VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,
dalyvaujant ieškovo V. P. atstovui advokatui Arvydui Aranauskui,
atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autocivi“ nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autocivi“ dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinės išmokos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK, komisija) buvo iškelta darbo byla Nr. APS-131-619/2024 pagal V. P. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) prašymą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autocivi“ (toliau – ir atsakovė, darbdavys, įmonė), kuriuo jis prašė išieškoti 448 Eur darbo užmokestį (už 7 darbo dienas 2023 m. spalio mėn.), 2 812,32 Eur išeitinę išmoką, 13 726,80 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (viso 16 987,12 Eur neatskaičius mokesčių) ir 1 344 Eur netesybas.
Komisija, išnagrinėjusi darbo ginčą, 2024 m. vasario 7 d. sprendimu darbuotojo prašymą tenkino iš dalies, išieškojo V. P. iš UAB „Autocivi“ 445,45 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už 2023 m. spalio mėn. ir 926,69 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (viso 1 372,14 Eur (neatskaičius mokesčių)).
V. P., nesutikdamas su komisijos sprendimo dalimi, kuria jo prašymas atmestas, pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš atsakovės 2 812,32 Eur išeitinę kompensaciją ir 2 678,40 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pas atsakovę UAB „Autocivi“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Girilis“) pradėjo dirbti nuo 1996 m. vasario 1 d. 2023 m. spalio 10 d. ieškovas buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ieškovas pažymėjo, kad nėra išsaugojęs jokių su atleidimu susijusių dokumentų. Atleidimo dieną buvo parengta pažyma apie atleidžiant ieškovą jam išmokėtinas pinigines lėšas. Pasak ieškovo, pagal pažymą jam turėjo būti išmokėta 448 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 10 d., 2 812,32 Eur išeitinė išmoka ir 13 726,80 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Viso atleidimo dieną ieškovui turėjo būti išmokėta 16 987,12 Eur (neatskaičius mokesčių). Nurodė, kad vidutinis ieškovo darbo užmokestis iki 2023 m. spalio mėnesio buvo 882,96 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Ieškovas iki šiol negavo su darbo santykių pabaiga susijusių išmokų, o bandant susisiekti telefonu niekas neatsiliepia. Ieškovas nurodė, kad dirbo atsakovės įmonėje direktoriumi.
Ieškovas nesutinka su DGK sprendimo dalimi, kuria buvo netenkintas jo prašymas išieškoti iš atsakovės 2 812,32 Eur išeitinę kompensaciją. Mano, kad DGK, sprendime darė nepagrįstą ir neteisingą išvadą apie tai, kad ginčo laikotarpiu ieškovas buvo ir atsakovės vadovu, ir vieninteliu jos akcininku, dėl to ieškovas atsistatydino iš einamų pareigų pats ir esant DK 55 straipsnio 1 dalies darbo santykių pasibaigimo pagrindui ieškovas neįgijo teisės į išeitinę išmoką. Ieškovas nesutikimą grindžia tuo, kad 2023 m. spalio 9 d. jis pardavė 4250 vnt. turėtų atsakovės UAB „Autocivi“ akcijų V. S., kas sudarė 100 proc. įmonės akcijų. Atleidimo dieną, t. y. 2023 m. spalio 10 d., ieškovas nebebuvo atsakovės akcininku, todėl naujai akcininkei nusprendus jį atleisti, jis negalėjo daryti įtakos jos sprendimui, todėl jo atleidimo negalima traktuoti kaip išėjimo savo noru. Pasak ieškovo, jis buvo atleistas pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl išeitinė išmoka jam priklauso.
Ieškovas taip pat nurodė, kad prašė DGK iš atsakovės išieškoti 13 726,80 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 205 darbo dienas (10 metų). Tačiau DGK ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojo už einamųjų metų laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. spalio 10 d. 926,69 Eur sumai (neatskaičius mokesčių) (20 d. :12 mėn. x 8.3 mėn. x (1 400 Eur : 20,9 vid. d. d. sk.) remdamasi DK 127 str. 6 dalimi. Ieškovas mano, kad DGK nepagrįstai preziumavo, jog atsižvelgiant į ieškovo statusą bendrovėje jis atostogavo kiekvienais darbo metais, todėl kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas jam priklauso tik už einamuosius metus. Ieškovas, remdamasis DK 127 str. 6 dalimi prašo teismo jam priteisti likusią kompensaciją už likusius dvejus kalendorinius metus 2 678,40 Eur, t. y. mano, kad nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija jam turi būti skaičiuojama už 3 metus.
Atsakovė apie jos atžvilgiu iškeltą bylą ir teisminį jos nagrinėjimą bei teismo posėdį informuota tinkamai: procesiniai dokumentai uždarajai akcinei bendrovei „Autocivi“ įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.
Rašytinės pozicijos/atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl išmokų su darbo teisiniais santykiais po darbo sutarties nutraukimo išieškojimo.
Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Byla išnagrinėta remiantis vien ieškovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių, teismo vertinimu, nėra daug. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės įmonėje nuo 1996 m. vasario 1 d. eina direktoriaus pareigas. Iš teismo iniciatyva išreikalauto 2024 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad įmonės pavadinimas laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 29 d. iki 2023 m. spalio 2 d. buvo UAB „GIRILIS“, o nuo 2023 m. spalio 2 d. pakeistas į UAB „Autocivi“. Taip pat iš šio išrašo nustatyta, kad ieškovas iki 2023 m. spalio 9 d. buvo tiek atsakovės direktoriumi, tiek ir vieninteliu įmonės akcininku. Byloje pateikta 2023 m. spalio 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios 2.1. punktas rodo, kad ieškovas parduoda 4250 vienetų asmeninės nuosavybės teise priklausančių akcijų, kurios sudaro 100 proc. visų bendrovės akcijų, o pirkėja V. S. perka nurodytas akcijas nuosavybes teise. Akcijos perleistos Ukrainos pilietei, duomenų, kad ji gyventų Lietuvoje, nėra. Sutartis surašyta tik lietuvių kalba, tokią ją pasirašė pirkėja. Sutartyje (3.2.1, 3.3, 3.3.1 punktai) numatyta, kad pinigai sumokami per 10 dienų nuo šios sutarties pasirašymo ir notarinio jos patvirtinimo, taip pat numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja pateikti rašytinės formos pareiškimą apie galutinį atsiskaitymą pagal šią sutartį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo galutinio atsiskaitymo. Tokio rašytinio patvirtinimo nėra pateikta. Tą pačią dieną įregistruotas akcininkų pasikeitimas vertybinių popierių sąskaitose.
Iš VSDFV duomenų matyti, kad ieškovas 2023 m. spalio 10 d., t. y. kitą dieną po įmonės akcijų pardavimo atleistas iš darbo įmonėje pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. DK 57 straipsnio „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“ 1 dalies 1 punktas numato galimybę atleisti darbuotoją, kuomet jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Byloje nėra jokių kitų duomenų, susijusių su ieškovo atleidimu, jokių naujojo akcininko šiuo klausimu priimtų sprendimų (priešingai nei nurodo pats ieškovas, kuris teigė, jog sprendimą dėl jo atleidimo priėmė naujoji įmonės akcininkė).
Byloje pateikta įmonės 2023 m. spalio 10 d. suformuota pažyma, kuri pasirašyta paties ieškovo, kurioje nurodytas ieškovui su darbo santykių pasibaigimu tenkančios išmokos – užmokestis už 2023 m. spalio mėn. (7 dienas) – 448 Eur, išeitinė kompensacija – 2 812,32 Eur (42 darbo dienos), nepanaudotų atostogų kompensacija – 13 726,80 Eur (205 darbo dienos).
Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad nėra išsaugojęs jokių su atleidimu susijusių dokumentų, nors teigia, kad buvo atleistas naujos akcininkės valia ir jos spendimams negalėjo daryti jokios įtakos.
Teismo vertinimu, nustatytos minėtos aplinkybės vertintinos itin kritiškai, nes ieškovas, ilgą laiką būdamas vieninteliu įmonės akcininku ir jos vadovu, negalėjo neturėti dokumentų, nežinoti tikrųjų atleidimo priežasčių, o ieškovo teiginiai dėl neišsaugotų su atleidimu susijusių dokumentų, jų nepateikimas tikėtinai žinant, kad jie turi būti, vertintini kaip akivaizdus sąmoningas piktnaudžiavimas, tyčinis tikrųjų faktų bei priežasčių neatskleidimas, spekuliavimas teise ir esama faktine situacija. Teismas daro pakankamai tvirtą ir tikėtiną prielaidą, jog akcijų perleidimas suformuotas dirbtinai, be to, turint galimą tikėtiną sąsajumą su jų pirkėju.
Šią aplinkybę patvirtina ir paties ieškovo suformuota ir pasirašyta 2023 m. spalio 10 d. pažyma su darbo santykių pasibaigimu priklausančiomis jam mokėtinomis išmokomis. Iš esmės ieškovas eidamas atsakovės direktoriaus pareigas ir būdamas jos vieninteliu akcininku pats buvo atsakingas už su darbo santykių nutraukimu susijusių išmokų išmokėjimu, vadinasi jis pats neįvykdė pareigos atsiskaityti su savimi atleidimo iš darbo dieną. Realiai perleisdamas akcijas naujai akcininkei, jis nebevykdė jokių darbinių funkcijų naujai akcininkei, o atsiskaityti su savimi kaip atsakovės direktoriumi ir vieninteliu jos akcininku, pareigą turėjo pats ieškovas.
Virš minėtus teismo argumentus dėl tikėtino piktnaudžiavimo teise ir situacija patvirtina ir iš LITEKO duomenų bazės nustatyta aplinkybė, jog teismine tvarka sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovės įmonei kėlimo (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00403-2024-0).
Todėl sutiktina su darbo ginčų komisijos sprendimu, kad ieškovas, 2023 m. spalio 9 d. pardavęs akcijas V. S., kitą dieną, t. y. 2023 m. spalio 10 d., pats suformavęs sau pažymą su jam priklausančiomis ir mokėtinomis su darbo santykių pasibaigimu susijusiomis išmokomis, darbo santykius nutraukė savo noru, remdamasis DK 55 straipsniu „Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių“, nes pakankamai akivaizdu, kad vadovo (direktoriaus) pareiginė pozicija negalėjo būti pertekline, ir darbo sutartis su įmonės vadovu negalėjo būti nutrauktas pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Todėl remiantis minėto straipsnio nuostatomis, kuomet darbo santykiai pasibaigia darbuotojo iniciatyva, darbuotojas neįgyja teisės į išeitinę išmoką, todėl toks ieškovo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
Kaip minėta virš bei nustatyta iš bylos duomenų, ieškovas ilgą laiką buvo darbo santykiuose su atsakove, ėjo įmonės vadovo pareigas bei buvo vieninteliu šios bendrovės akcininku. Remiantis DK 32 straipsnio 1 dalimi darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Byloje nėra pateiktas atsakovės atsiliepimas, o taip pat nėra duomenų apie ieškovui išmokėtą darbo užmokestį už 2023 m. spalio mėn. dirbtas 7 darbo dienas iki darbo santykių nutraukimo dienos (2023 m. spalio 10 d.). Byloje pateiktas AB Swedbank banko išrašas iš kurio nustatyta, kad ieškovui už 2023 m. rugsėjo mėnesį buvo pervestas kartu su avansu priklausantis darbo užmokestis 882,96 Eur atskaičius mokesčius. Todėl, teismo vertinimu, nesant duomenų apie ieškovui išmokėtą darbo užmokestį už 2023 m. spalio mėnesį dirbtas 7 darbo dienas, ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovės jam tenkantį darbo užmokestį už 2023 m. spalio mėn. dirbtas 7 darbo dienas tenkintinas, išieškant iš atsakovės 445,45 Eur (neatskaičius mokesčių) nesumokėtą darbo užmokestį už 2023 m. spalio mėn. (1 400 Eur : 22 d. d. * 7 d. d.).
DK 127 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Šio straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės likusią kompensaciją už nepanaudotas atostogas už likusius dvejus kalendorinius metus 2 678,40 Eur sumai, kas rodo, jog jis faktiškai siekia šios kompensacijos už 3 metus priteisimo.
Sutiktina su darbo ginčų komisijos argumentacija, kad ieškovas, būdamas vieninteliu akcininku ir vienasmeniu atsakovės vadovu, buvo pats atsakingas už naudojimąsi kasmetinėmis atostogomis kiekvienais darbo metais. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas per nė karto nepasinaudojo kasmetinėmis atostogomis, o remtis ieškovo vienašališkai parengta 2023 m. spalio 10 d. pažyma nėra nei loginio, nei teisinio pagrindimo.
Teismo vertinimu, ieškovas, būdamas atsakovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku, galėjo laisvai naudotis kasmetinėmis atostogomis, o ir byloje nesant pakankamai įrodymų ar duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad ieškovas nesinaudojo kasmetinėmis atostogomis (pats ieškovas jokių to priežasčių nenurodė ir neįrodinėjo), visgi laikoma, kad labiau tikėtina, jog ieškovas naudojosi kasmetinėmis atostogomis, todėl jis neįgijo teisės dėl kompensacijos priteisimo už nepanaudotas kasmetines atostogas už paskutinius 3 metus. Teismui laikant, kad ieškovas atostogavo kiekvienais darbo metais, ieškovui išieškotina kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas tik už einamuosius darbo metus laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. spalio 10 d., t. y. 926,69 Eur (neatskaičius mokesčių) (20 d. :12 mėn. x 8.3 mėn. x (1 400 Eur : 20,9 vid. d. d. sk.).
Tenkančios mokėti sumos nurodytos neatskaičius mokesčius, jas išskaičiuoja įmonės vykdydama sprendimą po jo įsiteisėjimo.
Netesybų išieškojimu ieškovas nesirėmė, jokių argumentų ir pagrindimo tam nenurodė, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.
Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi teismo sprendimui įsiteisėjus DGK priimtas sprendimas netenka galios.
CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ginčo šalys (tame tarpe ir ieškovas) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo prašymas dėl jų priteisimo negali būti tenkinamas.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Išieškoti ieškovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autocivi“, j. a. k. 162576776, 445,45 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt penki eurai ir 45 ct) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2023 m. spalio mėnesį ir 926,69 Eur (devyni šimtai dvidešimt šeši eurai ir 69 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 7 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-619/2024.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė