Administracinio nusižengimo byla Nr. A15-6-523/2018
Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00281-2017-8
Procesinio dokumento kategorijos: 16.9.1.; 16.9.8.;
(S)
16.9.10; 21.9.10.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2018 m. vasario 1 d.
Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius,
sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
K. S. 2017 m. gruodžio 6 d., apie 15.00 val., Jurbarko rajone, Šiaulių kaime vairavo transporto priemonę „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nepakluso policijos pareigūno aiškiai išreikštam stabdymo gestui sustabdyti transporto priemonę, automobilis neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.
Tokiais veiksmais K. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 4 d. - transporto priemonės vairavimas neturint teisės jas vairuoti, 426 str. 5 d. - nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, 415 str. 2 d. - transporto priemonės vairavimas, kuri nustatyta tvarka neįregistruota.
Teismo posėdyje K. S. pripažino savo kaltę dėl to, kad vairavo, neturėdamas teisės vairuoti neįregistruotą transporto priemonę, ir neigė, jog nepakluso pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Jis paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 6 d, važiavo pas draugą keliu Griciai-Tamošiai. Iš priešingos krypties atvažiavo policijos automobilis. Nematė, kad stabdė, jokio gesto jam nerodė, nebuvo įjungti nei garsiakalbiai, nei šviesos signalai, automobiliai tik prasilenkė. Po to pareigūnai apsisuko ir važiavo paskui. Važiuodamas, jo automobilis nuslydo nuo kelio. Jis išlipo iš automobilio ir stovėjo ant kelio, o pareigūnai atvažiavo ir sustojo. Pareigūnai jam nesakė, kad jis nestojo. Iškvietė kitą ekipažą, šio pareigūnai atvažiavę pasakė, kad jis stabdomas nesustojo ir už tai bus surašytas protokolas. Jei būtų stabdę, būtų sustojęs. V. V. dėl kažko ant jo pyksta, todėl taip nutiko. Įvykio metu buvo blaivus. Gailisi, kad vairavo, neturėdamas tam teisės.
Teismo posėdyje liudytojas V. V. paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 6 d. buvo išvažiavęs į savo aptarnaujamą teritoriją. Važiuojant pastebėjo atvažiuojant tamsios spalvos automobilį „Nissan“ markės. Įtarė, kad automobilį gali vairuoti K. S.. K. S. žino dėl jo daromų pažeidimų. Žinojo, kad anksčiau buvo atvejis, kai K. S. nestojo pareigūnams. Turi duomenų, kad tuo automobiliu daromos nusikalstamos veikos. Pamatęs automobilį, liepė vairavusiam pareigūnui sustoti. Sustojo šalikelėje. Jis išlipo, vilkėjo uniformą, šviesą atspindinčią liemenę. Rankos mostu, pasiėmęs ženklą-skritulį liepė sustoti. Buvo dienos metas. Matė, kad automobilyje važiavo vienas žmogus. Vairuotojas padidino greitį ir nuvažiavo. Jie apsisuko ir nuvažiavo paskui. Automobilis buvo nutolęs, tačiau jį visą laiką matė. Atstumas buvo per didelis, kad vairuotojas reaguotų į garsinius signalus, todėl jie nebuvo įjungti. Perspėjo kitus ekipažus, kad vejasi automobilį. K. S. automobilis nuvažiavo nuo kelio, jis bandė bėgti. Jį sulaikė. Atvažiavo kitas ekipažas ir surašė protokolą. Ar automobilis buvo apdraustas neprisimena. K. S. tikrai turėjo suprasti, kad yra stabdomas, nes policijos automobilis stovėjo šalikelėje.
Teismo posėdyje liudytojas K. N. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. dirbo aptarnaujamoje teritorijoje su pareigūnais V. V. ir A. B.. Važiuojant Gricių kaimo link, V. V. pamatė tamsios spalvos automobilį ir pasakė greitai sustoti. Sustojus, V. V. greitai iššoko iš automobilio ir lazdele davė ženklą sustoti. Vairuotojas pamatė ir nuvažiavo. V. V. liepė greitai apsisukti. Važiavo paskui, automobilis buvo nutolęs. Vijosi kelis kilometrus. Paskui automobilis pasuko į žvyrkelį ir nuvažiavo nuo sankasos. Vairuotojas išlipo ir bėgo. Jį sulaikius, jiems pripažino, kad važiavo, neturėdamas teisės. Jis turėjo matyti, kad buvo stabdomas. Policijos automobilis stovėjo, kai buvo stabdoma. Kvietė pastiprinimą, viršininkas atsiuntė kitą ekipažą, kurie ir surašė protokolą.
Iš vyriausiojo tyrėjo V. V. tarnybinio pranešimo, jo parodymų, duotų teismo posėdyje, liudytojo K. N. parodymų matyti, kad uniformuotas pareigūnas V. V., vilkėjęs šviesą atspindinčią liemenę, stabdė automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsistojęs šalia stovinčio policijos automobilio, pažymėto specialiais ženklais, naudodamas šviesą atspindinčią reguliuotojo lazdelę, aiškiu rankos mostu skersai važiuojamosios dalies. Šie policijos pareigūno veiksmai atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę ženklus ir laikytina, jog reikalavimas buvo aiškiai išreikštas. Tarnybinis pranešimas, liudytojų V. V. ir K. N. parodymai patvirtina, kad K. S. nepakluso aiškiai išreikštam policijos pareigūno reikalavimui sustoti – padidino greitį ir nuvažiavo, vairuotojas vis didino greitį, kol kelio vingyje, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio, tuomet, iššokęs iš automobilio, ėmė bėgti. Šviesiu paros metu, nesant duomenų apie didelį automobilio greitį, K. S. turėjo pastebėti priešais šalikelėje stovintį policijos automobilį ir iš jo išlipusį uniformuotą pareigūną, rankos mostu su šviesą atspindinčia lazdele stabdantį automobilį skersai važiuojamosios dalies. Tokie veiksmai rodo, kad K. S. turėjo suvokti aiškiai išreikštą policijos pareigūno reikalavimą sustabdyti transporto priemonę ir sąmoningai siekė jo išvengti. K. S. teiginį, kad jokie stabdymo ženklai nebuvo išreikšti paneigė policijos pareigūnų parodymai, kurių nelaikyti patikimais įrodymais teismas neturi pagrindo. K. S. teiginys apie pareigūno V. V. galimą šališkumą vertintinas kaip jokiais objektyviais faktais nepagrįstas gynybos teiginys, nes tarnybinių pareigų atlikimas nelaikomas šališkumu. Todėl spręstina, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai K. S. veiksmuose yra įrodyti.
Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad transporto priemonė „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka neįregistruota. Dokumentų, paneigiančių šią aplinkybę (patvirtinančių registraciją) byloje nėra. Todėl konstatuotina, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 415 straipsnio 2 dalyje.
Administracinio nusižengimo protokole, nurodant nusižengimo esmę, pažymėta, kad asmuo vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, tačiau atsakomybę už šį nusižengimą numatantis ANK straipsnis nebuvo kvalifikuotas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo protokole šis nusižengimas nurodytas ir aprašytas, be to, Vairuotojų registro išraše nėra duomenų, kad K. S. būtų išduotas vairuotojo pažymėjimas, teismo posėdyje pats K. S. prisipažino, jog vairavo, neturėdamas teisės vairuoti, ir dėl to gailėjosi, ANK straipsnio nenurodymas administracinio nusižengimo protokole laikytinas technine klaida. Laikytina, jog yra įrodyta, kad K. S. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, todėl jis trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.
Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš Kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
K. S. padarė šiurkščius administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, keliančius potencialią grėsmę eismo dalyvių saugumui. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad administraciniai nusižengimai padaryti tiesiogine tyčia.
K. S. suprato, kad vairuoja automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, ir norėjo taip veikti. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Išrašo apie asmeniui skirtas administracines nuobaudas matyti, kad K. S. ne kartą baustas dėl vairavimo neturint teisės vairuoti, skirtos baudos nėra sumokėtos. Tai neigiamai apibūdina K. S. asmenybę ir rodo polinkį nesilaikyti nustatytų taisyklių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, skirtina 375 EUR dydžio bauda.
K. S. suprato, kad nepaklūsta aiškiai išreikštam policijos pareigūno reikalavimui sustoti bei norėjo taip elgtis. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus tai bei kaltininko asmenybę, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, skirtina bauda lygi sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkiui, t. y. 1 300 EUR. Už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Automobilis „NISSAN PRIMERO“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas ir grąžintinas savininkui.
K. S. suprato, kad dalyvauja eisme neįregistruota transporto priemone ir norėjo taip elgtis. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aplinkybių visumą, K. S. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, skirtina bauda lygi sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkiui, t. y. 35 EUR.
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio Kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Remiantis šia norma, K. S. skiriama galutinė nuobauda – 1300 EUR dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
K. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą 424 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 375 (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) EUR dydžio baudą.
K. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir skirti 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) EUR dydžio baudą, 3 (trejiems) metams atimti teisę vairuoti transporto priemones.
K. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 35 (trisdešimt penkių eurų) EUR dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skirti galutinę nuobaudą - 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) EUR dydžio baudą, 3 (trejiems) metams atimti teisę vairuoti transporto priemones.
Automobilį „NISSAN PRIMERO“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui.
Išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001. Nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK:17075633325. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendrų Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šį terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus. Nustačius, kad asmuo neturi turto ar lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, teismas nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.
Teisėjas Arūnas Bacevičius