Civilinė byla Nr. e2A-649-943/2015

  Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00270-2014-3

  Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

  2.3.4.5.; 2.3.4.5.4.; 2.1.2.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sendvario parkas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo dalies, civilinėje byloje Nr. e2-569-265/2015 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams A. R., I. R., D. V., akcinei bendrovei SEB bankas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir hipotekos panaikinimo, trečiasis asmuo antstolis A. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

BUAB „Sendvario parkas“ bankroto administratorius pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2008 m. rugsėjo 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį; taikyti restituciją - priteisti iš atsakovų parduotą žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0090-1188, kuris buvo padalintas į 113 žemės sklypų; panaikinti hipoteką AB SEB bankui pagal Hipotekos lakštą Nr. 03120060007398, UAB „Sendvario parkas“ nekilnojam turtui: 1) Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  2) Žemės sklypas, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  3) Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 4) Žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2527/2691 dalis); 5) Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  6) Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 7) Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 8) Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 9) Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. UAB „Sendvario parkas“, atstovaujamas direktoriaus A. R., pardavė 12,1800 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0090-1188, sau ir D. V.. Privačios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties punkte 1.1. numatyta, kad A. R. nupirko 5,9532 ha žemės sklypo dalį, o D. V. nupirko 6,2268 ha žemės sklypo dalį. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje 460 099 Lt, tačiau sklypas parduotas tik už 30 000 Lt, t. y. 15 kartų mažiau nei rinkos vertė. Pasak ieškovo, šis sandoris įmonei padarė didelę žalą, kadangi ji už parduotą turtą negavo adekvataus atlygio. Taip pat ieškovas nurodo, kad bankroto byloje negali būti patenkinti kreditorių reikalavimai, nes įmonė turto neturi. Ieškovas teigia, jog sandorį sudariusios šalys buvo nesąžiningos, nes atsakovas A. R., būdamas UAB „Sendvario parkas“ akcininkas, direktorius ir pirkėjas, sudarydamas 2008 m. spalio 19 d. privačios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį akivaizdžiai žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių interesus ir įmonė neteks didelės vertės turto, o gaus neproporcingai mažą kainą. Ieškovo vertinimu, nesąžininga buvo ir atsakovė D. V., nes ji, būdama UAB „Sendvario parkas“ akcininke ir turinti kontrolinį akcijų paketą (51 % akcijų), priimdama sprendimą dėl turto pardavimo privalėjo žinoti, kad šio įmonės turto pardavimas ženkliai pablogins įmonės mokumo rodiklius bei turto perleidimo sandoris bus sudarytas neproporcingai mažomis kainomis. 2008 m. rugsėjo 19 d. sandorį ieškiniu buvo prašoma panaikinti actio Pauliana pagrindu

Ieškovas, prašydamas panaikinti įkeitimą AB SEB bankui pagal Hipotekos lakštą Nr. 03120060007398, nurodė, kad ieškovas turėjo 2 ha ploto žemės sklypą, kuris buvo sujungtas su atsakovų turėtu 12,1800 ha ploto žemės sklypu. Pakeitus šių žemės sklypų paskirtį ir parengus detalųjį planą ieškovui atiteko devyni žemės sklypai. Ieškovas teigia, kad po sklypų paskirties pakeitimo, detaliojo plano parengimo ir padalinimo, šiems žemės sklypams, be teisinio pagrindo, buvo pritaikytas įkeitimas pagal kitoms sandorio šalims galiojusį Hipotekos lakštą Nr. 03120060007398. Dėl įkeisto turto bankrutuojanti įmonė negali tenkinti kreditorinių įsipareigojimų, o banko reikalavimas užtikrintas didesnėmis užtikrinimo priemonėmis nei buvo sutarta.

Atsakovai A. R. ir I. R. su ieškinio dalimi panaikinti pirkimo – pardavimo sandorį ir taikyti restituciją nesutiko, šią ieškinio dalį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. 2008 m. UAB „Sendvario parkas“ balanso duomenimis bendrovė turėjo turto iš viso už 987 573 Lt, o per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų tik už 154 397 Lt. Pasak atsakovų, bendrovė, sudariusi nurodytą sandorį, finansiškai nepablogino savo padėties, nesukėlė sau nemokumo grėsmės ir nepažeidė kreditorių interesų. Atsakovai nurodo, kad ieškovui neįrodžius visų būtinųjų sąlygų sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, ieškinys turi būti atmestas. Su ieškovo reikalavimu panaikinti hipoteką žemės sklypams, kurie priklauso ieškovui, atsakovai sutiko.

Atsakovas AB SEB bankas su ieškovo reikalavimu panaikinti hipoteką nesutiko, šį reikalavimą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ieškovas nenurodė hipotekos panaikinimo pagrindo. Pasak atsakovo, ieškovui ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu turi būti įrodytas jo nesąžiningumas. Atsakovo vertinimu, ieškovas jo nesąžiningumo neįrodė. Atsakovas taip pat nurodė, jog hipoteka užtikrinto turto perleidimas tretiesiems asmenims arba jo padalijimas, sujungimas nėra pagrindas hipotekai pasibaigti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2008 m. rugsėjo 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Sendvario parkas“ ir atsakovų A. R. ir D. V.. Taikė restituciją ir priteisė iš atsakovų A. R., I. R. ir D. V. ieškovui BUAB „Sendvario parkas“ žemės sklypus. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiu ekspertizės aktu, nustatė, kad nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio bendras plotas 12,1800 ha, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sandorio sudarymo metu galėjo būti 316 000 Lt, o atsakovai, būdami susiję su įmone, šį žemės sklypą pardavė sau už 30 000 Lt, todėl sprendė, kad įmonė dėl šio sandorio neteko apie 286 000 Lt. Teismas nustatęs visas sąlygas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir konstatavęs, jog atsakovai buvo nesąžiningi, žemės sklypą, kuris teismo sprendimo priėmimo metu yra padalintas į 113 žemės sklypų, priteisė ieškovui iš atsakovų.

Teismas netenkino ieškovo prašymo panaikinti hipoteką SEB bankui pagal Hipotekos lakštą Nr. 03120060007398 UAB „Sendvario parkas“ nekilnojam turtui – devyniems žemės sklypams. Teismas pažymėjo, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas buvo sujungtas su atsakovams po ginčijamo sandorio atitekusiu žemės sklypu. Sujungtas žemės sklypas buvo įkeistas atsakovui AB SEB bankui. Taip pat bankui buvo įkeistas ir iš šio žemės sklypo suformuotas 121 žemės sklypas. Šio įkeitimo pagrindas – sandoris. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas šį sandorį pripažinti negaliojančiu ir, taikant restituciją, panaikinti hipoteką ieškovui nuosavybes teise priklausantiems žemės sklypams, todėl prašymo netenkino.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovų A. R., I. R. ir D. V. po 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas BUAB „Sendvario parkas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“, prašo panaikinti įkeitimą pagal Hipotekos lakštą Nr. 03120060007398, UAB „Sendvario parkas“ nekilnojamam turtui.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino ieškovo išdėstytas aplinkybes dėl įmonei priklausančio turto įkeitimo ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas neįvertino to, kad žemės sklypai suformuoti tik 2008 m. gruodžio 4 d., dėl ko jie negali būti įkeisti pagal 2006 m. liepos 13 d. Hipotekos lakštą. Be to, hipotekos kreditorius sutiko žemės sklypų sujungimui ir jam neprieštaravo, jei nebus keičiamas bendras sklypo plotas, kuris Hipotekos lakšte yra 12,1800 ha.

Atsiliepime į apeliacinį skundą AB SEB bankas prašė BUAB „Sendvario parkas“ skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime teigiama, kad bankas ieškovui suteikė kreditą būtent ieškovui priklausančių ir bankui įkeistų žemės sklypų paskirties pakeitimui ir jų padalinimui į namų valdas. Įkeistas turtas, jį suskaldžius, ir toliau liko įkeistu turtu pagal CK 4.172 straipsnio nuostatas. Ieškovas sutiko dėl žemės sklypų įkeitimo bankui, neginčijo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atlikti pakeitimai Hipotekos registre, todėl ieškovas nepagrįstai ginčija žemės sklypų įkeitimą.

              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu keliamas apeliantui BUAB „Sendvario parkas“ nuosavybės teise priklausančių devynių žemės sklypų įkeitimo hipoteka pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. liepos 3 d. UAB „Sendvario parkas“ ir AB SEB bankas sudarė Kreditavimo sutartį, kuria apeliantui iki 2008 m. liepos 2 d. buvo suteiktas 637 000 Lt dydžio kreditas pavyzdinio namo statybai ir komunikacijų įrengimui, sklypo pirkimui, bei kitiems statybų paruošiamiesiems darbams atlikti. Prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui apeliantas įkeitė bankui jam nuosavybės teise priklausantį 12,1800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2006 m. balandžio 14 d. sudarė 1 218 000 Lt (tai patvirtina 2006 m. liepos 12 d. Hipotekos lakštas). Prievolių pagal nurodytą Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ir D. V. bei A. R. laidavimu ir kredito gavėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų įkeitimu. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi BUAB „Sendvario parkas“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-1207-163/2013) patvirtintas AB SEB bankas 263 931, 15 Lt kreditorinis reikalavimas.

2008 m. rugsėjo 19 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Sendvario parkas“ 12,1800 ha ploto žemės sklypą pardavė savo akcininkams D. V. (6,2268 ha ploto žemės sklypo dalį) ir A. R. (5,9532 ha ploto žemės sklypo dalį). AB SEB bankas minėto turto perleidimui, nepanaikinant nekilnojamojo turto hipotekos, neprieštaravo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu aptartas sandoris pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Šios sprendimo dalies bylos šalims neginčijant (ginčijama tik sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia hipoteką ieškovo žemės sklypams) ji laikoma įsiteisėjusi ir galiojanti (CPK 279 str. 1 d.).

2008 m. gruodžio 1 d. UAB „Sendvario parkas“ ir jos akcininkai – D. V. ir A. R. sudarė sandorį, kuriuo nurodytos šalys jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (UAB „Sendvario parkas“ 2 ha ploto žemės sklypą, D. V. ir A. R. su sutuoktine 12,1800 ha ploto žemės sklypą) sujungė į vieną 14,1800 ha ploto žemės sklypą, pakeitė jo tikslinę naudojimo paskirtį ir padalino į 121 žemės sklypą pagal parengtą detalųjį planą. Šios sutarties pagrindu apeliantui UAB „Sendvario parkas“ atiteko 9 žemės sklypai. Kadangi atsakovams D. V. ir A. R. priklausantis 12,1800 ha ploto žemės sklypas buvo įkeistas hipoteka AB SEB bankui, šio 2008 m. gruodžio 1 d. sandorio sudarymui buvo gautas kreditoriaus sutikimas. 2008 m. lapkričio 26 d. pažyma patvirtina, kad bankas neprieštaravo jam įkeisto (12,1800 ha ploto) ir UAB „Sendvario parkas“ priklausančio (2 ha ploto) žemės sklypų sujungimui, jų paskirties keitimui ir padalinimui į atskirus turtinius vienetus su sąlyga, kad įkeitimas banko naudai išliks visiems po žemės sklypo išskaidymo naujai suformuotiems atskiriems nekilnojamojo turto objektams.

Aptartos sutarties pagrindu 2008 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo nutartimi buvo atlikti pakeitimai Hipotekos registre, įregistruojant iš sujungtų žemės sklypų suformuotą vieną žemės sklypą, o vėliau – 2009 m. sausio 8 d. hipotekos lakšto pakeitimu prievolių pagal 2006 m. liepos 3 d. UAB „Sendvario parkas“ ir AB SEB bankas sudarytos Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas 121 žemės sklypas, tarp jų ir UAB „Sendvario parkas“ 2008 m. gruodžio 1 d. sutartimi atitekę 9 žemės sklypai.

UAB „Sendvario parkas“ iškėlus bankroto bylą, jo paskirtasis bankroto administratorius, ginčydamas tarp įmonės ir jos akcininkų 2008 m. rugsėjo 19 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį pareiškė ir reikalavimą panaikinti UAB „Sendvario parkas“ priklausančių 9 žemės sklypų hipoteką. Apelianto teigimu, hipoteka UAB „Sendvario parkas“ devyniems žemės sklypams yra neteisėta, kadangi prieš įmonei sujungiant žemės sklypus su jos akcininkams perleistu 12,1800 ha ploto žemės sklypu, įmonei priklausantis 2 ha ploto žemės sklypas nebuvo įkeistas, be to, hipoteka aptartas tik 12,1800 ha ploto žemės sklypo įkeitimas, o sujungus ir padalinus žemės sklypus, kurie įkeisti bankui hipoteka yra įkeistas ne 12,1800 ha, bet 14,1800 ha ploto žemės sklypas. Toks įmonei priklausančio turto įkeitimas, apelianto vertinimu, pažeidžia įmonės kreditorių teises, kadangi iš įkeisto turto negali būti tenkinami kitų įmonės kreditorių reikalavimai.

Byloje kilus ginčui dėl hipotekos teisinių santykių ir jų tęstinumo perleidus bei sujungus įkeistą daiktą su neįkeistu, teisėjų kolegija pažymi, kad hipoteka neapriboja įkaito davėjo teisių įkeistą daiktą naudoti, jį valdyti ar juo disponuoti, įskaitant ir daikto perdavimą kito asmens nuosavybėn. Hipotekai kaip daiktinei teisei būdingas sekimo požymis, t. y. hipoteka išlieka ir pasikeitus įkeisto daikto savininkui, hipoteka išlieka, jeigu įkeistas daiktas padalijamas arba keli įkeisti daiktai yra sujungiami. Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka), iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) ar daikto savininko vienašališko pareiškimo (CK4.175 str. 1 d., 4.185 str.). Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 str.).

Šiuo atveju bylos šalis siejanti hipoteka yra sutartinė, ja UAB „Sendvario parkas“ užtikrino prievolių, pagal Kreditavimo sutartį, įvykdymo užtikrinimą. Apeliantas prašydamas panaikinti hipoteką tam tikram turtui turėjo galimybę remtis bendraisiais sutarčių negaliojimo pagrindais ir remiantis atskirais jų prašyti pripažinti Hipotekos sandorį negaliojančiu arba prašyti pripažinti hipoteką pasibaigusia (CK 4.197 str.). Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, apeliantas, prašydamas panaikinti devynių įmonei priklausančių žemės sklypų hipoteką nenurodo jokių šio reikalavimo teisinių argumentų. Apeliantas neginčija 2006 m. liepos 12 d. Hipotekos lakštu įforminto sandorio su vėlesniais jo pakeitimais (kuriais buvo įtvirtintas ir po aptarto žemės sklypų sujungimo ir padalinimo į atskirus turtinius nekilnojamojo turto vienetus apeliantui perėjusių devynių žemės sklypų įkeitimas), tačiau nesutinka su hipotekos nustatymu aptartiems įmonei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantas yra bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė. Bylose, kuriose nagrinėjami ginčai susiję su bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesais, vyrauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010). Tačiau ši aplinkybė negali būti absoliutinama ir nereiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra viešasis interesas, teismas privalo kelti ir tirti klausimus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekelia. Bankrutuojanti ar bankrutavusi bendrovė yra savarankiška proceso šalis, ją atstovauja pakankamą atstovavimo teisme patirtį turintys asmenys – bankroto administratoriai, todėl būtent ieškovui tenka pareiga suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.).

Nors, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai (šeimos bylose, bylose, kuriose keliami su bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesų apsauga susiję klausimai), vis dėlto teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, turi būti nešališkas, todėl negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo, kadangi tai yra išimtinė ieškovo teisė. Todėl, apeliantui byloje prašymą panaikinti hipoteką konkrečiam turtui grindžiant aplinkybėmis, jog ji pritaikyta nepagrįstai, t. y. teigiant, jog ji yra perteklinė prievolių kreditoriui užtikrinimo priemonė, bei pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, teisėjų kolegija šiuo aspektu vertina apelianto reikalavimų ir pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

Apeliantas teigia, kad sutarties šalių valia buvo palikti galioti 12,1800 ha ploto žemės sklypo įkeitimą AB SEB bankui, o UAB „Sendvario parkas“ priklausiusį 2 ha ploto žemės sklypą, atitinkamai devynis naujai suformuotus žemės sklypus, palikti nesuvaržytus. Apelianto manymu, bankas 2008 m. lapkričio 26 d. duodamas sutikimą jam įkeisto turto sujungimui su įmonei priklausančiu 2 ha ploto žemės sklypu buvo suinteresuotas tik 12,1800 ha ploto įkeitimo išlaikymu, dėl to padalinus sujungtus žemės sklypus į 121 vienetus atskirų žemės sklypų hipoteka nepagrįstai buvo įkeistas ir ieškovui atitekęs turtas. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto nurodytu bylos faktinių aplinkybių vertinimu nesutinka. Atkreipiamas dėmesys, kad 2008 m. lapkričio 26 d. raštu AB SEB bankas nurodė, kad neprieštarauja, kad UAB „Sendvario parkas“ jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir bankui įkeistą žemės sklypą sujungtų, rengtų detalųjį planą, keistų žemės sklypo paskirtį, su sąlyga, kad šiuo detaliuoju planu nebus keičiamas žemės sklypo bendras plotas. Minint „žemės sklypas“ kalbama ne tik apie bankui įkeistą, bet ir apie įmonei nuosavybės teise priklausantį ir sujungtą žemės sklypą bei apie tai, kad detaliuoju planu nebūtų keičiamas būtent šio žemės sklypo (kaip jis apibūdintas prieš tai) bendras plotas, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, jog šiuo sutikimu bankas išreiškė pageidavimą, jog detaliuoju planu nebūtų keičiamas tik jam įkeisto žemės sklypo plotas. Be to, 2008 m. lapkričio 26 d. raštu bankas išreiškė sutikimą, kad žemės sklypas būtų padalintas į atskirus nekilnojamojo turto objektus, su sąlyga, kad įkeitimas banko naudai išliks visiems po žemės sklypo išskaidymo naujai suformuotiems žemės sklypams.

Teismas įvertinęs aukščiau aptartas faktines aplinkybes, ieškovo veiksmus, susijusius su įmonei priklausančio turto įkeitimu, ir byloje esančius duomenis, mano, kad įmonei buvo priimtinas jai ir akcininkams perleisto bei bankui įkeisto turto sujungimas ir vėlesnis padalinimas į atskirus nekilnojamojo turto vienetus, paliekant hipoteką visiems naujai suformuotiems žemės sklypams. Tai atitiko tiek įmonės interesus, tiek ir hipotekos santykių teisinį reglamentavimą, remiantis kuriuo hipotekos objektu turi būti atskiras daiktas, kas reiškia ne tik reikalavimą, kad daiktui būtų suteiktas registro individualus identifikavimo kodas, bet ir kad objekto atskyrimas turi būti toks, kuris sudaro sąlygas šiuo objektu naudotis kaip savarankišku, t. y. suformuotas pagrindinis daiktas, galintis būti savarankišku teisinių santykių objektu (CK 4.12 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005). Apeliantui sujungus jam nuosavybės teise priklausantį 2 ha ploto žemės sklypą su 12,12800 ha ploto žemės sklypu, į bendrą 14,12800 ha ploto žemės sklypą, kuriam buvo suteiktas unikalus numeris ir turtas buvo apskaitytas viešame registre kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu jam buvo įregistruota ir galiojanti hipoteka. Po 14,12800 ha ploto žemės sklypo padalinimo į atskirus 121 žemės sklypo vienetus, hipoteka buvo įkeisti jie visi, remiantis CK 4.172 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Kai hipoteka įkeičiama dalis vienam savininkui priklausančio daikto, ji turi būti tiksliai apibrėžta ir įregistruota viešame registre kaip atskiras objektas. Jeigu daiktas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise keliems avininkams, įkeičiama dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatyto sutartimi. Šiuo atveju tokia sutartis tarp bylos šalių nebuvo sudaryta, kas rodo, jog šalims buvo priimtinas viso naujai sukurto ir vėliau į atskirus nekilnojamojo turto vienetus suskirstyto žemės klypo įkeitimas hipoteka.

Tai, kad UAB „Sendvario parkas“ buvo suprantama ir žinoma, kad po jam priklausančio ir akcininkams perleisto 12,1800 ha ploto žemės sklypo sujungimo ir padalinimo į atskirus turtinius vienetus, bankui bus įkeisti visi žemės sklypai, įrodo ir aplinkybė, jog po 2008 m. lapkričio 26 d. banko rašte išdėstytų sąlygų, apeliantas jas priėmė, dėl jų nesiderėjo ir 2008 m. gruodžio 1 d. pasirašė sutartį dėl žemės sklypų sujungimo, paskirties pakeitimo ir padalinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2009 m. liepos 9 d. apeliantas su AB SEB banku sudarė 2006 m. liepos 3 d. pasirašytos Kreditavimo sutarties pakeitimus, kuriuose buvo aiškiai nurodyta, kad prievolių bankui pagal Kreditavimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais įvykdymo užtikrinimui įkeičiamas 121 žemės sklypas. Be to, apeliantas neginčijo Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo nutarčių, kuriomis 2008 m. gruodžio 29 d. ir 2009 m. sausio 8 d. buvo atlikti 2006 m. liepos 12 d. Hipotekos sutarties pakeitimai ir papildymai. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Sendvario parkas“ suprato, kokias teisines pasekmes sukels jo turimo 2 ha ploto žemės sklypo sujungimas su 12,1800 ha ploto bankui įkeisto turto sujungimu, jas prisiėmė ir vykdė.

Apeliantas neginčija hipotekos sandorio ir jo pakeitimų, kaip sudarytų prieštaraujant juridinio asmens tikslams, todėl teismas nevertina tokio sandorio ir jo pakeitimų ekonominio tikslingumo, kadangi šiuo atveju šalys buvo laisvos tartis ir derėtis dėl hipotekos sąlygų, sudaryta sutartis atitiko tuo metu buvusius įmonės ir jos dalyvių interesus ir lūkesčius. Paminėtina ir tai, kad apeliantui perleidus 12,1800 ha ploto bankui įkeistą žemės sklypą, įmonė savo turtu negarantavo už savo pačios prisiimtų prievolių kreditoriui įvykdymą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, logiškai pagrįstas yra įmonės turto įkeitimas užtikrinant jos pačios prievolių kreditoriui įvykdymo užtikrinimą.

Apeliantas skunde kaip vieną iš argumentų hipotekos neteisėtumui pagrįsti nurodo, kad UAB „Sendvario parkas“ po padalinimo atitekę žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tik 2008 m. gruodžio 23 d., tuo tarpu įrašas apie Hipotekos sutartį galioja nuo 2006 m. liepos 13 d. Teisėjų kolegija paaiškina, kad toks nesutapimas tarp apelianto nurodomų datų atsirado dėl to, kad Hipotekos sandoris buvo sudarytas 2006 m. liepos 12 d., įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre 2006 m. liepos 13 d. Hipotekos sutartį 2008 m. gruodžio ir 2009 m. sausio mėnesį keičiant, t. y. papildant naujais įkeitimo objektais, o ne sudarant naują sutartį, liko galioti 2006 m. liepos mėnesio Hipotekos sutartis su pakeitimais, kuria jis užtikrino savo prievolių bankui pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimą, dėl to nekilnojamojo turto registre ir nurodoma tokia įrašo apie hipoteką galiojimo data.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, jog dėl devynių įmonei priklausančių žemės sklypų įkeitimo nebuvo gautas akcininkų pritarimas, nors dėl kredito ėmimo, žemės sklypų pirkimo tokie sprendimai buvo priimti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad įstatyme imperatyviai įtvirtinta, jog padalinus įkeistą turtą į atskirus turtinius vienetus hipoteka išlieka ir visiems naujai suformuotiems turtiniams vienetams (CK 4.172 str. 1 d.), todėl įmonės akcininkų valios išreiškimas šiuo klausimu nebuvo būtinas.

Nepagrįsti ir bankroto administratoriaus teiginiai, kad bankui papildomai įkeitus devynis naujai suformuotus ieškovui priklausančius sklypus, pažeidžiami kitų bankrutavusios įmonės kreditorių interesai. Apeliantui priklausančio turto hipoteka kreditoriui AB SEB bankui suteikia tik pirmumo teisę įgyvendinti savo reikalavimą į įkeistą turtą. Šiuo atveju banko reikalavimas UAB „Sendvario parkas“ bankroto byloje – 76 440 Eur (263 931,15 Lt), kitų kreditorių reikalavimų bendra suma sudaro 6 269 Eur (21 644,27 Lt), tuo tarpu įkeisto turto vertė yra žymiai didesnė (2008 metų duomenimis 12,1800 ha ploto žemės sklypo vertė siekė 91 520 Eur (316 000 Lt), o devynių UAB „Sendvario parkas“ žemės sklypų vertė 2014 metų duomenimis buvo 40 257 Eur (139 000 Lt), kas leidžia spręsti, jog bankui patenkinus reikalavimą iš įkeisto turto įmonės kreditorių turtinių reikalavimų tenkinimui liks pakankamai įmonės turto.

Teismo nutartis, kuria patvirtinti BUAB „Sendvario parkas“ kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje, įrodo ir tai, kad įmonės prievolė bankui, kurios įvykdymo užtikrinimui sutarta dėl hipotekos, nėra pasibaigusi ją įvykdžius. Apeliantui neįrodžius, o byloje nesant duomenų apie kitus pagrindus hipotekai pripažinti pasibaigusia (CK 4.197 str. 2 d.), teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, kuriuo nutarta netenkinti ieškovo reikalavimo dėl hipotekos nurodytiems žemės sklypams panaikinimo.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė hipoteką reglamentuojančias teisės normas, bei tuo remdamasis priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti ar keisti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

              n u t a r i a :

              Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą.

Teisėjos                                                                                         Rasa Gudžiūnienė

       Danguolė Martinavičienė

       Egidija Tamošiūnienė