Pranešėja V. N. Griškevičienė                                                   Civilinė byla Nr. 2A-551-123/2011

Teisėja D. Žvinklytė                                                     (Proceso Nr. 2-06-3-15423-2009-7)

                                     Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                                                                                                   121.21; 35.3.6; 35.4; 35.5; 63.1; 32.6.1; 22.3.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. rugpjūčio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės,

sekretoriaujant Ievai Mockutei, Monikai Pociūtei,

dalyvaujant atsakovų K. K. ir T. D. atstovui advokatui Remigijui Jakštui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. F. (J. F.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo J. F. ieškinį atsakovams T. D. ir K. K. dėl skolos priteisimo bei atsakovų T. D. ir K. K. priešieškinį ieškovui J. F. dėl įpareigojimo perduoti automobilius.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas J. F. prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3 400 Lt  skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų 343 Lt (69 Lt × 5 mėn.), iš viso 3 743 Lt, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (3 743 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-04-23 atsakovas T. D. išdavė ieškovui  vekselį, tačiau neatsimena, kokią sumą paskolino jam, neatsimena, ar apskritai davė pinigų. Vekselyje nurodyta              16 500 Lt suma yra ankstesnio laikotarpio paskolos, suteiktos atsakovui T. D.. Vekselio išrašymo dieną davė atsakovui T. D. 12 500 Lt. Palūkanos buvo sutartos mažos, ne 4 000 Lt. Atsakovas K. K. pardavė automobilius su sąlyga, kad juos galės išpirkti po 3 mėnesių. Atsakovai pinigų negrąžino, automobilių neišpirko. 

Atsakovai T. D. ir K. K. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą perrašyti atsakovui K. K. du keleivinius automobilius (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas T. D. pasirašė vekselį už 16 500 Lt sumą, tačiau realiai ieškovas pagal šį vekselį perdavė atsakovui T. D. 12 500 Lt. Ieškovas ir atsakovas                        T. D. sutarė, kad  pinigų grąžinimo užtikrinimui („kaip garantą“) ieškovui bus perrašyti du automobiliai. Atsakovas T. D. grąžino ieškovui visus pinigus: 3 000 Lt grynais, kitus – pavedimu per kredito įstaigą, tačiau ieškovas automobilių negrąžina.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-05 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovų priešieškinį tenkino. Įpareigojo ieškovą per septynias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovui K. K. du keleivinius automobilius (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė šio sprendimo įvykdymo tvarką. Teismas atsižvelgė į tai, kad:               1) 2009-04-23 vekselyje nėra neužfiksuotas 16 500 Lt (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui T. D. faktas; 2) ieškovas pateikė prieštaringus paaiškinimus dėl paskolos dydžio; 3) ieškovas ir atsakovai savo paaiškinimuose nurodo paskolos sumą 12 500 Lt, ir konstatavo, kad ieškovas             2009-04-23 vekseliu  perdavė atsakovui T. D. 12 500 Lt sumą. Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas T. D. susitarė dėl 4 000 Lt dydžio palūkanų už naudojimąsi 12 500 Lt ir nustatė, kad atsakovas T. D. pagal vekselį grąžino ieškovui 12 500 Lt, t. y. visą paskolos sumą ir               1 600 Lt palūkanų, iš viso 14 100 Lt sumą. Sutartos 4 000 Lt dydžio palūkanos nustatė neproporcingai didelę atsakovo T. D. civilinę atsakomybę dėl vekselio nevykdymo ar netinkamo vykdymo, todėl bendrą palūkanų dydį sumažino iki 1 600 Lt. Konstatavęs, kad atsakovas T. D. visiškai įvykdė prievolę pagal vekselį ir padaręs išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo K. K. buvo sudaryta ne keleivinių automobilių pirkimo–pardavimo sutartis, bet atsakovas K. K. atsakovo T. D. prievolės įvykdymo užtikrinimui, įkeitė keleivinius automobilius, teismas nustatė, kad pasibaigė atsakovo K. K. keleivinių automobilių (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimo teisė, todėl atsakovų priešieškinį tenkino.

Apeliaciniu skundu ieškovas J. F. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo                2010-11-05 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vekselyje nurodyta, kad iš ieškovo gauta 16 500 Lt suma, todėl atsakovas T. D. (vekselio gavėjas)  privalo ją besąlygiškai sumokėti. Atsakovai pirmą įmoką pagal vekselį sumokėjo tik 2009 m. lapkričio mėn., todėl prarado teisę automobilius išsipirkti. Buvo sudarytos automobilių pirkimo–pardavimo sutartys, jokios įkeitimo sutarties pasirašyta nebuvo, atsakovas neprašo panaikinti               2009-04-24 pirkimo–pardavimo sutarčių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovų atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-05 sprendimą palikti galioti. Iš viso ieškovui pagal vekselį buvo grąžinta 17 100 Lt. Apelianto teiginys dėl automobilių priklausymo jam nuosavybės teise nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl piniginių sumų pagal 2009-04-23 vekselį priteisimo ir automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių, kurias teismas laikė įkeitimo sutartimis, aiškinimo.

Dėl piniginių sumų pagal 2009-04-23 vekselį priteisimo

Nustatyta, kad 2009-04-23 atsakovas T. D. ieškovui išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį už 16 500 Lt sumą ir įsipareigojo šią sumą J. F. sumokėti iki 2009-06-23 (t. 1, b. l. 7).  Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vekselio turėtojas, t. y. ieškovas, praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą. Tokiu atveju, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu,  tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-514/2009). Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestina apelianto nurodyta aplinkybė, kad iš ieškovo pagal vekselį gauta 16 500 Lt suma, todėl atsakovas T. D. (vekselio gavėjas)  privalo ją besąlygiškai sumokėti. Nagrinėjamu atveju vekselis yra paprastas skolos raštelis, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, gali būti įrodinėjama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.

Byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovo ir atsakovo T. D. susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tačiau šalys nesutaria dėl piniginių sumų, mokėtinų pagal 2009-04-23 vekselį, dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, grįsdamas paskolos sumą, pateikė prieštaringus paaiškinamus ir pagrįstai nustatė, kad ieškovas 2009-04-23 vekseliu  perdavė atsakovui T. D. 12 500 Lt sumą ir, kad šalys susitarė dėl 4 000 Lt dydžio palūkanų už naudojimąsi            12 500 Lt. Šias aplinkybes ieškovas, kaip liudytojas, patvirtino baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00020-10 (t. 1, b. l. 117–119). Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas T. D. 2009-11-09, 2009-12-23, 2010-01-30 sumokėjo ieškovui 14 100 Lt sumą (t. 1, b. l. 54, 55), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovas T. D. pagal 2009-04-23 vekselį grąžino ieškovui 12 500 Lt, t. y. visą paskolos sumą ir 1 600 Lt palūkanų, iš viso 14 100 Lt. Apeliantas nenurodo aplinkybių ir nepateikia įrodymų, pagrindžiančių atsakovų pareigą sumokėti 3 400 Lt skolą pagal 2009-04-23 vekselį (CPK 178 str.), todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys atmestas, laikytina pagrįsta.  

Dėl automobilių grąžinimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių aiškinimo

Atsakovas K. K. 2009-04-24 pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu pardavė ieškovui du keleivinius automobilius (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina, nurodyta pirkimo–pardavimo  sutartyje – 7 200 Lt, ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina, nurodyta pirkimo–pardavimo  sutartyje  – 3 000 Lt (t. 1, b. l. 105, 106).

Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 3, 5 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2008).

Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad atsakovas                   K. K. minėtus du keleivinius automobilius pardavė su sąlyga, kad po 3 mėnesių šiuos automobilius atpirks. Ieškovas už pirktus automobilius sumokėjo atsakovui T. D.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys iš esmės vienodai aiškina keleivinių automobilių perdavimo ieškovui aplinkybes, t. y. keleiviniai automobiliai perduodami pinigų grąžinimui užtikrinti, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog tarp ieškovo ir  atsakovo  K. K. buvo sudaryta ne keleivinių automobilių pirkimo–pardavimo sutartis, bet atsakovas K. K. atsakovo T. D. pasirašytos vekselyje prievolės įvykdymo užtikrinimui, įkeitė keleivinius automobilius.

Įkeitimo sutarties šalimis nagrinėjamu atveju nėra paskolos davėjas ir paskolos gavėjas, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas K. K., kurio vardu registruoti ginčo automobiliai, žinojo, kokiu tikslu sudaromas automobilių pirkimo–pardavimo sandoris (t. 1, b. l. 149–151). Pažymėtina, kad J. F. (kreditorius) ir K. K. (laiduotojas) 2009-04-23 pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią K. K. įsipareigojo atsakyti J. F. visu savo turtu, jei           T. D. (skolininkas) tinkamai ir laiku neįvykdys visos ar dalies prievolės grąžinti kreditoriui visą skolininko skolą pagal 2009-04-23 vekselį (t. 1, b. l. 8–9). Automobiliai pagal pirkimo–pardavimo sutartis buvo parduoti ženkliai mažesnėmis nei rinkos kainomis (t. 1, b. l. 114, 115), todėl iš nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys iš esmės siekė sukurti įkeitimo santykius skoliniam įsipareigojimui pagal 2009-04-23 vekselį užtikrinti. Atmetęs ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pasibaigė atsakovo K. K. keleivinių automobilių (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimo teisė ir tenkino atsakovų priešieškinį.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį ir tenkindamas atsakovų priešieškinį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a  :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Virginija Nijolė Griškevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                    Žydrūnas Bertašius                                                       

Aušra Maškevičienė