ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. B. ir suinteresuoto asmens V. T. įmonės atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje pagal pareiškėjos T. B. skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2018 m. vasario 6 d. nutarimo panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. B. pareiškimą ginti viešąjį interesą, suinteresuotiems asmenims Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B. ir V. T. įmonei. 

Teismas

n u s t a t ė:          

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja T. B. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėti bylą iš esmės ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodydama, jog po bylos išnagrinėjimo – 2020-01-15 – kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), prašydama patikrinti išdėstytus faktus dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir imtis veiksmų panaikinant teritorinio skyriaus priimtus neteisėtus sprendimus. Prašyme nurodė, kad jos žemės sklypų ribos pakeistos, žemės sklypų kadastriniai matavimai yra atlikti netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų nuostatas, o jų pagrindu priimti sprendimai neteisėti. 2020-02-28 NŽT pateikė atsakymą į prašymą, kuriame nurodė, kad Raseinių skyriaus vedėjo 2019-10-22 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ Šiaulių apygardos teismo 2019-09-30 sprendimo pagrindu panaikinamas. Tačiau tame pačiame rašte konstatuota ir ta aplinkybė, kad NŽT įvertino matininko V. T. kadastrinių matavimų metu nustatytų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų atitiktį šių žemės sklypų suformavimo dokumentams ir nustatė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu nustatytos šių žemės sklypų ribos ir konfigūracija, ir geografinė padėtis neatitinka minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų, konfigūracijos ir geografinės padėties. Pareiškėjos nuomone, ši aplinkybė yra naujai paaiškėjusi, ją anksčiau ir siekė įrodyti, t. y. kad anksčiau nustatytos sklypų ribos yra nustatytos neteisingai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjos T. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priteisė suinteresuotam asmeniui V. T. individualiai įmonei (toliau – ir V. T. įmonei) iš pareiškėjos T. B. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

3.       Teismas nurodė, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą remiasi 2020-02-28 NŽT pažyma, tačiau iš pažymos turinio nustatyta, jog pažymoje yra pateikta informacija chronologine tvarka, kuri pareiškėjai buvo teikiama nuo 2018 metų ir akivaizdu, kad pareiškėjai ji buvo žinoma civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, todėl naujo įrodymo pateikimo faktas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie pareiškėjai buvo žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir pareiškėja, pateikdama teismui dar vieną įrodymą, tik naujausia data, siekia kad teismas papildomai jį įvertintų.

4.       Teismas vertino, kad pareiškėja, pateikdama teismui naują įrodymą – NŽT 2020-02-28 pažymą, nenurodė kokią esminę įtaką ji turėtų išnagrinėtai civilinei bylai ir joje priimtam teismo procesiniam sprendimui.

5.       Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui būtinų sąlygų. 

6.       Teismas pažymėjo, kad nors suinteresuoto asmens V. T. įmonės advokatės 1500,00 Eur pagalbos išlaidos už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikimą neviršijo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), teismas vertino, jog šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis Rekomendacijoje nurodytais maksimaliais už advokatės paslaugas priteistinais dydžiais, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos prašyme nebuvo keliama sudėtinga teisinė problema ir proceso atnaujinimo pagrindai išdėstyti iš esmės dviejuose lapuose, o suinteresuoto asmens atsiliepime proceso atnaujinimo pagrindų analizė iš esmės pateikiama viename lape, o kituose atsiliepimo lapuose nurodoma esminės teisinės reikšmės šiai bylai neturinti EŽTT ir LAT praktika bei teismų sprendimų teisinės galios, prokuroro diskrecijos ginti viešąjį interesą, teismų teisių analizė, bei atsižvelgęs į tai, kad byla nebuvo didelės apimties ir advokatės darbo sąnaudos buvo nedidelės, sprendė, jog suinteresuoto asmens turėtos advokatės pagalbos išlaidos mažintinos nuo 1500,00 Eur iki 500,00 Eur.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėja T. B. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti bylą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, naują įrodymą vertino selektyviai ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad „naujo įrodymo pateikimo faktas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie pareiškėjai buvo žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu“.

7.2.                      Pareiškėja sužinojo naują aplinkybę, kad žemės sklypų ribos yra tikrai pažeistos ir teismui pateikė naują įrodymą, kurio bylos nagrinėjimo metu neturėjo. Šis dokumentas buvo pagrindas jau išnagrinėtoje byloje priimti priešingą sprendimą, nes šiuo metu yra įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo pritariama prokuroro pozicijai atsisakyti ginti viešąjį interesą, yra iš esmės klaidingas, be to, teismo sprendimu neteisėtai yra priteistos išlaidos V. T. įmonei už neteisėtai atliktus veiksmus, kurias pareiškėja turi sumokėti. Pagrįstai manytina, kad V. T. įmonė iš savo neteisėtų veiksmų neturi teisės gauti naudą, kaip buvo nusprendęs Šiaulių apygardos teismas priimdamas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

7.3.                      Šiuo atveju pareiškėjos pateiktas naujas įrodymas ne tik nebuvo analizuotas visų bylos aplinkybių kontekste, bet ir iš viso nebuvo įvertintas, paminint, kad jis kažkoks „išvestinis“, nereikšmingas ir neaišku, ar turintis teisinę reikšmę, ar ne.

7.4.                      Pareiškėjos įsitikinimu, buvo visos aplinkybės atnaujinti procesą: sklypų matavimai buvo atlikti neteisingai nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos tos aplinkybės, kad neteisėti matininko V. T. veiksmai nustatyti oficialių institucijų; naujas įrodymas, kurį teismui pateikė pareiškėja, buvo gautas jau įsiteisėjus teismo sprendimui; jis turi esminę reikšmę bylai, nes, jei teismas ir galbūt prokuroras, sprendžiantis klausimą dėl viešojo intereso gynimo, būtų žinojęs tas aplinkybes, kad matavimai atlikti neteisingai ir perkeltos sklypų ribos, sprendimas byloje būtų visiškai kitoks.

8.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. T. įmonė prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir priteisti suinteresuotam asmeniui – V. T. įmonei iš pareiškėjos T. B. 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teisminio proceso inicijavimas ir kitų ikiteismine tvarka prieš V. T. įmonę (matininką V. T.) nukreiptų pareiškėjos (jos sutuoktinio) veiksmų atlikimas reikalavo imtis visų gynybos priemonių, kad nepagrįstais pareiškėjos kaltinimais nebūtų trukdoma ir trikdoma V. T. įmonės veikla, kad matininkas V. T. ir toliau galėtų vykdyti geodezinius matavimus. Šių gynybos priemonių organizavimas samdant kvalifikuotą advokatą, skundžiamoje nutartyje įvardytas nepagrįstu išlaidavimu, yra neparemtas faktinių aplinkybių analize, todėl laikytinas neteisingu.

8.2.                      Priteisiant suinteresuoto asmens – V. T. įmonės turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai nesivadovauta Rekomendacijose nustatytais kriterijais – nevertintas bylos sudėtingumas, advokato įdirbis byloje ir turima aukščiausia teisininko kvalifikacija, teikiamų paslaugų kokybė ir kompleksiškumas, advokato specializacija viešosios teisės, žemės teisės ir kadastrinių matavimų srityje. Už advokato kvalifikuotą pagalbą, įdirbį ir procesinių dokumentų tinkamą parengimą turi būti tinkamai atlyginta, prašoma priteisti pinigų suma už advokato pagalbą atitinka Rekomendacijose nurodytų priteistinų sumų dydžius ir jų neviršija, jų sumažinti teismas neturėjo pagrindo.

8.3.                      Nesutiktina su teismo nuomone, kad suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyta teismų praktika neturi esminės teisinės reikšmės šiai bylai. Atsiliepime remiantis EŽTT ir Lietuvos teismų jurisprudencija tikslingai aptartas teismo sprendimo privalomumas, nes iš teismui pateikto pareiškėjos pareiškimo dėl proceso atnaujinimo ir jo priedo – NŽT 2020-02-28 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad institucijoje kartu su pareiškėja ir toliau diskutuojama dėl įsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo 2019-09-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir jis iki šiol visa apimtimi nėra įgyvendintas.

8.4.                      Teismas, spręsdamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą, netyrė ir nevertino pareiškėjos procesinio elgesio – aplinkybės, kad procesą pagal skundą dėl prokuratūros atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones teisme ypatingąja teisena ir proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo pati pareiškėja, kad į procesą suinteresuotas asmuo – V. T. įmonė buvo įtrauktas pareiškėjos ir teismo iniciatyva, kad gynybai ir procesiniams dokumentams parengti jis turėjo samdyti kvalifikuotą advokatą, išmanantį žemės teisės specifiką, patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių kaip nuostolių visiško atlyginimo klausimas skundžiamoje nutartyje teismo nebuvo tinkamai išspręstas.

8.5.                      Suinteresuotas asmuo – V. T. įmonė nesutinka, kad prašoma atnaujinti civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo sudėtinga.

8.6.                      Atsižvelgiant į tai, kad į teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo pareiškėjos kaltinimų pagrindu ir teismo iniciatyva buvo įtrauktas jokio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintis asmuo – V. T. įmonė, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti kompensuotos bet kurioje proceso stadijoje, priteisiant jas iš kaltos šalies.

9.       Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėja T. B. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos prašyme nebuvo keliama sudėtinga teisinė problema. Taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad proceso atnaujinimo pagrindai išdėstyti iš esmės dviejuose lapuose, o suinteresuoto asmens atsiliepime proceso atnaujinimo pagrindų analizė iš esmės pateikiama viename lape, o kituose atsiliepimo lapuose nurodoma esminės teisinės reikšmės šiai bylai neturinti EŽTT ir LAT praktika bei teismų sprendimų teisinės galios, prokuroro diskrecijos ginti viešąjį interesą, teismų teisių analizė. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos pagrįstai.

9.2. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje individualią įmonę atstovavo ta pati advokatė V. K.. Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka iš pareiškėjos T. B. priteisė 4528,00 Eur bylinėjimosi išlaidų V. T. įmonės patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Bylos aplinkybės suinteresuotam asmeniui buvo žinomos, su į bylą pateiktais įrodymais ji turėjo būti susipažinusi. Pareiškėja procesą prašė atnaujinti dėl vienos naujos jai paaiškėjusios aplinkybės ir pateikė tik vieną naują dokumentą. Todėl teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad advokatės darbo sąnaudos tikrai buvo nedidelės.

10.       Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. B. prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį  skundą ir palikti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą, iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pareiškėja atskirajame skunde deklaratyviai nurodo, kad suinteresuotas asmuo V. B. klastojo pareiškėjos parašus ant kadastrinių matavimų dokumentų. Jokių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, pareiškėja į bylą nepateikė. Pareiškėjos deklaratyviai dėstomos aplinkybės, kad po kadastrinių matavimų atlikimo jai priklausantis nekilnojamasis turtas atsidūrė ant valstybinės žemės, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstos.

10.2.Pareiškėja cituodama tik jai naudingą tam tikrą NŽT pažymos sakinio ištrauką klaidina teismą ir proceso dalyvius. Jokios naujos aplinkybės šioje NŽT pažymoje nebuvo konstatuotos. Dėl šių aplinkybių jau buvo pasisakyta įsiteisėjusiame teismo sprendime, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja teikia tuos pačius įrodymus, kurie jai buvo žinomi dar nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą.

10.3. Šiuo atveju pareiškėja: nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, o tiesiog subjektyviai interpretuoja NŽT pažymą ir selektyviai išrenka tam tikras aplinkybes, dėl kurių jau buvo aiškinamasi nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą; nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios jai tapo žinomos po to, kai įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo sprendimas, o tiesiog pakartotinai nurodo tas pačias aplinkybes, kurios jai buvo žinomos dar 2018 metais; nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų esminę reikšmę šiai bylai, kadangi, net jei šios aplinkybės ir būtų laikomos naujomis, tai niekaip nepakeistų apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriame buvo konstatuota, kad prokuratūra jokių pažeidimų atsisakydama ginti viešąjį interesą nepadarė, esmės.

11.       Atsiliepimu į pareiškėjos ir suinteresuoto asmens atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o suinteresuoto asmens V. T. įmonės atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Aplinkybės apie pakeistas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas (konfigūraciją) kadastrinių matavimų metu buvo žinomos nagrinėjant T. B. skundą tiek prokuratūroje, tiek teisme. Minėtos aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos jau nuo 2018 m. gegužės 16 d., t. y. tiek proceso metu, tiek teismams priimant sprendimus, todėl yra visiškai pagrįsta teismo padaryta išvada, kad naujo įrodymo pateikimo faktas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie pareiškėjai buvo žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

11.2.                      Pareiškėjos nurodomos kaip naujos aplinkybės – žemės sklypų ribų (konfigūracijos) ir geografinės padėties neatitikimas suformavimo dokumentuose nurodytų ribų (konfigūracijos) ir geografinės padėties – negali būti civilinės bylos dėl prokuroro priimto procesinio sprendimo įrodinėjimo dalyku, nes jos yra susijusios su viešojo intereso esme ir nepatenka į įstatymo nustatytas teismui ribas kontroliuoti prokuroro veiksmų teisėtumą.

11.3.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepagrindė, kaip aplinkybės dėl žemės sklypų ribų (konfigūracija) ir geografinės padėties neatitikimo turi esminę reikšmę bylai, o tik iš esmės nesutiko su apeliacine tvarka bylą nagrinėjusio Šiaulių apygardos teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo.

11.4.                      Suinteresuoto asmens V. T. įmonės prašomas priteisti atlyginimas už nurodytą teisinę pagalbą – 1 500,00 Eur – neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, net yra daugiau nei du kartus mažesnis už nustatytą maksimalų dydį. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkto nuostatas (bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, rengto dokumento pobūdį ir apimtį), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, suinteresuotam asmeniui V. T. įmonei turėtų būti atlygintos jo patirtos 1 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai, o ne priteista tris kartus mažesnė suma.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas. Suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

14.       Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

15.       Pareiškėja T. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymą – 2020 m. gegužės 6 d.  NŽT raštą dėl žemės mokesčio sumokėjimo.

16.       CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. 

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja atskirajame skunde nepagrindė būtinybės minėtą įrodymą pateikti Šiaulių apygardos teismui. Be to, pareiškėja nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui, nenurodė jo reikšmės ginčui išspręsti. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepriima pareiškėjos pateikto naujo įrodymo ir jo nevertina.

Dėl pareiškėjos T. B. atskirojo skundo

18.       Pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo teikia vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašydama atnaujinti procesą pareiškėja rėmėsi NŽT 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prašymo nagrinėjimo, kuriame konstatuota, kad „<...> Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM įvertino matininko V. T. kadastrinių matavimų metu nustatytų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų atitiktį šių žemės sklypų suformavimo dokumentams ir nustatė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu nustatytos šių žemės sklypų ribos (konfigūracija) ir geografinė padėtis neatitinka minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų (konfigūracijos) ir geografinės padėties“, pareiškėjos nuomone, tai reiškia, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kad matininko veiksmai yra neteisėti, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja teigė, kad šis dokumentas buvo pagrindas jau išnagrinėtoje byloje priimti priešingą sprendimą, nes šiuo metu yra įsiteisėjęs sprendimas yra iš esmės klaidingas. Teigia, kad paaiškėjo nauja aplinkybė, kurią ir siekė įrodyti pareiškėja, jog anksčiau paminėtų sklypų ribos yra nustatytos neteisingai ir šią klaidą netyčia (ar tyčia) padarė matininkas V. T.. Nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi į prokuratūrą ir teismą, siekė, kad būtų apgintas viešasis interesas, panaikinti neteisėti matavimai ir pakeistos sklypų ribos. Pareiškėjos teigimu, gautas atsakymas tik patvirtina, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė teisingą sprendimą, kurį nepagrįstai ir neteisėtai panaikino apeliacinės instancijos teismas bei priteisė iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas už neteisėtus V. T. veiksmus.

19.       Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas, taikomas konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

20.       Akcentuotina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindo manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; kt.).

21.       Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

22.       Įvertinus pareiškėjos pateiktą NŽT 2020 m. vasario 28 d. raštą ir bylos įrodymų visumą, matyti, kad NŽT rengdama 2020 m. vasario 28 d. raštą naujo vertinimo neatliko ir rėmėsi NŽT 2018 m. gegužės 11 d. rašte Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo nurodyta informacija. Minėtame rašte buvo pasisakyta dėl NŽT Raseinių skyriaus darbuotojų ir matininko V. T. veiksmų įvertinimo, taip pat nurodyta, kad po atliktų kadastrinių matavimų nustatytos žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (konfigūracija) ir geografinė padėtis neatitiko minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų (konfigūracijos) ir geografinės padėties. Pažymėtina, kad NŽT 2018 m. gegužės 11 d. raštą kartu su kitais procesiniais dokumentais Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, kurį teismas pridėjo prie civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos.  

23.       Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažymoje yra pateikta informacija, kuri pareiškėjai buvo teikiama nuo 2018 metų, ir akivaizdu, kad pareiškėjai ji buvo žinoma civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu. Akivaizdu, kad minėtos aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos jau nuo 2018 m. gegužės 16 d., t. y. tiek proceso metu, tiek teismams priimant sprendimus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės yra naujos ir darytina išvada, jog pareiškėjos argumentai, kuriais ji įrodinėjo naujai paaiškėjusias aplinkybes, nagrinėjamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste neatitiktų civilinio proceso atnaujinimo tikslų ir paskirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui būtinų sąlygų ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą šiuo pagrindu. Pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas. 

24.       Iš esmės sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismui nėra tikslinga pirmosios instancijos teismo argumentų kartoti ir plačiau aptarti kiekvieną atskirojo skundą argumentą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pritaria suinteresuoto asmens  Šiaulių apygardos prokuratūros atsiliepime į skundą išdėstytai pozicijai. Apeliacinės instancijos teismo atsakyta į esminius pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, o kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl suinteresuoto asmens V. T. įmonės atskirojo skundo

25.       Suinteresuotas asmuo V. T. įmonė skunde dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad suinteresuoto asmens turėtos 1 500,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą nepagrįstai sumažintos iki 500,00 Eur. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir teigia, kad priteisiant turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai nesivadovauta Rekomendacijose nustatytais kriterijais – nevertintas bylos sudėtingumas, advokato įdirbis byloje ir turima aukščiausia teisininko kvalifikacija, teikiamų paslaugų kokybė ir kompleksiškumas, advokato specializacija viešosios teisės, žemės teisės ir kadastrinių matavimų srityje. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad prašoma priteisti pinigų suma už advokato pagalbą atitinka Rekomendacijose nurodytų priteistinų sumų dydžius ir jų neviršija, todėl jų sumažinti teismas neturėjo pagrindo. Taip pat nesutinka, kad prašoma atnaujinti civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo sudėtinga.

26.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

27.       Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

28.       Pažymėtina, kad šalies nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodytą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas neturi pareigos priteisti prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad prašoma priteisti suma yra per didelė.

29.       Kaip jau anksčiau minėta, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti vadovaujamasi, CPK 98 straipsnio 2 dalimi, taip pat remiamasi Rekomendacijų 2 punktu. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad taikant šiuos kriterijus reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas į šiuos kriterijus neatsižvelgė.

30.       Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

31.       Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento paskelbtas 2019 m. IV ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1 358,6 Eur.

32.       Pagal Rekomendacijas, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo – 3 396,5 Eur (2,5 x 1 358,6 Eur) (Rekomendacijų 8.2 punktas, 8.8 punktas). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliante ir pirmosios instancijos teismu, jog šiuo atveju prašomas priteisti atlyginimas už advokatės teisinę pagalbą – 1 500,00 Eur – neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad realiai patirta prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, pati savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti visiškai. Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

33.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas mažino bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos prašyme nebuvo keliama sudėtinga teisinė problema ir proceso atnaujinimo pagrindai išdėstyti iš esmės dviejuose lapuose, suinteresuoto asmens atsiliepime proceso atnaujinimo pagrindų analizė iš esmės pateikiama viename lape, byla nebuvo didelės apimties ir advokatės darbo sąnaudos buvo nedidelės.

34.       Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuoto asmens V. T. įmonės atsiliepimas į pareiškėjos T. B. 2020 m. kovo 24 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo yra 10 lapų, advokatės parengtas atsiliepimas yra išsamus, motyvuotas, atlikta teismų praktikos analizė.  

35.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors negalima spręsti, kad byla itin sudėtinga ir reikalaujanti itin didelių darbo sąnaudų, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad ji nereikalauja teismų praktikos analizės ar jai užtenka minimalių atstovės darbo sąnaudų ir pan. Pažymėtina, jog už nesudėtingus, iš esmės šabloninius procesinius dokumentus, pvz., pareiškimą išduoti teismo įsakymą ar už skolininko prieštaravimą dėl kreditoriaus pareiškimo, rekomenduojamas priteistinas užmokestis yra apie 340,00 Eur, todėl įvertinus parengtą procesinį dokumentą, visumą nurodytų aplinkybių, spręstina, jog priteista 500,00 Eur suma už atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo yra per maža ir neadekvati suteiktoms paslaugoms.

36.       Įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, advokatės paruošto atsiliepimo apimtį, turinį, advokatės darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 1000,00 Eur suma yra adekvati advokatės suteiktoms paslaugoms ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens V. T. įmonės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir priteistina iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui 1000,00 Eur suma už advokatės teisinę pagalbą. 

Dėl procesinės bylos baigties

37.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, tačiau neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai suinteresuotam asmeniui V. T. įmonei priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 500,00 Eur.  Dėl to Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, padidinant priteistą suinteresuotam asmeniui – V. T. įmonei iš pareiškėjos T. B. bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1000,00 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

38.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pareiškėjos T. B. atskirojo skundo netenkinus, pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

39.       Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos T. B. atskirąjį skundą ir prašo iš pareiškėjos priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, kurias sudaro 421,08 Eur. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, vadovaujantis Rekomendacijomis ( šios nutarties 26-32 punktai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog suinteresuoto asmens V. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui.

40.       Iš dalies patenkinus suinteresuoto asmens V. T. įmonės atskirąjį skundą, spręstinas patirtų išlaidų klausimas. Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje už atskirojo skundo pateikimą patyrė 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atskirasis skundas tenkintinas iš dalies (50 procentų), iš pareiškėjos T. B. suinteresuotam asmeniui V. T. įmonei priteistinos 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.  

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir padidinti priteistą suinteresuotam asmeniui – V. T. įmonei iš pareiškėjos T. B. bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui V. T. individualiai įmonei (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) ir suinteresuotam asmeniui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 421,08 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir jų atstovams.

Teisėja                                                         Vilija Valantienė