Administracinė byla Nr. eA-3406-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00414-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centras, (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centro darbuotojų profesinė sąjunga) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. SD-05-11699 (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėja nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centre (toliau – ir Centras) Pagalbos į namus padalinio socialine darbuotoja – padalinio vadove, ir yra Centro darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) pirmininkė. Atsakovas Sprendimu nusprendė Centrui suteikti sutikimą su pareiškėja nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

3.       Pareiškėjos teigimu, Sprendime nėra nurodyta jokių motyvų ir argumentų bei neanalizuoti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nebuvo tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą ją atleisti. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir teigė, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir nesusietas su jokiais objektyviais duomenimis, jame tik deklaratyviai perrašytas DK 168 straipsnio 3 dalies tekstas, padaryta išvada neparemta jokiais faktiniais duomenimis.

4.       Pareiškėja nurodė, kad jos planuojamas atleidimas iš darbo susijęs su jos vykdoma aktyvia veikla, nes ji daug kartų kreipėsi į valstybės institucijas, reikalaudama, jog būtų taikomos darbuotojų padėtį gerinančios teisės aktų nuostatos bei vykdomos darbdavio pareigos, jos aktyvi veikla buvo aprašyta Profesinės sąjungos ir jos pačios atsakovui pateiktoje informacijoje, tačiau atsakovas į šią informaciją neatsižvelgė. Pareiškėjos manymu, būtent jos aktyvi veikla lėmė darbdavio norą ją atleisti. Pareiškėja pažymėjo, kad buvo ketinama pakeisti Centro Pagalbos į namus padalinio socialinio darbuotojo – padalinio vadovo pareigybės aprašymą, tačiau, pareikalavus atsakovui, šių ketinimų buvo atsisakyta. Tuomet Centro direktorė nutarė sujungti Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinius į vieną. Pareiškėjos teigimu, konsultacijos dėl tokio sujungimo vyko formaliai ir jau iš anksto buvo pranešta, kad pareiškėja bus atleista. Pareiškėja pažymėjo, kad iki 2018 metų Centre veikė vienas padalinys, kuris buvo suskaidytas į Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinius, motyvuojant padidėjusiu darbo krūviu, nors jis ir dabar nėra pakitęs.

5.       Atsakovas Inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas nurodė, kad Centras, vadovaudamasis DK 168 straipsnio 3 dalimi, 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymu Nr. S1-460 kreipėsi į atsakovą, prašydamas dėl struktūrinių pertvarkymų, naikinant pareigybę, suteikti sutikimą atleisti iš užimamų pareigų darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinantį asmenį – Profesinės sąjungos pirmininkę, Pagalbos į namus padalinio socialinę darbuotoją – padalinio vadovę (pareiškėją). Atleidimą grindė tuo, kad Centro direktoriaus 2020 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V1-328 buvo patvirtinta nauja Centro struktūra, įsigaliosianti 2020 m. lapkričio 4 d., pagal kurią numatoma Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinius sujungti į vieną – Socialinių paslaugų namuose padalinį. Centro direktoriaus 2020 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. P1-403 nuo 2020 m. lapkričio 3 d. naikinama Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinių socialinių darbuotojų – padalinių vadovų pareigybės ir nuo 2020 m. lapkričio 4 d. steigiama viena Socialinių paslaugų namuose padalinio socialinio darbuotojo – padalinio vadovo pareigybė bei patvirtintas šios pareigybės aprašymas. Atsakovas apie Centro prašymą informavo pareiškėją ir Profesinę sąjungą, paprašė pateikti savo nuomonę, ar darbo sutarties nutraukimas su pareiškėja nėra susijęs su darbuotojų atstovavimo veikla. Profesinė sąjunga ir pareiškėja atsakė, kad Centro padalinių sujungimą vertina kaip susidorojimą su pareiškėja dėl jos vykdomos aktyvios Profesinės sąjungos pirmininkės veiklos. Atsakovas, išanalizavęs visus pateiktus dokumentus bei suteiktą informaciją, priėmė Sprendimą, nenustatęs, kad darbo sutarties su pareiškėja nutraukimas yra susijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla.

7.       Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcijai nesuteikta teisė vertinti susiklosčiusį individualų darbo ginčą, darbo sutarties nutraukimo pagrindų taikymo pagrįstumą, o tik priskirtas darbdavio prašymo pagrįstumo tikrinimas darbuotojo nediskriminavimo aspektu. Atsakovas teigė nustatęs, jog motyvai, kuriais grindžiamas darbo sutarties nutraukimas su pareiškėja, nėra susiję su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojos diskriminavimu dėl jos vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos, o yra susiję su įstaigoje vykdomais struktūriniais pertvarkymais. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovas teigė, kad įstaigoje vykdomų struktūrinių pertvarkymų tikslingumo, pagrįstumo bei teisėtumo vertinimas bei kitų aplinkybių vertinimas, nėra Inspekcijos nagrinėjamo prašymo suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį nagrinėjimo dalykas.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

9.       Centras nurodė, kad Centro direktoriaus 2020 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V1-328 patvirtinus naują Centro struktūrą, pagal kurią numatoma Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinius sujungti į vieną – Socialinių paslaugų namuose padalinį, buvo sprendžiamas ir darbuotojų pirmenybės būti paliktiems darbe klausimas, nuspręsta naujai steigiamą pareigybę pasiūlyti užimti Dienos socialinės globos padalinio vadovei, nes ji augina vaiką iki 3 metų, yra profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) pirmininkė, jos kvalifikacija nėra mažesnė už pareiškėjos. Centro teigimu, Centro struktūriniai pokyčiai nulemti poreikio koncentruoti tiek pagalbos į namus, tiek dienos socialinės globos paslaugų teikimą, jų kontrolę viename padalinyje, siekiant geresnės paslaugų kokybės, greitesnio sprendimų dėl paslaugų gavėjų priėmimo, ekonomiškumo.

10.       Centro nuomone, pareiškėjos nurodytos priežastys nepagrindžia, kad darbo sutarties su ja nutraukimas turi kokį nors ryšį su jos vykdoma veikla. Centras pažymėjo, kad Centre veikia dvi profesinės sąjungos, pareiškėjos vadovaujamojoje Profesinėje sąjungoje yra tik šeši nariai, kita profesinė sąjunga (duomenys neskelbtini) jungia 97 darbuotojus. Centras nurodė, kad pareiškėjai buvo pasiūlyta užimti laisvas lankomosios priežiūros darbuotojo pareigas ir toliau likti dirbti Centre, tačiau pareiškėja siūlomų pareigų atsisakė.

II.

11.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjos D. K. skundą atmetė, Centrui priteisė iš pareiškėjos 390 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą.

12.       Teismas vadovavosi DK 168 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad Centras pareiškėją siekia atleisti iš pareigų pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla), t. y. darbo sutartį siekia nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Teismas darė išvadą, kad Centras pagrįstai kreipėsi į Inspekcijos Panevėžio skyrių, prašydamas suteikti sutikimą atleisti pareiškėją, kuri yra darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo – Profesinės sąjungos pirmininkė.

13.       Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo atleidimo iš darbo pagrįstumo faktai. Teismas nustatė, kad Centre vyko struktūriniai įstaigos pertvarkymai: Centro direktoriaus 2020 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V1-328 buvo patvirtinta nauja Centro struktūra, Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padaliniai sujungti į vieną – Socialinių paslaugų namuose padalinį; Centro direktoriaus 2020 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. P1-403 nuo 2020 m. lapkričio 3 d. panaikinama Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinių socialinių darbuotojų – padalinių vadovų, pareigybės ir nuo 2020 m. lapkričio 4 d. steigiama viena Socialinių paslaugų namuose padalinio socialinio darbuotojo – padalinio vadovo pareigybė bei patvirtintas šios pareigybės aprašymas.

14.       Teismas konstatavo, kad Centre po struktūrinių pertvarkymų vietoje buvusių dviejų padalinių vadovų pareigybių liko viena – naujai įsteigto padalinio vadovo pareigybė, kurią pretendavo užimti abi buvusių padalinių vadovės, kurios buvo ir Centre veikiančių profesinių sąjungų vadovės. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog būtent jos, kaip vienos iš profesinių sąjungų vadovės, veikla būtų sukėlusi išskirtinį darbdavio nepasitenkinimą ar konfliktinę situaciją su darbdaviu. Teismas darė išvadą, kad siekis atleisti pareiškėją nebuvo siejamas su Centre veikiančių profesinių sąjungų veikla, taip pat ir su pareiškėjos veikla, o buvo siejamas su įstaigos struktūriniais pertvarkymais bei pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti pagrindais, įtvirtintais DK.

15.       Teismas pažymėjo, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėja ar Profesinė sąjunga, kuriai vadovauja pareiškėja, būtų kreipęsi į Inspekcijos teritorinį skyrių dėl darbdavio psichologinio spaudimo, mobingo ar kitų pareiškėjos, kaip darbuotojų atstovės, teisių pažeidimų. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog iki Centro struktūrinių pertvarkymų dėl pareiškėjos vykdomos veiklos Profesinėje sąjungoje jai buvo sudarytos nepalankios darbo sąlygos ar buvo apribotos kokios nors teisės, kad kitiems darbuotojams buvo suteiktas tam tikras pranašumas prieš pareiškėją.

16.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja patvirtino, jog su darbdaviu jokių konfliktų nebuvo kilę, o kilus ginčui ir jam persikėlus į darbo ginčus nagrinėjančią instituciją, darbdavys dažniausiai pats ištaisydavo pažeidimus ir ginčas būdavo baigiamas taikos sutartimi. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl to, kad darbdavys nepatenkino kai kurių jos, kaip Profesinės sąjungos vadovės, kreipimųsi dėl darbo sąlygų gerinimo, darbo užmokesčio didinimo ar kolektyvinės sutarties pakeitimo inicijavimo, teismas vertino kaip įprastus santykius tarp darbdavio bei Profesinės sąjungos ir nelaikė psichologiniu spaudimu pareiškėjai ar jos diskriminavimu.

17.       Teismas pabrėžė, kad vien bendro pobūdžio teiginiai, jog darbuotojas aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia savo nuomonę, yra principingas, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog darbuotojui taikomas darbo santykių nutraukimas yra susijęs su jo veikla Profesinėje sąjungoje. Teismas darė išvadą, jog Inspekcijos Panevėžio skyriaus vadovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai įvertino, jog pareiškėjos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nėra tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą tokį darbuotoją atleisti.

18.       Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą Viešojo administravimo įstatymo taikymo praktiką, nurodė, kad pagal DK 168 straipsnio 3 dalį Inspekcijos teritorinis skyrius sprendimą duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas turi priimti įvertinęs, kad darbdavys pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Teismas nustatė, kad atsakovas iš darbdavio pareikalavo pateikti su įstaigos pertvarkymo procesu susijusius aktus, sudarė galimybę teikti paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus tiek darbdaviui, tiek atleidžiamam darbuotojui, tiek Profesinei sąjungai. Teismas konstatavo, kad atsakovas išvadą dėl darbo sutarties nutraukimą nulemiančių priežasčių priėmė išsamiai išanalizavęs darbo sutarties šalių argumentus. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nurodytas jo priėmimo motyvas bei teisinis pagrindas. Teismas nenustatė, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, būtų pažeidęs tokiam sprendimui priimti teisės aktais nustatytas procedūras. Teismas konstatavo, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Viešojo administravimo įstatyme nustatytu gero administravimo principu, nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų individualiems administraciniams aktams. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

19.       Vertindamas pareiškėjos ir Centro prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi ir konstatavo, kad, pareiškėjos skundo netenkinus, jai byloje turėtų išlaidų atlyginti nėra pagrindo. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 3, 5 dalimis, nustatė, kad Centras tiek savo atsiliepimu į skundą, tiek teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjos skundu, prašė jį atmesti, teikė savo nuomonę ir argumentus dėl pareiškėjos skundo nepagrįstumo, jo pozicija iš esmės sutapo su atsakovo išreikšta pozicija. Teismas darė išvadą, kad teismo sprendimas pagal keliamo ginčo esmę yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui – Centrui, buvo patenkintas jo interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje. Teismas konstatavo, kad išnagrinėjus šį administracinį ginčą bei netenkinus pareiškėjos skundo, yra apgintos Centro teisės, todėl jis įgijo ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą. Teismas Centrui priteisė iš pareiškėjos 390 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą.

III.

20.       Pareiškėja D. K. apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

21.       Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Viešojo administravimo įstatyme nustatytu gero administravimo principu, nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų individualiems administraciniams aktams, kadangi Sprendime nėra pateikti jokie motyvai ir argumentai, nėra analizuoti jokie duomenys ir įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nebuvo tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą ją atleisti. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą Viešojo administravimo įstatymo taikymo praktiką ir tvirtina, kad vien tik DK 168 straipsnio 3 dalies teksto perrašymas į Sprendimą, nurodant, jog nenustatyta aplinkybių, kad darbo sutarties nutraukimas su pareiškėja yra susijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla ar ji yra diskriminuojama dėl jos vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos, negali būti laikoma tinkamu administracinio akto motyvavimu ir pagrindimu.

22.       Pareiškėjos teigimu, Sprendimas yra nemotyvuotas ir nesusietas su jokiais objektyviais duomenimis, deklaratyvus, išvada neparemta jokiais faktiniais duomenimis (įrodymais). Sprendime nėra analizuojami jokie faktiniai duomenys, nepažymima, kokiais įrodymais Sprendimas yra grindžiamas. Pareiškėja atkreipia dėmesį į teismo posėdyje atsakovo atstovės išsakytus Sprendimo priėmimo motyvus ir daro išvadą, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, elgėsi šališkai, suteikė prioritetą ir išskirtinę reikšmę stipresniosios darbo sutarties šalies – darbdavio, argumentams. Pareiškėja tvirtina, kad planuojamas jos atleidimas iš darbo yra susijęs su jos vykdoma aktyvia darbuotojų atstovavimo veikla. Pareiškėja, būdama Profesinės sąjungos pirmininke ir atstovaudama jos nariams, daug kartų kreipėsi į valstybės institucijas, reikalaudama, jog būtų taikomos darbuotojų padėtį gerinančios teisės aktų nuostatos bei vykdomos darbdavio pareigos, todėl jos aktyvi darbuotojų atstovavimo veikla lėmė darbdavio norą ją atleisti.

23.       Atsakovas Inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24.       Atsakovas nurodo, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jame nurodyti motyvai, teisinis pagrindas, o teismas tinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

25.       Atsakovas akcentuoja, kad jis, suteikdamas darbdaviui sutikimą nutraukti darbo sutartį su pareiškėja, objektyviai vertino tiek darbdavio pateiktus argumentus, tiek pareiškėjos bei Profesinės sąjungos išdėstytus argumentus ir jų poziciją. Atsakovas nurodo, kad nenustatė aplinkybių, jog darbo sutarties nutraukimas su pareiškėja būtų susijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, taip pat faktų, kad pareiškėja būtų diskriminuojama dėl jos vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos.

26.       Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovas nurodo, kad darbdavio prašymo suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su darbuotojams atstovaujančiu darbuotoju nagrinėjimas Inspekcijos teritoriniame skyriuje (ir sprendimo priėmimas) nėra darbo ginčo nagrinėjimas. Todėl pareiškėjos ir Profesinės sąjungos pateiktos nuomonės ir dokumentai priimant Sprendimą buvo vertinti tokia apimtimi, kiek tai susiję su darbdavio prašyme pateiktais duomenimis, t. y. vykdomais struktūriniais pertvarkymais – padalinių jungimu ir padalinio vadovo (pareiškėjos), atleidimu. Atsakovo teigimu, pateiktose nuomonėse ir pridėtuose dokumentuose nebuvo įžvelgta aplinkybių, paneigiančių darbdavio prašyme pateiktus duomenis. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad priimant Sprendimą, nebuvo nagrinėtos pareiškėjos ir Profesinės sąjungos nuomonės, elgtasi šališkai, suteikiant prioritetą ir išskirtinę reikšmę stipresniosios darbo sutarties šalies – darbdavio, argumentams.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas – 260 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

28.       Centras nurodo, kad teismas pagrįstai, vadovaudamasis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, aktualia teismų praktika, nustatė, jog atsakovas Sprendimu nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų individualiems administraciniams aktams bei nustatytų procedūrų tokiam sprendimui priimti. Centras atkreipia dėmesį, kad atsakovas Sprendimą priėmė vadovaudamasis DK 168 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gavęs iš Centro 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. S1-460 ir dokumentus, susijusius su planuojamu Centro struktūriniu pertvarkymu, taip pat esant neaiškumui dar papildomai pareikalavo iš Centro dokumentų, kuriuos Centras pateikė su 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. S1-517, gavęs pareiškėjos paaiškinimą bei jos vadovaujamos Profesinės sąjungos paaiškinimą bei jį pagrindžiančius įrodymus. Centro manymu, tai patvirtina, kad Sprendimas duoti sutikimą dėl darbo sutarties nutraukimo yra priimtas išsamiai išanalizavus darbdavio, darbuotojo ir Profesinės sąjungos pateiktus paaiškinimus bei pagrįstas nurodytas aplinkybes patvirtinančiais objektyviais duomenimis, kas ir nurodyta Sprendime.

29.       Centro teigimu, Sprendimas yra aiškus, jame nurodytas jo priėmimo motyvas bei teisinis pagrindas. Teismas detaliai analizavo šalių pateiktus duomenis, susijusius su Sprendimo priėmimu bei priežastimis, kuriomis Centras grindė savo prašymą atsakovui suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su pareiškėja. Centras atkreipia dėmesį, kad pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, jog su darbdaviu jokių konfliktų nebuvo kilę, o kilus ginčui dėl jos atstovaujamos Profesinės sąjungos ir jam persikėlus į darbo ginčus nagrinėjančią instituciją, darbdavys dažniausiai pats ištaisydavo pažeidimus ir ginčas būdavo baigiamas taikos sutartimi. Pareiškėja teismo posėdyje nenurodė jokių konkrečių faktų, kad prieš ją darbdavys naudojo psichologinį spaudimą, mobingą ar pan. Taip pat pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad iki Centro struktūrinių pertvarkymų dėl pareiškėjos vykdomos veiklos Profesinėje sąjungoje jai buvo sudarytos nepalankios darbo sąlygos ar buvo apribotos kokios nors teisės, kad kitiems darbuotojams buvo suteiktas tam tikras pranašumas prieš pareiškėją.

30.       Centras pažymi, kad pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų objektyviai įvykusį Centro struktūros pertvarkymą. Centras atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu buvo pasiūlyta užimti laisvas lankomosios priežiūros darbuotojo pareigas nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. ir toliau likti dirbti Centre, tačiau pareiškėja siūlomų pareigų atsisakė.

31.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Profesinė sąjunga atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą.

32.       Profesinės sąjungos teigimu, Centro struktūrinė reforma buvo atlikta norint nutraukti darbo sutartį su pareiškėja, nes, peržiūrėjus kitų savivaldybių socialinės paramos centrų struktūrą, matyti, kad juose veikia du padaliniai ir jie nėra jungiami į vieną padalinį. Profesinė sąjunga nurodo, kad paslaugų poreikis rajone auga, o iš statistikos duomenų matyti, jog teikiamų paslaugų kiekis didėja kiekvienais metais, todėl sujungti padalinius nebuvo tikslinga. Tai patvirtina ir Centro direktorės 2020 m. liepos 10 d. komentaras portalui (duomenys neskelbtini). Profesinės sąjungos manymu, Centro direktorės inicijuota struktūrinė pertvarka, siekiant sujungti du padalinius į vieną, yra nukreipta tiesiogiai prieš pareiškėją, kaip aktyvią Profesinės sąjungos pirmininkę.

33.       Profesinė sąjunga pažymi, kad pareiškėja turi 12,9 metų socialinio darbo stažą, 2013 metais įgijo vyriausiojo socialinio darbuotojo kvalifikaciją, gerai išmano savo darbą, yra kompetentinga, atsakinga, pareiginga, puikiai sutaria su padalinio darbuotojais. Pareiškėja, būdama Profesinės sąjungos pirmininke, atstovaudama Profesinės sąjungos nariams, daug kartų kreipėsi į Inspekciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir kitas institucijas, reikalaudama vykdyti įstatymuose bei kolektyvinėse sutartyse įtvirtintas nuostatas, todėl, Profesinės sąjungos manymu, aktyvūs pareiškėjos veiksmai sukėlė Centro direktorės nepasitenkinimą.

34.       Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį, kad Centro direktorės 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. PI -213, pažeidžiant DK reikalavimus, buvo bandyta pakeisti Centro Pagalbos į namus padalinio socialinio darbuotojo – padalinio vadovo pareigybės aprašymą įvedant reikalavimą turėti „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir taip nutraukti su pareiškėja darbo sutartį, kadangi ji neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau, pareikalavus Inspekcijos Panevėžio teritoriniam skyriui, minėti pakeitimai buvo atšaukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

35.       Bylos dalykas – atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr.SD-05-11699 suteikti sutikimą (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centrui nutraukti darbo sutartį su pareiškėja D. K. (Pagalbos į namus padalinio socialine darbuotoja – padalinio vadove ir (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke) darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą) pagrįstumas ir teisėtumas.

36.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjos (darbuotojos) vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nebuvo tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą pareiškėją atleisti iš darbo, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio reikalavimus.

37.       Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimas turėjo būti panaikintas, nes jis nemotyvuotas ir visiškai nesusietas su jokiais objektyviais duomenimis, Sprendime deklaratyviai perrašyta DK 168 straipsnio 3 dalies norma, atsakovas, priimdamas Sprendimą, netyrė ir nenagrinėjo pareiškėjos ir Profesinės sąjungos argumentų, suteikė prioritetą ir išskirtinę reikšmę vienos ir būtent stipresniosios darbo sutarties šalies – darbdavio argumentams.

38.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti.

39.       Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą priimdamas sprendimą Inspekcijos teritorinis skyrius turi vertinti tik tai, ar darbdavio siekis atleisti darbuotoją nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, t. y. ar darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nėra tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą tokį darbuotoją atleisti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018; teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4449-525/2020). Inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4601-415/2019).

40.       Byloje nustatyta, kad Centras, siekdamas atleisti pareiškėją iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla), kreipėsi į Inspekcijos Panevėžio skyrių, prašydamas suteikti sutikimą atleisti iš darbo pareiškėją, kuri yra darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo – Centro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. Centro prašyme buvo nurodyti aktai, kuriais atliekama pertvarka, taip pat Centras atsakovui 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr.S1-517 teikė papildomą informaciją dėl atleidžiamų Pagalbos į namus bei Dienos socialinės globos padalinių vadovų bei naujai steigiamai pareigybei nustatytų reikalavimų. Atsakovas, įvertinęs pateiktus Centro duomenis, nenustatė aplinkybių, jog darbo sutarties nutraukimas su pareiškėja yra susijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla ar darbuotoja yra diskriminuojama dėl jos vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos, ir dėl to davė sutikimą nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą) su pareiškėja.

41.       Pirmosios instancijos teismas įvertino Centro pateiktus įrodymus atsakovui, taip pat šioje byloje dalyvaujančių asmenų išsakytus argumentus dėl Sprendimo ir jo priėmimo aplinkybių ir konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, jog pareiškėjos planuojamas atleidimas iš darbo buvo būtent susijęs su jos vykdoma aktyvia darbuotojų atstovavimo veikla, o Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

42.       Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl Sprendimo teisėtumo.

43.       Vertinant pareiškėjos apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, jog Sprendimas turėjo būti panaikintas dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų pažeidimo, pirmiausia pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą  (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).

44.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019; kt.).

45.       Nagrinėjamu atveju Sprendime yra nurodyta teisės norma, ji iš esmės yra susieta su nagrinėta faktine situacija. Tai, kad Sprendime atskirai nepasisakyta dėl pareiškėjos ir Profesinės sąjungos argumentų, nevertintina, kad šis trūkumas yra esminis ir vien dėl jo turi būti panaikintas Sprendimas.

46.       Pareiškėja apskundė Sprendimą, jai buvo sudaryta galimybė pateikti argumentus ir įrodymus, jog Centro planuojamas atleidimas išimtinai yra susijęs tik su pareiškėjos vykdoma aktyvia atstovavimo darbuotojams veikla.

47.       Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatęs, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponuoja darbuotojo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis atleisti darbuotoją iš darbo yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, turi konstatuoti, jog Inspekcijos teritorinis skyrius negalėjo duoti sutikimo atleisti darbuotoją iš darbo. 

48.       Įvertinus pareiškėjos tiek atsakovui, tiek pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes apie tai, kad ją atleidžia iš darbo vien tik dėl jos aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje, Centro pateiktus dokumentus, susijusius su atliekamais įstaigos struktūros pertvarkymais ir planuojamu pareiškėjos atleidimu iš darbo, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog planuojami Centro atlikti veiksmai siejami su Profesinės sąjungos veikla, kad pareiškėjos vykdoma atstovavimo darbuotojams veikla buvo tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą pareiškėją atleisti iš darbo.

49.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kokius veiksmus ji yra atlikusi atstovaudama Profesinės sąjungos nariams (kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir kt.), tačiau šių veiksmų teisiškai nesusieja su Centro siekiu atleisti ją iš darbo būtent dėl šių veiksmų. Akcentuotina, kad vien ta aplinkybė, jog darbuotojas yra aktyvus, gindamas savo ir kitų darbuotojų teises, nėra pagrindas neduoti sutikimo atleisti jį iš darbo.

50.       Kadangi nagrinėjamu atveju darbdavys pateikė atsakovui duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su pareiškėjos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbdavys nesiekė diskriminuoti pareiškėjos dėl jos vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės Profesinėje sąjungoje, todėl darytina išvada, jog atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

51.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai ir laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

52.       Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas bei tenkinamas trečiojo suinteresuoto asmens Centro prašymas priteisti 260 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (ABTĮ 40 str. 1 d. ir 3 d.).

          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

        Pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti.

           Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Priteisti (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centrui iš D. K. 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Ričardas Piličiauskas

        Dalia Višinskienė