Civilinė byla Nr. e2-383-450/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01219-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „EDS GUARANTEE“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarties, kuria patvirtinti finansiniai reikalavimai, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dimeksas“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dimeksas“ iškelta bankroto byla; įmonės nemokumo administratore paskirta UAB ,,Opek“; nustatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 22 d.
2. Kreditorius D. Z. kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriame nurodė, kad bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Dimeksas“ jam skolinga 22 540 Eur sumą, kurią jis įnešė į įmonės banko sąskaitą kaip apyvartinių lėšų papildymą; kartu su prašymu pateikė BUAB „Dimeksas“ akcinės bendrovės SEB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2020 m. sausio 10 d.
3. Kreditorė UAB „Dinoksas“ kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydama patvirtinti 2 420 Eur antros eilės finansinį reikalavimą, pateikė 2022 m. sausio 21 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą.
4. Nemokumo administratorė UAB „Opek“ pateikė teismui prašymą patvirtinti pirmos ir antros eilių kreditorių neginčijamus reikalavimus BUAB „Dimeksas“ bankroto byloje, iš viso 244 610,17 Eur sumai. Prie prašymo pridėjo kreditorių reikalavimus pagrindžiančius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo tenkino ir patvirtino BUAB „Dimeksas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe antrąja eile – D. Z. 22 540 Eur finansinį reikalavimą ir UAB „Dinoksas“ 2 420 Eur finansinį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Apeliantė (kreditorė) UAB „EDS GUARANTEE“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti kreditorių D. Z. ir UAB „Dinoksas“ finansiniai reikalavimai, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymus patvirtinti finansinius reikalavimus atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Kreditorius D. Z. nepateikė jokių apskaitos dokumentų ar pirminių apskaitos dokumentų kopijų, patvirtinančių jo finansinį reikalavimą, nors tokius duomenis, nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d. būdamas BUAB „Dimeksas“ direktoriumi, t. y. atsakingu už bendrovės apskaitos tvarkymą, turėti privalėjo. BUAB „Dimeksas“ banko sąskaitos išrašas nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis finansinį reikalavimą; jame nenurodyta įneštų lėšų paskirtis.
6.2. UAB „Dinoksas“ pateiktas 2022 m. sausio 21 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas yra parengtas ir patvirtintas UAB „Dinoksas“ direktoriaus D. Z., kuris buvo ir BUAB „Dimeksas“ vadovu; BUAB „Dimeksas“ akto nepasirašiusi; kartu su aktu nepateiktas nei vienas buhalterinės apskaitos dokumentas.
7. Atsakovė BUAB „Dimeksas“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
7.1. Administratorė, prašydama patvirtinti ginčijamus finansinius reikalavimus, rėmėsi turimais buhalterinės apskaitos dokumentais ir neturėjo galimybės išsamiai įvertinti finansinių srautų; finansiniuose reikalavimuose minimi faktai yra įtraukti į BUAB „Dimeksas“ buhalterinę apskaitą.
7.2. UAB „Dinoksas“ reikalavimas yra atsiradęs iš BUAB „Dimeksas“ neapmokėtų automobilio nuomos sąskaitų bei mokėjimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už BUAB „Dimeksas“ (įmonių vadovas yra tas pats asmuo D. Z.). Nenustatyta, kad BUAB „Dimeksas“ būtų sumokėjusi ar kitaip atsiskaičiusi pagal UAB „Dinoksas“ pareikštą reikalavimą.
7.3. D. Z. reikalavimo pagrindas yra BUAB „Dimeksas“ bankinių sąskaitų papildymas bankiniais pavedimais iš asmeninės sąskaitos ar grynųjų pinigų įnešimas į įmonės sąskaitą banke. BUAB „Dimeksas“ gautas lėšas naudojo ūkinėje veikloje; administratorė nenustatė, kad lėšos bei turimos materialinės vertybės buvo naudojamos neefektyviai ar sudaromi įmonės interesams priešingi sandoriai.
8. Kreditorius D. Z. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
8.1. D. Z. pinigus įnešė per banką, pagal galiojančią paskolos sutartį, kurie buvo panaudoti sumokėti už žemės sklypo pirkimą kreditorei UAB „EDS GUARANTEE“ ir jos atstovui L. V.. Pinigų pervedimo dokumentai yra perduoti nemokumo administratorei.
8.2. BUAB „Dimeksas“ ir UAB „Dinoksas“ vykdė bendrą ūkinę veiklą, kuri nėra draudžiama. BUAB „Dimeksas“ dokumentai yra perduoti nemokumo administratorei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria patvirtinti kreditorių (D. Z. ir UAB „Dinoksas“) finansiniai reikalavimai skolininkės BUAB „Dimeksas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).
12. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, lyginant su iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga remtis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 14 punktas), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir / ar eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
14. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Minėta, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditoriai D. Z. ir UAB „Dinoksas“ kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydami patvirtinti jų finansinius reikalavimus atitinkamai 22 540 Eur ir 2 420 Eur dydžiu; kartu su prašymais pateikė turimus juos pagrindžiančius įrodymus. Nemokumo administratorė 2022 m. vasario 14 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą patvirtinti pirmos ir antros eilių kreditorių neginčijamus reikalavimus BUAB „Dimeksas“ bankroto byloje 244 610,17 Eur sumai, tame tarpe antrąja eile patvirtinti D. Z. 22 540 Eur ir UAB „Dinoksas“ 2 420 Eur finansinius reikalavimus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino nemokumo administratorės prašymą ir patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Tačiau motyvuojamoje nutarties dalyje teismas visiškai nevertino ar nemokumo administratorės pateiktas prašymas atitinka jį pagrindžiančius duomenis, ar jų pakanka nustatyti reikalavimų pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje abstrakčiai pacitavo JANĮ 41 straipsnio 2 dalies, 42 straipsnio 1 dalies bei 94 straipsnio normas ir visa apimtimi tenkino administratorės prašymą. Iš tokio apskųstosios teismo nutarties turinio galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netikrino nemokumo administratorės pateiktų tvirtinti finansinių reikalavimų pagrįstumo, t. y. neatliko įrodymų, pagrindžiančių pateiktų tvirtinti kreditorių D. Z. ir UAB „Dinoksas“ finansinių reikalavimų, išsamesnio tyrimo bei vertinimo.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, jog yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį turi būti taikoma bankroto procese, skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą dėl 2022 m. vasario 14 d. nutarties, įvertinęs apeliantės pateikto atskirojo skundo turinį, numatantį nesutikimą su patvirtintais kreditorių reikalavimais, realizuodamas bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, galėjo pats panaikinti šią nutartį ir finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą spręsti teismo posėdyje, užtikrindamas kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai ginčijami, bei kitų suinteresuotų asmenų dalyvavimą pirmosios instancijos teismo procese. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas įprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tačiau nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).
17. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019 30 punktas).
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo yra būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, byla dėl ginčijamų reikalavimų pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neatskleisto klausimo (finansinių reikalavimų pagrįstumo ir dydžio) esmės egzistuoja nutarties dalies panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
20. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas patenkintas, todėl už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis apeliantei grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis).
21. Apeliantė bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisti neprašė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarties dalį, kuria antrąja eile patvirtinti D. Z. 22 540 Eur finansinis reikalavimas ir uždarosios akcinės bendrovės „Dinoksas“ 2 420 Eur finansinis reikalavimas, panaikinti ir kreditorių D. Z. bei uždarosios akcinės bendrovės „Dinoksas“ finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „EDS GUARANTEE“ (juridinio asmens kodas 300078354) 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 10, banke akcinėje bendrovėje „Swedbank“.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Asta Radzevičienė