Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-531-245/2020

                                                                  Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01309-2020-9

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria R. J. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-12929-2020 buvo atmestas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       R. J. (toliau – R. J.) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2020 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-12929-2020 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 463 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 550 eurų dydžio bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skir. juosta d. pusė) (duomenys neskelbtini), Magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skir. juosta d. pusė), 14.00 km, 2020 m. gegužės mėn. 30 d. 17.31 val., vairuodamas transporto priemonę, važiavo aukščiausios kategorijos (magistraliniu) automobilių keliu A-l, su N2 kategorijos kelių transporto priemone, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą 2015 m. liepos 29 d. Nr. 3-311(1.5E) „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2.       Nesutikdamas su minėtu nutarimu R. J. pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi buvo atmestas.

3.       Skunde apygardos teismui R. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Teismui nusprendus, kad R. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, prašo sumažinti jam paskirtą baudą.

3.1.                      Skunde R. J. nurodo, kad jis nėra teisininkas ar asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, todėl ne visada savo mintis raštu dėsto tiksliai. Teikdamas pirminius paaiškinimus ir nurodydamas, kad į degalinę važiavo nusipirkti vinjetės, o ne pasiimti atvežtos detalės, omenyje turėjo tai, kad būtent degalinėje jis gali nusipirkti vinjetę, o pareigūnams aiškino, kad važiuoja pasiimti detalės. Šias aplinkybės teismo posėdžio metu patvirtino ir pareigūnai.

3.2.                      Ta aplinkybė, kad praeityje apeliantas buvo baustas už analogišką nusižengimą, negali turėti įtakos jo skundo nagrinėjimui, kadangi anksčiau už analogišką nusižengimą jis buvo nubaustas dėl to, jog dirbo ir darbdavio nurodymu važiavo jo (darbdavio) transporto priemone, nepasitikslinęs ar yra apmokėtas kelių mokestis. Baudą už minėtą administracinį nusižengimą sumokėjo darbdavys.

3.3.                      R. J. teigimu, mokamu keliu jis važiavo dėl to, kad iš Pažėrų kaimo iki degalinės, kurioje jam reikėjo nusipirkti detalę, nėra jokio kito kelio, tik minėtas mokamas kelias. Byloje apklausti pareigūnai nurodė, kad yra ir kitas kelias, tačiau R. J. teigimu, minėtas kelias tuo metu buvo remontuojamas. Kito kelio tam, kad R. J. būtų galėjęs įsigyti vinetę, nėra, tačiau teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantas, kaip sistemingas teisės pažeidėjas, tyčia nemokėjo kelių mokesčio. Taip pat nepaneigtos ir tos aplinkybės, kad iš karto po to, kai apeliantas grįžo su detale pas meistrą, jis susisiekė su Kelių direkcija ir jam buvo paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo Įstatymo įgyvendinimo“ 2005 04 21 Nr. 447, 7 p. Nurodyta, kad kelių naudotojo mokestis netaikomas, kai mokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kai kertamas mokamas kelias, kai nėra galimybės kirsti mokamo kelio ar pasukti iš vieno nemokamo kelio į kitą nemokamą kelią ir taip priverstinai įvažiuojant į mokamą kelią, mokamu keliu leidžiama važiuoti iki artimiausio apsisukimo taško. Iki šių aplinkybių išsiaiškinimo, R. J. teigia nežinojęs ir bijojęs, kad pakartotinai bus sulaikytas pareigūnų, todėl pasiimdamas atvežtą detalę degalinėje jis susimokėjo 13 Eur už mokamą kelią, nors mokamu keliu neketino važiuoti ir nevažiavo.

3.4.                      Apeliantas nurodo, kad įrodymai policijoje apskritai nebuvo tirti, o teismas į jo paaiškinimus nekreipė dėmesio, fiksuojant, kad protokole, nutarime nurodytas ne tas mokamas kelias, kuriuo R. J. neva važiavo, viso labo tik techninė klaida. Duodamas paaiškinimus pareigūnei raštu, apeliantas analogiškai paaiškino, kad važiavo ne A-1 keliu. Pareigūnė, kaip ir teismas paaiškino, kad protokole yra faktinė klaida, tačiau pareigūnės protokole visgi paliktas minėtas kelias. R. J. paaiškinus apie Kelių direkcijos paaiškinimus, į juos apskritai nebuvo reaguota, jais nesiremta. Apskritai nėra aišku, ar buvo vertinami liudytojų (išskyrus policijos pareigūnus) parodymai. Dėl šių aplinkybių buvo pažeistas įrodymų vertinimas.

3.5.                      R. J. skunde nurodo, kad jo automobilis buvo remontuojamas (duomenys neskelbtini), o artimiausia degalinė yra Baltic Petroleum, kurioje po sulaikymo apeliantas sumokėjo kelių mokestį, todėl galimybė sumokėti kelio mokestį jam buvo tik minėtoje degalinėje. Be to, patys policijos pareigūnai nurodė, kad apeliantas nuvažiavo 2 – 3 km, kai nesumokėjus kelio mokesčio galima važiuoti apie 3 km.

4.       Atsiliepime į R. J. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

R. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

5.       Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jo paties paaiškinimais, taip pat nėra aišku, ar apskritai buvo atsižvelgta ir į liudytojų (išskyrus policijos pareigūnus) paaiškinimus.

6.       Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad R. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 463 straipsnio 4 dalį buvo patrauktas dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skir. juosta d. pusė) (duomenys neskelbtini), Magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skir. juosta d. pusė), 14.00 km, 2020 m. gegužės mėn. 30 d. 17.31 val., vairuodamas transporto priemonę, važiavo aukščiausios kategorijos (magistraliniu) automobilių keliu A-l, su N2 kategorijos kelių transporto priemone, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą 2015 m. liepos 29 d. Nr. 3-311(1.5E) „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

7.       Pagal ANK 463 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla tam, kas važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjęs transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais.

8.       Apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, skundžiamoje nutartyje teismo išdėstytas išvadas, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, teisinio pagrindo nėra. Be to, pažymėtina, kad savo apeliaciniame skunde R. J. nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kuriuos buvo nurodęs ir skųsdamas Institucijos nutarimą pirmosios instancijos teismui bei nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo ištirtos priimant skundžiamą nutartį.

9.       Savo skunde apeliantas nurodo, kad teikdamas pirminius paaiškinimus ir nurodydamas, jog į degalinę važiavo nusipirkti vinjetės, o ne pasiimti atvežtos detalės, omenyje turėjo tai, kad būtent degalinėje jis gali nusipirkti vinjetę, o pareigūnams aiškino, kad važiuoja pasiimti detalės. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. J. pateikti parodymai yra prieštaringi, ir šio prieštaravimo negalima įvertinti kaip teisės žinių trūkumo ar negebėjimo savo mintis dėstyti aiškiai, neturint aukštojo išsilavinimo, kaip nurodo pats apeliantas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2020 m. gegužės 30 d. administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 1 – 2) matyti, kad R. J. nurodė, jog iki degalinės važiavo nusipirkti kelių mokesčio, tačiau 2020 m. birželio 30 d. paaiškinime (b. l. 7) bei skunde pirmosios instancijos teismui asmuo nurodė, kad apmokestintu keliu į degalinę jis važiavo paimti ten atvežtos detalės. Minėtame paaiškinime asmuo taip pat nurodė, kad išvažiavus iš Mastaičių ant ženklo (duomenys neskelbtini) jokios informacijos apie mokamą kelią nebuvo, todėl ir kirto mokamą kelią, tačiau skųsdamas Institucijos nutarimą pirmosios instancijos teismui R. J. nurodė, jog mokamu keliu važiavo todėl, kad nebuvo kito apvažiavimo. Skunde apygardos teismui apeliantas teigia, kad nemokamas kelias, kuriuo jis būtų galėjęs patekti į degalinę, tuo metu buvo remontuojamas. Apygardos teismo vertinimu, tokia nenuosekli R. J. pozicija patvirtina jo siekį išvengti administracinės atsakomybės ir negali būti vertinama kaip asmens nesugebėjimas aiškiai dėstyti savo minčių. Pirmosios instancijos teismas minėtas aplinkybes įvertino tinkamai.

10.       Skunde taip pat teigiama, kad aplinkybė, jog praeityje apeliantas buvo baustas už analogišką nusižengimą, negali turėti įtakos jo skundo nagrinėjimui, kadangi anksčiau už analogišką nusižengimą jis buvo nubaustas dėl to, jog dirbo ir darbdavio nurodymu važiavo jo (darbdavio) transporto priemone, nepasitikslinęs ar yra apmokėtas kelių mokestis. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ši aplinkybė charakterizuoja apeliantą kaip nepavyzdingą vairuotoją. Minėta aplinkybė, priešingai nei nurodo R. J., ypatingai svarbi vertinant jo asmenybę. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu tai, kad anksčiau R. J. buvo nubaustas vairuojantis darbdavio automobilį ir, kad minėtą baudą sumokėjo pats darbdavys. Ši aplinkybė tik patvirtina tai, jog asmuo žinojo, kad važiuojant mokamu keliu ir nesusimokėjus tam skirto mokesčio, jam gresia administracinė atsakomybė, tačiau jis lengvabūdiškai bandė išvengti šios atsakomybės, dėl ko galima teigti, kad asmuo iš savo klaidų nepasimoko ir yra linkęs pažeidinėti nustatytas taisykles.

11.        Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo Įstatymo įgyvendinimo“ 2005 04 21 Nr. 447, 7 p. kelių naudotojo mokestis netaikomas, kai mokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kai kertamas mokamas kelias, kai nėra galimybės kirsti mokamo kelio ar pasukti iš vieno nemokamo kelio į kitą nemokamą kelią ir taip priverstinai įvažiuojant į mokamą kelią, mokamu keliu leidžiama važiuoti iki artimiausio apsisukimo taško. Policijos pareigūnai nurodė, kad minėtą degalinę R. J. galėjo pasiekti ir kitu keliu, šios aplinkybės neginčija ir pats apeliantas, tačiau teigia, kad tuo metu nemokamas kelias, kuriuo buvo galima pasiekti degalinę, buvo remontuojamas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų šią R. J. nurodytą aplinkybę, taip pat ir pats apeliantas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad žinodamas, jog nemokamas kelias yra remontuojamas ir savo tikslui pasiekti pasirinkdamas mokamą kelią, asmuo puikiai suvokė, jog turi susimokėti reikiamą mokestį, tačiau to nepadarė. Savo skunde R. J. taip pat teigia, kad patys policijos pareigūnai nurodė, jog apeliantas nuvažiavo 2 – 3 km, kai nesumokėjus kelio mokesčio galima važiuoti apie 3 km., tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad ši aplinkybė apeliantui tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu, todėl negalima daryti išvados, jog už kelią asmuo nesusimokėjo dėl to, kad žinojo, jog mokamu keliu jam reikės važiuoti ne daugiau nei 3 km. Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, apelianto skundas atmetamas.

12.       Asmuo taip pat ginčija aplinkybes dėl administracinio nusižengimo protokole bei nutarime neteisingai nurodyto kelio A-1. Teismo vertinimu, tai pagrįstai buvo įvertinta kaip techninė klaida ir tai neturi reikšmės nagrinėjant apelianto skundą, juo labiau, pats R. J. neginčija aplinkybės, jog važiavo A5 keliu, todėl plačiau dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako.

13.       Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo įvertinti visi administraciniam nusižengimui reikšmingi įrodymai. ANK 569 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. R. J. apeliaciniame skunde nurodytos tos pačios aplinkybės, kurias jis nurodė ir skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, paties R. J. parodymai byloje keitėsi, tarp jų yra esminių prieštaravimų, kad įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

14.       Teismui nusprendus, kad R. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą baudą. Analizuojant skundžiamos nutarties motyvus, kurių pagrindu R. J. buvo sprendžiamas klausimas administracinės nuobaudos, matyti, kad teismas įvertino tai, jog administracinio nusižengimo padarymo metu R. J. turėjo galiojančią jo atžvilgiu taikytą nuobaudą pagal ANK 463 straipsnio 3 dalį ir konstatavo, kad Institucija teisingai ir pagrįstai nutarime šį pakartotinumą įvertino kaip pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Vertinant R. J. paskirtą baudą teismas vadovavosi ANK 34 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra įtvirtintos baudos dydžio  nustatymo taisyklės tuo atveju, kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, dėl ko asmeniui skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Už ANK 463 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą atsakomybė numatyta nuo 350 eurų iki 750 eurų, tokiu būdu baudos vidurkis yra 550  Eur, todėl pagrindo teigti, kad apeliantui paskirta per didelė bauda, nėra.

15.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima naikinti skundžiamą nutartį, todėl R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

R. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis