Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-132-519/2021

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00323-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 21.11.9.; 21.11.10.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutarties,

n u s t a t ė :

I. Priimtų sprendimų esmė

1.       Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Milius 2021 m. vasario 26 d. T. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, neturėdamas Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo, 2021 m. sausio 4 d. 21 val. su V. Č. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) bei, būdamas viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) kaime, prie tvenkinio, kai šalia 20 metrų spinduliu buvo kitų asmenų, nuo 2021 m. sausio 4 d. 21 val. iki 2021 m. sausio 4 d. 21.02 val. nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikydamas Nutarimo 2.1.5.2 ir 2.1.7 papunkčiuose numatytų reikalavimų. Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, siūlant T. G. iki 2021 m. kovo 13 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 250 Eur baudą.

2.       Suėjus administraciniame nurodyme nustatytam baudos sumokėjimo terminui ir paaiškėjus, kad T. G. per nustatytą terminą administraciniu nurodymu skirtos baudos nesumokėjo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. B. 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-2104-2021 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda.

3.       Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartimi T. G. atstovo advokato L. B. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. B. 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-2104-2021, kuriuo T. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 500 Eur bauda, paliktas nepakeistas.

4.       II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

5.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. atstovas advokatas L. B. prašo panaikinti administracinio nusižengimo byloje Nr. panaikinti 2021-06-14 40-ANR_N-2104-2021 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartį ir T. G. atžvilgiu nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

5.1. Atstovo teigimu, T. G. atžvilgiu administracinė teisena pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį turi būti nutraukta, kadangi nėra administracinio nusižengimo sudėties būtinojo pavojingumo požymio, nes T. G. be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės buvo keletą minučių (kai rūkė), o rūkydamas vis bandė prisidengti burną ir nosį ta pačia kauke, nuolat ją taisė. Be to, nei vienas į iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas, matydamas, kad apeliantas rūko, neįsakė jam nutraukti tokios veiklos ir užsidėti kaukę tinkamai. Pabrėžia, kad iš kart po to, kai T. G. surūkė cigaretę, užsidėjo kaukę tinkamai ir visą laiką su ja buvo. To neneigė ir pirmosios instancijos teismas. Tai, pasak atstovo, bylos duomenimis patvirtinta, kad kaukė netinkamai dėvima buvo tik itin trumpą laiką.

5.2. Nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime akcentuojama, kad T. G. padaryta veika sukėlė pavojų išplisti Užkrečiamajai ligai. Tačiau atstovo įsitikinimu, T. G. padaryta veika (trumpalaikis netinkamas kaukės dėvėjimas rūkant cigaretę – tariamas Nutarimo 2.1.5.2. punkto pažeidimas) pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį negali būti kvalifikuojama, kadangi byloje nėra nustatytas ir įrodytas vienas iš veikai pagal šią teisės normą kvalifikuoti privalomų administracinio nusižengimo požymių – padaryta veika sukėlė pavojų išplisti Užkrečiamajai ligai. Teigia, kad vien sveikatos srities teisės aktų pažeidimo faktas pats savaime nereiškia, kad toks pažeidimas sukelia realų pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Juolab, kad byloje nenustatyta (byloje nėra jokių duomenų), kad T. G., nedėvėdamas kvėpavimo takus dengiančios apsaugos priemonės, būtų sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Pažymi, jog T. G. nekonstatuotas Covid-19 virusas ir nėra duomenų, kad tariamo nusižengimo metu jis būtų buvęs šio viruso nešiotoju ar savizoliacijoje.

5.3. Atstovo teigimu, jeigu visgi būtų pripažinta, kad apeliantas rūkė netinkamoje vietoje pagal nutarimą, tai jo veiksmai (trumpalaikis kaukės netinkamas dėvėjimas rūkant) vis tiek neatitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties ir geriausiu atveju tai gali būti perkvalifikuojama nebent į ANK 45 straipsnio 1 dalį (Vilniaus apygardos teismo 2020-08-24 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-307-873/2020).

5.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo, priešingai nei teigiama, yra matyti, kad aplinkui T. G. 20 metrų atstumu nebuvo nei vieno žmogaus. Net ir vyriausiosios patrulės R. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kiti asmenys, toje vietovėje kur buvo ir T. G., visi jie buvo savo automobilių viduje. Tarnybiniame pranešime nenurodyta nei vieno asmens, kuris būtų buvęs lauke, arčiau nei 20 metrų šalia T. G.. Apklausti pareigūnai patvirtino, kad V. Č. buvo saugiu nuo T. G. atstumu, kas patvirtina, kad nebuvo pažeistas Nutarimo 3.1.10.1 punkto reikalavimas. Teigia, kad vien dėl formalaus teisės akto pažeidimo, nesant privalomų administracinio nusižengimo požymių, t. y. įrodymų, kad padaryta veika sukėlė pavojų išplisti Užkrečiamajai ligai, administracinio nusižengimo teisena T. G. atžvilgiu turėjo būti nutraukta.

5.5. Taip pat skunde atstovas nurodo, kad pirminis protokolas T. G. buvo surašytas dėl Nutarimo 2.1.7. punkto pažeidimo (išvykimo už gyvenamosios teritorijos ribų). Tačiau po to, kai T. G. nesutiko su šiuo pažeidimu ir į žodinį bylos nagrinėjimą atvyko su advokatu, ankstesnis protokolas buvo panaikintas ir buvo surašytas naujas protokolas, į jį įtraukiant naują nusižengimą (kaltinimą) dėl Nutarimo 2.1.5.2. punkto pažeidimo (draudimo viešoje vietoje būti be nosį ir burną dengiančios kaukės), t. y. T. G. inkriminuotos visiškai naujo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir teisės akto pažeidimas dėl netinkamo kaukės dėvėjimo. Atstovo teigimu, institucija, priėmusi nutarimą ir pakeisdama administracinio nusižengimo protokolą, akivaizdžiai peržengė kaltinimo T. G. ribas, tokiu būdu iš esmės pažeisdama T. G. galimybę gintis tik nuo jam pareikšto kaltinimo. Teigia, jog Institucijos perrašytas protokolas iš esmės reiškia ne pirminio T. G. pareikšto kaltinimo tikslinimą pagal ANK 617 straipsnio 2 dalies ir 635 straipsnio 3 dalies nuostatas, o visiškai naujo kaltinimo suformulavimą, nors to administracinės bylos nagrinėjimo metu ANK nenumato. Pažymi, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi šios klaidos neištaisė, todėl tokia teismo nutartis negali būti laikoma teisinga ir teisėta ir tik dar kartą patvirtina faktą, kad administracinio nusižengimo teisena T. G. atžvilgiu turėjo būti nutraukta.

5.6. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas ar nusižengimas buvo padarytas viešoje vietoje, t. y. gyvenvietės teritorijoje. Pažymi, kad viešosios vietos sąvoka nėra pateikta ANK, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (Administracinio nusižengimo byla Nr. II-33-853/2020).

5.7. Pažymi, kad Nutarimo 2.1.5.2 punkte (redakcija galiojusi 2021-01-04) buvo numatyta, kad reikalavimas dėvėti apsaugos priemonę, kuri visiškai dengia nosį ir burną netaikomas: <...> už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų ribų) ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus). Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad veikos padarymo vieta buvo nurodyta abstrakčiai - (duomenys neskelbtini) kaimas. Tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad vieta, kurioje įvyko tariamas nusižengimas yra (duomenys neskelbtini) kaimas. Iš byloje esančių duomenų yra aišku, kad nusižengimo padarymo metu buvo tamsus paros metas, aplinkui nebuvo nei vieno gyvenamojo namo, taip pat jokio kelio ženklo nurodančio, kad tai yra (duomenys neskelbtini) kaimas.

5.8. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nurodė, kad tiek informacijos šaltinio maps.lt duomenys, tiek pareigūnų pateikti paaiškinimai teisme, tiek liudytojo G. S. parodymai, neva tai patvirtina, kad artimiausias gyvenamasis namas, priklausantis (duomenys neskelbtini), nuo įvykio vietos yra nutolęs 200 metrų. Atstovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad tokios aplinkybės patvirtina, kad įvykio vieta yra to nurodyto kaimo ribose. Pažymi, kad kiekvienas kaimas turi konkrečias savo ribas, o šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio vieta neabejotinai yra (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) yra artimiausia gyvenvietė nuo įvykio vietos, neleidžia teigti, kad tai gyvenvietės teritorija ir vieša vieta. Teigia, kad liudytojais apklausti nei G. S., nei policijos pareigūnai nepatvirtino, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini) kaimas. Taigi nei liudytojais apklausti pareigūnai, nei T. G. net nesuvokė, jog nurodyta vieta neva yra kaimas. Taigi, pasak atstovo, ne bet kokie laukai, laukymė, net ir atvira, gali būti laikoma vieša ar įeinanti į gyvenvietės teritoriją, net jei netoliese ir yra gyvenvietė. Kadangi byloje nebuvo neginčijamai nustatyta, kad įvykio vieta yra vieša vieta, dėl šios priežasties, atstovo teigimu, administracinė teisena T. G. atžvilgiu neabejotinai turėjo būti nutraukta.

5.9. Taip pat skunde atstovas nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo padarytas Nutarimo 2.1.7. papunkčio pažeidimas, t. y. kad T. G. pažeidė ribojimą judėti tarp savivaldybių. Teigia, kad teismas visiškai objektyviai nevertino aplinkybės, kad T. G. iš savo gyvenamosios vietos teritorijos išvyko darbo reikalais. Pažymi, jog įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (redakcija 2021-01-03) 2.1.7. punkte numatyta, kad „Nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje. Pažymi, jog bylos metu neginčijamai buvo nustatyta, kad T. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra juridinis asmuo, (duomenys neskelbtini), kuris Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos viešai skelbiamais duomenimis šiuo metu administruoja 11 įmonių, kurios išsidėsčiusios visoje Lietuvoje, tame tarpe ir įmonę (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad T. G. faktiškai atlieka bet kuriuos jam pavestus darbus, kuriems nėra būtina nemokumo administratoriaus kvalifikacija, įskaitant ir ūkio darbus. Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. G. 2021-12-31 įsakymas dėl komandiruotės patvirtina, kad T. G. 2021-01-04 buvo siunčiamas į vienos dienos komandiruotę (duomenys neskelbtini). Teigia, kad remiantis viešai prieinama informacija „Google maps“ yra matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini)  yra 278 km, t. y. važiuojant geromis oro bei kelio sąlygomis ir leistinu greičiu tokį atstumą galima nuvažiuoti maždaug per 3,5 val. Tačiau nagrinėjamu atveju, skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad įvykio dieną buvo žiemos metas, gausiai snigo, kelių ruožai buvo gausiai apsnigti, slidūs, todėl neabejotina, kad kelionės trukmė pirmyn ir atgal išsitęsė daugiau nei 8 val. Todėl įvertinus dar ir tai, kad T. G. turėjo ne tik nuvažiuoti ir parvažiuoti, bet dar ir dirbti, nebuvo jokio pagrindo abejoti T. G. teiginiais, kad jis kelionės metu pavargo, dėl to nusuko nuo pagrindinio kelio į nuošalesnę vietą pailsėti ir parūkyti. Teigia, kad visos abejonės, susijusios su T. G. teise išvykti iš už gyvenamosios savivaldybės ribų, turėjo būti vertinamos jo naudai. Pasak atstovo, nagrinėjamu atveju byloje esant pakankamai rašytinių ir objektyvių įrodymų apie tai, kad T. G. teisėtai išvyko darbo reikalais už savo gyvenamosios vietos teritorijos ribų, vien ta aplinkybė, kad teikdamas parodymus T. G. painiojosi, ar vyko į (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini), šiuo atveju nepaneigė faktinės aplinkybės, kad jis dirbo ir turėjo teisę išvykti už savivaldybės ribų. Atstovo teigimu, tai patvirtina, kad T. G. veika nepagrįstai ir neteisėtai kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, todėl administracinė byla turėjo būti nutraukta.

5.10. Pažymi, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, yra akivaizdu, kad teismui pateikta bylos medžiaga nėra pakankama pripažinti T. G. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Visos byloje buvusios abejonės bei neaiškumai, kurie negalėjo ir nebuvo pašalinti, turėjo būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn T. G. naudai. Kadangi T. G. veiksmuose nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties ir jos objektyviųjų požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl šių priežasčių skundžiama teismo nutartis privalo būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta, o administracinė byla T. G. atžvilgiu privalo būti nutraukta.

6.       Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. atstovo advokato L. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Milius prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. G. atstovo advokato L. B. apeliacinį skundą atmesti.

6.1. Pažymi, kad apylinkės teismas nagrinėdamas T. G. skundą nustatė visas bylos aplinkybes, kurios reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Apylinkės teismas T. G. skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą T. G. skundo netenkino priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas, nesutinkama su T. G. inkriminuotu Nutarimo 2.1.5.2. punkte (redakcija, galiojanti 2021 m. sausio 4 d.) nustatyto reikalavimo pažeidimu, tvirtinant, kad netinkamas kaukės dėvėjimas rūkant buvo trumpalaikis, jog nenustatytas šią teisės normą kvalifikuojantis privalomas administracinio nusižengimo požymis – padaryta veika sukėlė pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, jog tokie T. G. veiksmai nebent galėjo būti kvalifikuojami pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį. Taip pat apeliaciniu skundu nesutinkama su T. G. inkriminuotu Nutarimo 2.1.7. punkto pažeidimu, tvirtinant, kad darbo reikalais, t. y. teisėtai, jis išvyko iš savo gyvenamosios vietos teritorijos ribų. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl procesinio pažeidimo, kad Institucija pakeisdama administracinio nusižengimo protokolą peržengė kaltinimo T. G. ribas, tuo pažeisdama T. G. galimybę gintis tik nuo jam pareikšto kaltinimo. Atstovas taip pat tvirtina, kad byloje nebuvo nustatyta, kad vieta, kur tariamai buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra (duomenys neskelbtini) kaimas, t. y. gyvenvietė ir vieša vieta. Taigi skundžiama apylinkės teismo nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

8.       Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nagrinėjamu atveju T. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį patrauktas dėl to, kad jis nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ paskelbtų karantino sąlygų, tai yra, nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00.00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojant asmenų judėjimą tarp savivaldybių, nesant būtinybei, išvyko iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės, neturėdamas minėto nutarimo 2.1.7 punkte numatyto pagrindo bei policijos pareigūnams atvykus į (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, tinkamai nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitų priemonių), kuri priglustų prie veido ir visiškai dengtų nosį, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų išplisti ligai COVID-19.

9.       Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog T. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai atmestas jo atstovo skundas ir paliktas galioti Institucijos 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas, kuriuo T. G. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

10.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. atstovas nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad T. G. nesilaikė Nutarimo 2.1.5.2. punkto reikalavimo viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, tvirtindamas, kad dėl rūkymo kaukės netinkamas dėvėjimas buvo tik trumpalaikis. Pažymima, kad minimame Nutarimo 2.1.5.2. punkte numatytas reikalavimas – viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės), jog šis reikalavimas netaikomas asmenims, kai jie sportuoja, aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams, paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei bei už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus). Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir apylinkės teismas, kad aptartame Nutarimo punkte nėra numatytos išimtys, susijusios su kaukės nedėvėjimu rūkymo tikslais. Be to, kaip akivaizdžiai matyti iš įvykio vietoje daryto vaizdo įrašo, atvykus policijos pareigūnams T. G. ne tik, kad viešoje vietoje tinkamai nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, bet ir stovėjo šalia kito asmens, nesilaikydamas 20 metrų atstumo, ir net atvykus policijos pareigūnams neskubėjo apsaugos priemonę – kaukę, užsidėti tinkamai. Todėl pagrįstai konstatuota, kad T. G. būdamas viešoje vietoje privalėjo laikytis Nutarimo 2.1.5.2. punkte nustatytos pareigos dėvėti veidą ir nosį dengiančią apsaugos priemonę.

11.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad netinkamas kaukės dėvėjimas rūkant buvo trumpalaikis, jog nenustatytas šią teisės normą kvalifikuojantis privalomas administracinio nusižengimo požymis – padaryta veika sukėlė pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė reikalavimus laikytis saugaus atstumo, dėvėti apsaugos priemones, apribojo kontaktus ir kt., siekdama apsaugoti visuomenės narių gyvybę bei sveikatą, nes būtent socialinio kontakto nebuvimas ir tinkamų apsaugos priemonių naudojimas riboja galimybes plisti ypač pavojingai užkrečiamai COVID-19 ligai. Pažymėtina ir tai, kad dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas asmenų elgesys, kai nesilaikoma reikalavimų dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo, nesibūriuoti ir pan., siekiant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą. Todėl šiuo konkrečiu atveju, nors ir nebuvo nustatyta, kad T. G. jam inkriminuoto nusižengimo metu sirgo COVID-19 liga, ar buvo šią ligą sukeliančio viruso nešiotojas, ar buvo savizoliacijoje, tačiau vien tik pats reikalavimo viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, kai šalia 20 metrų spinduliu buvo kitų asmenų, nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui ir tai nesudaro pagrindo jo veiką kvalifikuoti kaip švelnesnį administracinį nusižengimą.

12.       Apygardos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde cituojama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-307-873/2020 nutartimi, kaip turinčia precedento galią. Nors minimos bylos atveju pažeidėjas viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, tačiau kaip nurodyta minimoje nutartyje, pažeidėjui administracinio nusižengimo protokole nebuvo inkriminuotas privalomasis ANK 45 straipsnio 4 dalies sudėties požymis – pavojingi padariniai.

13.       Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Institucija pakeisdama administracinio nusižengimo protokole T. G. pareikštą kaltinimą, t. y. jam inkriminuodama naują nusižengimą dėl Nutarimo 2.1.5.2. punkto pažeidimo, peržengė T. G. pareikšto kaltinimo ribas ir apsunkino jo teisę į gynybą. Iš 2021 m. vasario 26 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad T. G. pasirašydamas protokole patvirtino, jog su protokolu susipažino, protokolą gavo, teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje jam buvo išaiškintos, kas patvirtina, kad nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės bei teisės aktai, kurių reikalavimai buvo pažeisti, T. G. buvo žinomi. Tai, kad T. G. buvo susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, jam inkriminuotu pažeidimu, jam buvo žinoma, jog buvo perrašytas administracinio nusižengimo protokolas, patvirtina byloje esantis posėdžio, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą institucijoje, garso įrašas. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog šiuo nagrinėjamu atveju atlikus tyrimą ir surašant T. G. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame aiškiai nurodyta nusižengimo esmė, nustatytos aplinkybės, inkriminuojamas ANK straipsnis ir jo dalis, nuorodos į pažeistus teisės aktus, buvo pažeista T. G. galimybė tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

14.       Nors viešosios vietos sąvoka nėra pateikta Lietuvos Respublikos įstatymuose, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta pažeidimo vieta – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje esantis (duomenys neskelbtini) kaimas, apygardos teismo nuomone, pagrįstai įvardinta kaip vieša vieta. Tokią išvadą patvirtina ne tik policijos pareigūnų R. N., R. P., vykusių į įvykio vietą pagal vietos koordinates, kurią jiems automatiškai parodė darbo vietoje integruota navigacinė sistema, paaiškinimai, bet ir liudytojo G. S. parodymai, kad artimiausias gyvenamasis namas, priklausantis (duomenys neskelbtini) kaimui, nuo įvykio vietos nutolęs vos per 200 metrų. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir internetinėje svetainėje maps.lt vietos paieškoje įvedant paiešką – (duomenys neskelbtini) kaimas ((duomenys neskelbtini)), kur matyti netoli aikštelės ir (duomenys neskelbtini) tvenkinio pastatai. Be to, prie bylos pridėtame garso įraše girdisi, kaip ne teismo tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, T. G. paaiškindamas aplinkybes susijusias su jam inkriminuotu nusižengimu tvirtino, jog grįždamas vakare sustojo pailsėti (duomenys neskelbtini) kaime, kur ir atvyko policijos pareigūnai. Apygardos teismo vertinimu, aptartų duomenų, priešingai nei tai akcentuojama apeliaciniame skunde, pakanka nustatyti, jog nusižengimo vieta yra vieša vieta ir kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, kad tai, jog atvykdamas į nurodytą aikštelę, T. G. nematė gyvenvietės ženklo, nesudaro pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) esanti nusižengimo padarymo vieta nėra šios gyvenvietės ribose. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo bei teisme apklaustų asmenų parodymų, kad nusižengimo padarymo vietoje buvo ne vienas automobilis, jog be T. G., toje vietoje dar buvo ir kitų asmenų, kas duoda pagrindo tik konstatuoti, kad tai yra vieša vieta.

15.       Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai konstatavo, jog padarytas Nutarimo 2.1.7. punkto reikalavimų pažeidimas, t. y. tai, kad T. G. pažeidė ribojimą judėti tarp savivaldybių. Dėl šių skundo argumentų labai išsamiai pasisakyta skundžiamoje nutartyje, aptarti ir įvertinti ne tik T. G. paaiškinimai, kokiu tikslu jis išvyko iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės, kokiomis aplinkybėmis jis atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę, tačiau įvertinti ir kiti byloje esantys duomenys – vaizdo įrašas, policijos pareigūnų atvykusių į įvykio vietą paaiškinimai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti T. G. paaiškinimai, kitos su nusižengimu susijusios aplinkybės, liudytojos S. J. nurodytos aplinkybės dėl V. Č. paaiškinimo, kad į (duomenys neskelbtini) atvyko kartu su T. G., tai pat teigė, kad su T. G. prieš tai jie susitiko (duomenys neskelbtini) mieste ir tada sugalvojo abu nuvykti į (duomenys neskelbtini) kaimą, pasisakyta ir dėl liudytojų parodymų patikimumo bei jų suinteresuotumo. Taip pat apylinkės teismas tinkamai įvertino ir T. G. pateiktus duomenis, kad nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2021 m. sausio 4 d., pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą dėl komandiruotės T. G. vyko į (duomenys neskelbtini), bei pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nusižengimo padarymo vieta, į kurią, kaip tvirtino T. G. sustojo pailsėti po ilgos kelionės, yra ženkliai nutolusi nuo maršruto (duomenys neskelbtini), kuriuo T. G. teigia tą dieną važiavęs darbo tikslais. Kadangi atstovo apeliaciniame skunde dėstomi tie patys argumentai dėl T. G. inkriminuotų Nutarimo 2.1.7. punkte numatytų reikalavimų pažeidimo, į kuriuos apylinkės teismas išsamiai atsakė ir detaliai aptarė skundžiamoje nutartyje, ir su kuriais visiškai sutinka apygardos teismas, plačiau šioje nutartyje dėl jų nepasisakoma. Atsižvelgiant į nenuoseklius paties pažeidėjo duotus paaiškinimus ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad T. G. pažeidė Nutarimo 2.1.7. punkte (galiojusio nusižengimo 2021-01-04 padarymo metu) numatytą reikalavimą, kadangi minėtame Nutarimo punkte numatytos judėjimo ribojimo išimtys nesuteikia teisės asmenims nevaržomai važinėti po visas kitų savivaldybių teritorijas, nukrypstant nuo maršruto, kuriuo asmuo vyksta darbo tikslais į kitą savivaldybę.

16.       Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai T. G. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, įrodymų. Apylinkės teismas, nagrinėdamas T. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog skundžiamu Institucijos nutarimu T. G. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį yra nubaustas pagrįstai. Atstovo apeliacinio skundo argumentai T. G. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti nutartį ar Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. atstovo advokato L. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

Teisėjas                                                            Gražvydas Poškus