Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-10-03][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1371-562-2016].docx
Bylos nr.: e2S-1371-562/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB Šiaulių bankas 112055621 atsakovas
Bankroto administratorius UAB "Skolvalda" 125778138 ieškovo atstovas
Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos 188727872 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
AB SEB bankas 112021238 Kreditorius
AB Šiaulių bankas 112055621 Kreditorius
Kauno švara 132616649 Kreditorius
Kauno energija 235014830 Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 Kreditorius
"Swedbank", AB 112029651 Kreditorius
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos dėl fizinių asmenų bankroto

Civilinė byla Nr. e2S-1371-562/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21474-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.5.

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens D. B. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjui D. B. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Skolvalda“ ir nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Bankrutuojančio asmens D. B. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens D. B. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 96 990,31 Eur sumai: UAB „Kauno švara“ reikalavimas – 252,18 Eur; AB „Kauno energija“ reikalavimas – 3268,38 Eur; AB Šiaulių banko reikalavimas – 93 469,75 Eur.

Kreditorinius reikalavimus teismas patvirtino atsižvelgiant į tai, jog bankroto administratorius neginčijo pareikštų finansinių reikalavimų bei pateikė įrodymus dėl fizinio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

 

Pareiškėjas D. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį, kuria teismas patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, klausimą dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba panaikinti AB Šiaulių banko reikalavimo dalį susijusia su kreditoriaus darbuotojų baudžiamąją veika, panaikinti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį.

Paaiškina, kad su AB Šiaulių banku atstovaujamo Kauno filialo direktoriaus V. R. 2006 m. balandžio 6 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti 150 000 Lt būsto kreditą. 2008 m. rugpjūčio 5 d. kreditavimo sutartis buvo pakeista padidinant kredito sumą iki 221 000 Lt buto pirkimui ir remontui. 2009 m. rugsėjo 30 d. bankas vienašališkai nutraukė būsto kreditavimo sutartis, kadangi D. B. nustatytais terminais negrąžino kredito dalių ir nemokėjo priskaičiuotų palūkanų.

Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė V. R. kasacinį skundą ir todėl įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 15 d. nuosprendis ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje, pagal kurį V. R. buvo nuteistas už tai, jog iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, be kita ko neteisėtai išdavė D. B. būsto kredito paskolą ir papildomą paskolą būsto remontui. Paaiškina, jog tokiu būdu AB Šiaulių bankas ir D. B. pasirašyta kreditavimo sutartis su papildymu yra neteisėta. Nurodo, jog AB Šiaulių banko kreditoriniai reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes kreditorinės teisės įgytos iš nusikalstamos banko darbuotojų veiklos.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB „Šiaulių bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog nėra jokio pagrindo naikinti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties fizinio asmens bankroto byloje. Paaiškina, jog pareiškėjas kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pats nurodė, jog yra skolingas 93 228,70 Eur AB Šiaulių bankui. Paaiškina, kad kreditavimo sutarties, iš kurios yra kildinami banko reikalavimai pareiškėjui D. B., sudarymo, vykdymo ir nutraukimo aplinkybės teismuose jau buvo nagrinėtos ne vieną kartą. Visi procesai pasibaigė, teismams atsisakius pripažinti D. B. pretenzijų pagrįstumą. Nurodo, kad D. B. gavo kreditą, už kurį buvo įsigytas nekilnojamasis turtas (gyvenamasis būstas), kurio savininku tapo D. B..

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, pagrindžiančius jų paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, taip pat į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, prie atskirojo skundo pateikiamus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino AB „Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą D. B. bankroto byloje. Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Apeliantas atskirajame skunde remiasi Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi. Nurodytais procesiniais sprendimais V. R., buvęs AB Šiaulių banko Kauno filialo direktorius, nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, t. y. tyčia pažeidė AB Šiaulių banko fizinių asmenų kreditavimo taisykles, vartojimo kredito teikimo tvarką ir būsto kreditų suteikimo tvarką, tokiu būdų, be kita ko neteisėtai išdavė D. B. kreditą. Aplinkybė, jog kreditas apeliantui buvo išduotas pažeidžiant AB Šiaulių banko vidines taisykles, ir apelianto nurodoma aplinkybė, jog V. R. turi atlyginti AB Šiaulių bankui žalą už neteisėtai išduotus kreditus, teismo vertinimu nepaneigia D. B. atsakomybės už prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir neatleidžia jo nuo pareigos grąžinti paskolą. Teismas pažymi, jog kredito sutarties sudarymo ir pinigų išmokėjimo aplinkybės jau buvo nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. 2-2218-259/2013, kurioje Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu atmetė ieškovo reikalavimus, susijusius su banko atlikta veikla išmokant ieškovui kreditą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas neįrodė aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino AB Šiaulių banko kreditorinį reikalavimą 93 469,75 Eur sumai.

 

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

apelianto pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                                                                                          Rosita Patackienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • 2-2218-259/2013
  • CPK 336 str. Atskirojo skundo nagrinėjimas