LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „AV veikla“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „AV veikla“ ir A. V. dėl įsiskolinimo priteisimo ir turto grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl įsiskolinimo priteisimo ir lizinguoto turto sugrąžinimo. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad su atsakovu UAB „AV veikla“ buvo sudarytos lizingo sutartys, kuriomis, be kita, buvo lizinguotas automobilis ir kosmetologiniai įrenginiai. Už tinkamą šio atsakovo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis vykdymą laidavo atsakovas A. V. . Nesumokėjus lizingo įmokų, sutartys buvo nutrauktos, tačiau nurodytas lizinguotas turtas ieškovui nebuvo sugrąžintas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovui nuosavybes teise priklausantį lizinguotą automobilį ir kosmetologinius įrenginius, šio turto saugotoju paskiriant ieškovą. Nurodė, atsakovo UAB „AV veikla“ finansinė padėtis yra prasta, jo veikla sustabdyta, todėl atsakovas nesugebės užtikrinti ieškovui priklausančio ir prašomo sugrąžinti turto saugumo bei techninės būklės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.

Teismas nurodė, kad ieškovas siekia susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas UAB „AV veikla“ šį turtą valdo ir, nors lizingo sutartys yra nutrauktos, atsakovui turto negrąžina. Teismo nuomone, lizingo gavėjui naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto nuomos mokesčio, daikto savininkas patiria nuostolių. Turtas nuvertėja, be to, yra tikimybė, kad jis gali būti sugadintas ar sunaikintas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „AV veikla“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad, nepritaikius jo prašytų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Sutarčių galiojimo metu apeliantas tinkamai naudojosi turtu, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo elgesys pasikeis. Prašomas areštuoti turtas nuosavybės teise priklauso ieškovui, todėl apeliantas neturi teisės perleisti turtą. Apeliantas taip pat pažymi, kad medicininės įrangos išmontavimas, supakavimas ir transportavimas dėl įrangos neatsparumo yra labai rizikingas, o automobilio atidavimas saugoti aikštelėje lemtų papildomas nereikalingas išlaidas. Akcentuoja, kad teismas išimtinai rėmėsi ta aplinkybe, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas gali patirti nuostolių. Tačiau šių priemonių paskirtis yra ne vienos iš šalių teisių gynimas, bet siekis užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Skunde taip pat nurodoma, kad, užtikrinant turtinį ieškovo reikalavimą, atsakovui jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apribojus dar ir naudojimąsi ginčo turtu, atsakovas neišvengiamai patirs nuostolių, o tokia situacija pažeis proporcingumo principą.

Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji atitinka tokio pobūdžio bylose susiklosčiusią teismų praktiką.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas teisinės valstybės siekis. Teisinėje valstybėje teisingumas suinteresuoto asmens atžvilgiu yra pasiekiamas, kai jis gauna tai dėl ko kreipėsi į teismą, t. y. įvykdžius teismo sprendimą. Taigi pagal Konstituciją taip pat turi būti siekiama užtikrinti teismų sprendimų įvykdymą.

Teismų sprendimų įvykdomumą civiliniame procese užtikrina laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str. 1 d., 3 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str.).

Ieškovas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau turi įrodyti CPK 144 straipsnyje nustatytų sąlygų, būtinų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą. Teismui pakanka įsitinkinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Ginčas kilęs dėl lizinguojamo turto priteisimo. Ginčo, kad šis turtas priklauso ieškovui, nėra. Pagal turto pobūdį – automobilis ir kosmetologiniai įrenginiai – tai turtas, kurio vertė naudojimo metu sparčiai krenta. Todėl palikus šį turtą naudotis atsakovui, gali žymiai sumažėti ieškovo turto vertė ir padidėti nuostoliai.

Medicininės įrangos išmontavimas, supakavimas ir transportavimas dėl įrangos neatsparumo yra labai rizikingas, tačiau tai būtina perduodant turtą jo savininkui. Automobilio atidavimas saugoti aikštelėje lemtų papildomas išlaidas, tačiau sumažintų nuostolius, atsirandančius eksploatuojant automobilį.

Apeliantas nurodo, kad apribojus naudojimąsi ginčo turtu, atsakovas neišvengiamai patirs nuostolių, o tokia situacija pažeis proporcingumo principą. Tačiau, palikus turtą atsakovui toliau naudotis, būtų pažeisti ieškovo, kaip turto savininko, interesai.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, sprendžia, kad pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 nutartį palikti nepakeistą.