Civilinė byla Nr. e2A-398-280/2019

                        Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00567-2017-6

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                       3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4     

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

    S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2019 m. birželio 13  d.

  Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. K. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl teisės be atsakovės sutikimo statyti gyvenamąjį namą neišlaikant teisės aktais nustatyto atstumo,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti jam teisę be atsakovės A. R. sutikimo jam priklausančiame  žemės sklype  (duomenys neskelbtini) įgyvendinti teisę statyti gyvenamąjį namą 2,75 m atstumu nuo namo sienos iki atsakovės A. R. žemės sklypo ribos; 2,17 m atstumu nuo stogo krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos ir 1,14 m atstumu nuo namo laiptų krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos.

2.       Nurodė, kad 2011-08-31 Molėtų rajono savivaldybės administracija jam išdavė leidimą gyvenamojo namo statybai. Išliejus pamatą ir sumūrijus mūrą, įstatymų reikalaujamas atstumas iki atsakovės sklypo ribų buvo išlaikytas, tačiau namą apšildžius ir nutinkavus, reikalaujamas 3 m. atstumas iki kaimyninio sklypo ribos sumažėjo iki 2,75 m, nuo stogo krašto sumažėjo iki 2,17 m, o nuo namo katilinės laiptų atstumas iki kaimynės sklypo ribos sumažėjo iki 1,14 m. Teigė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl atstumų pažeidimo atsisakė tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Nurodė, kad vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu, šį pažeidimą galima pašalinti gavus gretimo sklypo savininkės A. R. rašytinį sutikimą, tačiau atsakovė, nenurodydama jokių priežasčių, atsisako duoti tokį sutikimą. Pažymėjo, kad pažeidimas padarytas statiniu, kuris yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tiesiogiai į atsakovės žemės ūkio paskirties nuosavybę neįsiterpia, yra A. R. žemės šiaurinėje pusėje, todėl jokių gyvenimo ar ūkininkavimo sąlygų jai nepablogino, neigiamų pasekmių nei jai, nei kitiems asmenims nesukėlė, žalos nepadarė.

3.       Atsakovė su reikalavimu nesutiko, kaltino ieškovą netinkamai įgyvendinant  savo teises,

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.  Teismas leido ieškovui A. B. be atsakovės A. R. sutikimo įgyvendinti teisę statyti  jam priklausančiame žemės sklype gyvenamąjį namą 2,17 m. atstumu iki atsakovės žemės sklypo ribos.

5.        Teismas įpareigojo ieškovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti dalį laiptų atstumu iki 2,17 m, skaičiuojant atstumą nuo iš dalies nugriautų laiptų krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos, nusprendė priteisti ieškovui A. B. iš atsakovės A. R. 250,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei A. R. iš ieškovo A. B. 1513,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nustatė, kad nuo ieškovo ir atsakovės sklypo ribos iki jo pastato sienos atstumas yra 2,75 m, nuo stogo krašto iki sklypo ribos 2,17 m, o nuo laiptų krašto iki sklypo ribos 1,14 m. Teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė teisės aktuose numatyto reikalavimo išlaikyti 3 metrų atstumą iki gretimo sklypo ir kvalifikavo tai kaip atsakovės teisės pažeidimą.

7.       Pažeidęs reikalavimą statyti pastatą ne mažesniu nei 3 metrų atstumu iki gretimo sklypo, statytojas šį pažeidimą gali pašalinti, kaip numatyta STR, gavęs gretimo sklypo savininko sutikimą. Ieškovas tokio sutikimo iš atsakovės negavo, nors teismo posėdžio metu buvo pasiūlęs 1000 Eur kompensaciją.

8.       Atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą nurodė, jog nukrypimas nuo 3 m atstumo reikalavimo gali ateityje sukelti nepatogumus atsakovei, kai ji norės statyti gyvenamąjį namą savo sklype, nurodė, kad ieškovas tinkamai su ja nebendradarbiavo, nepaisė jos teisių.

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei priklausančio sklypo paskirtis yra žemės ūkio ir jame  galima tik  veikla, susijusi su žemės ūkio veikla. Teismo vertinimu, šiame sklype jokia statyba negalima. Trečiasis asmuo A. K. paaiškino, jog šiame sklype ganosi atsakovės kaimyno avys, o pati atsakovė gyvena kitoje vietoje. Teismas šiomis aplinkybėmis sprendė, kad argumentas, jog su ieškovo sklypu besiribojančiame atsakovės sklype atsakovė galimai statys gyvenamąjį namą, yra nelogiškas.

10.       Ieškovas ieškiniu, kilus ginčui, prašė be atsakovės sutikimo jam priklausančiame žemės sklype leisti įgyvendinti teisę statyti gyvenamąjį namą: 2,75 m atstumu nuo namo sienos iki atsakovės žemės sklypo ribos; 2,17 m atstumu nuo stogo krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos ir 1,14 m atstumu nuo namo laiptų krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos.

11.       Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punktą statant pastatus ar stogą turinčius inžinierius statinius arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), privalomas besiribojančio sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas. Taigi, Reglamentas nenumato atskirų atstumų iki besiribojančio sklypo ribos, o nurodo, jog atstumas iki besiribojančio sklypo ribos skaičiuojamas pagal labiausiai išsikišusią  statinio konstrukciją.

12.       Ieškovo namas yra vientisas statinys, todėl jame gali būti tik viena labiausiai išsikišusi namo dalis arba kelios, bet tik vienodu atstumu išsikišusios. Nagrinėjamu atveju labiausiai išsikišusi namo dalis yra laiptai, kurių atstumas iki atsakovės sklypo ribos yra 1,14 m. Todėl teismas sprendė  dėl laiptų sumažinimo iki atstumo, dėl kurio galima būtų svarstyti paklaidą,  vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pats ieškovas teismo posėdžio metu sutiko, kad laiptus galima sumažinti ir tai nepakenks namo vientisumui ir saugumui.

13.       Pagal teismą, sumažinus laiptus iki stogo krašto išsikišimo ribos, turi būti svarstomas klausimas dėl likusios labiausiai išsikišusios namo konstrukcijos. Nustatyta, kad labiausiai išsikišusi namo konstrukcija yra namo stogo kraštas. Teismas pažymėjo, kad 0,83 m. nuokrypis nuo projekto kaimo teritorijoje, kuri nėra intensyviai apgyvendinta, gretimas sklypas yra žemės ūkio paskirties sklypas, palyginus su viso privalomo atstumo dydžiu (3 m.), nėra didelis. Atsakovės sklype negalima statyti jokių pastatų, kurie nesusiję su žemės ūkio veikla. Atsakovė nepateikė duomenų, kad planuotų pakeisti žemės sklypo paskirtį ir ten kažką statyti.

14.       Teismas nurodė,  jog atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad 0,83 m. atstumas yra toks, kuris darytų esminę neigiamą įtaką atsakovės sklypo naudojimui. Byloje nėra jokių duomenų, kad 0,83 m. atstumo nuokrypį atsakovė būtų pastebėjusi anksčiau, nors namas buvo statomas nuo 2012 m.,   ji nesikreipė į valstybės institucijas dėl jos teisių pažeidimo.

15.       Teismas pažymėjo, kad ieškovui perkelti namo neįmanoma, o perstatyti 2,17 m. atstumu iki atsakovės sklypo esantį namą 0,83 m. atstumui sudėtingas ir atsakovės teisių pažeidimui neproporcingas procesas. Ieškovas nurodė, jog pats statydamas ūkio būdu namą netyčia pažeidė atstumą iki gretimo sklypo. Atsakovė neįrodė ieškovo tyčios statyti namą arčiau nei 3 m atstumu iki jos sklypo ribos. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad 2,13 m. atstumas nuo ieškovo namo stogo iki atsakovės žemės sklypo nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, ir, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįstamas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.

16.       Teismas patenkino ieškinį toje dalyje, kuria atstumas iki atsakovės ribų sudaro 2,17 m, tai yra iki namo stogo krašto ribos. Dalis laiptų teismo sprendimu nugriautina iki vieningo atstumo, tai yra iki 2,17 m skaičiuojant nuo namo stogo krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos.

17.       Reikalavimo dėl atstumo nuo namo sienos iki sklypo ribos, tai yra ieškovo teisių įgyvendinimą statyti namą atstumu 2,75 m nuo namo sienos iki sklypo ribos teismas netenkino, nes atstumas nuo statinio iki sklypo ribos matuojamas pagal labiausiai išsikišusią statinio konstrukciją. Šiuo atveju, dalinai nugriovus laiptus, labiausiai išsikišusi konstrukcija lieka namo stogo kraštas.

18.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog ieškinys yra nesuprantamas, nes ieškovas prašo pripažinti  be atsakovės sutikimo įgyvendinti teisę statyti gyvenamąjį namą  arčiau sklypo ribos, nei leidžia teisės aktai. Formaliai pagal galiojančias normas statinys nėra laikomas pastatytu, kol nustatyta tvarka nebus įforminta statybos pabaiga. Šiuo atveju ieškovas ir kreipėsi į teismą, kad teismas pripažintų teisę be atsakovės sutikimo, kai pažeistas atstumas iki sklypo ribos, įteisinti ieškinyje minimo namo statybą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.       Apeliaciniu skundu A. R. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019-02-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-202-732/2019; priimti naują sprendimą - ieškovo A. B. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo A. B. visas atsakovės ir kitų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovo A. B. visas atsakovės A. R. apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

20.       Teismas visiškai nepagrįstai po Panevėžio apygardos teismo 2018-09-25 nutarties priėmimo priėmė nagrinėti ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo iš esmės buvo pakeistas šios bylos nagrinėjimo dalykas, pareikšti visiškai nauji, palyginti su tais, kurie buvo bylą nagrinėjant pirmą kartą. 

21.        Pagal apeliantę ieškinio reikalavimai (leisti statyti gyvenamąjį namą arčiau kaip 3 m atstumu iki atsakovės žemės sklypo ribos be atsakovės sutikimo) prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, kurios draudžia statyti statinį arčiau kaip 3 m atstumu iki gretimo sklypo ribos (Statybos įstatymui, Statybos techniniam reglamentui STR 2.02.09:200, Statybos techniniam reglamentui STR 1.05.01:2017, Molėtų r. savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintiems Projektavimo sąlygų sąvadui Nr. P4-115 (t. I, b.l. 36-37) ir Kaimo plėtros žemėtvarkos projektui (t. I, b.l. 46).

22.       Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą statybos teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimus, į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas žinojo, kokiu mažiausiu atstumu (3 m) gyvenamasis namas turi būti iki atsakovės žemės sklypo ribos, tačiau vis tiek pastatė namą, pažeisdamas šį atstumą, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas leisti statyti gyvenamąjį namą mažesniu nei 3 m atstumu iki atsakovės žemės sklypo ribos be atsakovės rašytinio sutikimo aiškiai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, todėl teismas turėjo atmesti tokį ieškovo reikalavimą visa apimtimi.

23.       Iš patikslinto ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas gyvenamąjį namą jau pastatė mažesniu, nei numato įstatymai, atstumu iki atsakovės žemės sklypo ribos. Tačiau ieškovas neprašo įteisinti jau pastatytą gyvenamąjį namą (neprašo nukrypimą nuo minimalių atstumų pripažinti pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo), o prašo leisti statyti iš esmės naują gyvenamąjį namą mažesniu, nei numato įstatymai, atstumu iki atsakovės žemės sklypo ribos, nekonkretizuodamas, nei kokį gyvenamąjį namą, nei pagal kokį projektą prašo leisti statyti.

24.       Ieškovo suformuluotas ieškinio reikalavimas - „pripažinti ieškovui teisę be atsakovės sutikimo žemės sklype įgyvendinti teisę statyti gyvenamąjį namą: 2,75 m atstumu nuo namo sienos iki atsakovės žemės sklypo ribos, 2,17 m atstumu nuo stogo krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos ir 1,14 m atstumu nuo namo laiptų krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos“ - yra nepagrįstas absoliučiai jokiais į bylą pateiktais įrodymais, o prašymas įteisinti jau pastatytą gyvenamąjį namą nėra pareikštas, todėl ir dėl šios priežasties teismas turėjo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą visa apimtimi.

25.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo leisti statyti gyvenamąjį namą tam tikrais atstumais ne iki namo, o iki tam tikrų namo dalių - namo sienos, stogo krašto, laiptų krašto. Tokių ieškovo reikalavimų tenkinimas negali sukurti ieškovui jokių teisinių pasekmių.

26.       Ieškovo vartojamos sąvokos - „namo siena“, „stogo kraštas“ ir „laiptų kraštas“ - nėra niekaip apibrėžtos jokiame teisės akte ir netgi negali būti laikomi savarankiškais civilinių teisių objektais (CK 1.97 str.). Pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus teisinę reikšmę turi atstumas iki namo, o ne iki tam tikrų atskirų namo dalių. Tik vienos arba tik kelių namo dalių statybos įteisinimas, jeigu toks iš viso būtų įmanomas, savaime nereikštų viso namo statybos įteisinimo.

27.       Atsakovė daro išvadą, kad ieškovo patikslinto ieškinio dalykas – prašymas pripažinti ieškovui teisę be atsakovės sutikimo Žemės sklype įgyvendinti teisę statyti gyvenamąjį namą 2,75 m atstumu nuo namo sienos, 2,17 m atstumu nuo stogo krašto ir 1,14 m atstumu nuo namo laiptų krašto,  negali sukurti jokių objektyvių teisinių pasekmių ieškovui, kadangi ieškovo nurodomi atstumai nėra teisiškai reikšmingi statybą reglamentuojančių teisės normų (Reglamento) požiūriu ir ieškovo nurodomos namo dalių sąvokos - „namo siena“, „stogo kraštas“ ir „laiptų kraštas“ - nėra niekaip teisiškai apibrėžtos ir negali būti laikomi savarankiškais civilinių teisių objektais (CK 1.97 str.).

28.       Atsakovė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė teismo, vadovaujantis CPK 293 str. 1 p. nutraukti civilinę bylą dėl to, kad byla pagal ieškovo pareikštą reikalavimą nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, arba vadovaujantis CPK 138 str. nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti : tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą), atitinkantį teisės normų reikalavimus, nurodant, kokias teisines pasekmes ir kokiu teisiniu pagrindu jam sukels tokio reikalavimo patenkinimas (CPK 5 str.).

29.       Teismas šį atsakovės prašymą ignoravo, o vėliau šį nepagrįstą ir negalintį sukurti teisinių padarinių ieškinį netgi tenkino (iš dalies). Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei kasacinio teismo praktiką dėl tinkamo ieškinio dalyko suformulavimo, o tuo pačiu ir atsakovės teisę suprasti bei tinkamai atsikirsti į ieškovo pareikštus reikalavimus.

30.       Patikslintu ieškiniu atsakovei jokie reikalavimai nėra reiškiami. Patikslintu ieškiniu yra prašoma „pripažinti ieškovui teisę be atsakovės sutikimo žemės sklype įgyvendinti teisę statyti gyvenamąjį namą: 2,75 m atstumu nuo namo sienos iki atsakovės žemės sklypo ribos, 2,17 m atstumu nuo stogo krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos ir 1,14 m atstumu nuo namo laiptų krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos“. Taigi patikslintu ieškiniu ieškovas neprašo teismo įpareigoti atsakovę atlikti kokius nors veiksmus, pvz., duoti rašytinį sutikimą, neprašo priteisti iš atsakovės nuostolius dėl tokio sutikimo nedavimo ar pan. 

31.       Ieškovas neginčijo atsakovės atsisakymo duoti tokį sutikimą, neprašė įpareigoti atsakovę sutikimą duoti, tuo jokie reikalavimai atsakovei nėra reiškiami, todėl atsakovė yra netinkama atsakovė šioje byloje.

32.       Jeigu ieškovas siektų įteisinti neteisėtai pastatyto gyvenamojo namo statybas, nors, kaip minėta, iš patikslinto ieškinio dalyko to nesimato, tinkamas ieškovo teisių gynimo būdas turėjo būti Statybos inspekcijos 2017-05-26 sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta patvirtinti Ieškovo deklaraciją apie statybos užbaigimą (t. I, b.l. 5), ginčijimas. Tačiau ieškovas Statybos inspekcijos 2017-05-26 sprendimo neginčijo, todėl laikytina, kad su juo sutiko.

33.       Atsakovė 2018-03-06 ir 2018-10-05 kreipėsi į Statybos inspekciją su prašymu dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (t. III, b.l. 145-149). Statybos inspekcijai surašius savavališkos statybos aktą (t. III, b.l. 175-176, 10.1 punktas, t.III, b.l. 189-191), ieškovas turėjo galimybę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir jau toje byloje įrodinėti, kad jo neteisėta statyba tariamai buvo teisėta.

34.       Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nebuvo užginčijęs Statybos inspekcijos 2018-12-19 sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (t. III, b.l. 175-176, 10.1 punktas, t.III, b.l. 189-191). Todėl abu minėti sprendimai bylos išnagrinėjimo metu buvo galiojantys ir teismui privalomi taikyti nagrinėjamoje byloje.

35.       Tiek Statybos inspekcijos 2017-05-26 sprendimas, tiek Statybos inspekcijos 2018-12-19 sprendimas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas pastatė gyvenamąjį namą neteisėtai, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, ir ieškovas yra įpareigotas pašalinti savavališkos statybos pasekmes.

36.       Teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo patikslintas ieškinys, prieštarauja aukščiau minėtiems galiojantiems Statybos inspekcijos 2017-05-26 ir 2018-12-19 sprendimams.

37.       Atsakovės nuomone, teismas šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo vertinti, ar nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo, kadangi: patikslintu ieškiniu Ieškovas neprašė Teismo nukrypimą nuo minimalių atstumų pripažinti pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo, ir nesumokėjo už tokį reikalavimą žyminio mokesčio; 2017-10-23 dieną ieškovas savo pradinio ieškinio reikalavimo dėl pažeidimo pripažinimo nelemiančiu statybos neteisėtumo ir leidžiančio patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą atsisakė (t. II, b.l. 127), o teismas 2017-10-30 nutartimi tokį ieškovo ieškinio atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė (t. II, b.l. 128-129).

38.       Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų nelemia statybos neteisėtumo, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, o taip pat pažeidė dispozityvumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, nes išsprendė reikalavimą, kurio Ieškovas byloje nereiškė ir netgi buvo šio reikalavimo atsisakęs.

39.       Teismui nebuvo teisinio pagrindo nukrypimą nuo minimalių atstumų pripažinti pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Net jeigu ieškovas būtų pareiškęs reikalavimą nukrypimą nuo minimalių atstumų pripažinti pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumą, ir sumokėjęs už tokį reikalavimą žyminį mokestį, toks ieškovo reikalavimas būtų nepagrįstas.

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7- 230/2010 pažymėjo, kad „tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje O. N. v. B. Ž., bylos Nr. 3K-3-46/2007), palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.“

41.       Taigi tam, kad nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų galėtų būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo, būtina nustatyti visas šias sąlygas: nukrypimas turi būti nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu; ir nukrypimas turi nepažeisti minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų; ir nukrypimas turi nepažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tačiau ieškovas neįrodė nei vienos iš minėtų būtinųjų sąlygų buvimo.

42.       Iš I. K. įmonės parengto 2017-11-15 plano „Statinių faktinė padėtis žemės sklypų ribų atžvilgiu“ (t. II, b.l. 177) ir 2018-03-05 patikslinto plano „Statinių faktinė padėtis žemės sklypų ribų atžvilgiu“ (t. III, b.l. 37) matyti, kad atstumas iki namo sienos yra 2,74 m, iki namo stogo projekcijos yra 2,17 m, iki namo laiptų - 1,14 m, iki namo priestato (malkinės) - 0,49 m. Iš Atsakovės pateiktų nuotraukų (t II, b.l. 172-176) matyti, kad atstumas iki ieškovo namo priestato (malkinės) stogo projekcijos yra dar mažesnis ir sutampa su atsakovės žemės sklype ieškovo savavališkai pastatyta tvora (t. II, b.l. 177, t. III, b.l. 37). Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio mėn. pradžioje malkinė, kurią ieškovas dabar vadina laikina medine pašiūre, buvo nugriauta, todėl šioje dalyje neliko ginčo objekto.

43.       Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šiuo metu atstumas iki atsakovės žemės sklypo ribos nuo labiausiai išsikišusių Ieškovo pastatyto namo konstrukcijų (šiuo atveju - nuo pastato laiptų) yra 1,14 m, t.y. nukrypimas nuo įstatyme numatyto minimalaus atstumo (3 m) sudaro net 1,86 m, t.y. 62 % (1,86 m : 3 m * 100 %).

44.       Akivaizdu, jog toks nukrypimas (1,86 m) palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu (3 m) yra milžiniškas, nes sudaro ne 1, 2 ar 3 proc., o visus 62 proc. (t.y. nukrypimas sudaro beveik du trečdalius viso leidžiamo atstumo dydžio), todėl toks nukrypimas negali būti laikomas nedideliu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.

45.       Kad minėtas atstumas laikytinas dideliu, konstatavo ir teismas skundžiamame sprendime, įpareigojęs ieškovą nugriauti laiptus. Tačiau teismas, konstatavęs šią aplinkybę, turėjo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą visa apimtimi, o ne tenkinti jį iš dalies.

46.       Ieškovas teigė, kad 3 m atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos teisės aktuose nustatytas tam, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis gretimam sklypui dėl nuo pastato krintančio šešėlio ar kitų fizinių priežasčių. Šiuo gi atveju, pasak ieškovo, nuokrypis nuo 3 m ribos nėra toks, kuris darytų esminę neigiamą įtaką atsakovei naudojantis savo žemės sklypu pagal paskirtį, todėl šie atstumai vertintini kaip nepažeidžiantys minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų.

47.       Pažymėtina, kad privalomų atstumų nesilaikymo neigiamas poveikis gali pasireikšti ne tik dėl fizinių priežasčių, bet ir dėl įvairių kitų priežasčių. Atsakovė savo namą turėtų statyti ne 3 m, o didesniu atstumu nuo savo sklypo ribos, kad tarp pastatų būtų išlaikyti priešgaisriniai atstumai, o tai varžo atsakovės teises.

48.        Visi ieškovo argumentai susiję su tuo, kad nuokrypis tariamai nepažeidžia jokių atsakovės teisių, tačiau tokie argumentai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 išaiškinimams, kad gretimo sklypo savininkas, atsisakydamas duoti sutikimą statyti arčiau kaip 3 m iki savo sklypo ribos, neprivalo įrodinėti savo teisių pažeidimo, nes „teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas“.

49.        Ieškovo nurodomos aplinkybės, dėl kurių 1,86 m nuokrypis turėtų būti pripažintas nepažeidžiančiu minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, nėra kuo nors ypatingos, neeilinės, išimtinės ar išskirtinės, t.y. tokios, kurių negalėjo numatyti įstatymų leidėjas, nustatydamas minimalius atstumus. Dauguma sklypų yra kaimo teritorijoje, žemės ūkio paskirties, dauguma namų statoma ūkio būdu, o perkelti bet kurio namo neįmanoma ir pan. Todėl visi ieškovo argumentai yra abstraktūs ir universalūs, jais galima pateisinti bet kokio dydžio nuokrypį nuo teisės aktų nustatytų minimalių atstumų ir nesilaikyti imperatyvių įstatymo reikalavimų.

50.       Atsakovės nuomone, tokia išimtine aplinkybe, pateisinančia atstumo iki žemės sklypo ribos pažeidimą, galėtų būti nebent ne dėl ieškovo kaltės netiksliai atlikti žemės sklypų matavimai (dar vadinami preliminariaisiais), kuriais vadovaudamasis ir kurių nepažeisdamas ieškovas sąžiningai būtų pastatęs namą, o vėliau, atlikus tikslius kadastrinius matavimus būtų paaiškėję, kad namas yra pastatytas per arti atsakovės žemės sklypo ribos. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo žemės sklype jau iki statybų pradžios buvo atlikti tikslūs, o ne preliminarūs, kadastriniai matavimai (t. I, b.l. 49-50).

51.        Ieškovas nenurodė, kokio dydžio nuokrypį pateisina jo nurodomos aplinkybės. Ieškovas niekaip nemotyvavo, kodėl jo nurodytos aplinkybės pateisina būtent 1,86 m nuokrypį, o ne pvz., 2 m, 2,5 m, o gal ir visų 3 m nuokrypį. Taigi ieškovas niekaip nesusiejo savo nurodomų aplinkybių su konkrečiais atstumais, kuriuos jos gali arba negali pateisinti.

52.       Dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių ieškovo argumentai, kad nukrypimas nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, yra tinkamai nemotyvuoti, neįrodyti ir nepagrįsti. Ieškovas savo teiginius grindė ne išimtinėmis (t.y. kurių negalėjo numatyti įstatymų leidėjas) ir objektyviomis (t.y. nepriklausančiomis nuo ieškovo valios) aplinkybėmis, kurios sąlygojo atitinkamo atstumo pažeidimą, o deklaratyviais ir universaliais teiginiais, tinkančiais bet kuriam atvejui ir leidžiančiais visiems statytojams nesilaikyti imperatyvių įstatymo reikalavimų.

53.       Dėl nurodytų priežasčių visiškai nepagrįsti yra ir teismo sprendimo argumentai, kuriais teismas nuokrypį nuo įstatymų numatyto 3 m atstumo pripažino nelemiančiu statybos neteisėtumo.

54.       Ieškovas teigė, kad CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kontekste atsižvelgtina į tai, kad „išliejus pamatą ir sumūrijus mūrą reikalaujamas atstumas buvo išlaikytas“, ir „tokiu būdu po apšiltinimo namas „pastorėjo “ ir vietoj reikalaujamo 3 m atstumo iki kaimyno sklypo ribos, atstumas tapo 2,75 m“, kad „dėl žmogiškos klaidos buvo pažeistas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau - STR) (3.2) reikalavimas, kad statinys būtų 3 m atstumu nuo sklypo ribos“ (t. I, b.l. 1, t. II, b.l.124), „Taip atsitiko todėl, kad ieškovas, statydamas gyvenamąjį namą ūkio būdu, neįvertino to, kad nors gyvenamojo namo pamatai buvo išlieti nepažeidžiant minimalaus 3 m atstumo iki atsakovės žemės sklypo ribos, tačiau dėl apšiltinimo sluoksnio ir apdailos išorinė namo siena „pasislinko“ taip pat ir atsakovės žemės sklypo kryptimi“, „Ieškovo pažeidimas buvo netyčinis, kadangi ieškovas gyvenamąjį namą statė pats ūkio būdu, be specialistų pagalbos“ (t. III, b.l. 104).

55.       Vien tai, kad ieškovas namą statė pats ūkio būdu, ne patvirtina, o paneigia ieškovo teiginį, kad pažeidimas buvo netyčinis, kadangi statymas ūkio būdu reiškia, kad visus sprendimus ir atsakomybę už statybos teisėtumą prisiima pats statytojas, šiuo atveju ieškovas. Ieškovas, turėdamas namo projektą, žinojo visus namo parametrus, todėl privalėjo užtikrinti, kad namas nepažeis minimalaus 3 m atstumo iki gretimo sklypo ribos.

56.       Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai ir imperatyvius įstatymų reikalavimus pažeidė tyčia (sąmoningai), galbūt tikėdamasis, kad ateityje jam kaip nors pavyks įteisinti neteisėtą namo statybą. Ieškovo nesąžiningumą patvirtina tokios aplinkybės: ieškovo parašas Žemės sklypo plane M 1:1000 (t. I, b.l. 49-50) patvirtina, kad jau 2008-07-09 dieną ieškovas žinojo (negalėjo nežinoti) tikslias žemės sklypo ribų koordinates. Ieškovo parašai Projektavimo sąlygų sąvade (t. I, b.l. 37) ir Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti sprendinių brėžinyje (t. I, b.l. 46) patvirtina, kad jau 2009 m. pradžioje ieškovas žinojo, kad ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) atstumas iki pietinės žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m.

57.       Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 3 punktas patvirtina, kad ieškovas žinojo (negalėjo nežinoti), kad minimalus atstumas turi būti išlaikytas ne iki pamatų ar mūro sienos, bet iki labiausiai išsikišančios namo ar jo priklausinių bei inžinerinių statinių konstrukcijos, todėl ieškovo nurodyta aplinkybė, kad išliejus pamatą ir sumūrijus mūrą, reikalaujamas atstumas buvo išlaikytas, nėra teisiškai reikšminga ir niekaip nepateisina ieškovo neteisėto veikimo.

58.       Projektas (t. I, b.l. 30-116) patvirtina, kad jau 2011 m. spalio mėn. ieškovas žinojo (negalėjo nežinoti) visus namo parametrus, įskaitant apšiltinimą (t I, b.l. 114) bei visas labiausiai išsikišančias namo konstrukcijas - stogo kraigą, laiptus ir kt. (t I, b.l. 99, 103-104).

59.       Atsižvelgdama į tai, apeliantė daro išvadą, kad ne po namo sienų pastatymo ir apšiltinimo, kaip nepagrįstai teigė Ieškovas, o gerokai anksčiau, dar net nepradėjęs statyti gyvenamojo namo, t.y. tik pažymėdamas žemės sklype būsimo namo ašis ir jų sankirtos vietas, pagal kurias toliau pradedami lieti pamatai ir atliekami kiti statybos darbai, ieškovas žinojo (negalėjo nežinoti) ir suprato (negalėjo nesuprasti), kad pradeda statyti namą pažeisdamas privalomus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos.

60.       Ieškovo ieškinys negalėjo būti tenkinamas ir dėl to, kad ieškovas net 6 metus statydamas statinį (gyvenamąjį namą), kurį dabar siekia įteisinti, elgėsi nesąžiningai (CK 1.137 str. 3 d.), - ne tik negavo atsakovės rašytinio sutikimo, bet netgi neinformavo atsakovės apie jos teisių pažeidimą, o į atsakovę kreipėsi tik po to, kai po parengiamojo Molėtų rajono apylinkės teismo posėdžio, įvykusio 2017-10-16, neva „paaiškėjo“, kad gretimo sklypo savininkas, kurio rašytinį sutikimą reikia gauti, yra atsakovė.

61.       Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukrypimas nuo minimalių atstumų šiuo atveju atsirado ieškovui akivaizdžiai pažeidus CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl neegzistuoja ir trečioji būtinoji pažeidimo, nelemiančio statybos neteisėtumo, sąlyga.

62.       Ieškovas, pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, veikė savo rizika, todėl privalo prisiimti visas neigiamas tokio savo elgesio pasekmes - arba susitarti su atsakove dėl rašytinio sutikimo išdavimo, arba perstatyti gyvenamąjį namą toliau nuo atsakovės žemės sklypo ribos. Ieškovas namą statė komerciniais tikslais, tai reiškia, kad ieškovui, kaip verslininkui, taikomi aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai.

63.       Apeliantė tvirtina, kad visiškai nepagrįsta skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad neva „atsakovė neįrodė ieškovo tyčios statyti namą arčiau nei 3 m atstumu iki jos sklypo ribos“.

64.       Apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kuriu pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, būtų galima nukrypimą nuo teisės aktuose nustatytų atstumų pripažinti pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.

65.       Teigia, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė į šią bylą buvo įtraukta nepagrįstai, teismas iš viso neturėjo jokio pagrindo priteisti iš jos ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

66.       CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 str. 4 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

67.       Teismas šioje byloje neįvertino tos aplinkybės, kad didžioji atsakovės bylinėjimosi išlaidų dalis buvo patirta pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės neteisingai, neatskleidus bylos esmės, ką patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2018-09-25 nutartis (t. III, b.l. 69-75), priimta tenkinus atsakovės paduotą apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad po Panevėžio apygardos teismo 2018-09-25 nutarties priėmimo ieškovas iš esmės pakeitė savo ieškinio dalyką, t.y. antrą kartą byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pagal iš esmės naują ieškovo ieškinį (t. III, b.l. 101-­105).

68.       Todėl visas bylinėjimosi išlaidas, atsakovės patirtas pirmą kartą nagrinėjant civilinę bylą pagal pradinį ieškovo ieškinį iki pat Panevėžio apygardos teismo 2018-09-25 nutarties priėmimo, t.y. 1325,60 Eur (t.III, b.l. 178-179), teismas turėjo priteisti iš ieškovo, taikydamas CPK 93 str. 4 d., ir tik likusią patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, t.y. 968 Eur (t.III, b.l. 178-179), skirstyti remiantis CPK 93 str. 2 d. įtvirtintomis taisyklėmis, t.y. proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Tokiu būdu paskirsčius bylinėjimosi išlaidas atsakovei būtų priteista žymiai didesnė patirtų išlaidų dalis (būtų priteista 1964,48 Eur =1325,60 Eur + 968 Eur *66%) vietoj priteistų 1513,78 Eur).

69.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. B. prašo apeliantės atsakovės A. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019-02-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-202-732/2019 dalies atmesti; iš apeliantės atsakovės A. R. priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

70.       Nurodo, kad ieškinio tikslinimo būtinumas iškilo po Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-437-278/2018 priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir priimant 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, teismas nevertino visų byloje pateiktų įrodymų ir nustatant realų, pagal įstatymo reikalavimus išmatuotą atstumą, kuris skiria ieškovui priklausantį statinį(-ius) nuo apeliantės žemės sklypo ribos, ginčą paliko neišspręstą, nes atstumų nuo kitų konstrukcijų atitiktį įstatymų reikalavimams paliko vertinti statybos inspekcijai (nutarties 34 p.).

71.       Atsižvelgdamas į tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį, ieškovas patikslino ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką), nurodydamas konkrečias gyvenamojo namo dalis (konstrukcijas) - namo sieną, namo stogo kraštą ir namo laiptų kraštą - ir konkrečius atstumus iki apeliantės žemės sklypo ribos. Išnagrinėjus tokį patikslintą ieškinį, šalių ginčas išsprendžiamas nepriklausomai nuo to, kieno naudai būtų priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas.

72.       Apeliantės motyvai, kad patikslinto ieškinio reikalavimai buvo neapibrėžti, neatitiko ieškinio faktinio pagrindo ir kėlė daug klausimų, neturi pagrindo, kadangi ieškinio reikalavimai išdėstyti aiškiai ir klausimas dėl jų apibrėžtumo neturėjo kilti. Ieškovas nurodė konkrečias gyvenamojo namo dalis (konstrukcijas) ir konkrečius atstumus iki apeliantės žemės sklypo ribos bei prašė jam pripažinti teisę be apeliantės sutikimo statyti gyvenamąjį namą nesilaikant teisės aktais nustatyto atstumo nuo apeliantės žemės sklypo ribos.

73.       Patikslinto ieškinio priėmimas nepažeidė apeliantės procesinių teisių, kadangi teismui priėmus patikslintą ieškinį bylos nagrinėjimas buvo atidėtas (ir po dar ne kartą atidėtas), apeliantė pateikė ne tik išsamų atsiliepimą į patikslintą ieškinį (III t., 113 – 118 b.. l.), bet ir išsamius rašytinius paaiškinimus (IV t., 1 – 11 b. l.), kurie faktiškai yra apeliacinio skundo prototipas. Apeliantė taip pat teikė papildomus rašytinius įrodymus, kurie buvo priimti (III t., 122- 132; 173 -177 b. l.).

74.       Byloje buvo nustatyta aplinkybė (ir ieškovas to neginčijo), kad statydamas gyvenamąjį namą, ieškovas nukrypo nuo projekto ir kad kai kurios gyvenamasis namo dalys (konstrukcijos) yra arčiau, nei 3 m nuo apeliantės žemės sklypo ribos. Taip atsitiko todėl, kad ieškovas, statydamas gyvenamąjį namą ūkio būdu, neįvertino to, kad nors gyvenamojo namo pamatai buvo išlieti nepažeidžiant minimalaus 3 m atstumo iki apeliantės žemės sklypo ribos, tačiau dėl apšiltinimo sluoksnio ir apdailos išorinė namo siena „pasislinko“ taip pat ir apeliantės žemės sklypo kryptimi.

75.       Ieškovo gyvenamojo namo siena (sienos kampas) yra 2,75 m atstumu, stogo kraštas yra 2,17 m atstumu, o gyvenamojo namo laiptų kraštas yra 1,14 m atstumu nuo apeliantės žemės sklypo ribos. Ginčo dėl šių atstumų byloje iš esmės nebuvo, o ginčas buvo dėl šių atstumų teisinių pasekmių.

76.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovo gyvenamojo namo stogo krašto 0,83 m (3 m – 2,17 m) nuokrypis nuo 3 m atstumo pripažintinas nedideliu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Dėl 0,25 m (3 m – 2,75 m) nuokrypio atstume nuo gyvenamojo namo sienos iki apeliantės žemės sklypo ribos pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė, kadangi šis nuokrypis (0,25 m) įėjo į 0,83 m nuokrypį. Šis nuokrypis yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu.

77.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai pasisakoma dėl 1,86 m (arba 62 %) nuokrypio (kuris susidarytų nuo laiptų krašto iki apeliantės žemės sklypo ribos), kadangi įvykdžius sprendimą tokio nuokrypio nebūtų, nes laiptų kraštas būtų ne 1,14 m, kaip šiuo metu, o 2,17 m atstumu nuo apeliantės žemės sklypo ribos.

78.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 2 p.)

79.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

80.       Byloje kilo ginčas  dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo, kai gretimo sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti namą mažesniu, nei teisės normose reglamentuota,    atstumu iki  gretimo sklypo ribos.

81.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. R. – žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), ir šie sklypai ribojasi.

82.       Ieškovas savo sklype pastatė pastatą-gyvenamąjį namą, neišlaikydamas 3 m atstumo iki atsakovės  žemės sklypo ribos.  2009-07-13 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto projektavimo sąlygų sąvado Nr. P4-115 architektūrinių planinių reikalavimų 1.3 punkte yra nustatytas žemės sklypo užstatymas pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendinius.

83.        Ieškovui pateiktame kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti sprendinių brėžinyje yra apibrėžta ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatų teritorija - 3 m atstumas iki pietinės žemės sklypo ribos. Projekto 85 puslapyje „Detalė Nr. 1, Detalė Nr. 2“ aiškiai nurodytos pamatų ir sienų šiltinimo darbų apimtys, naudotinos statybinės medžiagos ir jų matmenys, todėl ieškovas, vykdydamas statybos darbus turėjo būti rūpestingas, apdairus, vadovautis projekto sprendiniais. 

84.       A. B. prašymas patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo atmestas, konstatavus, jog pastatas neišlaiko privalomojo atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos, todėl reikalingas kaimyninio sklypo savininkų rašytinis sutikimas.

85.        Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunktyje nurodyta, kad reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Šiame priede reglamentuoti atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms Namo ar jo priklausinių bei inžinerinių statinių išsikišančioms konstrukcijoms.

86.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimas“ 7 priedas nustato besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus. Vienas iš tokių atvejų, nustatytų minėto priedo 4 punkte, yra tuomet, kai statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

87.        Aplinkybę apie imperatyvaus reikalavimo pažeidimą ieškovas pripažįsta. Taigi byloje ginčo dėl to, kad ieškovas, statydamas namą, neturėdamas nustatyta tvarka patvirtinto sutikimo, nesilaikė privalomojo 3 m atstumo iki gretimo sklypo ribos, nėra. 

88.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo ieškovo ir atsakovės sklypo ribos iki jo pastato sienos atstumas yra 2,75 m, nuo stogo krašto iki sklypo ribos 2,17 m, o nuo laiptų krašto iki sklypo ribos 1,14 m. Teismas kvalifikavo tai kaip atsakovės teisės pažeidimą, tačiau laikė, kad nugriovus laiptus, liks 0,83 m. nuokrypis, kuris, teismo nuomone, nelemia statybos neteisėtumo. Su tokia teismo išvada apeliantė  kategoriškai nesutinka.

89.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumą nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus;  nurodė, kad statytojas privalo jų laikytis.

90.       Teisės aktuose nenustatyta galimybė šio atstumo  keisti teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu.

91.       Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu, negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Pagal  teisės aktus, neišlaikant minimalaus atstumo, būtinas gretimo sklypo savininko sutikimas, patvirtintas seniūno ar notaro.

92.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, neturėdamas gretimo sklypo savininko sutikimo, gyvenamąjį namą su priklausiniais siekia įteisinti 2,13 m atstumu iki atsakovės sklypo  be gretimo sklypo savininkės – atsakovės sutikimo,   turėdamas tinkamai paruoštą projektavimo sąlygų sąvadą, pagal kurį  statybą   privalėjo vykdyti  išlaikant imperatyviomis teisės normomis nustatytą atstumą iki atsakovės žemės sklypo ribos. Nagrinėjamu atveju, kai tik pats ieškovas nesilaikė  nurodyto numatyto reikalavimo, atsakovė neprivalo grįsti savo atsisakymo priežasčių, o teismas – jų vertinti.

93.       Tai, kad atsakovės žemės sklypas yra žemės paskirties ir šiuo metu jame yra ganomos avys neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovės teisių pažeidimo.  Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai ir kt. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Todėl priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymu statyba šiame sklype yra leidžiama.

94.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 nurodyta, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Tokia kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statyba mažesniu, nei teisės aktuose nustatytu, atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių. Kokie tie išimtiniai atvejai, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

95.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustatyta išimtinų ar objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų galima pripažinti, kad statyba būtų pripažinta nepažeidžiančia atsakovės teisių. Ieškovui statybos teisė  jam priklausančiame žemės sklype nebuvo apribota, jis turėjo realią galimybę teisėtai statybai, bet jis pats tą suteiktą teisę pažeidė dėl nerūpestingumo, nes pateisinamų priežasčių pažeidimui nėra. Dar daugiau, jis ne tik namą pastatė, bet dar pristatė malkinę, laiptus, užtvėrė tvorą. Nurodė, kad malkinė jau nugriauta.

96.       Ieškovas padarytą pažeidimą teisina tuo, kad apšiltinus namo sienas ir atlikus namo apdailą, atstumas nuo namo sienos sumažėjo nuo iki 2,75 m., o nuo stogo krašto – 2,17 m, o nuo namo laiptų – 1,14 m, taip atsitiko dėl to,  kad jis statybą vykdė ūkio būdu. Tai  jokiu būdu nepateisina teisės normų pažeidimo, nes ieškovas nustatytomis aplinkybėmis  akivaizdžiai veikė vien  savo rizika.

97.        Šiai dienai nuo labiausiai išsikišusių statinio  konstrukcijų – laiptų, yra 1,86 m, todėl atsižvelgiant į tai, kad leistinas minimalus atstumas yra 3 m,  toks 1,86 m. atstumas negali būti laikomas nedideliu, be to, net ieškovui ir nugriovus laiptus, ir nuo namo stogo krašto iki gretimo sklypo ribos esant 0,83 m. nuokrypiui, jis negali būti laikomas nereikšmingu, nes tai sudaro beveik 1/3 leidžiamo atstumo. Kadangi ieškovas įsirengė malkinę, sumūrijo laiptus, pastatė tvorą tik mažindamas atstumą iki atsakovės sklypo ribos, liudija, kad jis imperatyvaus reikalavimo paprasčiausiai nepaisė.

98.        Ieškovas statė ginčo namą ne savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, o komerciniais tikslais – šioje sodyboje numatoma teikti kaimo turizmo paslaugas. Taigi  galima pripažinti, kad ieškovas veikė kaip verslininkas, todėl jam yra taikomi aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo, profesionalumo standartai. 

99.       Byloje nustatyta, kad ieškovas, vykdydamas statybą pagal 2009-07-13 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-115, 2011 m. išduotą leidimą, ją užbaigdamas, nesivadovavo projekto sprendiniais bei neįvertino atstumo iki žemės sklypo ribos sumažėjimą šiltinant sienas iš išorės (projekto 85 puslapyje ,,Detalė Nr. 1, Detalė Nr. 2“ aiškiai nurodytos pamatų ir sienų šiltinimo darbų apimtys, naudotinos statybinės medžiagos ir jų matmenys), o pamatęs, kad nebus išlaikyti norminiai atstumai iki žemės sklypo ribos, nepasirūpino iš anksto gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimą. Dėl šio sutikimo į atsakovę nesikreipė, toliau tęsė statybos darbus ir bandė įteisinti statinį, nesuderinęs šio  tik jam žinomo pažeidimo su atsakove. 

100.       Byloje nenustatyta jokių pateisinančių priežasčių, lėmusių nukrypimą nuo įstatymo nustatytų ribų, tikslios ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribų koordinatės buvo žinomos, todėl ieškovas ir dėl to  turi prisiimti savo neatsakingo elgesio pasekmes.

101.       Pripažinus ieškovui be atsakovės sutikimo  įgyvendinti teisę statyti namą, nesilaikant įstatyme nustatyto atstumo, būtų  sudaromos sąlygos ignoruoti imperatyvius reikalavimus, pažeistos   atsakovės teisės ir atsakovė prieš savo valią turėtų atsisakyti jai įstatyme suteiktų teisių apsaugos apimties.

102.       Kaip minėta ankščiau, teisės akte numatytas atstumas galėtų būti keičiamas tik suinteresuotų asmenų tarpusavio susitarimu. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, kad galėtų įteisinti pastatyto statinio statybą, kad išvengti griovimo darbų,   turi galimybę  susitarti su atsakove. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė, atsižvelgdama tik į tai, kad neracionalu pastatą griauti,   yra linkusi duoti ieškovui sutikimą, jei ieškovas su ja bendradarbiautų, o ne ignoruotų jos teises. Šalys  iš esmės nesutaria tik dėl kompensacijos  už pažeistą teisę dydžio. 

103.       Ieškovas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą, nurodo ieškinio dalyką ir pagrindą, to negali įtakoti nei teismas, nei atsakovė. Ieškinys yra pareikštas atsakovei, nes be jos sutikimo ieškovas nebegali įteisinti baigto statyti statinio . Be to, pastatas pastatytas ne toje ieškovui priklausančioje sklypo dalyje, kuri nurodyta dokumente, suteikiančiame teisę statyti. Ieškovas savo nuožiūra pasirinktu būdu siekia įteisinti statybą. Pasirinktas nagrinėjamojoje byloje ieškovo teisių gynimo būdas, kuris  nors ir netenkina apeliantės, turėjo būti nagrinėjamas  teisme, tačiau  nustatytomis aplinkybėmis negali būti patenkintas.

104.        Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. 

105.       Atsižvelgdamas  į tai, kas  išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, kas sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą, todėl pirmosios instancijos naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

106.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atmetus visą ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, o atsakovei iš ieškovo priteistinos atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos 2868,60 Eur (III b.l.179, IV t. b.l. 80,81) bei trečiojo asmens  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, įm. kodas 288600210, 24,35 Eur transporto išlaidų bei 22,17 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 88 str., 93 str. 1 ir 4 dalys, 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą .

Ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų A. K. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl teisės be atsakovės sutikimo statyti gyvenamąjį namą neišlaikant teisės aktais nustatyto atstumo atmesti.

Priteisti A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš  ieškovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2868,60 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 60 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, j.a.k. 288600210, iš ieškovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 24,35 Eur transporto išlaidų atlyginimo, šiuos pinigus pervedant į sąskaitą AB Swedbanke Nr.(duomenys neskelbtini), banko kodas 73000.

Priteisti iš ieškovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22,17 Eur (dvidešimt du eurai 17 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) prie Finansų ministerijos  biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Teisėjai                                         Ramunė Čeknienė

                                        Laimantas Misiūnas

                                        Laimutė Sankauskaitė