Civilinė byla Nr. 2-228-548/2012
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00096-2012-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
106.8.1;117.2
(S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 30 d.
Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, spręsdamas J. Š. prašymo bei papildymo prie prašymo priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka
n u s t a t ė:
J. Š. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašo skubos tvarka stabdyti antstolio D. J. vykdymo veiksmus, kol UAB „Jonavos paslaugos“ jai pateiks sąskaitas dėl jų teikiamų paslaugų apmokėjimo, kad galėtų susipažinti ir įsitikinti jų teisingumu.
Prašymą bei papildymą prie prašymo atsisakytina priimti.
CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 str.). Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.) Sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai. Iš J. Š. prašymo turinio neįmanoma suprasti kokiu pagrindu, kokius antstolio D. J. vykdymo veiksmus bei kokiose vykdomosiose bylose prašoma sustabdyti - t.y. pareiškėjos prašymas neatitinka CPK jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (Civilinio proceso kodekso 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Ieškinio ar kito procesinio dokumento priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (Civilinio proceso kodekso 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Civilinio proceso kodekso 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuo atveju, kai teismas ieškinio ar kito procesinio dokumento priėmimo stadijoje nustato, jog jis negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisako (Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, jog šiuo pagrindu būtina atsisakyti priimti ieškinį ar kitą procesinį dokumentą tuo atveju, kai jis pagal Civilinio proceso kodekso 1 ir 22 straipsnius iš viso nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priskirtinumas yra suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus, kitaip tariant, nustato, kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą arba kokio proceso tvarka ji nagrinėtina. Pirmuoju atveju gali būti atsisakoma priimti ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, kaip nepriskirtiną teismui, o antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareiškėjas gali kreiptis į teismą (Civilinio proceso kodekso 137 str. 3 d.). Taigi pagal Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d. teismams žinybingi visi ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. J. Š. teismui paduotas prašymas bei papildymas prie pateikto prašymo neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, jo turinio ir formos ydingumas neleidžia teismui nustatyti kreipimosi į teismą pobūdžio, tikslo, pažeistos ar ginčijamos teisės, o tuo pačiu ir reiškiamo reikalavimo esmės bei eliminuoja galimybę taikyti trūkumų šalinimo institutą dėl jame abstrakčiai dėstomų aplinkybių, iš kurių nėra objektyvios galimybės nustatyti, kad tokio pobūdžio ginčas atitinka Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir yra nagrinėtinas teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. Š. prašymą bei papildymą prie pateikto prašymo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p., 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
J. Š. prašymą bei papildymą prie prašymo atsisakyti priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Ričardas Juodis