Civilinė byla Nr. e2-166-598/2018

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00977-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 9 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,

sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės J. R. atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. S.,

nedalyvaujant atsakovei J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų, E. S..

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 237,98 Eur žalą, 6,75 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-06-29 (teismo posėdžio metu patikslino įvykio datą – 2016-06-24) vandeniu buvo užpiltos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)  Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas  T. Š. nustatė, kad buvo sulietos patalpų lubos, patalpose buvusios spintelės ir šviestuvas. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad nuostolio suma sudaro 237,98 Eur  ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Pranešime-apskaičiavime aprašė įvykį (išsamiai aprašė žalos vyksmą ir priežastį). Ieškovės atstovas  išsiaiškino, kad ieškovės apdraustos patalpos buvo užlietas iš atsakovei priklausančių patalpų, esančių virš ieškovės apdraustų patalpų. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 237,98 Eur žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančių patalpų atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad dėl 2016-06-24 apliejimo patirta 237,98 Eur žala. Į įvykio vietą nuvykęs ekspertas nustatė, kad patalpos apipiltos, įvykis priskirtas draudiminiam ir išmokėta išmoka. Antras pastato, esančio (duomenys neskelbtini)  , aukštas neturi sunumeruotų patalpų, t. y. VĮ Registrų centre yra nurodytas tik antras aukštas ir unikalūs numeriai. Radus antro aukšto lange telefono numerį, buvo susisiekta su atsakove, ji nurodė, kokiu adresu siųsti pretenziją, ji nesakė, kad ne ji patalpų valdytoja. Nuo stogo pratekėjimo negalėjo būti, nes lubos pažeistos ties vidine siena, be to, yra ir trečias aukštas. Jei užpylimas priklausytų nuo gamtos reiškinių, būtų kartojęsis nuolat, o jis baigėsi kartu su antro aukšto remontu.

Atsakovė J. R. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys jai pareikštas visiškai neteisėtai ir be jokio teisinio pagrindo, kadangi ji nėra patalpų, iš kurių, kaip teigia ieškovė, buvo apipiltos žemiau esančios patalpos, savininkė.

Atsakovė J. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Teismo posėdžio metu ją atstovavo advokato padėjėja, todėl byla išnagrinėta atsakovei asmeniškai nedalyvaujant.

Atsakovės J. R. atstovė advokato padėjėjai Olita Remeikė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė yra patalpų, iš kurių buvo tariamas apliejimas, savininkė. Atsakovės telefono numeris buvo nurodytas tik dėl to, nes ji netoli dirba ir jai buvo patogu patalpas aprodyti. Patalpos priklauso atsakovės mamai. Byloje neidentifikuotos patalpos, iš kurių įvyko apliejimas. Nuotraukos neaprašytos, todėl be jokios įrodomosios reikšmės. Iš atsakovė paaiškinimų žino, kad 2016 m. birželio mėn. joks remontas nebuvo vykdomas ir joks žalų ekspertas nesikreipė, kad patekti į antro aukšto patalpas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2017-06-02 (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, papildomai paaiškino, kad tai, kad atsakovė yra antro aukšto patalpų savininkė ar valdytoja, suprato iš to, kad po pirmo ar antro apliejimo ji atėjo ir kalbėjo apie apliejimą. Į antrą aukštą galima patekti, nes patalpos nerakinamos. Iš atsakovės žinojo, kad į antrą aukštą įleisti nuomininkai, nors patalpos iki galo nesutvarkytos. Jos akivaizdoje ji skambino nuomininkams. Pati tų nuomininkų nematė. Po kiekvieno užpylimo buvo kreipiamasi į ieškovę ir pateikiama informacija. Kad antrame aukšte vyko remonto darbai, buvo galima suprasti iš to, kad dažnai atvykdavo atsakovės vyras ir išveždavo statybines šiukšles. Virš jos patalpų antrame aukšte yra tualeto patalpa. Iš nuogirdų žino, kad faktinė patalpų savininkė yra atsakovės mama, kuri gyvena užsienyje.

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, viešų registrų informacija nustatyta, kad VĮ Registrų centro duomenimis, trečiajam asmeniui E. S. priklauso 7/10 dalys grožio salono su parduotuvės patalpa, adresu (duomenys neskelbtini)  Trečiasis asmuo E. S. kreipėsi į ieškovę dėl 2016-06-24 aplietų patalpų (duomenys neskelbtini)  , kurios buvo apdraustos pas ieškovę verslo turto draudimu (I t., e. b. l. 27–28, 33–34). 2016-06-24 į patalpas (duomenys neskelbtini)  iškviesta avarinė tarnyba (I t., e. b. l. 16). Ieškovės darbuotojo pranešime – apskaičiavime užfiksuota, kad aplietos lubos, šviestuvas, spintelė, kviestas elektrikas, numanomas kaltininkas – antro aukšto savininkas, atvykus fotografuota (I t., e. b. l. 5–15,17–18, 21, 25, 33–34). Apskaičiuota draudimo išmokos suma – 237,98 Eur, kuri išmokėta trečiajam asmeniui E. S. (I t., e. b. l. 19–20, 22, 26, 30). Ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2016-08-31 pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo (I t., e. b. l. 31). Atsakovė 2016-09-12 atsakymu į pretenziją nesutiko su AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimu atlyginti turtinę žalą (I t., e. b. l. 42, 44–45). VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė neturi nuosavybės teise valdomų patalpų adresu (duomenys neskelbtini)  , taip pat nėra įregistruota jokių valdymo faktų (nuomos sutarčių ir pan.).

Byloje kilo ginčas dėl žalos, užliejus patalpas, atlyginimo. Ieškovė subrogaciniu reikalavimu prašo, kad atsakovė atlygintų 2016-06-24 padarytą ir jos atlygintą draudėjui žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Sprendžiant ginčus dėl subrogacijos, atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti turi būti privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (preziumuojama). (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-28 nutartis Nr. 3K-3-580/2007, 2014-04-16 nutartis Nr. 3K-3-204/2014). Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės.

Ieškovė teigia, kad atsakovė turi atlyginti žalą už 2016-06-24 įvykusį apliejimą, nes, nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančių patalpų atsirado turtinė žala, atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ji nėra patalpų, iš kurių, kaip teigia ieškovė, buvo apipiltos žemiau esančios patalpos, savininkė.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas, o CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomų patalpų. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės patalpų, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ieškovė nagrinėjamu atveju privalo įrodyti tą aplinkybę, kad patalpų užpylimo židinys yra viršuje esančios atsakovės valdomos patalpos. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie patalpas, iš kurių, jos teigimu, įvyko apdraustų patalpų apliejimas, t. y. jų neidentifikavo, nenurodė patalpoms suteikto adreso VĮ Registrų centre, tiesiog deklaratyviai įvardino jas antro aukšto patalpomis, nors tai yra trijų aukštų 1246.03 kv. m bendro ploto administracinės paskirties pastatas, nuosavybės teise valdomas ne vieno savininko. Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ir teigė, kad antro aukšto patalpos VĮ Registrų centre nesunumeruotos, tačiau nepateikė teismui jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, susipažinus su registro duomenimis, matyti, jog ir antro aukšto patalpoms yra suteikta numeracija, nurodyti patalpų savininkai. Be to, ieškovė nepateikė teismui taip pat jokių įrodymų, kad atsakovė yra antro aukšto patalpų, iš kurių, jos teigimu, įvyko apliejimas, savininkė ar teisėta valdytoja. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė J. R. nuosavybės teise neturėjo ir neturi jokių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini)  , taip pat nėra įregistruota ir jokių patalpų valdymo fakto (pvz. nuomos sutartis). Vien tai, kad antro aukšto patalpų lange buvo nurodytas atsakovės kontaktinis telefono numeris ir atsiliepusi juo atsakovė nurodė adresą, kuriuo siųsti pretenziją, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė ir yra patalpų savininkė ar teisėta valdytoja. Taip pat tokio pagrindo nesudaro ir aplinkybės, jog atsakovė kontaktavo su trečiuoju asmeniu E. S. dėl apliejimų, ar kad atsakyme į pretenziją dėl žalos atlyginimo atsakovė nenurodė, jog ji nėra patalpų savininkė. Tai, kad ji nėra patalpų (duomenys neskelbtini)  savininkė, atsakovė aiškiai nurodė atsiliepime į ieškinį, tačiau ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo), nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatytų tikrąjį patalpų savininką, netikslino ieškinio, nurodydama kitą atsakovą (ar bendraatsakovą), kaip ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog į bylą atsakove patraukta J. R. yra minėtų patalpų savininkė ar faktinė valdytoja. Kaip paaiškino atsakovės atstovė, patalpas (duomenys neskelbtini)  , antrame aukšte nuosavybės teise valdo atsakovės mama, o atsakovės telefono numeris nurodytas tik dėl to, kad ji netoli dirba ir jai būtų patogu besikreipiantiems patalpas aprodyti. Atsakovės pagalba artimam giminaičiui disponuoti savo turtu (nurodant savo kontaktinį telefono numerį galimiems interesantams, adresą pretenzijai siųsti ir pan.), nėra pagrindas laikyti jos turto savininke ar teisėta valdytoja, atitinkamai ir atsakinga už tinkamą, kitų asmenų teisių nepažeidžiantį, turto eksploatavimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina valstybės naudai 10,12 Eur pašto išlaidos, o atsakovės naudai – 460 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.             

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)  460 Eur (keturių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.                                         

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, valstybės naudai 10,12 Eur (dešimties eurų 12 ct) pašto išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą pristatyti teismo raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                                                                            Banga Bartkienė