Civilinė byla Nr. e2-1041-577/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00608-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.5.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 20 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal  atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Gobaltika“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Atisa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 17 d. nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratorės skundas dėl 2025 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Gobaltika“ bankroto byloje, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Išmanusis finansavimas“, ir   

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Gobaltika“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Atisa“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 9 d.

2.       Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2025 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkime 3–uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nebuvo pritarta nemokumo administratorės siūlymui bendrovės turimą debitorinę skolą parduoti pirkėjui M. I. už 15 000 Eur. 

3.       Nemokumo administratorė nurodė, kad 2025 m. sausio 22 d. įvykusiame likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Gobaltika“ kreditorių susirinkime 3–uoju darbotvarkės klausimu buvo nustatyta bendrovės debitorės N. B. skolos pardavimo tvarka ir kaina. Iš viso buvo patvirtinti 7 (septyni) debitorinės skolos pardavimo etapai, t. y. iš pradžių buvo nutarta debitorinę skolą pardavinėti varžytynėse, vėliau laisvame pardavime, neatsiradus pirkėjų siūlyti kreditoriams, o neatsiradus kreditorių pasiūlymų, pardavinėti laisvame pardavime už didžiausią pasiūlytą kainą. Nemokumo administratorės vertinimu, priimto nutarimo turinys atitinka įstatymą ir reiškia, kad debitorinę skolą siekiama parduoti už kiek įmanoma didesnę kainą. Priešingas nustatytos LUAB „Gobaltika“ turto pardavimo tvarkos aiškinimas reikštų imperatyvių teisės normų pažeidimą, prieštaravimą teismų praktikai bei kreditoriaus siekį neteisėtai praturėti ar pasipelnyti kitų kreditorių sąskaita.

4.       Nemokumo administratorė pažymėjo, kad vykstant debitorinės skolos pardavimo procesui, atsirado pirkėjas M. I. ir pasiūlė įsigyti debitorinę skolą už 15 000 Eur. Nemokumo administratorė apie gautą pasiūlymą informavo bendrovės kreditorius, išsiųsdama 2025 m. gegužės 29 d. pranešimus. Nustatytu terminu nebuvo gauta geresnių pasiūlymų, negu pateikė pirkėjas M. I.. Tačiau didžiausią finansinį reikalavimą turinti kreditorė UAB „Išmanusis finansavimas“, žinodama apie pateiktą pasiūlymą pirkti debitorinę skolą už 15 000 Eur, pasiūlė debitorinę skolą nupirkti už 101 Eur.

5.       Nemokumo administratorės vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsiradusiam pirkėjui M. I. pasiūlius už didesnę kainą nusipirkti bendrovės turimą debitorinę skolą, ji turi būti parduota būtent jam, o ne kreditorei, nors ji pagal 2025 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime nustatyta debitorinės skolos pardavimo tvarką turi pirmumo teisę. Nemokumo administratorės įsitikinimu, yra svarbu parduoti bendrovės debitorinę skolą už didžiausią kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 17 d. nutartimi netenkino atsakovės LUAB „Gobaltika“ nemokumo administratorės MB „Atisa“ skundo. 

7.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu iš N. B. LUAB „Gobaltika“ naudai priteista 463 193,28 Eur žala ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2025 m. sausio 22 d. įvykęs kreditorių susirinkimas patvirtino 7 (septynių) etapų debitorinės skolos pardavimo kainą ir tvarką, t. y. iš pradžių buvo nutarta debitorinę skolą pardavinėti varžytynėse, vėliau laisvame pardavime, neatsiradus pirkėjų siūlyti kreditoriams, o neatsiradus kreditorių pasiūlymų, pardavinėti laisvame pardavime už didžiausią pasiūlytą kainą. Teismas taip pat nurodė, kad patvirtintoje tvarkoje pažymėta, jog intervalas tarp pardavimų 14 dienų, o debitorinė skola negali būti parduota N. B. arba su ja tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

8.       Teismas taip pat nustatė, kad pardavinėjant skolą 5 (penktame) etape, laisvame pardavime už 127 099 Eur, buvo gautas pirkėjo M. I. pasiūlymas skolą nupirkti už 15 000 Eur. Sekančiame etape buvo numatyta – skolą įsigyti siūlyti kreditoriams. Pasiūlymai išsiųsti kreditoriams ir gautas didžiausią finansinį reikalavimą turinčios kreditorės UAB „Išmanusis finansavimas“ pasiūlymas skolą nupirkti už 101 Eur.

9.       Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas, taip pat jas aiškinančią teismų praktiką, nesutiko su nemokumo administratorės skundo argumentais ir pažymėjo, kad JANĮ nuostatos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos įmonės kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. 

10.       Teismas nurodė, kad kreditorių atsisakymas parduoti debitorinę skolą pirkėjui M. I. buvo grindžiamas nemokumo administratorės teikiamo nutarimo projekto prieštaravimu 2025 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime priimtai debitorinės skolos pardavimo tvarkai. Byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorė ar kreditoriai būtų prieštaravę nurodytai debitorinės skolos pardavimo tvarkai, jog dėl jos būtų kilęs teisinis ginčas. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad 2025 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime patvirtinta debitorinės skolos pardavimo tvarka buvo galiojanti ir privaloma, todėl nemokumo administratorė, vykdydama skolos pardavimo veiksmus, turėjo jos laikytis.

11.       Teismas pažymėjo, kad pirkėjo M. I. pasiūlymas buvo pateiktas ne el. varžytinių sistemoje, nesilaikant tiek varžytinių vykdymo tvarkos (varžytinių mokestis, duomenys apie save ir kt.), tiek nustatytos skolos pardavimo tvarkos etapų bei kainodaros reikalavimų, todėl nemokumo administratorė neturėjo teisinio pagrindo jo priimti ar juo vadovautis, vykdydama skolos pardavimo procedūrą. Teismo vertinimu, pirkėjo M. I. pasiūlymas gali būti laikomas tik neoficialiu ketinimu pirkti, kuris nesukuria kreditorių susirinkimui ar nemokumo administratorei jokių pareigų dėl skolos pardavimo už pasiūlytą sumą. Kadangi byloje nėra duomenų, jog pirkėjas būtų atsakovės kreditorius, jo pasiūlymas galėtų būti svarstomas tik 7 (septintame) etape, kai, neatsiradus kreditorių pasiūlymų įsigyti skolą, ji būtų pardavinėjama laisvame pardavime už didžiausią pasiūlytą kainą, ir tik tuo atveju, jei toks asmuo nėra susijęs su debitore N. B..

12.       Teismas nurodė, kad nemokumo administratoriaus pareiga yra ne savarankiškai spręsti dėl turto realizavimo sąlygų ar etapų, o veikti pagal kreditorių susirinkimo patvirtintus sprendimus. Nemokumo administratorius neturi diskrecijos keisti kreditorių susirinkimo nustatytos turto pardavimo tvarkos ar nukrypti nuo jos savo nuožiūra. Priešingo situacijos vertinimo nesuponuoja ir situacijos įvertinimas ekonominio naudingumo aspektais.

13.       Teismo vertinimu, tokiame kontekste, kai administratorės siūlyta skolos pardavimo kaina (15 000 Eur) galėjo būti didesnė už kreditorės pasiūlytą sumą (101 Eur), galėjo sudaryti pagrindą nemokumo administratorei inicijuoti kreditorių susirinkimą dėl kitokios turto pardavimo tvarkos, nei buvo patvirtinta 2025 m. sausio 22 d. sprendimu, nustatymo. 2025 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo atmestas nemokumo administratorės projektas, atitinka nustatytą turto pardavimo tvarką ir yra kreditorių valios išraiška. Be to, nemokumo administratorė nepateikė kreditoriams ir teismui duomenų, kaip buvo įvertintas pirkėjo M. I. atitikimas 2025 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime nustatytiems reikalavimams – nebūti susijusiam su debitore N. B.. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad net ir vertinant situaciją ekonominio naudingumo aspektu, jis savaime (vien potencialiai didesniu siūlymu įsigyti skolą) negali nusverti kreditorių nustatytos turto pardavimo tvarkos ir kainos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Atsakovės LUAB „Gobaltika“ nemokumo administratorė MB „Atisa“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 17 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      2025 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimą organizavimo, medžiagą ir nutarimo projektą dėl debitorinės skolos pardavimo tvarkos rengė ir teikė nemokumo administratorė. Pagal nemokumo administratorės pateiktą turto pardavimo tvarkos projektą be jokių išlygų buvo numatoma siekti turto pardavimo už didžiausią įmanomą kainą. Už nemokumo administratorės pasiūlytą turto pardavimo tvarkos projektą „už“ balsavo visi kreditoriai, išskyrus didžiausią kreditorę UAB „Išmanusis finansavimas“. Tame pačiame susirinkime didžiausia kreditorė UAB „Išmanusis finansavimas“ pateikė savo rengtą turto pardavimo tvarkos projektą, dėl kurio „už“ balsavo tik pati kreditorė. Iš to darytina išvada, kad turto pardavimo tvarka yra priimta didžiausios kreditorės balsais.

14.2.                      Iškilus klausimui dėl turto pardavimo tvarkos, nemokumo administratorė organizavo 2025 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimą ir siūlė pritarti nuomonei, kad turtas pagal nustatytą tvarką turi būti parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Už administratorės pasiūlytą nutarimo projektą parduoti turtą už didžiausią pasiūlytą kainą „už“ balsavo visi kreditoriai, išskyrus didžiausią kreditorę. Būtent dėl to ir nebuvo priimtas nutarimas. Akivaizdu, kad didžiausia kreditorė pasiūlė ir savo balsais patvirtino savo pačios rengtą, korupcinę turto pardavimo tvarką, iš anksto nustatydama mechanizmą.

14.3.                      Aplinkybė, kad kreditoriai neskundė nustatytos turto pardavimo tvarkos niekaip nepatvirtina didžiausios kreditorės UAB „Išmanusis finansavimas“ nustatytos tvarkos teisėtumo. Paaiškėjus, kad nustatyta turto pardavimo tvarka prieštarauja įstatymui ir (ar) sukelia neteisėtas pasekmes, bankroto byloje teismas savo iniciatyva panaikina neteisėtus nutarimus. Akivaizdu, kad įpareigojus nemokumo administratorę ekonomiškai nenaudingai parduoti bendrovės turtą yra pažeidžiami bankroto proceso principai.

14.4.                      Nors teismas nurodė, kad siūlymas pirkti turtą už 15 000 Eur buvo pateiktas ne varžytynių būdu, tačiau e.varžytynėse techniškai neįmanoma pateikti mažesnio pasiūlymo negu nustatyta pradinė pardavimo kaina.

14.5.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ekonominis naudingumas negali persverti kreditorių susirinkimo nustatytos turto pardavimo tvarkos. Priešingai, ekonominis naudingumas yra pagrindinis turto bankroto bylose realizavimo principas, kuris negali būti paneigtas prisidengiant „kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka“. 2025 m. sausio 22 d. LUAB ,,Gobaltika“ kreditorių susirinkime patvirtinta debitorinės skolos pardavimo tvarka negali būti aiškinama kaip eliminuojanti didesnę kainą pasiūliusius pirkėjus, ar sukurianti draudimus jiems dalyvauti turto pardavime ir (ar) pasiūlyti didesnę kainą.

15.       Suinteresuotas asmuo UAB „Išmanusis finansavimas“ atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Kadangi pirkėjas M. I. el. paštu pateikė nemokumo administratorei pasiūlymą vykstant antrosioms varžytynėms, nemokumo administratorė turėjo iš karto tokį pasiūlymą atmesti, nes jis pateiktas nesilaikant nei įstatyme, nei kreditorių sprendimu patvirtintos tvarkos reikalavimų, o pirkėjas norėdamas įsigyti debitorinę skolą, įvykdęs visas sąlygas, galėjo dalyvauti antrosiose varžytynėse.

15.2.                      Debitorinės skolos pardavimas tretiesiems asmenims buvo numatytas 7–ajame etape (už didžiausią pasiūlytą kainą). Šis etapas galėjo būti leidžiamas tik tada, kai/jeigu kreditoriai atsisako įsigyti turtą. Tačiau UAB „Išmanusis finansavimas“ 6–ajame etape pasiūlė skolą pirkti už 101 Eur ir tai buvo vienintelis pasiūlymas, atitinkantis reikalavimus 6–ajame pardavimo etape.

15.3.                      Be to, bet kuriam ketinančiam pirkti debitorinę skolą asmeniui kreditorių sprendimu buvo nustatytas dar vienas svarbus reikalavimas – debitorinė skola negali būti parduodama nei N. B., nei su ja tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems asmenims. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pasiūlymą pateikęs M. I., yra debitorės N. B. darbdavio MB „Meistrai pro“ vadovas. Taigi, M. I. pasiūlymas neatitinka kreditorių nustatyto reikalavimo.

15.4.                      Kreditorės UAB „Išmanusis finansavimas“ pasiūlyta ir patvirtinta debitorinės skolos pardavimo tvarka iš esmės yra analogiška nemokumo administratorės siūlytai tvarkai. Skirtumai yra tik minimalūs ir funkcionalūs, susiję tik su papildoma kreditorių apsaugos sąlyga dėl susijusių asmenų. Patvirtinta tvarka sukuria galimybę išvengti turto perleidimo asmeniui, siekiančiam padėti N. B. išvengti išieškojimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

17.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės LUAB „Gobaltika“ nemokumo administratorės skundo dėl 2025 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nebuvo pritarta nemokumo administratorės siūlymui bendrovės turimą debitorinę skolą parduoti pirkėjui M. I. už 15 000 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

18.       Kartu su atskiruoju skundu nemokumo administratorė pateikė naujus įrodymus – 2025 m. sausio 22 d. ir 2025 m. rugpjūčio 29 d. LUAB ,,Gobaltika“ kreditorių susirinkimo protokolus.

19.       Suinteresuotas asmuo UAB „Išmanusis finansavimas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė MB „Meistrai pro“ duomenis iš Okredo, antstolio patvarkymą, vykdomosios bylos duomenis.

20.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

22.       Visų pirma pažymėtina tai, kad nei apeliantė, nei nemokumo administratorė nesuformulavo apeliacinės instancijos teismui prašymo priimti naujus įrodymus, poreikio pridedamus dokumentus priimti konkrečiais argumentais nepagrindė. Antra, patikrinus bendrovės bankroto byloje esančius duomenis matyti, kad nemokumo administratorės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai yra bankroto byloje, todėl jų pateikimas yra perteklinis. Trečia, susipažinus su suinteresuoto asmens UAB „Išmanusis finansavimas“ pateiktais naujais įrodymais, matyti, kad jie egzistavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl galėjo būti pateikti laiku. Suinteresuotas asmuo nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl iškilo būtinybė naujus įrodymus pateikti po skundžiamos nutarties priėmimo apeliacinės instancijos teismui, o ne pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Dėl išdėstytų argumentų, pateikti nauji įrodymai nepriimami.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovei UAB ,,Gobaltika“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 9 d.

24.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-873-562/2024 priteisė iš buvusios bendrovės vadovės N. B. UAB „Gobaltika“ 463 193,28 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25.       2025 m. sausio 22 d. įvyko kreditorių susirinkimas ir 3–iuoju darbotvarkės klausimu buvo nustatyta bendrovės debitorės N. B. turimos skolos pardavimo tvarka ir kaina, pagal didžiausią finansinį reikalavimą turinčios kreditorės UAB „Išmanusis finansavimas“ pasiūlytą projektą.

26.       Debitorinę skolą buvo nutarta pardavinėti tokia tvarka: 1 etapas – skolą pardavinėti pirmose elektroninėse varžytinėse už 463 193 Eur (visa priteista suma); 2 etapas – nepardavus 1 etape, organizuoti antras elektronines varžytines, mažinant kainą 20 proc., t. y. iki 370 554 Eur; 3 etapas – nepavykus parduoti per varžytines, skolą pardavinėti laisvame pardavime, sumažinus kainą 30 proc. nuo 2 etapo, t. y. už 259 387 Eur; 4 etapas – jei skola neparduodama, dar kartą mažinti 30 proc., t. y. iki 181 570 Eur ir tęsti laisvą pardavimą; 5 etapas – vėl mažinti 30 proc., t. y. iki 127 099 Eur, ir tęsti laisvą pardavimą; 6 etapas – jei nepavyksta realizuoti skolos už 127 099 Eur, ją pasiūlyti įsigyti kreditoriams. Jei pasiūlymą pateikia daugiau nei vienas kreditorius – pirmenybė teikiama aukščiausios kainos siūlytojui; 7 etapas – jeigu kreditoriai nesiūlo, skolą leidžiama parduoti laisvame pardavime už didžiausią pasiūlytą kainą. Papildomai buvo numatyta sąlyga, kad skola negali būti parduota N. B. ar su ja susijusiems asmenims, o pirkėjai turi pateikti atitinkamas deklaracijas.

27.       Nemokumo administratorė 2025 m. gegužės 30 d. raštu informavo visus kreditorius, kad debitorinės skolos nepavyko parduoti už 127 099 Eur, t. y. 5 etape neatsirado pirkėjų. Todėl, vadovaujantis nustatyta tvarka, pereinama į 6 etapą – debitorinę skolą siūloma įsigyti kreditoriams už didžiausią pasiūlytą kainą. Pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2025 m. birželio 13 d. Šiame rašte nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad atsirado pirkėjas, kuris pateikė pasiūlymą debitorinę skolą nupirkti už 15 000 Eur.

28.       Kreditorė UAB „Išmanusis finansavimas“ 2025 m. birželio 13 d., atsiliepdama į nemokumo administratorės kreipimąsi, pateikė pasiūlymą įsigyti skolą už 101 Eur.

29.       2025 m. rugpjūčio 29 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio 3–iuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyta galimybė parduoti debitorinę skolą M. I. už 15 000 Eur. Nemokumo administratorė nurodė, kad pardavinėjant skolą laisvame pardavime už 127 099 Eur (5 etapas), iš M. I. buvo gautas pasiūlymas skolą nupirkti už 15 000 Eur. Sekančiame etape buvo numatyta skolą įsigyti siūlyti kreditoriams. Pasiūlymai išsiųsti kreditoriams ir gautas kreditorės UAB „Išmanusis finansavimas“ pasiūlymas skolą nupirkti už 101 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad pirkėjas M. I. pateikė geresnę kainą, nemokumo administratorė pasiūlė kreditoriams debitorinę skolą parduoti atsiradusiam pirkėjui už 15 000 Eur. Nutarimas buvo nepriimtas, nes didžiausią finansinį reikalavimą turinti kreditorė UAB „Išmanusis finansavimas“ balsavo „prieš“ bei nurodė, kad pagal kreditorių patvirtintą skolos pardavimo tvarką, kitas etapas buvo – pasiūlyti kreditoriams įsigyti skolą. Atitinkamai kreditorė UAB „Išmanusis finansavimas“ pateikė pasiūlymą įsigyti debitorinę skolą už 101 Eur.

30.       Atsakovės LUAB „Gobaltika“ nemokumo administratorė, nesutikdama su bendrovės 2025 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu trečiuoju darbotvarkės klausimu, pateikė skundą ir prašo panaikinti 2025 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nebuvo pritarta parduoti debitorinę skolą trečiajam asmeniui M. I. už 15 000 Eur. Nemokumo administratorės vertinimu, 2025 m. sausio 22 d. įvykusiame LUAB „Gobaltika“ kreditorių susirinkime priimto nutarimo turinys atitinka įstatymą ir reiškia, kad debitorinę skolą siekiama parduoti už kiek įmanoma didesnę kainą. Priešingas nustatytos LUAB „Gobaltika“ turto pardavimo tvarkos aiškinimas reikštų imperatyvių teisės normų pažeidimą, prieštaravimą teismų praktikai bei kreditorės siekį neteisėtai praturėti ar pasipelnyti kitų kreditorių sąskaita.

31.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nemokumo administratorės skundo netenkino, konstatuodamas, kad yra privaloma laikytis 2025 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime patvirtintos debitorinės skolos pardavimo tvarkos. Teismas nurodė, kad niekas neskundė 2025 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime nustatytos LUAB ,,Gobaltika“ turto pardavimo tvarkos, todėl ji yra galiojanti. Teismas taip pat nenustatė, kad LUAB ,,Gobaltika“ turto pardavimo tvarka prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei, jog siūlymas pirkti turtą už 15 000 Eur pateiktas ne varžytynių būdu. Teismo vertinimu, ekonominis naudingumas negali persverti kreditorių susirinkimo nustatytos turto pardavimo tvarkos.

32.       Apeliantė atsakovės LUAB „Gobaltika“ nemokumo administratorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde, nurodo, kad: 1) įpareigojant nemokumo administratorę ekonomiškai nenaudingai parduoti bendrovės turtą yra pažeidžiami bankroto proceso principai; 2) ekonominis naudingumas yra pagrindinis turto bankroto bylose realizavimo principas; 3) visi nutarimai bendrovės kreditorių susirinkimuose yra priimami didžiausios kreditorės UAB „Išmanusis finansavimas“ balsais; 4) 2025 m. sausio 22 d. LUAB ,,Gobaltika“ kreditorių susirinkime patvirtinta debitorinės skolos pardavimo tvarka negali būti aiškinama kaip eliminuojanti didesnę kainą pasiūliusius pirkėjus ar sukurianti draudimus jiems dalyvauti turto pardavime ir (ar) pasiūlyti didesnę kainą.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

33.       Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

34.       Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba 2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančio juridinio asmens interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-883-781/2021, 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-798/2024 ir kt.).

35.       Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje esančią medžiagą, nenustatė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų priimtas pažeidžiant nustatytą kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytą susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarką.

36.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria paliktas galioti 2025 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimas darbotvarkės trečiuoju klausimu, t. y. neparduoti debitorinės skolos pirkėjui M. I. už 15 000 Eur. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ekonominis naudingumas negali persverti kreditorių susirinkimo nustatytos turto pardavimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir laiko ją nepagrįsta.

37.       JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). JANĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens turtas turi būti parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Taigi, nurodytais turto pardavimo principais iš esmės siekiama, kad turtas bankroto procese būtų parduodamas už didžiausią įmanomą kainą ir kuo greičiau. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindiniu nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).

38.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nurodytos JANĮ nuostatos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos įmonės kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. Įstatyme nustatytų teisės normų, susijusių su įmonės turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

39.       Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas; laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 20 punktas). Teismas kontroliuoja bankroto proceso eigą, atlieka proceso teisėtumo priežiūrą, bet nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas. Šis klausimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).

40.       Visgi, galimi atvejai, kai kreditoriai, turėdami skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtą laiką (ne)realizuojamas bankrutuojančios įmonės turtas. Nustačius, kad kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-313/2017).

41.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje susidariusią situaciją, priėjo prie išvados, kad aplinkybė, jog vykstant 5 (penktam) debitorinės skolos pardavimo etapui, t. y. skolą parduodant už 127 099 Eur, atsirado pirkėjas M. I., kuris parašė nemokumo administratorei el. paštu ir pasiūlė įsigyti debitorinę skolą už 15 000 Eur, nesudaro pagrindo nesivadovauti galiojančiu kreditorių susirinkimo priimtu nutarimu ir vien dėl to, jog trečiasis asmuo pasiūlė didesnę kainą nei bendrovės kreditorė, būtent jam ir parduoti debitorinę skolą. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria.

42.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. sausio 22 d. vykusiame kreditorių susirinkime 3–iuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas dėl bendrovės turimos N. B. debitorinės skolos pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Iš viso buvo patvirtinti 7 (septyni) debitorinės skolos pardavimo etapai, t. y. iš pradžių buvo nutarta debitorinę skolą pardavinėti varžytynėse (1–2 etapai), vėliau laisvame pardavime (3–5 etapai), neatsiradus pirkėjų siūlyti kreditoriams (6 etapas), o neatsiradus kreditorių pasiūlymų, pardavinėti laisvame pardavime už didžiausią pasiūlytą kainą (7 etapas). Patvirtintoje tvarkoje taip pat nurodyta, kad intervalas tarp pardavimų 14 dienų, o debitorinė skola negali būti parduota pačiai debitorei N. B. arba su ja tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Nei nemokumo administratorė, nei kiti kreditoriai, kurie balsavo prieš tokią tvarką (31,57 proc.), neskundė tokios turto pardavimo tvarkos teismui, nereiškė jokių prieštaravimų dėl jos. Taigi ši kreditorių susirinkimo patvirtinta debitorinės skolos pardavimo tvarka yra galiojanti.

43.       Vadovaujantis nustatyta kreditorių susirinkimo debitorinės skolos pardavimo tvarka, nepavykus parduoti debitorinės skolos už 127 099 Eur, turėjo būti pereinama į 6 (šeštą) etapą ir skolą siūloma įsigyti kreditoriams už didžiausią pasiūlytą kainą. Nagrinėjamu atveju didžiausią finansinį reikalavimą turintį kreditorė UAB „Išmanusis finansavimas“ pateikė nemokumo administratorei pasiūlymą įsigyti debitorinę skolą už 101 Eur. Taigi kreditorė veikė teisėtai, laikydamasi patvirtintos kreditorių susirinkime tvarkos. Tuo tarpu trečiojo asmens M. I. pasiūlymas pateiktas nesilaikant minėtos tvarkos. Kaip jau minėta, būtent kreditorių susirinkimas yra aukščiausias bankrutuojančios įmonės valdymo organas, kuris turi teisę nustatyti turto pardavimo tvarką bei kurios nemokumo administratorė privalo laikytis, nebent kreditorių susirinkimo sprendimu nustatyta turto pardavimo tvarka nepagrįsta, priimta pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui arba, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus ypač jei turto pardavimo tvarka, nustato atskirus etapus. Tokiu atveju nemokumo administratorė turi arba skųsti tokį kreditorių sprendimą teismui, arba bent jau reikšti motyvuotus prieštaravimus. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė, kaip ir kiti kreditoriai, kurie balsavo „prieš“, nereiškė prieštaravimų dėl 2025 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime nustatytos bendrovės turto pardavimo tvarkos. Iš to darytina išvada, kad jiems tokia tvarka, kuri buvo patvirtinta tik vienos didžiausią finansinį reikalavimą turinčios kreditorės balsu, buvo tinkama.

44.       Aplinkybė, kad debitorinės skolos pardavimas kreditorei, o ne atsiradusiam pirkėjui, galimai sudaro ekonomiškai nenaudingą sandorį bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, negali paneigti teisinio reguliavimo viršenybės. Finansinė nauda negali būti laikoma pagrindu ignoruoti nustatytos pardavimo tvarkos privalomumą, nes tai iš esmės pažeistų imperatyvias įstatymo normas bei pareigą elgtis protingai, sąžiningai ir laikytis įstatymų. Jei būtų leidžiama apeiti nustatytą tvarką dėl didesnės kainos, visa patvirtinta tvarka taptų beprasmė ir prarastų teisėtumą bei skaidrumą. Kaip jau minėta, teismas neturi teisės kištis į kreditorių susirinkimo kompetenciją. Tokia teisė gali būti įgyvendinama tik nustačius, kad nutarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, priimtas viršijant įgaliojimus arba pažeidžia sąžiningumo, protingumo principus bei kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju tokie pažeidimai nenustatyti. Turto pardavimas vyko pagal galiojančią kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtintos tvarkos pakeitimas be naujo kreditorių susirinkimo nutarimo būtų neteisėtas.

45.       Tai, kad sprendimai LUAB „Gobaltika“ kreditorių susirinkimuose buvo priimti didžiausią finansinį reikalavimą turinčios UAB „Išmanusis finansavimas“ balsais, neturi įtakos nutarimų teisiniam veiksnumui ir nepaneigia JANĮ nustatyto balsų daugumos principo. Pažymėtina, kad JANĮ aiškiai nustato kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką ir kvorumą. Nutarimai priimami balsų dauguma, proporcinga kreditorių finansinių reikalavimų dydžiui (JANĮ 51 straipsnis). Pažymėtina, kad, tiek bendrovės kreditoriams, tiek nemokumo administratoriui yra suteikta teisė ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie, nors ir priimti balsų dauguma, galėjo būti priešingi sąžiningumo, protingumo principams arba pažeidė kitų kreditorių (mažumos) ar įmonės interesus (CK 1.5 straipsnis).

46.       Nagrinėjamu atveju vienas iš esminių kreditorių 2025 m. sausio 22 d. sprendimu patvirtintos skolos pardavimo tvarkos aspektų buvo aiškiai išreikšta sąlyga: debitorinė skola negali būti parduodama nei debitorei N. B., nei su ja tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems asmenims. Ši sąlyga buvo pasiūlyta didžiausią finansinį reikalavimą turinčios kreditorės UAB „Išmanusis finansavimas“ iniciatyva. Nors nemokumo administratorė apie šią sąlygą savo procesiniuose dokumentuose neužsimena bei nenurodo jokių argumentų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nemokumo administratorė, prieš ginčydama kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, turėjo į ją atsižvelgti ir išsamiai patikrinti informaciją apie atsiradusį pirkėją M. I., ypač kai suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Išmanusis finansavimas“ tokius argumentus nurodė.

47.       Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2025 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo patvirtinta turto pardavimo tvarka yra neginčijama – apskundimo terminai pasibaigę, ir ji lieka privaloma nemokumo administratorei. Byloje nėra duomenų, kad M. I. būtų atsakovės kreditorius, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jo pasiūlymas galėtų būti svarstomas tik 7 (septintame) etape, kai, neatsiradus kreditorių pasiūlymų įsigyti skolą, ji būtų pardavinėjama laisvame pardavime už didžiausią pasiūlytą kainą, ir tik tuo atveju, jei toks asmuo nėra susijęs su debitore N. B.. 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

48.       Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49.       Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi suinteresuotas asmuo UAB „Išmanusis finansavimas“ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

50.       Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje jis patyrė 595,05 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

51.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – rekomendacijos) 8.16 punkte numatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju už advokato teisines paslaugas apmokėta 2025 m. IV ketvirtį (lapkričio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2025 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 387 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 954,80 Eur (2 387 Eur x 0,4).

52.       Suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (595,05 Eur) neviršija rekomendacijų 8.16 punkte numatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį, todėl suinteresuotam asmeniui UAB „Išmanusis finansavimas“ iš apeliantės LUAB „Gobaltika“ priteisiama 595,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantė yra bankrutuojanti bendrovė, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš jos bankroto administravimui skirtų lėšų.

       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 331 straipsniu,  

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Gobaltika“, juridinio asmens kodas 304450866, bankroto administravimui skirtų lėšų priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Išmanusis finansavimas“, juridinio asmens kodas 302789871, 595,05 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 5 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teisėja