Civilinė byla Nr. e2A-406-259/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17693-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.39.2.6.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Šliumpienės, Rasos Urbanavičiūtės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bullcargo“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS BTA B. I. Company, veikiančios per AAS BTA B. I. Company filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bullcargo“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo – R. L..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bullcargo“ 3 100 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. E200163071, pagal kurią buvo apdrausta atsakovės transporto priemonės VOLVO FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė  Klaipėdos miesto savivaldybėje, kelyje A1 2020 m. birželio 3 d. įvykusio autoįvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio kaltininku nurodytas atsakovei priklausančios transporto priemonės VOLVO FH valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas R. L., kuris pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė (draudikas) išmokėjo 3 100 Eur draudimo išmoką. Nors vairuotojas nenubaustas administracine tvarka už pasišalinimą, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2021 gegužės 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-6-729/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 liepos 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-210-360/2021 patvirtina, kad vairuotojas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, dėl to įvyko eismo įvykis, o atsakingas vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Šios aplinkybės suponuoja atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378) (toliau – TPVCAPDĮ)  22 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažinus paprastąjį neatsargumą.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip neįrodytą.

4.       Nurodė, kad trečiasis asmuo nepripažįsta savo kaltės, jog jis pasišalino iš įvykio vietos. Išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo matė, jog automobilį BMW sumėtė kelyje, tačiau jis nepagalvojo, kad su tuo yra susijęs ir yra eismo įvykio dalyvis. Nustatyta, kad trečiasis asmuo nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog dėl eismo įvykio yra kaltas būtent jis, todėl teigti, kad trečiasis asmuo pasišalino iš įvykio vietos, nėra jokio pagrindo. Trečiajam asmeniui administracinio nusižengimo byloje yra skirta nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 100 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 70 Eur žyminį mokestį bei 500 Eur  advokato pagalbos išlaidas, priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei – 7,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu šalims.

6.       Teismas nusprendė, kad ieškovę ir atsakovę siejo teisiniai draudimo sutarties santykiai, atsakovei ieškovės įmonėje laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. liepos 10 d. TPVCAPD apdraudus transporto priemonę VOLVO FH valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

7.       Teismas nurodė, kad pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 23 p., 27 p.) ir šias aplinkybes turi įrodyti ieškovė.

8.       Teismas pažymėjo, kad nors administracinio teisės pažeidimo byloje nekonstatuotas tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos faktas sprendžiant dėl vairuotojo administracinės atsakomybės, tačiau tai nėra pagrindas išvadai nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

9.       Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad atsakovės vairuotojas, būdamas profesionalas, turėjo įsitikinti, ar jis nėra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, ar nebuvo padaryta žala, tačiau jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų įvertinti susidariusios situacijos, nuvažiavo, tokiu būdu pažeidė kelių eismo taisyklių (KET) 219 punktą, kas suponuoja atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pripažinus jo kaltę dėl neatsargumo.

10.       Darbdavys privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas (eismo įvykio metu R. L. dirbo atsakovės įmonėje) kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalis).

11.       Ieškinį tenkinęs visiškai, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas – 70 Eur valstybei sumokėtą žyminį mokestį bei 500 Eur advokato pagalbos išlaidas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Bullcargo“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad dėl įvykio yra kaltas būtent jis, todėl teigti, kad jis pasišalino iš įvykio vietos nėra jokio pagrindo, nei administracinio nusižengimo nei civilinės atsakomybės prasme, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. Taip pat teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog trečiasis asmuo galėjo turėti motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismas neatsižvelgė į nustatytas aplinkybes, kad BMW vairuotojas ženkliai viršijo leistiną greitį. Akivaizdu, kad žala automobiliui ir draudimo išmoka būtų buvusi žymiai mažesnė, BMW vairavus leistinu greičiu.

12.2.                      Pagal teisinį reglamentavimą draudimo išmokos grąžinamos atsižvelgiant į eilę aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad dėl trečiojo asmens pasišalinimo iš įvykio vietos padidėjo padaryta žala ar ieškovė turėjo papildomų išlaidų išmokėdama draudimo išmoką ir atlygindamas padarytą žalą. Taigi teismas neįvertino atsakovės vairuotojo pareigų pažeidimo, priežastinio ryšio su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydžio, t. y. nesivadovavo Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių  63 punkto nuostata dėl grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydžio nustatymo. 

2.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei 500 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Nustatytas įvykio mechanizmas, įvykio aplinkybės, leidžia konstatuoti, kad atsakingas vairuotojas suvokė, ar turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, už kurį jis gali būti atsakingas, ir iki aplinkybių išaiškinimo privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, kreiptis į policiją (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir KET 222 punktas). Tačiau vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų įvertinti susidariusios situacijos ir pasišalino iš įvykio vietos. Šios aplinkybės suponuoja pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikyti atsakovei civilinę atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

13.2.                      Pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos, taip pat teismas tinkamai taikė teismų praktiką dėl civilinės atsakomybės pripažinimo dėl pasišalinimo, tais atvejais, kai asmuo yra nenubaustas administracine tvarka nenustačius tyčios: pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus. 

4.                      Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, reikalavimą grąžinti sumokėtą išmoką trečiajam asmeniui iš draudėjo, kreditoriui įrodinėjant, kad po eismo įvykio draudėjas  nesilaikė imperatyvių Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo12 ir 22 straipsnio nuostatų.

5.                      Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog tarp ieškovės (draudimo bendrovės) ir atsakovės (draudėjos) buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. E200163071, pagal kurią buvo apdrausta atsakovės transporto priemonės VOLVO FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau nutartyje ir TPVCAPDĮ) pagrindu. 2020 m. birželio 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje, kelyje A1 įvykusio autoįvykio metu buvo apgadinta trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus tyrimą, autoįvykio kaltininku nurodytas atsakovei priklausančios transporto priemonės VOLVO FH valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas R. L.. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo trečiajam asmeniui 3 100,00 Eur draudimo išmoką dėl autoįvykio metu BMW apgadinimo. 

6.                      Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, regreso tvarka prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bullcargo“ 3 100 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 100 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, skundas grindžiamas tais argumentais, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog atsakovės vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, vairuotojas nėra baustas administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos, byloje nėra duomenų, kad dėl vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos padidėjo nukentėjusiam asmeniui padaryta žala ar ieškovė turėjo papildomų išlaidų išmokėdama draudimo išmoką; teismas neatsižvelgė į tas nustatytas aplinkybes byloje, kad BMW vairuotojas ženkliai viršijo leistiną greitį.

7.                      TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo, bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Kauno apygardos teismas pažymi, jog TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju draudikas įrodinėjo, kad atsakovės vairuotojas iki autoįvykio nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, dėl to ir įvyko eismo įvykis, o po autoįvykio atsakovės transporto priemonę vairavęs vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos.

8.                      Todėl sprendžiant dėl atsakovės civilinės teisinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų nustatymo, byloje buvo svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra atsakovės darbuotojo kaltė, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui, apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, tokiu būdu pažeidęs KET 234 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką. Atkreipiamas dėmesys, jog TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltės formos dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir apie taikytas KET pažeidėjui administracinės atsakomybės priemones pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (pasišalinimas iš autoįvykio vietos). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą dėl jos darbuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybių, darbuotojo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą.

9.                      Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinių nusižengimų byloje Nr. A15.-6-729/2021 turinio matyti, jog trečiasis asmuo byloje, atsakovės darbuotojas V. L. po 2020 m. birželio 3 d. įvykusio autoįvykio, nuvažiavęs ne mažiau kaip 400 metrų nuo įvykio vietos, sustojo šalikelėje, išlipo ir ėjo link eismo įvykio vietos, bet, likus 50–100 metrų pamatė, kad vairuotojas vaikšto aplink BMW automobilį, kalba telefonu, yra sustojusių kitų vairuotojų, todėl nusprendė, kad jo pagalba nėra reikalinga, jis apsigręžė ir grįžo atgal į savo vairuotą vilkiką, bei nuvažiavo tolyn. Klaipėdos apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad V. L. pažeidė šias imperatyvias įstatyme įtvirtintas pareigas: KET 219.1 punkte numatytą pareiga nedelsiant sustoti, KET 219.2 punkte numatyta pareigą užtikrinti saugų eismą įvykio vietoje, iš KET 219.5 punkto išplaukiančią pareiga aiškintis, ar po eismo įvykio yra nukentėjusiųjų, kuriems reikalinga pirmoji medicinos pagalba, bei iš KET 220 punkto išplaukiančią pareigą kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Nors minėtoje administracinių nusižengimų byloje V. L. nebuvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (pasišalinimas iš autoįvykio vietos), tačiau teismo nutarimo motyvuose konstatuota, jog V. L. iš įvykio vietos nuvažiavo, pasišalino, todėl jo veikoje yra nustatytas ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektas, objektyvioji pusė ir subjektas. Atkreipiamas dėmesys, kad V. L. K. apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarimo motyvų neskundė, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje Klaipėdos apylinkės teismo nutarime nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas turi prejudicinę reikšmę šioje nagrinėjamoje byloje.

10.                      Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš Klaipėdos apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, kitų civilinėje byloje surinktų įrodymų visumos galima daryti išvadą, kad V. L. suvokė, jog įvyko eismo įvykis, tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų įvertinti situacijos, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad ieškovas turėjo pagrindą reikšti ieškinį atsakovei TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai regresinį reikalavimą tenkino. Pirmiau nurodomais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, jog byloje nėra nustatyta, kad atsakovės vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, jog vilkiko vairuotojas nėra baustas administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos, jog byloje nėra duomenų, kad dėl vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos padidėjo nukentėjusiam asmeniui padaryta žala.

11.                      Sprendžiant dėl apelianto teiginių, jog nukentėjęs BMW (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas viršijo leistiną greitį, dėl ko nepagrįstai padidėjo ieškovės išmokėta išmoka, atkreipiamas dėmesys, jog apeliantė nepateikia jokių objektyvių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, neįvardija sumos, kuri būtų teisinga ir pagrįsta tokiu atveju, jei BMW vairuotojas būtų neviršijęs leistino greičio. Nurodomais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl draudimo išmokos dydžio ir priteistos teismo sprendimu sumos nepagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

12.                      Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 500 Eur išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovei priteisiamos iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

            n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei AAS BTA B. I. Company veikiančiai per AAS BTA B. I. Company filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bullcargo“, juridinio asmens kodas 302704216, 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Edita Šliumpienė 

                                        Rasa Urbanavičiūtė

 Arvydas Žibas