Civilinė byla Nr. e2-653-1101/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03115-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.2.4.2.7; 2.6.11.1; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,
sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei, Jovitai Sagaitienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui ir vadovui T. S.,
atsakovei U. Š. – K.,
trečiajam asmeniui A. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Tomerna“ ieškinį atsakovei U. Š. K. dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei atsakovės U. Š. K. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Tomerna“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, – A. Š..
Teismas
nustatė:
1. ieškovė MB „Tomerna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2018 m. spalio 5 d. sudarytą transporto priemonės Lexus RX450H, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį kaip sudarytą dėl apgaulės bei taikyti restituciją – ieškovei iš atsakovės priteisti 17 800 Eur sumą bei įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei minėtą transporto priemonę ir priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 17 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. 2018 m. spalio 5 d. pirkimo pardavimo sutartimi ieškovė (pirkėja) įsigijo iš atsakovės (pardavėjos) transporto priemonę Lexus už 17 800 Eur kainą. Ieškovės teigimu, pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, nuslepiant tikrąją transporto priemonės ridą. Dėl šios priežasties ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš su atsakove sudarytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, nes įgijo transporto priemonę už žymiai didesnę kainą, nei ji buvo realiai verta, t. y. net už 17 800 Eur sumą, kurios esant suklastotai transporto priemonės ridai, negalės parduoti už tokią pačią kainą, už kurią pirko iš atsakovės. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad transporto priemonės rida pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu yra 96 000 km, tokia transporto priemonės rida atsispindėjo ir automobilio odometre. Tačiau po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškovė pastebėjo, kad automobilio rida buvo suklastota. Transporto priemonės techninės apžiūros kortelėje nurodyta, kad 2017 m. liepos 12 d. atliekant transporto priemonės techninę apžiūrą, užfiksuota transporto priemonės rida buvo 102 024 km. Aplinkybę, kad transporto priemonės rida pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo didesnė nei 100 000 km taip pat patvirtinta ir internete pasiekiama informacija apie šios transporto priemonės aukcioną, vykusį JAV 2017 m. gegužės 15 d. Aukciono metu transporto priemonės rida buvo 101 316 km. Taigi akivaizdu, kad rida suklastota tarp 2017 m. liepos 12 d. ir 2018 m. spalio 10 d., t. y. iki pirkimo – pardavimo sutarties su atsakove sudarymo. Pastebėjusi, kad transporto priemonės rida buvo suklastota, ieškovė kreipėsi į antstolį Donatą Kisielių, kuris 2018 m. gruodžio 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu patvirtino, kad tuo metu transporto priemonės odometro parodymais, rida buvo 100 442 km. 2019 m. kovo 27 d. ieškovė pateikė pareiškimą policijai dėl sukčiavimo. 2019 m. spalio 17 d. nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą. Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. priimto nutarimo matyti, jog aplinkybės, jog transporto priemonės rida buvo suklastota, neginčija ir tai pripažįsta pati atsakovė nurodžiusi, kad registruodama automobilį Lietuvoje 2017 metais žinojo, kad automobilio rida neatitinka užfiksuotos techninės apžiūros metu. Jei ieškovei būtų buvusios žinomos aplinkybės apie pakeistą, nurodytą neteisingą transporto priemonės ridą, ji nebūtų pirkusi šios transporto priemonės arba pirkusi už žymiai mažesnę kainą. 2018 m. spalio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartyje sąmoningai buvo nurodyta neteisinga transporto priemonės rida. Atsakovė, žinodama apie šias aplinkybes neinformavo ieškovės, dėl to buvo pateikta melaginga ir neatitinkanti realios situacijos informacija, kuri turėjo lemiamą poveikį sudarant nenaudingą ieškovei pirkimo – pardavimo sandorį su atsakove. Daikto kokybės trūkumai (suklastota rida), kurie atsakovės nebuvo atskleisti ieškovei, nebuvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, tai paaiškėjo tik ieškovei nuvežus transporto priemonę į autoservisą specialistų apžiūrai.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pardavė ieškovei automobilį tik jai nuodugniai patikrinus perkamą automobilį oficialiame Lexus servise, atskleidus visus žinomus trūkumus, visus žinomus galimus netikslumus ir parodžius bet kokias abejones dėl automobilio būklės galinčias kelti žinomas aplinkybes. Už įsigytą automobilį ieškovė liko nesumokėjusi 2 000 Eur. Bandydama išvengti šios piniginės prievolės vykdymo ieškovė kaltina atsakovę padarius sunkias nusikalstamas veikas, tvirtindama, kad atsakovė suklastojo automobilio ridą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nei klastojimo fakto, nei jokios atsakovės kaltės. Atsakovė automobilį įsigijo Lietuvoje 2017 m. spalio 2 d.; pirkimo metu automobilio odometras rodė apie 63 000 ridą. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, jo remontuoti nereikėjo. Norint registruoti automobilį Lietuvoje buvo būtina atlikti techninę ekspertizę. Techninės ekspertizės ir techninės apžiūros metu automobilio odometras rodė apie 63 350 skaičių. Važiuodamas į VĮ „Regitra“ atsakovės brolis A. Š. pastebėjo, jog techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) buvo nurodyta 101 965 km rida, kuri skyrėsi nuo ridos, kurią rodė odometras – 63 358, todėl jis tą pačią dieną užsuko į kitą servisą. Techninės apžiūros skyriuje jam paaiškino, kad skydelyje nėra nurodoma kokiais matavimo vienetais žymimi odometro duomenys, todėl galėjo įsivelti ir techninės apžiūros specialisto klaida, tačiau nurodė, jog sumažinti sistemoje ridos negali, ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje įrašė 102 024 km ridą, nors odometras rodė – 63 395. Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta kokiais matais fiksuojama automobilio rida, o tik darė prielaidas, kad ji fiksuojama kilometrais. 2018 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė įdėjo automobilio skelbimą į skelbimų portalą „Autoplius“, automobilio kainą nurodė 19 800 Eur. Sutarus abejoms pusėms tinkamą kainą, ieškovė išreiškė norą patikrinti automobilį oficialiam Lexus atstovybės servise, prieš prasidedant patikrai ieškovei buvo perduoti automobilio dokumentai – techninės apžiūros rezultatų kortelė, automobilio registracijos liudijimas. Po apžiūros pateiktoje sąskaitoje faktūroje taip pat buvo nurodytas ir automobilio kilometražas – 95 939. Ieškovas 2018 m. spalio 5 d. paskambino ir pranešė, kad pirks automobilį žmonai gimtadienio proga bei mokės pavedimu iš įmonės sąskaitos, motyvuodamas gimtadieniu skubino sandorio sudarymą. Kartu pildant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį dar kartą pirkėjui buvo paminėtas skirtumas skydelio odometro rodmenų ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje, nes buvo neaišku, kokią ridą rašyti į pirkimo – pardavimo sutartį. Pirkėjas nurodė, kad reikia rašyti tokius skaičius, kokius rodys odometras. Ieškovė pasiūlė sumokėti grynais, tačiau jai trūko 2 000 Eur sumos, kurią žadėjo perduoti vėliau. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi po sandorio sudarymo automobilį eksploatavo itin intensyviai, kas parodo, jog sandoris atitiko tikrąją valią. Be to, ieškovė apskritai nepateikė jokių duomenų apie automobilio kainos įtaką nuo ridos. Nuo įsigijimo pradžios iki ieškinio praėjo beveik du metai. Tai yra neproporcingai didelis laiko tarpas, po kurio reiškiamos pretenzijos dėl automobilio ar pačio sandorio tikrumo. Automobilis buvo itin aktyviai ieškovės eksploatuojamas nuo pat sandorio sudarymo momento (per metus nuvažiuota 31 264 kilometrai).
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovė, žinodama automobilio ridos neatitikimus, turėjo ridos tikrumo klausimą akcentuoti pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir tai numatyti pirkimo – pardavimo sutartyje. Atsakovė, žinodama apie suklastotą automobilio ridą, nuslėpė šį faktą nuo ieškovės ir nenurodė šio neatitikimo pirkimo – pardavimo sutartyje. Šie atsakovės veiksmai liudija apie tai, kad atsakovė siekė apgauti ieškovę. Jei ieškovei būtų buvusios žinomos aplinkybės apie pakeistą, nurodytą neteisingą transporto priemonės ridą, ji nebūtų pirkusi šios transporto priemonės arba pirkusi už žymiai mažesnę kainą. Ieškovė nurodė, kad iš sandorio aplinkybių matyti, kad šalių sutarta kaina už automobilį buvo 17 800 Eur, atsakovė perdavė automobilį ieškovei sutarties pasirašymo dieną, o ieškovė jį priėmė ir sumokėjo atsakovei visą sutartą kainą už automobilį –17 800 Eur. Pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo nurodytas atsiskaitymas dalimis, ieškovė sumokėjo visą sutartą kainą automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną ir tinkamai atsiskaitė su pardavėja.
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad atsakovė žinojo tik apie įsivėlusią klaidą atliekant techninę ekspertizę ir techninę apžiūrą registracijos momentu. Tai akivaizdžiai matėsi ieškovei pateiktuose dokumentuose ir pirkėjai aiškiai buvo išaiškinta prieš perkant automobilį. Odometro duomenų ir techninės apžiūros užfiksuotos ridos skirtumas buvo akivaizdus, todėl negali būti laikoma, kad atsakovė suklaidino ieškovę. Ieškovė klaidingai teigia, jog atsakovė žinojo apie suklastotą ridą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nei klastojimo fakto, nei jokios atsakovės kaltės. Jame konstatuota, kad keletą kartų užfiksavus odometro rodmenis buvo taikoma skirtinga matų (kilometrų ir mylių) taikymo metodika. Ieškovė nuo įsigijimo pradžios intensyviai naudojosi automobiliu, atsakovei neišreiškė jokios pretenzijos. Nuo automobilio įsigijimo iki ieškinio praėjo beveik dveji metai, tai yra neproporcingai didelis laiko tarpas, po kurio reiškiamos pretenzijos dėl automobilio ar pačio sandorio tikrumo. Galimai ieškovė nuo pat automobilio pirkimo buvo numačiusi savo veiksmus, norą pasipelnyti bei nesumokėti visos pinigų sumos už perkamą automobilį. Ieškovė ne tik intensyviai eksploatavo automobilį, bet buvo ne kartą pastebėta su minėtu automobiliu tempianti sunkias, keturračių motociklais pakrautas priekabas, kas tik dar labiau patvirtina, kad automobilis tinkamai atliko savo funkcijas. Ieškovė nevykdo sutarties tinkamai ir sąžiningai, o visais įmanomais būdais vengia iki galo atsiskaityti. Tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje ieškovė nenurodė, jog sumokėjo už automobilį pinigus, nors atsakovė iš karto tvirtino, kad ieškovė yra pilnai neatsiskaičiusi. Ieškovė niekada ir neprieštaravo ar neginčijo skolos, tik pateiktame dublike nesiremdama jokiais argumentais tvirtina sumokėjusi.
6. Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė negalėdama darbo metu parodyti parduodamo automobilio, jo pardavimą patikėjo trečiajam asmeniui (savo broliui). Ieškovei įvertinus esamus automobilio trūkumus, vyko intensyvios derybos, kurių metu kažkokių pretenzijų dėl ridos skirtumo ieškovė nereiškė, tik derybų eigoje, kartais paminėdavo ir šį skirtumą, tačiau pagrindiniai kriterijai buvo automobilio techninė būklė. Derybų metu kaina buvusi skelbime (19 800 Eur) buvo sumažinta net 2 000 Eur, t. y. iki 17 800 Eur. Automobilis buvo parduotas po intensyvių derybų, kurių metu atsakovė sumažino pradinę kainą net 2 000 Eur, tačiau ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi 2 000 Eur. Ieškovė net ir po žymios nuolaidos suteikimo savo nesąžiningais veiksmais siekia išvengti visos sutartos sumos už įsigytą automobilį sumokėjimo ir netgi praturtėti – beveik dvejus metus intensyviai naudojo automobilį, nereiškė jokių pretenzijų, o ieškiniu bando atgauti didesnę sumą, nei pati yra sumokėjusi už automobilį. Kartu pildant automobilio pirkimo pardavimo sutartį dar kartą pirkėjai buvo paminėtas skirtumas skydelio odometro rodmenų ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje), nes buvo neaišku, kokią ridą rašyti į pirkimo pardavimo sutartį, kadangi nebuvo aišku, ar rida fiksuojama myliomis ar kilometrais, o sutarties pavyzdinėje formoje yra nurodomas langelis įrašyti ridą ir šalia išreikšti mato vienetai „km“. Pirkėja nurodė, kad reikia rašyti tokius skaičius, kokius rodo odometras, o ne spėlioti, kodėl techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) yra kitokia rida, nes vis tiek tai nieko jai nereiškia, automobilio būklę ji įvertino, ji jam tiko, kaina tai pat. Visi dokumentai įskaitant ir technines apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą), kurioje matėsi ridos neatitikimas, buvo atiduoti ieškovei prieš pasirašant sutartį. Pasirašius sutartį ir įforminus ją ieškovė pasiūlė sumokėti grynais pinigais. Trečiasis asmuo paskambino atsakovei ir paklausė, ar ši neprieštarauja, jog pirkėja atsiskaitytų grynais pinigais. Atsakovei toks atsiskaitymo būdas nepatiko, bet nesant kito pasirinkimo, sutiko. Nuvykus iki ieškovės vadovo namų, jis atnešė ne pilną sumą, trūko 2 000 Eur. Ieškovė patvirtino, kad nusiims likusius pinigus nuo sąskaitos ir vėliau paduos bei išrašys buhalterinius įmonės dokumentus, kuriuos atsakovė turės pasirašyti, patvirtindama, kad gavo pinigus, kitaip jis negalės įtraukti automobilio pirkimo į bendrovės buhalteriją ir taip garantavo, kad trūkstamus pinigus vis tiek turės paduoti. Kadangi MB „Tomerna“ vadovas T. S. buvo iš to paties miesto – Druskininkų, kaip ir atrodė patikimas, parodė savo keturračius bei statomus namus, abejonių nekilo, jog vėliau sumokės likusią dalį pinigų. Ieškovė nepagrįstai neigia savo tikrąją valią sandorio sudarymo metu įsigyti techniškai tvarkingą automobilį už protingą kainą, įvardindama, jog „negavo to ko tikėjosi iš su atsakove sudarytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, nes įsigijo transporto priemonę už ženkliai didesnę kainą, nei ji buvo realiai verta“, nors po sandorio sudarymo automobilį eksploatavo itin intensyviai, kas parodo, jog sandoris atitiko tikrąją ieškovės valią. Automobilis buvo itin aktyviai ieškovės eksploatuojamas nuo pat sandorio sudarymo momento, kas sąlygojo jo didesnį natūralų nusidėvėjimą ir galimus pažeidimus, atsiradusius dėl ne natūralių pažeidimų itin intensyviai eksploatuojant, taip pat dėl savo amžiaus prarado dalį savo vertės (kreiptasi tik po beveik dviejų metų), todėl taikyti restituciją visa apimtimi būtų neprotinga ir neproporcinga – ieškovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų, o atsakovės atitinkamai pablogėtų. Net ir šiuo metu ieškovė toliau intensyviai eksploatuoja automobilį.
7. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti atsakovei iš ieškovės 2 000 Eur skolą, 184,38 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Prieš pasirašant sutartį ieškovė nurodė, jog už automobilį mokės bankiniu pavedimu, tačiau vėliau pakeitė nuomonę ir pasiūlė sumokėti grynais pinigais. Nuvykus iki ieškovės vadovo namų, jis atnešė ne visą sutartą sumą, o tik 15 800 Eur. Ieškovė iki šiol už automobilį atsakovei liko nesumokėjusi 2 000 Eur. 2020 m. birželio 25 d. ir 2020 m. birželio 29 d. ieškovei buvo išsiųstos pretenzijos dėl neapmokėtos sumos, tačiau į jas ji nereagavo.
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, su juo nesutinkanti. Atsakovė iki šiol nėra reiškusi ir jokių reikalavimų dėl neva likusios dalies – 2 000 Eur – sumokėjimo, kaip kad neteisingai nurodo priešieškinyje. Atsakovė perdavė automobilį Lexus ieškovei sutarties pasirašymo dieną, o ieškovė jį priėmė ir sumokėjo visą sutartą kainą už automobilį – 17 800 Eur.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai nurodė, kad automobilį įsigijo įmonės veiklai vykdyti, jį naudoja iki šiol, automobilį ekploatuoja kiekvieną dieną. Rida yra viena svarbiausių transporto priemonės charakteristikų. Žinodama, kad rida suklastota, ieškovė nebūtų prikusi transporto priemonės, nes bus apsunkinta galimybė ją parduoti, be to, už automobilį nebūtų mokėjusi tokios kainos. Suklastotą automobilio ridą ieškovės vadovas pastebėjo tuomet, kai automobilis pradėjo gesti, sugedo automobilio kompiuteris, ir tuomet meistrai jam pasakė, kad automobilio rida yra ne tokia, kaip odometre. Techninės apžiūros kortelės sudarydamas sutartį nematė. Tuomet skambino trečiajam asmeniui, prašydamas nutraukti pirkimo pardavimo sutartį, tačiau trečiasis asmuo nesutiko. Ieškinys reiškiamas dėl to, kad rida buvo ne tokia, kaip nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje, visi kiti automobilio parametrai, techninė būklė ieškovės vadovui tinka. Su atsakove ieškovės vadovas atsiskaitė pirkimo pardavimo dieną savo asmeniniais pinigais, sumokėjo visą kainą – 17 800 Eur.
10. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.
11. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. Š. palikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Atsakovė jau įsigijo automobilį su ridos neatitikimu, jai buvo paaiškinta, kad tas neatitikimas greičiausiai yra dėl to, kad odometre nurodyta rida myliomis, o ne kilometrais, todėl argumentas, kad atsakovė pati klastojo ridą yra apskritai nepagrįstas. Automobilį parduodant ieškovei, jai buvo aiškiai nurodytas šis neatitikimas, pateikta techninės apžiūros kortelė, kurioje nurodyta rida kitokia nei odometre. Ieškovė derėjosi dėl automobilio kainos pirminė kaina buvo 19 800 Eur, ji buvo nuleista būtent dėl ridos neatitikimo. Ieškovė iki šios bylos nesikreipė į atsakovę, su prašymu nutraukti sutartį.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.
Dėl ieškinio reikalavimų
12. Ieškovė prašo pripažinti 2018 m. spalio 5 d. tarp jos ir atsakovės sudarytą automobilio Lexus pirkimo pardavimo sutartį negaliojančią, kaip sudarytą dėl atsakovės (pardavėjos) apgaulės, t. y. atsakovei nuslėpus tikrąją automobilio ridą.
13. Sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės pagrindas įtvirtintas CK 1.91 straipsnyje. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką formuojantis šalies valiai. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015 ir kt.).
14. Ginčams dėl sandorio nuginčijimo nagrinėjamu pagrindu taikoma bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – aplinkybes, sudarančias pagrindą nuginčyti sandorį dėl apgaulės, turi įrodyti to siekianti šalis – nagrinėjamu atveju ieškovė (CPK 12,178 straipsniai). Teismo vertinimu, tokių aplinkybių ieškovė šioje byloje neįrodė.
15. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovės teigimu, esminė aplinkybė, dėl kurios ji buvo suklaidinta sandorio sudarymo metu, – automobilio rida. Ginčijamoje 2018 m. spalio 5 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio rida – 96 000 km. Abi šalys neginčija, kad toks skaičius (96 000) sandorio sudarymo metu buvo nurodytas ir automobilio odometre. Kaip matyti iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos), joje nurodyta, kad transporto priemonės rida 102 024 km; transporto priemonės apžiūra atlikta 2017 m. liepos 12 d. Tokį neatitikimą atsakovė ir trečiasis asmuo aiškina tuo, kad odometre rida nurodyta galimai myliomis. Pagal ieškovės prašymą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo parduodant ginčo automobilį 2019 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, nustačius, kad tiriamu atveju nėra jokių duomenų, kad atsakovė ar trečiasis asmuo klastojo automobilio odometro rodmenis.
16. Atsakovė ir trečiasis asmuo neneigia, kad jiems buvo žinomas šis ridos neatitikimas, kuris, jų nuomone, egzistuoja dėl to, kad odometre greičiausiai rida nurodytas myliomis, o ne kilometrais, tačiau apie šį ridos neatitikimą, trečiojo asmens teigimu, ieškovės vadovas prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį buvo informuotas. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarant pirkimo pardavimo sutartį nematė techninės apžiūros rezultatų kortelės, kurioje rida nurodyta 102 024 km. Ieškovės vadovo argumentas, kad techninės apžiūros kortelė jam nebuvo perduota, kad jis jos nematė prieš sudarant ginčijamą pirkimo pardavimo sutartį atmestinas kaip neįtikimas, kadangi transporto priemonės dokumentai paprastai perduodami pirkėjui kartu su transporto priemone, juo labiau, kad šią techninės apžiūros kortelę kartu su ieškiniu pateikė pati ieškovė. Be to, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, ieškovė, prieš įsigydama minėtą transporto priemonę, vežė ją patikrinti į Lexus atstovybės servisą, byloje nėra ginčo, kad automobilio dokumentai buvo perduoti minėto serviso darbuotojams, todėl atmestinas kaip neįtikimas ieškovės vadovo argumentas, kad iki sudarant sandorį nuo jo atsakovė ar jos vardu veikęs trečiasis asmuo slėpė automobilio ridos neatitikimus. Vien tai, kad 2018 m. spalio 5 d. automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė rida nei 2017 m. liepos 12 d. ginčo automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje), savaime nereiškia, kad ieškovė buvo apgauta dėl ginčo automobilio ridos, kadangi pagal bylos duomenis labiau tikėtina, kad tokį ridos neatitikimą nulėmė skirtingi ridos matavimo vienetai odometre ir techninės apžiūros kortelėje, o nuo ieškovės vadovo šie neatitikimai nebuvo nuslėpti (CPK 185 straipsnis). Taigi ieškovė neįrodė, kad atsakovė ar trečiasis asmuo ją apgavo dėl transporto priemonės ridos.
17. Kita vertus, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir aplinkybės, kad jos nurodomas transporto priemonės ridos skirtumas būtų turėjęs esminės reikšmės sandorio sudarymui. Kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovės vadovas, ginčo transporto priemonę iki šiol naudoja bendrijos (ieškovės) veikloje, automobilis yra tinkamas naudoti, ieškinys reiškiamas vien dėl paties fakto, kad pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė rida kilometrais, nei tokia egzistavo sandorio sudarymo metu.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudaryta dėl apgaulės, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl priešieškinio reikalavimų
19. 2018 m. spalio 5 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad transporto priemonės kaina – 17 800 Eur. Pirkimo pardavimo sutartyje kainos sumokėjimo terminas nebuvo nustatytas. Pareikštu priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 2 000 Eur sumą, įrodinėdama, kad ieškovė nevisiškai atsiskaitė pagal pirkimo pardavimo sutartį – liko nesumokėjusi 2 000 Eur. Ieškovės teigimu, ji už transporto priemonę yra visiškai atsiskaičiusi, t. y. sumokėjusi 17 800 Eur sumą grynais pinigais. Teigdama, jog sumokėjo visą kainą, ieškovė remiasi įstatymine nuostata, kad tais atvejais, kai pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainos konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą (CK 6.314 straipsnio 2 dalis). Kadangi transporto priemonė ieškovei perduota 2018 m. spalio 5 d., ši aplinkybė, ieškovės teigimu, pagrindžia, kad už transporto priemonę ji atsiskaitė sandorio sudarymo dieną.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, konstatavo, kad CK 6.314 straipsnyje įtvirtintos dispozityviosios teisės normos, kurios leidžia pirkimo–pardavimo sutarties šalims dėl kainos sumokėjimo termino susitarti savo nuožiūra, o tokio susitarimo nesant įtvirtina nuostatą, jog kaina turi būti sumokėta tada, kai pardavėjas įvykdo savo pareigą perduoti daiktus arba disponavimo daiktais dokumentus, aiškintinos kaip nustatančios šalių tarpusavio prievoles, bet nereiškiančios prezumpcijos, jog šios prievolės šalių yra įvykdytos. Sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai, ir vien tik aplinkybė, kad pirkėjas turėjo prievolę pardavėjui, savaime nereiškia, kad pirkėjas šią prievolę įvykdė, todėl, kilus ginčui dėl prievolės sumokėti perkamo daikto kainą įvykdymo, būtent pirkėjas ir turi šią aplinkybę įrodyti. Tai, kad pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui, patvirtina, jog jis įvykdė savo sutartinę prievolę, tačiau tai savaime nereiškia, jog pirkėjas yra įvykdęs savo pareigą sumokėti už perkamą daiktą (kasacinio teismo nutarties 34-35 punktai).
21. Taigi ieškovė argumentas, kad 2018 m. spalio 5 d. atsakovė perdavė ieškovei automobilį, o ieškovė jį priėmė, savaime nereiškia prezumpcijos, kad ieškovė visiškai atsiskaitė už parduotą transporto priemonę. Kaip minėta, pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, kad atsiskaitė su pardavėju tenka būtent pirkėjui, t. y. šiuo atveju ieškovei. Ieškovė jokių įrodymų – nei tiesioginių, nei netiesioginių – apie tai, kad būtų visiškai atsiskaičiusi su atsakove, neteikė, nors tokia pareiga pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tenka būtent jai. Vien tik ieškovės vadovo paaiškinimai, kad pagal sutartį visiškai atsiskaityta, kurių nepatvirtina jokie kiti, nors ir netiesioginiai, įrodymai, nėra pakankamas įrodymas atsiskaitymo faktui patvirtinti.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 2 000 Eur nesumokėtą automobilio kainos dalį laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (6.305 straipsnis, 6.314 straipsnis).
23. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kadangi 2018 m. spalio 5 d. pirkimo pardavimo sutartyje kainos sumokėjimo terminas nebuvo nustatytas, ieškovė atsakovei visą automobilio kainą turėjo sumokėti 2018 m. spalio 5 d. (CK 6.314 straipsnio 2 dalis). Pirmiau šiame sprendime konstatuota, kad ieškovė nesumokėjo 2 000 Eur automobilio kainos dalies. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas atsakovės reikalavimas priteisti 184,38 Eur dydžio kompensacines palūkanas, apskaičiuotas nuo nesumokėtos kainos dalies (priešieškinio padavimo teismui dienos) (CK 6.261 straipsnis; 6.210 straipsnio 1 dalis; palūkanų paskaičiavimas pateiktas priešieškinyje).
24. Tenkinus priešieškinį ir esant atsakovės prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, šis priešieškinio reikalavimas tenkintinas – atsakovei iš ieškovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (2 184,38 Eur) nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 49 Eur dydžio žyminis mokestis ir 1 815 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 1 864 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 9,02 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Tomerna“, juridinio asmens kodas 303046098, atsakovei U. Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) skolą, 184,38 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir 38 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (2 184,38 Eur) nuo civilinės bylos pagal priešieškinį iškėlimo dienos (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 864 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Tomerna“, juridinio asmens kodas 303046098, 9,02 Eur (devynis eurus ir 2 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Matusevičiūtė