė nustojo ja pasitikėti, o tai sudaro pakankamą pagrindą nutraukti darbo santykius. Ieškovė, iš anksto žinodama atsakovės poziciją dėl jos planuojamo įsidarbinimo kitoje bendrovėje, nevertino savo veiksmų savikritiškai, nemanė (ir nemano iki šiol), kad jos atlikti veiksmai yra netinkami, nesuderinami su jos einamomis pareigomis ir žalingi atsakovei, todėl atsakovei susiformavo įsitikinimas, kad ieškovės elgesys liks nepakitęs. Kitaip nei nurodo ieškovė, žala nėra būtinoji sąlyga vertinant, ar darbdavys gali nutraukti darbo santykius su darbuotoju. Ieškovės sudarytas konfidencialumo susitarimas ir jos įsipareigojimas saugoti intelektinę nuosavybę nepaneigia interesų konflikto ir lojalumo pareigos. Interesų konflikto vengimo, lojalumo, nekonkuravimo, konfidencialios informacijos ir intelektinės nuosavybės apsaugos pareigos yra savarankiškos, šių pareigų laikymasis turi būti vertinamas atskirai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

16.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017, 14 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).

17.       Kasaciniu skundu ieškovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 58 straipsnio 5 dalį, kurioje imperatyviai nustatyta, kokias aplinkybes ir padarinius turi įvertinti darbdavys, spręsdamas, ar yra pagrindas nutraukti su darbuotoju sudarytą darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nes rėmėsi tik ta aplinkybe, jog ieškovė sukėlė interesų konfliktą vien įsidarbindama kitoje bendrovėje. Nurodo, kad DK 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga vengti interesų konflikto turi būti aiškinama kaip apimanti tik tokias situacijas, kai dėl darbuotojo veikimo ar neveikimo kilęs interesų konfliktas gali sukelti realiai tikėtiną grėsmę darbdavio interesams.

18.       Taigi kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro du teisiniai klausimai: ar pagal DK 24 straipsnio 5 dalį gali būti pripažintas interesų konfliktu ieškovės įsidarbinimas kitoje analogiška veikla užsiimančioje bendrovėje jai esant vaiko priežiūros atostogose, kai toks veiksmas darbo sutartyje buvo apibrėžtas kaip sukeliantis interesų konfliktą, taip pat ar šis įsidarbinimo faktas laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu pagal DK 58 straipsnio 5 dalį.  

Dėl interesų konflikto pagal DK 24 straipsnio 5 dalį

19.       DK nepateikia interesų konflikto sampratos, tik 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtina, kad kiekviena iš darbo sutarties šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Tačiau DK nedraudžia darbo sutarties šalims susitarti dėl darbo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių DK, iš to išplaukia, kad darbdavys ir darbuotojas gali susitarti, kas laikytina interesų konfliktu darbo sutartyje, ir nustatyti tai darbdavio vidaus teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018). 

20.       Interesų konflikto apbrėžimas, dėl kurio turinio kyla ginčas šioje byloje, pateiktas ieškovės ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje. Sutartyje nustatyta, jog darbuotojas įsipareigoja šios sutarties galiojimo metu, iš anksto raštu neinformavęs darbdavio, neužsiimti jokia kita verslo veikla ar darbu kitoje įmonėje sudarant darbo, paslaugų, konsultavimo ar vadovavimo sutartį, nepriklausomai nuo to, ar ji apmokama, ir neužimti kitų pareigų, jeigu tai sukeltų interesų konfliktą su bendrove. Darbuotojas, prieš užsiimdamas kokia nors kita veikla, sutinka iš anksto informuoti darbdavį apie tokią veiklą, kad būtų galima įvertinti, ar tokia veikla nesukuria interesų konflikto ir ar nepažeidžia darbdavio interesų. Bet kurio iš šioje sutarties dalyje nustatytų įsipareigojimų pažeidimas bus laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir gali būti pagrindas nutraukti sutartį dėl darbuotojo kaltės.

21.       Teismai šioje byloje vertino, kad sprendžiant dėl interesų konflikto turinio kartu su aptarta darbo sutarties nuostata yra taikytinas ir atsakovės Verslo etikos kodekse pateiktas interesų konflikto turinio išaiškinimas (su šiuo vidaus teisės aktu ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai).

22.       Verslo etikos kodekso skyriuje „Interesų konfliktai“ nurodyta, kad visi direktoriai, pareigūnai ir darbuotojai privalo vengti bet kokių santykių su kitais asmenimis ar organizacijomis, kurie gali pakenkti (ar sukelti įtarimą, kad kenkia) jų bendrovėje prisiimtų pareigų tinkamam vykdymui. Direktoriai, pareigūnai ir darbuotojai privalo vengti situacijų, kurios gali leisti suabejoti sprendimų, priimamų verslo sandoriuose tarp bendrovės ir bet kokios kitos organizacijos ar asmens, nešališkumu. Taip pat toliau minėtame Verslo etikos kodekso skyriuje pateikti interesų konflikto pavyzdžiai: a) sandoriai su susijusia šalimi; b) asmeniniai verslo interesai (joks darbuotojas negali turėti finansinių interesų bendrovės konkurento, kliento ar tiekėjo įmonėje, išskyrus (x) minus 1 proc. apyvartoje esančių akcinės bendrovės akcijų (kliento, tiekėjo ar konkurento atžvilgiu) arba (y) minus 5 proc. apyvartoje esančių uždarosios akcinės bendrovės akcijų (tik kliento ar tiekėjo atžvilgiu).

23.       Nors ieškovė akcentuoja aplinkybę, kad ji nepriimdavo sprendimų atsakovės vardu ir interesais, ir sieja interesų konflikto situaciją tik su galimybe priimti verslo sprendimus (taip, kaip interesų konfliktą aiškino pirmosios instancijos teismas), vis dėlto Verslo etikos kodekso nuostatos ir jame pateikti pavyzdžiai suponuoja išvadą, kad interesų konfliktas atsakovės vidaus dokumentuose yra apibrėžtas plačiau. Iš aptarto Verslo etikos kodekso turinio darytina išvada, kad darbuotojai įpareigojami vengti bet kokių santykių su kitais asmenimis ar organizacijomis, kurie gali pakenkti (ar sukelti įtarimą, kad kenkia) jų bendrovėje prisiimtų pareigų tinkamam vykdymui, negali turėti finansinių interesų ar teikti paslaugų bendrovės konkurento įmonėje.

24.       Ieškovė kasaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovė interesų konflikto situaciją apibrėžė per plačiai, nes vien jos įsidarbinimas kitoje bendrovėje, nepagrindus, kokia potenciali žala kyla atsakovei, nesudaro interesų konflikto situacijos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu.

25.       Pažymėtina, kad interesų konfliktas darbo santykių kontekste – tai situacijos, kai darbuotojui gali tekti veikti prieš darbdavio interesą, nes jis yra susijęs su kitu fiziniu ar juridiniu asmeniu finansiniais ar kitokiais santykiais ir turi veikti to asmens interesais, ir (arba) darbuotojas turi savo asmeninių interesų, prieštaraujančių darbdavio interesams. Interesų konflikto situacija dar nereiškia, kad darbdavio interesai bus neišvengiamai pažeisti, kadangi DK 24 straipsnio formuluotė suponuoja, jog darbo sutarties šalys privalo vengti jau vien interesų pažeidimo grėsmės. Todėl nors ieškovė iš esmės teisingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas interesų konfliktą, rėmėsi hipotetinėmis aplinkybėmis dėl atsakovės interesų pažeidimo, kurios nebuvo susiklosčiusios, tačiau, kaip aptarta anksčiau, ieškovė buvo įsipareigojusi vengti interesų konflikto, taigi vengti ne vien veikimo prieš darbdavio interesą, bet ir paties buvimo tokioje situacijoje, kuri keltų nuolatinę grėsmę darbdaviui.

26.       Sutiktina su ieškove, kad darbdavys, apibrėždamas interesų konfliktą, yra ribojamas reikalavimo apsaugoti tik DK principams neprieštaraujančius interesus, todėl darbo sutartyje ir vidaus teisės aktuose negali išplėsti interesų konflikto sąvokos tiek, kad ši apimtų darbuotojo santykius ir veiklą, kurie neturi jokios įtakos darbdavio interesams (pavyzdžiui, draudimo dirbti nekonkuruojančiose įmonėse), ar atvejus, kai draudimas dirbti konkuruojančiose įmonėse nustatomas darbuotojams, nedirbantiems specialių žinių ar gebėjimų reikalaujančio darbo, nes tokie interesai kaip pigesnės darbo jėgos radimas rinkoje neginami DK 24 straipsnio 5 dalies pagrindu. Apibendrinus visais atvejais darbuotojas privalo vengti tik teisėtų darbdavio interesų pažeidimo (siekti darbdavio praktinės verslo patirties ir įmonės turto apsaugos), tačiau gali laisvai dalyvauti darbo rinkoje, jei šie darbdavio interesai nepažeidžiami. 

27.       Byloje nustatytos šios aktualios klausimui, ar ieškovės interesų konfliktas apibrėžtas proporcingai, išspręsti aplinkybės: atsakovė ir UAB „Droplet Genomics“, kurioje ieškovė įsidarbino vaiko priežiūros atostogų metu, Konkurencijos įstatymo nuostatų prasme laikytinos konkurentėmis, be to, šias bendroves sieja ir sutartiniai komerciniai santykiai; ieškovė ėjo atsakovės Technologijų vystymo padalinio vadovo pareigas (dirbo specialių žinių reikalaujantį darbą) ir įsidarbino eiti iš esmės tapačias pareigas UAB „Droplet Genomics“; ieškovė buvo tinkamai supažindinta su atsakovės vidaus dokumentuose nustatytu interesų konflikto turiniu ir šių aplinkybių ieškovė kasaciniu skundu neginčija. Aplinkybė, kad ieškovė įsidarbino konkuruojančioje bendrovėje vaiko priežiūros atostogų metu, teisinio kvalifikavimo nekeičia, nes darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės tebegaliojo, todėl įsidarbinimo metu jos sąlygos saistė ieškovę. 

28.       Įvertinusi aptartą reguliavimą ir faktines aplinkybes teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad kasaciniu skundu ieškovė nepagrindžia, jog atsakovė pažeidė savo diskrecijos ribas, nustatydama, kad technologijų vystymo padalinio vadovo darbas bendrovės konkurento įmonėje bus laikomas interesų konfliktu. Tokia interesų konflikto samprata neprieštarauja DK normoms ir (ar) darbo teisės principams. Nustačius, kad atsakovė ir UAB „Droplet Genomics“ yra konkuruojančios bendrovės, užsiimančios analogiška veikla, ieškovė yra specialių žinių ir gebėjimų turinti darbuotoja, sudariusi darbo sutartį su UAB „Droplet Genomics“ iš jos gauna pajamas (naudą), sutiktina su apeliacinės instancijos išvada, kad ieškovė, UAB „Droplet Genomics“ atlikdama funkcijas, analogiškas toms, kurias atliko pas atsakovę, potencialiai susidurtų su situacija, kai, tenkinant UAB „Droplet Genomics“ interesą, jai gali tekti veikti prieš atsakovės interesą. Kaip nurodo atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą, ieškovė situacijose, susijusiose su produktų kūrimu, gaminimu ar tobulinimu, turėtų priimti su abiem bendrovėmis susijusius sprendimus, taigi jeigu tektų rinktis, kurios bendrovės naudai veikti, ieškovė galėtų nuspręsti negaminti ar netobulinti tam tikrų atsakovės produktų, kad būtų išvengta neigiamos įtakos kitos bendrovės gaminių pardavimams.

29.       Kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją nesudaro pagrindo ir ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji buvo sudariusi su atsakove susitarimą, kuriuo įsipareigojo saugoti jos konfidencialią informaciją ir intelektinę nuosavybę, o byloje nėra nustatyta, kad ieškovė šį susitarimą būtų pažeidusi. Pažymėtina, kad sudarydama minėtą susitarimą ieškovė prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su atsakovės konfidencialios informacijos apsauga, jos neatskleidimu kitiems asmenims. Tačiau tokio susitarimo sudarymas pats savaime nepašalina rizikos, kad, tuo pačiu metu dirbdama konkuruojančiose bendrovėse, ieškovė galėtų priimti kitai bendrovei, o ne atsakovei palankius sprendimus. Kaip minėta pirmiau, pagal atsakovės vidaus teisės aktus ieškovės pareiga vengti interesų konfliktų su atsakove yra suprantama plačiai ir įpareigoja ieškovę vengti bet kokių santykių su kitais asmenimis ar organizacijomis, kurie gali pakenkti ar sukelti įtarimą, kad kenkia jos pareigų atsakovei tinkamam vykdymui.

Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pagal DK 58 straipsnio 5 dalį  

30.       Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad jos įsidarbinimo faktas kitoje analogiška veikla užsiimančioje bendrovėje jai esant vaiko priežiūros atostogose nelaikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu pagal DK 58 straipsnio 5 dalį. Nurodo, kad DK 58 straipsnio 5 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kokias aplinkybes ir padarinius turi įvertinti darbdavys, spręsdamas, ar yra pagrindas nutraukti su darbuotoju sudarytą darbo sutartį, ir vertindamas, ar tai yra proporcinga priemonė darbuotojo padarytam pažeidimui. Šioje nuostatoje nėra įtvirtinta, kad vien darbuotojo einamų pareigų pobūdis sudaro pagrindą konstatuoti, jog darbo sutarties nutraukimas yra proporcingas. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, esą atsakovė pagrįstai nutraukė darbo sutartį, įvertino tik ieškovės eitas pareigas, tačiau neįvertino to, kad ieškovė nebuvo vykdančiųjų vadovų narė, nedalyvavo valdant atsakovę ir priimant strateginius sprendimus. 

31.       DK 58

32.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbdavys turi diskreciją, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu. Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas).

33.       Pagal DK 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas pažeidžia pareigas, tai padaro kaltais veiksmais, ir tik tada, jei pažeidžiamos pareigos, kurias nustato darbo sutartis arba darbo teisės normos. Šios normos gali būti įtvirtintos tiek teisės aktuose, taikomuose valstybės mastu, tiek ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose (DK 3 straipsnio 1 dalis) (plg. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021). Nagrinėjamu atveju ieškovės pareigą vengti interesų konflikto nustatė darbo sutartis ir Verslo etikos kodeksas, o darbo sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad interesų konflikto situacijos egzistavimas bus vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

34.       Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024 101 punktą).

35.       Nors ieškovė nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl darbo drausmės pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, rėmėsi tik aplinkybe dėl jos einamų pareigų, o nevertino kitų teismų praktikos suformuluotų kriterijų, tačiau, įvertinus apeliacinės instancijos teismo motyvus šiuo aspektu, nėra pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.

36.       Teismas įvertino, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės elgesys nesudaro pagrindo atsakovei tikėti, jog ateityje ieškovė veiks tik atsakovės kaip darbdavės interesais. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad siekė grįžti dirbti pas atsakovę, o ši jai neleido, tačiau šie ieškovės teiginiai neatitiko byloje esančios medžiagos. Iš į bylą pateikto pirminio ieškovės ir atsakovės atstovo J. P. susirašinėjimo buvo nustatyta, kad ieškovė net nesvarstė galimybės toliau tęsti darbą atsakovės bendrovėje, o siekė įsidarbinti UAB „Droplet Genomics“ ir būtent šią savo poziciją ir pristatė pokalbio metu, be to, net ir atsakovei paprašius, pati ieškovė neatskleidė atsakovei savo būsimų pareigų. Taip pat 2023 m. rugsėjo 6 d. pasiaiškinime ieškovė nesutiko su tuo, kad egzistuoja interesų konfliktas, nevertino savo veiksmų kritiškai, o tai teikė pagrindą atsakovei pagrįstai spręsti, kad, siekiant išvengti realios žalos atsakovės interesams, darbo santykiai tarp jos ir ieškovės nebegali tęstis.

37.       Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad ieškovė, pažeisdama darbo sutarties sąlygas, siekė įsidarbinti pas atsakovės konkurentę, todėl jos veiksmai kaltės aspektu pagrįstai kvalifikuoti kaip tyčiniai. Kadangi dėl ieškovės darbo konkuruojančioje įmonėje galėjo kilti neigiamų padarinių atsakovės verslui, atsakovė turėjo teisę netoleruoti tokių jos interesams prieštaraujančių darbuotojos veiksmų ir spręsti dėl darbo santykių nutraukimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog, įsidarbindama su atsakove konkuruojančioje bendrovėje, ieškovė sukėlė interesų konfliktą ir padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

38.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė DK 24 straipsnio 5 dalies ir 58 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai atleido ieškovę iš pareigų dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nes ji atsidūrė interesų konflikto situacijoje. Ieškovės kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų, todėl kasacinis skundas netenkinamas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

39.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 

40.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės kasacinis skundas nebuvo patenkintas, jos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Teisę, kad būtų atlygintos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, įgijo atsakovė. Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovės 13 330,94 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginti. Nurodytas išlaidas atsakovė grindžia 2025 m. sausio 24 d. ir 2025 m. sausio 31 d. sąskaitomis.

41.       Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.14 punktais, priteisiant atlyginimą už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą yra taikomas 1,7 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai atstovavimo išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, o teismui nurodytu terminu yra pateikiamas dokumentas, patvirtinantis šalies susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, nustatant priteistino išlaidų atlyginimo dydį pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas, nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą, t. y. nuo šios datos skaičiuojamas užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 105 punktas). Atsakovei pateikus tik jai išrašytas sąskaitas, patvirtinančias jos įsipareigojimą atsiskaityti su jos interesams atstovavusiu advokatu, ir nepateikus dokumentų, patvirtinančių, kad sąskaitose nurodytos sumos buvo sumokėtos, apskaičiuojant jai atlygintinas bylinėjimosi išlaidas taikytinas 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2335,9 Eur, todėl didžiausia jai atlygintina išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, suma sudaro 3971,03 Eur (2335,9 Eur × 1,7).

42.       Atsakovės prašoma priteisti 13 330,94 Eur suma žymiai viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą didžiausią už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą galimą priteisti sumą. Byloje nėra nustatyta ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos atlygintinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti atsakovei jos nurodytą sumą, todėl atsakovės prašoma priteisti išlaidų suma mažintina ir jai iš ieškovės priteistina Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota suapvalinta suma, t. y. 3971 Eur. 

43.       Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos nėra atlyginamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (j. a. k. 122351387) iš ieškovės V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3971 (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Algirdas Taminskas

        Agnė Tikniūtė 

        Eglė Zemlytė