Baudžiamoji byla Nr. e1-1181-369/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28125-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

         TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. balandžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda;

2) 2011 m. rugsėjo 30 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 punkto, 3 dalies pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2016 m. spalio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda;

4) 2017 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) 2019 m. rugsėjo 4 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 32 MGL (1600 Eur) dydžio bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus;

6) 2019 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės apribojimo;

7) 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, 286 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2020 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bei 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė ir 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

T. S. 2023 m. liepos 27 d. apie 16.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,07 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo savo žmonos L. S. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y tyčia ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant fotelio, po ko abiejų rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį, o jai rankomis dengiantis nuo smūgių, pataikė jai į kairės rankos pirštus, po ko nukentėjusiajai būnant buto balkone ją pastūmė į kairį petį, tokiais savo veiksmais tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - žmonai L. S., ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 28 d. apklaustas T. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona L. S. ir dukra M. S.. Butas yra nuomojamas, jiems nuosavybės teise nepriklauso. 2023 m. liepos 27 d. apie 16.00 val., grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes buvo svečiuose pas draugą. Su draugu gėrė degtinę, tačiau tikslaus išgerto alkoholio kiekio nurodyti negali, nes nežino, gali būti apie 5-6 stikliukus. Jam grįžus namo, namuose buvo L. S., dukros namuose nebuvo. Jam grįžus, žmona L. pradėjo priekaištauti, kad jis grįžo išgėręs. Nenorėjo klausyti jos priekaištų, todėl nuėjo į kambarį ir įsijungė muziką. Nuėjus į kambarį, paskui jį atėjo ir žmona L.. Ji priėjo prie kolonėlių ir ji savo ranka nusviedė jas į šoną, kad nebegrotų muzika. Po to priėjo prie jo ir savo rankų nagais pradėjo draskyti jam veidą, jam skaudėjo. Gindamasis jai rankos delnu sudavė, tačiau į kurią vietą neatsimena, tačiau gali būti, kad į galvos sritį, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Kiek kartų sudavė žmonai, neatsimena, bet tikrai ne 10 kartų, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Po šių veiksmų žmona jam pasakė, kad kviečia policiją. Žmonai sudavė tik dėl to, nes ji pati pirma pradėjo jį pulti, jos elgesys jį supykdė, todėl taip ir pasielgė. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, galės gyventi pas tėvus.

Papildomai apklaustas 2024 m. vasario 2 d. T. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jis jam yra aiškus ir suprantamas. Nurodė, kad visiškai pripažįsta kaltę dėl įtarime jam inkriminuojamų veiksmų. Apklausiamas pirmą kartą po įvykio kaltės nepripažino, nes buvo supykęs ant žmonos L. S.. Pripažįsta, kad buvo neblaivus ir tai, kad tarp jų buvo kilęs konfliktas. L. jam būnant neblaiviam visaip provokavo ir tos provokacijos neišlaikęs padarė įtarime nurodytus fizinius veiksmus prieš ją. Kaip ir minėjo pirmosios apklausos metu, L. jį buvo apdraskiusi, tuo metu, kai konfliktavo. Kiek smūgių galėjo suduoti L., nebeprisimena, kadangi praėjo jau daug laiko nuo įvykio, tačiau sutinka su įtarime nurodytu kiekiu. Gailisi dėl to, kad nesusitvardė ir sukėlė jai fizinį skausmą. Po įvykio su L. susitaikė, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido. Daugiau jokių konfliktų jų šeimoje nekyla. Nebevartoja alkoholio, abu dirba, todėl neturi nei laiko, nei noro pyktis.

2023 m. liepos 27 d. alkotesterio kvite fiksuota, jog  2023 m. liepos 27 d. 19:17 val. T. S. nustatytas 1,07 promilės neblaivumas.

 Nukentėjusioji L. S. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2023 m. liepos 27 d. apie 16.20 val. jos vyras T. S. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo neblaivus ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes vyras nuolat girtauja ir garsiai leidžia muziką. Konflikto metu vyras išvadino ją necenzūriniais žodžiais „tu kūrva, žertva“ ir vėliau pradėjo ją mušti. Trenkė jai su kumščiais į galvą ne mažiau 10 kartų, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Vėliau ji išsilaisvino ir pabėgusi iš buto iškvietė policiją. Seniau konfliktų būdavo, bet vyras nesimušdavo ir policijos nekviesdavo. Vaikų namuose nebuvo. Konflikto metu buvo dviese, kiti žmonės nieko nematė.

Papildomai apklausta L. S. parodė, kad konfliktas su sutuoktiniu T. S. kilo dėl to, kad jis grįžo į namus neblaivus, garsiai leido muziką. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jai vakare reikėjo eiti į darbą, T. buvo neblaivus ir ji negalėjo su juo palikti jų bendro vaiko. Pabrėžė, kad vaiko namuose konflikto metu nebuvo, nes ji dar jo nebuvo pasiėmusi iš darželio. Prašė T., kad jis negarsintų muzikos, nes gyvena nuomojamame bute, nenori pyktis su kaimynais, tačiau T. jos nesiklausė. Kadangi muzika grojo, ji priėjo prie muzikinio centro, tikslu patildyti muziką. Tuo metu T. koja jai nestipriai spyrė į koją, kad ją patraukti nuo muzikinio centro. Šis T. veiksmas jai nesukėlė fizinio skausmo. Kadangi T. ir toliau garsiai klausėsi muzikos, ji paėmė ir ranka nustūmė muzikines kolonėles ant sofos. Šis veiksmas T. labiausiai ir supykdė, po ko jis iškart priėjo prie jos stovinčios, pastūmė ją, dėl ko ji atsisėdo ant fotelio ir rankų kumščiais smūgiavo jai į galvos sritį. Negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių buvo suduota, bet mano, ne mažiau dešimties, kadangi tuo metu rankomis dengėsi galvą nuo smūgių. Suduodamų smūgių metu buvo pataikyta ir į kairės rankos bevardį pirštą, po ko jis buvo patinęs. Po suduotų smūgių T. iškart pasakė, kad iškvies policiją, jis galvojo, kad ji juokauja, tačiau nuėjus į koridorių paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Vėliau nuėjo į buto balkoną ir jame būdama paskambino T. motinai, pasakė apie įvykį ir tai, kad iškvietė policiją. Ko gero T. išgirdo, kad kalbasi su jo motina ir atėjo į balkoną. Balkone tarp jų įvyko susistumdymas, nes ji norėjo išeiti iš balkono, o jis jos neleido, nustūminėjo nuo savęs. Stumdymo metu juto fizinį skausmą, ant kairio peties buvo išryškėjusi mėlynė. Bijodama, kad T. atims iš jos telefoną ir jį sulaužys, išmetė jį pro langą. Išėjusi iš balkono pasiėmė šlepetes ir išėjo į lauką, paėmė pro balkoną išmestą telefoną ir grįždama prie laiptinės pamatė, kad jau atvažiavusi policija. Atvykę policijos pareigūnai pamatę jos ištinusį rankos pirštą iškvietė jai medikus. Jie L. S. apžiūrėję, pamatavę spaudimą nustatė, kad spaudimas labai pakilęs, patarė išgerti vaistų, bet į ligoninę nevežė. Po įvykio dėl sužalojimų niekur nesikreipė, nedarbingume nebuvo. Taip pat nesikreipė ir į teismo medicinos ekspertus. Civilinio ieškinio savo sutuoktinio atžvilgiu nereikš.

Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 27 d. dirbdamas pagal iš anksto nustatytą grafiką (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigose, kartu su vyriausiuoju patruliu E. J. ir vyriausiąja patrule J. C., iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pranešimą namuose neblaivus pranešėjos vyras konfliktuoja, sumušė pranešėją. Nuvykus nurodytu adresu bei priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto, į namo laiptinę iš lauko įėjo pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo L. S., kuri jiems paaiškino, kad bijodama smurtaujančio vyro iš buto pabėgusi. Moteris atrodė susijaudinusi, išsigandusi, pasakodama įvykio aplinkybes verkė. Aiškinantis įvykio aplinkybes L. S. paaiškino, kad jos sutuoktinis T. S. į namus grįžo neblaivus bei ėmė garsiai leisti muziką. Dėl šios priežasties tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu L. S. muzikines kolonėles ranka nustūmė ant sofos, kas iššaukė T. S. agresiją. Po šio L. S. veiksmo T. S. priėjo prie jos ir vadindamas necenzūriniais žodžiais abejų rankų kumščiais sudavė jai į galvos sritį ne mažiau kaip 10 smūgių. L. S. jiems nurodė, kad tuo metu, kai buvo mušama, abejomis rankomis dengėsi galvą, todėl smūgiais buvo pataikyta į rankos pirštą, kuris buvo patinęs. Matydami akivaizdų sužalojimą bei neatmetant piršto lūžio atvejo, į įvykio vietą iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurie moterį apžiūrėję rimtų sužalojimų nenustatė ir moters į ligoninę nevežė. Supildžius ikiteisminio tyrimo procesinius dokumentus T. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) AVPK OVS.

Analogiški nukentėjusiosios paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių užfiksuoti ir policijos patrulio E. J. 2023 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime.

Iš 2023 m. rugpjūčio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas pavadinimu "BPC skambučio įrašas (ID 92209457402, skambučio pradžia_ 2023-07-27 16_22_41", kurio bendra trukmė 36 sekundės. Garso įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau - BPC) ir pranešėjos (toliau - P) pokalbis. P: „Įrodymai yra ir man pochui“. BPC: „112“. P: „Aš norėčiau iškviesti policiją.“ BPC: „Kokiu adresu?“ P: „(duomenys neskelbtini).“ BPC: „Kas nutiko?“ P: „Vyras smurtauja.“ BPC: „Durų kodas yra>“ P: „Taip, (duomenys neskelbtini)“ BPC: „Kelintas aukštas?“ P: „(duomenys neskelbtini).“ BPC: „Sakykite, greitoji reikalinga?“ P: „Nereikalinga“. BPC: „Supratau. O jisai mušė jus?“ P: „Taip.“ BPC: „Vaikų nepilnamečių yra?“ P: „Nėra.“ BPC: „Jūsų vardas, pavardė?“ P: „L. S..“ BPC: „S.. Laukite, (duomenys neskelbtini), laukit.“ P: „Ačiū.“ Garso įrašas baigiasi. 

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kurioje tokiems priskiriamas, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. S. 2023 m. liepos 27 d. apie 16.20 val. namie žodinio konflikto su savo žmona metu, tyčia ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant fotelio, po ko abejų rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį, o jai rankomis dengiantis nuo smūgių, pataikė jai į kairės rankos pirštus, po ko nukentėjusiajai būnant buto balkone ją pastūmė į kairį petį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais. Kaltinamasis pripažino, kad jis 2023 m. birželio 27 d. grįžo namo neblaivus, pavartojęs alkoholio,  dėl to sukonfliktavo su žmona, nenorėdamas klausyti jos priekaištų, garsiai įjungė muziką, žmona numetė garso kolonėles. Jis dėl to supyko ir sudavė jai kelis smūgius – kiek konkrečiai ir į kokias kūno vietas neprisimena. Nukentėjusioji pripažino, kad grįžęs namo neblaivus vyras garsiai įjungė muziką, ji dėl to priekaištavo, kad skųsis kaimynai, prašė tildyti muziką, galiausiai ji atėjusi į kambarį numetė garso kolonėles ant sofos. Dėl to sutuoktinis supyko, pastūmė ją, dėl ko ji atsisėdo ant fotelio, ir pradėjo abiem rankomis smūgiuoti į galvą. Ji dengėsi galvą rankomis, gal dėl to jai buvo sumuštas kairės rankos pirštas. Po to ji išėjo į balkoną, paskui ją atėjęs vyras ją stumdė, neleisdamas grįžti į butą. Dėl tokių jo veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Analogiškas aplinkybes apie suduotus smūgius į galvą ji nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Liudytojas M. L. nurodė, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, išsigandusi, verkė, jos pirštas buvo patinęs, todėl įtardami lūžį iškvietė medikus. Ši aplinkybė apie sumuštą ir patinusį pirštą parvirtina nukentėjusiosios teiginį, kad ji nuo smūgių rankomis dengė galvą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo T. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas prieš šeimos narį - žmoną sukėlė jai fizinį skausmą.

Bausmės skyrimas

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. T. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į T. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.). 

T. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, praeityje teistas septynis kartus (pirmi 2 teistumai išnykę) už nusikalstamas veikas viešai tvarkai, valstybės tarnautojams, kontrabandą, nuosavybės teisėms, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, taip pat ir už asmens sveikatos sutrikdymą. Jis baustas administracine tvarka, dažniausiai už važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto. Bylos duomenimis T. S. buvo gydytas psichiatrinėje gydymo įstaigoje, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-248/2023 nurodyta, kad T. S. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu konstatuojami (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. T. S. dirba. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė. 

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog tai pirmas sutuoktinio smurto pavartojimo atvejis prieš ją, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą, taip pat kitus nusikaltimus (BK 284 str., 286 str.), kurių metu buvo vartotas smurtas, laiko, kad jam pagrįstai prokurorės prašoma skirti didesnę bausmę nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini draudimas vartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį, tai, kad kaltinamasis buvo teisiamas ir anksčiau už smurtinius veiksmus prieš kitus asmenis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

T. S. 2023 m. liepos 28 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. S., paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, ji naikintina. Jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. liepos 27 d. 16.30 val. iki 2023 m. liepos 28 d. 12.55  val. (1 parą). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 straipsnio 1 straipsnio 2 dalies c) punktu, šis laikas įskaitytinas į bausmę, prilyginant jį 2 laisvės apribojimo dienoms.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašas ir policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašai paliktini saugoti IBPS.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu T. S. skirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams.

 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti T. S. būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, T. S. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu į laisvės apribojimo bausmę įskaityti T. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. liepos 27 d. 16.30 val. iki 2023 m. liepos 28 d. 12.55  val. (1 parą), prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. S., palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - BPC garso įrašą ir policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašus palikti saugoti IBPS.

Išaiškinti T. S., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1.        Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2.        Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3.        Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), el.p. (duomenys neskelbtini)@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                     Ovidijus Ramanauskas