Civilinė byla Nr. e2A-1500-1187/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14654-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.16; 2.6.16.9 3.3.1.18.4; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „TDS Group“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo, 2023 m. balandžio 20 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RV CARGO“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TDS Group“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „BRC finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos realizacijos centras“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RV CARGO“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „TDS Group“ 6 443,02 Eur nuostolių.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. kovo 25 d. tarp ieškovės ir UAB „BRC Finance“ buvo sudaryta išperkamosios subnuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „BRC Finance“ perdavė ieškovei išperkamajai nuomai 48 mėn. laikotarpiui 2011 m. gamybos naudotą vilkiką DAF FT XF105.460T, nustatant bendrą 15 246 Eur išpirkimo kainą. Ieškovės prievolių užtikrinimui 2022 m. kovo 25 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis tarp UAB „BRC Finance“ ir V. K.. Sudarant sutartį vilkikas nuosavybės teise priklausė AB „Šiaulių bankas“. Vilkiko finansinės nuomos gavėjas yra UAB „Baltijos realizacijos centras“, kuris 2022 m. kovo 25 d. ieškovės išperkamo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį sudarė su atsakove (pardavėja). 2022 m. kovo 25 d. vilkiko perdavimo–priėmimo akte nurodoma, kad perdavimo metu vilkikas turėjo stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos defektų, tačiau variklio ir pavarų dėžės defektų nurodyta nebuvo. Pradėjus naudoti vilkiką, jau kitą dieną pastebėta, kad dingsta variklio aušinimo skystis (kiekvieną dieną reikėjo į aušinimo sistemą pripilti po 3-5 litrus skysčio). 2022 m. gegužės 2 d. transporto priemonių DAF autorizuotame autoservise buvo atlikta vilkiko variklio diagnostika, kurios metu nustatyta kritinė variklio būklė, t. y. aušinimo skysčio patekimas į antro variklio cilindro degimo kamerą. Esant tokiems defektams, vilkiko naudojimas tapo negalimas, todėl buvo atliktas kapitalinis variklio remontas. Ieškovė 2022 m. gegužės 10 d. atsakovei pateikė rašytinę pretenziją, kuria buvo reikalaujama atlyginti vilkiko variklio remonto išlaidas arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį bei kitus sandorius grąžinant vilkiką. Atsakovė reikalavimų neįvykdė, nepateikė atsakymo į pretenziją. Ieškovė savo lėšomis atliko vilkiko remontą ir šiuo metu vilkikas yra tinkamas naudoti. Bendra remonto išlaidų suma – 6 443,02 Eur, kurią sudaro: 3 569,56 Eur už variklio remontą ir detales sumokėta UAB „AST AUTO“; 2 044,90 Eur už variklio detales sumokėta UAB „ECOBALTIC“; 277,80 Eur už variklio detales sumokėta UAB „Skuba Lietuva“; 190,32 Eur už variklio detales sumokėta UAB „Skuba Lietuva“; 318,24 Eur už variklio alyvą ir variklio detales sumokėta UAB „Skuba Lietuva“; 42,20 Eur už variklio aušinimo skystį sumokėta UAB „DEPO DIY LT“.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės viešame vilkiko pardavimo skelbime buvo nurodyta, jog vilkikas yra „tvarkingas, prižiūrėtas“. Ieškovei perimant vilkiką, perdavimo–priėmimo akte buvo nurodyti esami vilkiko trūkumai, taip pat nurodyta, jog variklio ir pavarų dėžės defektų nėra. Nurodytų defektų nebuvimas buvo lemiamas veiksnys, formuojantis ieškovės apsisprendimą dėl vilkiko įsigijimo. Pažymėjo, kad atsakovei turėjo būti žinoma apie variklio kritinę būklę, defektus, kuriems pašalinti reikalingas kapitalinis remontas. Net jei ir atsakovė nežinojo apie variklio defektus, atsakovei vis tiek tenka atsakomybė už netinkamą variklio būklę. Ieškovė šių defektų žinoti negalėjo, todėl tikėjosi vilkiką naudoti pagal paskirtį. Ieškovei žinant apie kritinę variklio būklę, ji nebūtų sudariusi sutarties dėl vilkiko.
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovę tinkamu atsakovu, su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2022 m. kovo 25 d. į atsakovės aikštelę UAB „Rent“ pristatė ginčo vilkiką, turint tikslą jį parduoti. Skelbimas apie parduodamą vilkiką buvo patalpintas internete. Ieškovė tą pačią dieną atvykusi apžiūrėti vilkiko jį išbandė, t. y. pavažiavo vilkiku, įsitikino, jog vilkikas veikia tinkamai. Ieškovė nurodė, jog ketina vilkiką įsigyti, finansuojant įsigijimą per BRC autocentrą. Atsakovė iš UAB „Rent“ įsigijo vilkiką už 12 705 Eur ir tą pačią dieną priėmimo–perdavimo aktu perėmė jį. 2022 m. kovo 29 d. atsakovė pardavė vilkiką BRC už 15 520 Eur, o išrašytoje sąskaitoje nurodant, jog vilkikas parduotas įvykus kliento apžiūrai bei tai, jog vilkikas parduodamas be garantijos. Ieškovė ieškinį grindžia išimtinai tik pirkėjo teises ir pardavėjo pareigas aptariančiomis teisės normomis bei jų aiškinimu teismų praktikoje. Atsakovė nesutinka su teiginiu, jog ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai, nes ieškovė neatskleidė, iš kokios sutarties ji kildina savo reikalavimą. Atsakovę sutartiniai santykiai sieja tik su BRC. Atsakovės ir BRC sudaryta sutartis atsakovės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis neišplečia. Nei BRC, nei atsakovė nėra teisinio santykio, kuriame veikia ieškovė, dalyviai. Atsakovės vertinimu, ieškovė reikšti pretenzijas gali vilkiko savininkui AB „Šiaulių bankas“ arba nuomotojui BRCF, tačiau ne atsakovei. Be to, ieškovė pasirašydama lizingo sutartį patvirtino, jog vilkiką priėmė tinkamos būklės, suprato rizikas, įsipareigojo turtą remontuoti (lizingo sutarties 1.2 p., 3.1.2 p., 3.1.7 p.).
5. Tretieji asmenys UAB „BRC finance“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepime į ieškinį teismo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad su ieškove 2022 m. kovo 25 d. buvo sudaryta turto išperkamosios subnuomos sutartis. Vilkiką išsirinko ieškovė, BRC iki ieškovei išsirenkant vilkiką nieko apie jį nežinojo. 2022 m. kovo 25 d. sutartyje atsakovė nurodė, jog vilkikas neturėjo variklio gedimo. Tokia informacija buvo pateikta iš UAB „BRC finance“ pusės perduodant vilkiką atsakovei pagal 2022 m. kovo 25 d. turto priėmimo perdavimo aktą. Vilkikas buvo priimtas UAB „Baltijos realizacijos centras“ iš atsakovės ir perduotas ieškovei tą pačią dieną. Tai patvirtina aplinkybę, jog BRC pati vilkiko neeksploatavo, todėl variklio sugadinti negalėjo. BRC vertinimu, jeigu ieškovei pavyktų įrodyti, jog užslėptas defektas egzistavo, tai atsakyti turėtų atsakovė ar kitas asmuo, kuris defektą nuslėpė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu bylos dalį dėl 1 118,20 Eur priteisimo iš atsakovės nutraukė ir likusioje dalyje ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 5 324,82 Eur nuostolių. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. AB „Šiaulių bankas“ 2022 m. lapkričio 15 d. turto perdavimo kliento nuosavybėn aktas patvirtina, kad UAB „BRC finance“ sutartį įvykdė tinkamai, su banku atsiskaitė pilnai ir bankas UAB „BRC finance“ jokių pretenzijų neturi. Nuo šio akto išrašymo dienos UAB „BRC finance“ įgijo nuosavybę į Turtą bei visas su tuo susijusias teises ir pareigas. Taigi, remiantis į bylą pateiktais duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė ieškinį turėtų reikšti AB „Šiaulių bankas“, kadangi sprendimo priėmimo dieną vilkiko nuosavybės teisė jai nepriklauso.
6.2. 2022 m. lapkričio 11 d. tarp UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „BRC finance“ ir UAB „RV CARGO“ sudarytas susitarimas dėl reikalavimų pagal sutartis perleidimo prie Turto išperkamosios subnuomos sutarties Nr. LT-2022/689005 ir pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LT-2022/28475. Iš susitarimo 1 punkto matyti, kad UAB „RV CARGO“ įgyja teisę tiesiogiai Pardavėjui (UAB „TDS Group“) reikšti visus reikalavimus, kylančius iš sutarčių dėl Turto kokybės ir (ar) trūkumų, įskaitant, bet neapsiribojant nuostolių atlyginimo dėl Turto netinkamos kokybės ir (ar) trūkumų bei perima visas Sutartyse BRC ir BRCF numatytas pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už Turtą. Ši reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę, kiek tai susiję su ginčo transporto priemone. Be to, ieškovę ir UAB „BRC Finance“ sieja finansavimo santykiai, tad reikalavimo dėl nuostolių, atsiradusių dėl iš atsakovės įsigytos transporto priemonės, reiškimas jai nėra galimas. Įvertinus, kad faktiškai pardavėjas buvo atsakovė, teismas laiko, kad ieškovė atsakovą pasirinko tinkamai.
6.3. Nagrinėjamu atveju atsakovė deklaravo, kad variklio defektų nėra, tačiau išnagrinėjus bylą akivaizdu, kad šia aplinkybe pati atsakovė nebuvo įsitikinusi, t. y. nebuvo nustačiusi. Nors atsakovė transporto priemone teigia nesinaudojusi, o tik ją pardavusi, iš esmės jai vis tiek kyla pareiga klientui atskleisti tikrąją automobilio būklę. Vien tai, kad šiuo atveju atsakovė veikė tik kaip vilkiko perpardavėja, nepašalino atsakovės atsakomybės dėl parduoto daikto trūkumų.
6.4. Pasak atsakovės, ieškovė daugiau kaip mėnesį vilkiką eksploatavo ir iki 2022 m. gegužės 2 d. nuvažiavo 7 647 km, tai nėra įmanoma, jei vilkikas netinkamas eksploatuoti. Įvertinęs, kad atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė, ir vilkikas buvo naudojamas vykdyti komercinę veiklą, teismas sprendžia, kad nuvažiuotas kilometrų skaičius šiuo atveju negalėjo būti kriterijus spręsti, kad vilkikas netinkamas naudoti. Ieškovė nurodė, kad vairuotojas problemą spręsdavo laikinai (pripildavo skysčio), nors ir nepateikti tai patvirtinantys įrodymai. Vilkiko variklio gedimai buvo nustatyti po mėnesio nuo jo įsigijimo (esant normaliai būklei, nebūtų poreikio vilkiko vežti diagnostikai/gedimo nustatymui), kas, teismo nuomone, įvertinus ieškovės paaiškinimus dėl vilkiko naudojimo, yra pakankamai adekvatus/protingas terminas.
6.5. Byloje kilo klausimas, ar tikrai ginčo vilkiko variklis turėjo trūkumų, kadangi ieškovės į bylą teiktoje pažymoje (2022 m. spalio 16 d. UAB „AST Auto“ pažyma dėl atliktų remontų darbų) nebuvo visų transporto priemonę identifikuojančių požymių. Galutiniame ieškovės pateiktame dokumente buvo nurodytas ginčo vilkikas. Įvertinęs atsakovės abejones, teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad kitam ieškovės vilkikui buvo reikalinga variklio remontas, be to, į bylą pateikta ieškovei UAB „Centrako“ išrašyta 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita-faktūra dėl variklio gedimo, tad labiausiai tikėtina, kad ieškovė būtent šio vilkiko variklio defektus ir šalino. Teismui nepateikti jokie priešingas aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
6.6. Ieškovė pateikė 2023 m. sausio 23 d. paaiškinimus dėl nuostolių sudėties. Pasak ieškovės, ji variklio remontui, kurį atliko UAB „AST AUTO“, pristatė originalų variklio remonto komplektą, įsigytą iš UAB „ECOBALTIC“, taip pat dalį detalių (stūmoklinius žiedus, varžtus galvutes, variklio alyvą ir švaistiklinius įdėklus), skirtingu metu įsigytus iš UAB „Skuba Lietuva“. Teismui nepateikti įrodymai, kad ieškovės nurodytos detalės ir jų pirkimą patvirtinantys dokumentai, susiję su nustatytu variklio defektu, nebuvo būtini varikliui remontuoti.
6.7. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog vilkiko pardavimo metu egzistavo ieškovės nurodyti variklio trūkumai, kurie buvo nustatyti po mėnesio nuo jo įsigijimo ir pašalinti per kelis mėnesius. Nors ieškovė ir naudojosi vilkiku, tačiau dėl nustatyto trūkumo teismas negali spręsti (o priešingi įrodymai nepateikti), kad jis galėjo atsirasti po jo įsigijimo, t. y. per vieną mėnesį. Įvertinus pateiktus duomenis apie variklio remontą, teismas sprendė, kad vilkiko būklė neatitiko deklaruojamos būklės, konstatavo, jog ieškovė iš atsakovės pagrįstai reikalauja priteisti 5 324,82 Eur nuostolius. Nors tikėtina, kad ir pati atsakovė nežinojo apie variklio gedimą, nes veikė kaip perpardavėja, tai neatleidžia jos nuo pareigos atlyginti ieškovei nuostolius, susijusius su kitokios būklės, nei deklaruota, vilkiko pardavimu.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. papildomu sprendimu nusprendė: 1) priteisti iš atsakovės ieškovei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (5 324,82 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 1 598,09 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) grąžinti ieškovei 18,87 Eur žyminio mokesčio; 4) priteisti valstybės naudai iš atsakovės 24,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo papildomas sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų (1 118,20 Eur skolos arba 17,35 proc. viso ieškinio reikalavimo), o likusioje ieškinio dalyje ieškinys tenkintas visiškai, todėl ieškovei grąžintinas 18,87 Eur žyminis mokestis (25,16 Eur x 75 proc.), o iš atsakovės ieškovei priteistina likusi 119,84 Eur žyminio mokesčio dalis.
7.2. ieškovė patyrė 2 044,84 Eur (119,84 Eur žyminis mokestis + 1 925 Eur už advokato teisines paslaugas) bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai.
7.3. Nustatyta, jog atsakovė už atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė 1 884,21 Eur ( 1 557,20 Eur + 327,01 Eur).
7.4. Ieškinio dalies atsisakymas buvo sąlygotas atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų, todėl teismas sprendžia, jog teismo sprendimu patenkintų reikalavimų suma sudaro 82,65 proc. visų pareikštų reikalavimų (6 443,02 Eur x 100 proc. / 1 118,20 Eur). Teismas sprendžia, jog ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažinamos ta dalimi, kuria buvo atsisakyta ieškinio dalis, priteisiant atsakovei iš ieškovės 326,91 Eur (17,35 proc. x 1 884,21 Eur / 100) bylinėjimosi išlaidų.
7.5. Kadangi reikalavimai yra priešpriešiniai, tai atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 598,09 Eur (1 925 Eur – 326,91 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi nutarė: 1) ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, padarytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. papildomo sprendimo motyvuojamosios dalies trečio lapo antroje pastraipoje, vietoj 2 044,84 Eur nurodant 1 925 Eur ir išdėstant taip: „Kadangi reikalavimai yra priešpriešiniai, tai atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 717,93 Eur (2 044,84 Eur – 326,91 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos“; 2) ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, padarytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. papildomo sprendimo rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje vietoj 1 598,09 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos nurodant 1 717,93 Eur sumą ir ją išdėstant taip: „Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RV CARGO“, j. a. k. 305537103, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TDS Group“, į. k. 302337453, 1 717,93 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniolika eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.“.
I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
9. Apeliantė (atsakovė) UAB „TDS Group“ apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė jokio įrodymo pagrindžiančio apeliantės atsakomybę pagal ieškovės pareikštą ieškinį. Teismas, pažeisdamas rungimosi principą, nutarė savarankiškai nustatyti įrodymą, pagrindžiantį ieškovės reikalavimus apeliantei, t. y. susitarimą dėl reikalavimų perleidimo, kuris ieškinio pateikimo metu nebuvo nei sudarytas, nei pasirašytas. Toks šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu sukurtas įrodymas, kuris buvo pateiktas teismui, turėjo būti nei priimtas, nei teismas turėjo juo remtis priimdamas sprendimą.
9.2. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva rinko įrodymus. 2023 m. sausio 2 d. teismas nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir įpareigoti byloje jokio procesinio statuso neturinčią UAB „Rent“ per 12 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pateikti paaiškinimus apie vilkiko DAF FT XF105.460T būklę. Taip pat, teismas iš esmės aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė ieškovei kur trūksta jo ieškinio pagrindimo ir net ne pasiūlė, o įpareigojo ieškovę pateikti papildomus paaiškinimus jau po to, kai bylos nagrinėjimas buvo baigtas.
9.3. Teismas nagrinėjamoje byloje nevykdė savo tiesioginių pareigų, t. y. nevertino visų reikšmingų byloje pateiktų įrodymų (pavyzdžiui, sutarčių, kurios aiškiai parodo, kad tarp ieškovės ir apeliantės nėra jokių teisinių santykių, dėl kurių ieškovė įgytų teisę reikšti ieškinį), nenustatė, kurios aplinkybės iš tikrųjų turi reikšmę nagrinėjamai bylai ir tokiu būdu neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.
9.4. Teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai atliko savo pareigas, t. y. netinkamai atliko teisinį įrodymų vertinimą (neatsižvelgė į įrodymų nepakankamumą), netinkamai kvalifikavo santykius, (ne)susiklosčiusius tarp apeliantės ir ieškovės bei netinkamai pritaikė teisės normas dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu.
9.5. Apeliantę sutartiniai santykiai iš visų byloje dalyvaujančių asmenų sieja tik su BRC, kuri šioje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo ir jokių reikalavimų nėra apeliantei pareiškusi. Apeliantės ir BRC sudaryta 2022 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT- 2022/28503 (toliau – Sutartis), atsakovės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis neišplečia. Sutartyje (2.4 p.) tik nustatyta, jog „Trečiajam asmeniui (ieškovei) pareiškus pretenziją Pirkėjui (BRC) dėl Prekės paslėpto kokybės trūkumo, Pardavėjas (Atsakovė) už Prekės kokybę atsako prieš Pirkėją tokia pat apimtimi, kokia bus patenkintas trečiojo asmens reikalavimas“ (Sutarties 2.4 p.). Pagal atsakovės ir BRC sutarties 2.4 p. nuostatą, apeliantė neturi už ką atsakyti, nes Susitarimo 3 p. ieškovė patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų nei BRC, nei BRCF.
9.6. Ieškovė, net ir perėmusi BRC ir BRCF reikalavimo teises, neturi teisės reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo, jei nuostolių ieškovei neatlygino BRC. Kaip patvirtina Susitarimo 3 p., ieškovė atleido inter alia BRC nuo atsakomybės prieš ieškovę, todėl perėmus reikalavimo teises į atsakovę, pagal BRC ir atsakovės Sutartį, ieškovė automatiškai netenka teisės į bet kokių nuostolių atlyginimą (regresą), kaip numato Sutarties 2.4 p. Be to, ieškovė neatskleidė iš kokios ieškovę ir atsakovę siejančios sutarties ji kildina savo reikalavimą (to nepadarė ir teismas sprendime).
9.7. Teismo sprendime, vertinant įrodymus, naudojamos tokios formuluotės kaip: „labiausiai tikėtina“, „labiau tikėtina“ ar „tikėtina“, kad egzistavo, negu neegzistavo. Toks teismo įrodymų vertinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintoms teismo pareigoms, susijusioms su ieškinio pagrindo ir dalyko vertinimu bei rungimosi ir dispozityvumo principų (kertinių principų) gerbimu civiliniame procese. Atitinkamai, apeliantei kyla pagrįsta abejonė dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo ir pagrįstumo.
9.8. Teismo argumentas, kad apeliantei kyla pareiga atskleisti klientui tikrąją automobilio būklę nėra tikslus, kadangi apeliantės klientas buvo ne ieškovė, o BRC. Be to, ieškovė nagrinėjamoje situacijoje yra prisiėmusi riziką dėl bet kokių vilkiko trūkumų, įskaitant buvusius perdavimo metu ir atsiradusius vėliau. Tai patvirtina rašytinis įrodymas – Turto priėmimo perdavimo aktas. Tačiau dėl apeliantei nežinomų aplinkybių, teismas neatsižvelgė į šį rašytinį įrodymą (jo iš viso nevertino).
9.9. Apeliantei kyla abejonės ir dėl įrodymų, susijusių su vilkiko remontu, vertinimo, t. y. teismas remiasi „tikėtinumo“ kriterijumi dėl įrodymų pagrįstumo ir tinkamumo. Apeliantės nuomone, ieškovė nepagrindė, kad būtent vilkikui buvo atliktas remontas, tačiau teismui tokios byloje pateiktos abejonės, o būtent įrodymų nepakankamumas, nesutrukdė priimti sprendimą, kad „labiausiai tikėtina“, jog būtent Vilkiko variklio defektai buvo pašalinti.
9.10. Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad būtent iš Lizingo sutarties matyti, jog teisinis santykis, kuriuo pagrindu ieškovė valdo vilkiką, yra turto išperkamoji nuoma, tai reiškia, kad ieškovė turi nuomininko (ne pirkėjo) teises ir pareigas. Remiantis šia Lizingo sutartimi, ieškovė neturi teisės į vilkiko remonto išlaidų atlyginimą, tačiau pati privalo turtą remontuoti, šalinti visus gedimus savo sąskaita, įskaitant tuos, kurie atsirado po turto perdavimo (Lizingo sutarties 3.1.7, p.). Be to, bet koks vilkiko remontas privalo būti atliktas gamintojo arba BRCF nurodytame servise (Lizingo sutarties 5.1.5. p.), ko nagrinėjamoje byloje ieškovė nepadarė, t. y. ji kreipėsi į kitą, BRCF neautorizuotą, autoservisą (UAB „AST AUTO“).
10. Ieškovė UAB „RV CARGO“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovė neginčija fakto ir byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jog nors ir tikėtina, kad ir pati atsakovė nežinojo apie vilkiko variklio gedimą, nes veikė kaip perpardavėja, tačiau tai neatleidžia jos nuo pareigos atlyginti ieškovei nuostolius, susijusius su kitokios būklės, nei deklaruota, vilkiko pardavimu. Būtent atsakovė paskelbė viešą skelbimą dėl vilkiko pardavimo, taip pat byloje pripažino, kad ji įdėjo skelbimą apie Vilkiko pardavimą, nurodydama, jog vilkikas neturi trūkumų, juo labiau variklio defektų. Be to, ieškovės atstovui apžiūrint vilkiką, atsakovė taip pat nenurodė, kad vilkikas turi kokių nors trūkumų. Savo ruožtu ieškovė be specialaus tyrimo kritinės vilkiko variklio būklės taip pat negalėjo žinoti, todėl tikėjosi vilkiką naudoti pagal įprastinę paskirtį (t. y. krovinių pervežimui) ir išpirkti jį dalinėmis įmokomis.
10.2. Nors reikalavimo perleidimo sutartis iš esmės sudaryta ir pateikta nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau ji patvirtina, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę, kiek tai susiję su ginčo transporto priemone. Be to, ieškovę ir UAB „BRC Finance“ sieja finansavimo santykiai, tad reikalavimo dėl nuostolių, atsiradusių dėl iš atsakovės įsigytos transporto priemonės, jai reiškimas nėra galimas. Taip pat įvertinus, kad faktiškai pardavėja buvo atsakovė, teismas pagrįstai laikė, kad ieškovė tinkamai pasirinko atsakovę.
10.3. Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti bylai teisingai išnagrinėti reikalingi klausimai. Teismas pagrįstai savo iniciatyva rinko įrodymus, pasiūlė pateikti papildomus dokumentus. Tuo tarpu atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, paneigiančių, jog ieškovės nurodyti darbai, susiję su nustatytu variklio defektu, nebuvo būtini varikliui remontuoti. Atsakovė taip pat nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad vilkikas neturėjo variklio defekto, ar kad šis defektas atsirado jau po to, kai jį išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo ieškovė, nepaneigė ieškovės patirtų nuostolių dydžio.
11. Apeliantė (atsakovė) UAB „TDS Group“ apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. papildomo sprendimo prašo jį panaikinti (įskaitant 2023 m. balandžio 21 d. nutartį) iš dalies ir priimti naują sprendimą bei priteisti apeliantei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Apeliantė iš viso patyrė 6 270,82 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už šios civilinės bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir pateikė tai pagrindžiančius duomenis: 2022 m. lapkričio 11 d. prašymą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. spalio 13 d.); 2022 m. gruodžio 2 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d.); 2022 m. gruodžio 13 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d.). Tuo tarpu ieškovė patyrė 1 925 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pateikė tai pagrindžiančius duomenis: 2022 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų; 2022 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų; 2022 m. vasario 16 d. prašymą dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas papildomu sprendimu nustatė, kad ieškovė patyrė visą ieškovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytą sumą, o apeliantės atžvilgiu išimtinai pasirinko tik vieną apeliantės atstovų atliktą veiksmą, t. y. tik atsiliepimo į ieškinį parengimą.
11.2. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, įskaitant nutartį, turėjo nustatyti, kad apeliantė patyrė būtent 6 270,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ne daugiau nei 3 kartus mažesnę sumą, t. y. 1 884,21 Eur, kuri apeliantės buvo sumokėta tik už atsiliepimo už ieškinį rengimą. Toks teismo savavališkas sprendimas sumažinti bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatant ją papildomame sprendime, yra visiškai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
11.3. Apeliantė sutinka su teismo apskaičiavimu, kad ieškovė atsisakė 17,35 proc. viso ieškinio reikalavimo. Tačiau teismas netinkamai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidų sumą priteistiną apeliantei. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė patyrė 6 270,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliantei iš ieškovės turi būti priteista 1 087,99 Eur (17,35 proc. x 6 270,82 Eur / 100), o ne 326,91 Eur..
11.4. Teismas, papildomame sprendime atlikdamas įskaitymą, netinkamai apskaičiavo šią sumą, kadangi prie ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepridėjo žyminio mokesčio dalies bei atėmė netinkamą apeliantei priklausančią bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl nutartyje teismas ištaisė šią klaidą, t. y. prie ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos pridėjo žyminio mokesčio dalį. Teismas Nutartyje taip pat netinkamai ištaisė papildomame sprendime padarytą klaidą, kadangi turėjo perskaičiuoti ir ieškovės patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą už jam suteiktas teisines paslaugas ieškinio atsisakyta dalimi. Atitinkamai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas sudaro ne 1 925 Eur, o 1 591,01 Eur (1 925 Eur - (17,35 proc. x 1 925 Eur / 100)). Teismas, atlikdamas įskaitymą, turėjo nuo ieškovės visų patirtų bylinėjimosi išlaidų (t. y. 119,84 Eur už žyminį mokestį + 1 591,01 Eur už išlaidas už advokato teisines paslaugas atsižvelgiant į atsisakymą nuo ieškinio dalies, iš viso 1 710,85 Eur) atimti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas ta dalimi, kuria atsisakyta ieškinio, t. y. 1 087,99 Eur. Atlikus šį veiksmą, darytina išvada, kad ieškovei iš apeliantės priteistina 622,86 Eur, o ne 1 717,93 Eur, kaip yra netinkamai apskaičiuota teismo nutartyje.
12. Ieškovė UAB „RV CARGO“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo prašo jį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atsakovė nepateikė teismui jos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, nepagrįstai teigdama, kad tų išlaidų patyrimą patvirtina vien atsakovės pareiškimas apie jų patyrimą.
12.2. Jeigu atsakovė ir būtų faktiškai patyrusi išlaidas, pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. Nr. 1R-77, (toliau - Rekomendacijos) nurodytus kriterijus jos vis tiek negalėtų būti pripažintos pagrįstomis išlaidomis, kurios galėtų būti teismo paskirstomos tarp šalių, kadangi: byla nėra sudėtinga, atsakovė neteikė į bylą jokių jai teisingai išspręsti reikalingų įrodymų; byloje nebuvo skirtos ekspertizės, nebuvo reikalingos kitos specialios žinios iš atsakovės pusės; atsakovė gauna tokio pobūdžio pretenzijas jau nebe pirmą kartą, jo atstovas dalyvavo sprendžiant ginčą tarp šalių dar iki ieškinio pareiškimo teismui; išvykti į kitą vietovę atsakovės atstovui neteko, teismo posėdžiai buvo vedami nuotoliniu būdu; ieškinio suma (5 324,82 Eur) apie 1/5 dalimi mažesnė, negu atsakovės deklaruotos patirtos bylinėjimosi išlaidos; atsakovė yra nuolatinė atsakovę atstovaujančios advokatų kontoros klientė, dėl ko dalis teisinės pagalbos išlaidų kitais klausimais, paprasčiausiai galėjo būti tiesiog užrašytos kaip patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje; byloje nekeliami jokie nauji teismų praktikoje nenagrinėti teisiniai klausimai; atsakovės atstovas nuolat siekė atidėti teismo posėdžius tikslu gauti įrodymus, tačiau nė vienas atsakovės atstovo pateiktas į bylą įrodymas nebuvo reikšmingas; visiškai neaišku, kokiu tikslu atsakovės atstovo buvo ilgą laiką atliekami įvairūs ir daugkartiniai bylos galutiniam rezultatui pasiekti visiškai nereikalingi teisiniai veiksmai, už kuriuos atlyginimo netgi nenumato Rekomendacijos; ieškovės bylinėjimosi sąnaudas tris kartus mažesnės negu atsakovės.
12.3. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė atsisakė tik reikalavimų, susijusių su PVM mokesčio suma, mokėtina už vilkiko variklio remontą, kadangi ji buvo atlyginta ieškovei iš valstybės biudžeto. Tai reiškia, kad nuostoliai PVM sumai vis tiek buvo patirti, ir ne atsakovės nuopelnas, kad jie buvo kompensuoti. Be to, netgi ieškinį pareiškus be nurodytos atsisakytos ieškinio dalies, ieškovė nebūtų patyrusi mažesnių negu 1 925 Eur bylinėjimosi išlaidų, už kurių atlyginimą atsakinga atsakovė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos faktinių ir teisinių argumentų.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių patirtų šalinant vilkiko trūkumus atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
17. 2022 m. kovo 25 d. į UAB „TDS Group“ (atsakovės) aikštelę UAB „Rent“ pristatė vilkiką DAF XF 105.460, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vilkikas, ginčo vilkikas), turint tikslą jį parduoti. Skelbimas apie parduodamą vilkiką buvo patalpintas internete. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.
18. 2022 m. kovo 25 d. ieškovės UAB „RV Cargo“ atstovas atvyko aikštelę apžiūrėti parduodamo vilkiko, nurodė, kad ketina jį įsigyti, įsigijimą finansuojant ir tam tikslui pasitelkiant trečiuosius asmenis (kuris konkrečiai trečiasis asmuo finansuos pardavimą nebuvo nurodyta). Dėl šios aplinkybės byloje ginčo taip pat nėra.
19. 2022 m. kovo 25 d. tarp ieškovės UAB „RV Cargo“ (Nuomininkės) ir UAB „BRC Finance“ (Nuomotojos) buvo sudaryta išperkamosios subnuomos sutartis Nr. LT-2022/689005, kurios pagrindu UAB „BRC Finance“ įsipareigojo perduoti ieškovei išperkamajai nuomai 48 mėn. laikotarpiui 2011 m. gamybos vilkiką DAF FT XF105.460. Turto vertė – 15 246 Eur, bendra nuomos mokesčių suma už visą nuomos laikotarpį (bendra įmokų už naudojimąsi Turtu suma) – 19 770,89 Eur. Ieškovės prisiimtų prievolių įvykdymo užtikrinimui 2022 m. kovo 25 d. tarp UAB „BRC Finance“ ir V. K. buvo sudaryta laidavimo sutartis.
20. 2022 m. kovo 25 d. buvo pasirašytas turto perdavimo–priėmimo aktas Nr. BRCF-2022/78474, kuriuo UAB „BRC Finance“ (Nuomotojas) perdavė naudotis ir valdyti, o UAB „RV Cargo “ (Nuomininkas) priėmė šį turtą: vilkiką DAF XF105.460. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad faktiškai vilkikas buvo perduotas vėliau, kadangi perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dieną UAB „BRC Finance“ jokiu teisiniu pagrindu vilkiko nevaldė.
21. 2022 m. kovo 28 d. tarp UAB „Rent“ (Pardavėjo) ir UAB „TDS Group“ (Pirkėjo) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. TDSP20220328/872, kurios objektas – vilkikas DAF XF105.460. Nurodyta kaina – 10 500 Eur (12 705 Eur su PVM). 2022 m. kovo 28 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. PPAP20220328/872 prie pirkimo–pardavimo sutarties Nr. TDSP20220328/872 UAB „Rent“ perdavė, o UAB „TDS Group“ priėmė vilkiką DAF XF105.460.
22. 2022 m. kovo 29 d. tarp UAB „TDS Group“ (pardavėjo) ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ (pirkėjo) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. LT-2022/28503, kurios pagrindu pardavėjas įsipareigojo parduoti nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę DAF XF105.460, pirmosios registracijos data 2011, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Prekė), o pirkėjas ją nupirkti. Perdavimo–priėmimo aktu prie pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LT-2022/28503 UAB „Baltijos realizacijos centras“ priėmė, o UAB „TDS Group“ perdavė transporto priemonę: DAF XF105.460, akivaizdūs ir kiti perduodamo objekto trūkumai nenurodyti. 2022 m. kovo 29 d. pardavėjas UAB „TDS Group“ išrašė PVM Sąskaitą faktūrą Serija TDS Nr. 2022187 pirkėjai UAB „Baltijos realizacijos centras“ 12 000 Eur (14 520 Eur su PVM) sumai už vilkiką DAF XF. Sąskaitoje nurodyta, kad vilkikas parduodamas be garantijos, parduota įvykus kliento apžiūrai.
23. 2022 m. kovo 29 d. tarp UAB „Baltijos realizacijos centras“ (pardavėjo) ir UAB „BRC Finance“ (pirkėjo) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. LT-2022/28475, kurios pagrindu pardavėjas įsipareigojo parduoti nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę DAF XF105.460, pirmosios registracijos data 2011, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Prekė), o pirkėjas ją nupirkti. Sutarties 1.3. punkte numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja pardavėjui sumokėti už Prekę 15 246 Eur su PVM.
24. 2022 m. kovo 30 d. AB Šiaulių banko ir UAB „BRC finance“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. FV-221-19260.
25. 2022 m. gegužės 2 d. autorizuotame DAF servise (UAB „Centrako“) atlikta vilkiko variklio diagnostika, jos metu nustatyta variklio būklė – aušinimo skysčio patekimas į antro variklio cilindro degimo kamerą.
26. 2022 m. lapkričio 11 d. tarp UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „BRC finance“ ir UAB „RV Cargo“ sudarytas susitarimas dėl reikalavimų pagal sutartis perleidimo prie Turto išperkamosios subnuomos sutarties Nr. LT-2022/689005 ir pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LT-2022/28475.
27. 2022 m. lapkričio 15 d. turto perdavimo kliento nuosavybėn aktu AB „Šiaulių bankas“ patvirtino, kad UAB „BRC finance“ sutartį įvykdė tinkamai, su banku atsiskaitė pilnai ir AB „Šiaulių bankas“ jokių pretenzijų neturi. Nuo šio akto išrašymo dienos UAB „BRC finance“ įgijo nuosavybę į ginčo vilkiką bei visas su tuo susijusias teises ir pareigas.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. kovo 13 d. sprendimu nusprendė: (i) priimti ieškovės UAB „RC Cargo“ ieškinio dėl 1 118,20 Eur priteisimo iš atsakovės atsisakymą ir bylos dalį dėl 1 118,20 Eur priteisimo iš atsakovės UAB „TDS Group“ nutraukti; (ii) likusioje dalyje ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei 5 324,82 Eur nuostolių. 2023 m. balandžio 20 d. priimtas papildomas sprendimas, kuriuo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas 2023 m. balandžio 20 d. priimto papildomo sprendimo motyvuojamojoje dalyje.
Dėl susiklosčiusių teisinių santykių ir jų vertinimo
29. Byloje ieškovė UAB „RV Cargo“ teigė, kad atsakovė UAB „TDS Group“ įdėjusi skelbimą apie ginčo vilkiko pardavimą, bei aprodant vilkiką nenurodžiusi, jog jis turi trūkumų, suklaidino ieškovę dėl vilkiko techninės būklės, todėl turi pareigą atlyginti nuostolius, patirtus šalinant variklio defektus.
30. Tuo tarpu atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė šalis siejusių teisinių santykių esmės, jų pobūdžio, todėl nepagrįstai sprendė, kad išimtinai atsakovė turi atlyginti nuostolius, patirtus šalinant vilkiko trūkumus, nors bylos šalių sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo. Taigi atsakovė iš esmės nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartinės civilinės atsakomybės taikymą tarp kelių šalių esant sutartinių santykių grandinei, t. y. priteisė su sutartiniais santykiais susijusios žalos atlyginimą iš atsakovės, kuri nėra ieškovės ir UAB „BRC Finance“ sudarytos sutarties šalis.
31. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais, vertina, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė jam teisės aktuose įtvirtintos pareigos tinkamai nustatyti teisinį ieškovės reikalavimų pagrindą.
32. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. kovo 25 d. sutarties, kuri pavadinta išperkamosios subnuomos sutartimi, pagrindu UAB „BRC Finance“ (Nuomotoja) įsipareigojo perduoti ieškovei UAB „RV Cargo“ (Nuomininkei) valdyti ir naudotis ginčo vilkiką.
33. Pažymėtina, kad civiliniame kodekse išperkamosios nuomos sutarties sąvoka nepateikiama, tačiau CK 6.503 straipsnyje nurodyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad kaip išperkamosios nuomos sutartis gali būti kvalifikuojama sutartis, kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taigi išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. Tuo tarpu lizingo arba finansinės nuomos sutartimi daiktas perduodamas lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais, su sąlyga, kad, sumokėjus visą sutartyje numatytą jo vertę, šis daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise (CK 6.567 straipsnis). Taigi lizingo sutartimi daiktas perduodamas fiziniam ar juridiniam asmeniui būtent verslo tikslais, kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), o išperkamosios nuomos atveju asmuo gali įsigyti daiktą asmeniniams poreikiams tenkinti.
34. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. kovo 25 d. tarp ieškovės UAB „RV Cargo“ (Nuomininkės) ir UAB „BRC Finance“ (Nuomotojos) sudarytos turto išperkamosios subnuomos sutarties LT-2022/689005 pagrindu 48 mėn. laikotarpiui ieškovei buvo perduotas nuomai su išpirkimo teise 2011 m. gamybos vilkikas DAF FT XF105.460. Turto vertė – 15 246 Eur, bendra nuomos mokesčių suma už visą nuomos laikotarpį (bendra įmokų už naudojimąsi Turtu suma) – 19 770,89 Eur. Taigi tarp ieškovės ir atsakovės tiesioginė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovė naudojosi vilkiko išpirkimo finansavimo paslauga iš UAB „BRC Finance“, sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų, o automobilis buvo naudojamas verslo poreikiams tenkinti, taigi teisinis santykis, kurio pagrindu ieškovė valdo vilkiką savo esme atitinka sublizingo (finansinės subnuomos) sutartį.
35. Minėta išperkamosios subnuomos (sublizingo) sutartimi šalys iš esmės susitarė, kad UAB „BRC finance“ perduoda nuomininkui (ieškovei UAB „RV Cargo“) sutartyje nustatytam laikotarpiui valdyti ir naudotis už sutartyje numatytą nuomos mokestį nuomotojo finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu valdomą turtą – vilkiką, kurio savininkas yra suteikęs teisę šį turtą subnuomoti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį (sutarties 1., 1.4., 4.1. punktai). Sutarties 1.3 punkte šalys numatė, kad nuomininkui (ieškovei) sumokėjus visus nurodytus mokėjimus pagal sutartį, šie mokėjimai bus įskaityti kaip Nuomininko Nuomotojui sumokėta Turto kaina ir Nuomininkas įgis Turtą savo nuosavybėn Sutartyje (6.1.1. punkte) nustatyta tvarka.
36. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovę ir UAB „BRC finance“ siejo finansavimo santykiai, tačiau iš minėtos sublizingo sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neanalizavo, taip pat neįvardijo jokių argumentų, kurių pagrindu sprendė, kad reikalavimas dėl vilkiko kokybės negalėjo būti reiškiamas vilkiko subnuomotojui, t. y. UAB „BRC finance“.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovę UAB „RV Cargo“ ir byloje trečiuoju asmeniu įtrauktą UAB „BRC finance“ siejančios 2022 m. kovo 25 d. turto išperkamosios subnuomos (sublizingo) sutarties turiniu atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos sutarties bendrosios dalies 5.10. punkte be kita ko įtvirtinta, kad bet kokias pretenzijas dėl šios sutarties vykdymo ar nevykdymo Klientas (ieškovė) turi teisę reikšti tik Bendrovei (UAB „BRC finance“). Sutarties bendrosios dalies 9.4. punkte numatyta, kad šalis, kuri nevykdė ar vykdė netinkamai sutartyje numatytas prievoles, privalo kompensuoti kitai šaliai visus dėl to susidariusius nuostolius, išskyrus tuos nuostolius, kurie susidarė dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Atitinkamai sutarties bendrosios dalies 3 punkte, įtvirtinančiame turto priėmimo–perdavimo sąlygas, konkrečiai, 3.3. punkte nustatyta, kad prieš priimdamas Turtą Klientas (ieškovė) turi teisę pareikšti Bendrovei (UAB „BRC finance“) visus reikalavimus, atsirandančius iš Sutarties, o taip pat: 3.3.1. aptikęs trūkumų, turi teisę pasiūlyti Bendrovei atlikti patikrą, kuri nustatytų Turto techninę būklę ir eksploatacines savybes; 3.3.2. nesutikdamas priimti Turtą dėl trūkumų, privalo nedelsiant raštu pranešti apie tai Bendrovei, nurodydamas paaiškėjusius trūkumus, pagrįsdamas Turto priėmimo negalimumą ir savo pasiūlymus dėl sutarties vykdymo.
38. 2022 m. kovo 25 d. turto perdavimo–priėmimo akte, kuriuo UAB „BRC Finance“ (Nuomotojas) perdavė naudotis ir valdyti, o UAB „RV Cargo“ (Nuomininkas) priėmė ginčo vilkiką nurodyti šie defektai: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos. Taip pat nurodyta, kad variklio, pavarų dėžės trūkumų nėra. Minėtame turto perdavimo–priėmimo akte taip pat nurodyta, kad pasirašydamas šį Turto priėmimo–perdavimo aktą, Nuomininkas patvirtina, kad prieš priimdamas Turtą naudojimui ir valdymui jo techninę būklę bei komplektacijos atitikimą gamintojo reikalavimams patikrino autorizuotame automobilių servise ar kitu pasirinktu būdu ir susipažino su Turto trūkumais (jei tokie nustatyti) ir Nuomotojui pretenzijų dėl Turto techninės būklės ir/arba komplektacijos neatitikimo gamintojo reikalavimams neturi.
39. Perdavimo–priėmimo akte įtvirtinta nuostata, kad Nuomininkas prisiima visą perduodamo Turto techninės būklės ir/arba komplektacijos neatitikimo riziką sau, įskaitant ir tokią, kuri paaiškės jau perdavus Turtą Nuomininkui. Nuomininkas supranta, jog šiuo Turto priėmimo–perdavimo aktu priima naudotą, ne naują, transporto priemonę, kuri gali atsitiktinai sugesti dėl amžiaus, ridos ar dėl ankstesnės netinkamos transporto priemonės priežiūros. Nuomininkas prisiima atsitiktinio transporto sugedimo riziką. Atitinkamai 2022 m. kovo 25 d. turto išperkamosios subnuomos sutarties specialiosios dalies 3.1.7. papunktyje įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja Turtą remontuoti, šalinti visus gedimus savo sąskaita, įskaitant tuos, kurie atsirado po Turto perdavimo.
40. Šiame kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju nevertino, jog ieškovę sutartiniai santykiai sieja su trečiuoju asmeniu UAB „BRC Finance“, ieškovei savo pažeistas teises ginant sutarčių teisės normomis (pirkimo–pardavimo santykius dėl parduodamų daiktų kokybės reglamentuojančiomis teisės normomis), nepagrįstai nenagrinėjo šios sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimo, aplinkybės, kad minėta sutartis apibrėžia būtent jos šalių atsakomybę ir jos neperkelia atsakovei UAB „TDS Group“ iš viso byloje netyrė.
41. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad kai 2022 m. kovo 25 d. ieškovė UAB „RV Cargo“ ir trečiasis asmuo UAB „BRC Finance“ sudarė išperkamosios subnuomos sutartį, UAB „BRC Finance“ jokiu teisiniu pagrindu ginčo vilkiko nevaldė. Po šios sutarties sudarymo buvo sudaryta sutarčių grandinė, kurios šalys taip pat apibrėžė tarpusavio teisinius santykius bei atsakomybės ribas.
42. 2022 m. kovo 28 d. tarp UAB „Rent“ (Pardavėjo) ir UAB „TDS Group“ (Pirkėjo) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. TDSP20220328/872, kurios objektas – vilkikas DAF XF105.460. Nurodyta kaina – 10 500 Eur (12 705 Eur su PVM). 2022 m. kovo 28 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. PPAP20220328/872 prie pirkimo–pardavimo sutarties Nr. TDSP20220328/872 UAB „Rent“ perdavė, o UAB „TDS Group“ priėmė vilkiką DAF XF105.460. Perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad pirkėjas apžiūrėjo turtą ir pretenzijų dėl jo būklės ir komplektacijos neturi.
43. 2022 m. kovo 29 d. tarp UAB „TDS Group“ (pardavėjo) ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ (pirkėjo) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. LT-2022/28503, kurios pagrindu pardavėjas įsipareigojo parduoti nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę DAF XF105.460, pirmosios registracijos data 2011, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Prekė), o pirkėjas ją nupirkti. Sutarties 1.2.7.-1.2.11. punktuose nurodyti šie vilkiko trūkumai: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos. Sutarties 1.2.12.-1.2.13. punktuose nurodyta, kad variklio, pavarų dėžės trūkumų nėra. Sutarties 1.2.14. punkte informacija apie kitas savybes ar kitus Prekės trūkumus nepateikta. Sutarties 1.3. punkte numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja pardavėjui sumokėti už Prekę 14 520 Eur su PVM.
44. Atitinkamai minėtos Sutarties 2.1. punkte, apibrėžiančiame šalių atsakomybę, įtvirtinta, kad Pardavėjas pasirašydamas Sutartį patvirtina, kad Prekės techninė būklė atitinka Sutarties 1.2 punkte nurodytus trūkumus. Pardavėjas Sutarties 1.2. punkte taip pat nurodė ir akivaizdžius trūkumus, jei tokie buvo Sutarties sudarymo dieną. Jei po Sutarties sudarymo paaiškėja, kad Prekė turi kitų trūkumų, kurie nėra paminėti šioje Sutartyje, Pardavėjas įsipareigoja apmokėti trūkumų šalinimo išlaidas. Pardavėjui atsisakius apmokėti šiame Sutarties punkte numatytas trūkumų šalinimo išlaidas, Pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį apie tai įspėjus Pardavėją prieš 14 (keturiolika) dienų. Nutraukus Sutartį, Pardavėjas įsipareigoja Prekę atsiimti iš Pirkėjo, o to nepadarius, Pardavėjas įsipareigoja mokėti Prekės saugojimo mokestį, kuris sudarys 5 Eur (penkis eurus 00 ct) už kiekvieną Prekės saugojimo parą. Sutarties 2.4. punkte numatyta, kad Trečiajam asmeniui pareiškus pretenziją Pirkėjui dėl Prekės paslėpto kokybės trūkumo, Pardavėjas už Prekės kokybę atsako prieš Pirkėją tokia pat apimtimi, kokia bus patenkintas trečiojo asmens reikalavimas. Atitinkamai 2.5. punktas numatė, kad Pardavėjas įsipareigoja atlyginti Pirkėjui nuostolius, jei paaiškėja, kad Pardavėjas neteisingai nurodė duomenis Sutarties 1.2 p. ar nuslėpė kitus trūkumus, auto įvykius.
45. Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad Pardavėjas patvirtina, kad žino, jog Pirkėjas yra pelno siekianti prekybos įmonė, kuri Prekę iš Pardavėjo perka su tikslu ją perparduoti. Pirkėjas patvirtina, kad jam yra žinoma, jog Pirkėjas įgijęs nuosavybės teisę į Prekę pagal šią Sutartį, turi teisę pagerinti Prekę, keisti jos komplektiškumą arba ją perparduoti brangiau, kadangi Pardavėjas yra pelno siekiantis juridinis asmuo. Šalys susitaria, kad trečiajam asmeniui pareiškus pretenziją Pirkėjui dėl paslėpto Prekės kokybės trūkumo, Pardavėjas už Prekės kokybę atsako prieš Pirkėją tokia pat apimtimi, kokia bus patenkintas trečiojo asmens reikalavimas.
46. Perdavimo–priėmimo aktu prie pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LT-2022/28503 UAB „Baltijos realizacijos centras“ priėmė, o UAB „TDS Group“ perdavė transporto priemonę: DAF XF105.460, akivaizdūs ir kiti perduodamo objekto trūkumai nenurodyti. 2022 m. kovo 29 d. pardavėjas UAB „TDS Group“ išrašė PVM Sąskaitą faktūrą Serija TDS Nr. 2022187 pirkėjai UAB „Baltijos realizacijos centras“ 12 000 Eur (14 520 Eur su PVM) sumai už vilkiką DAF XF. Sąskaitoje nurodyta, kad vilkikas parduodamas be garantijos, parduota įvykus kliento apžiūrai.
47. 2022 m. kovo 29 d. tarp UAB „Baltijos realizacijos centras“ (pardavėjo) ir UAB „BRC Finance“ (pirkėjo) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. LT-2022/28475, kurios pagrindu pardavėjas įsipareigojo parduoti nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę DAF XF105.460, pirmosios registracijos data 2011, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Prekė), o pirkėjas ją nupirkti. Sutarties 1.2.7.-1.2.11. punktuose nurodyti šie vilkiko trūkumai: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos. Sutarties 1.2.12.-1.2.13. punktuose nurodyta, kad variklio, pavarų dėžės trūkumų nėra. Sutarties 1.2.14. punkte informacija apie kitas savybes ar kitus Prekės trūkumus nepateikta. Sutarties 1.3. punkte numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja pardavėjui sumokėti už Prekę 15 246 Eur su PVM.
48. Sutarties 2.1. punkte, apibrėžiančiame šalių atsakomybę, įtvirtinta, kad Pirkėjas pasirašydamas Sutartį patvirtina, kad Pirkėjas yra visiškai susipažinęs su Prekės technine būkle, jam buvo sudarytos sąlygos patikrinti Prekę autorizuotame automobilių servise, todėl pretenzijų dėl jokių jos trūkumų neturi, o Sutarties 1.2 p. nurodytos savybės ir trūkumai yra teisingi. Jei Pirkėjas netikrino Prekės techninės būklės autorizuotame automobilių servise, jis prisiima visą atsakomybę dėl automobilio techninės būklės, todėl pretenzijų dėl automobilio neturi ir atsisako jas pareikšti ateityje. Sutarties 2.2. punkte įtvirtinta, kad Pirkėjas patvirtina, kad tikrino visą Prekės komplektiškumą (visi techniniai Prekės duomenys, vidaus ir išorės detalės, spalvos ir kita) todėl jokių pretenzijų dėl to neturi ir atsisako jas pareikšti ateityje.
49. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybę prieš trečiuosius asmenis ribojančios sutarties sąlygos buvo įtrauktos reglamentuojant santykius tarp BRC įmonių grupės (UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir UAB „BRC Finance“). Pirmosios instancijos teismas tarp minėtos sutarčių grandinės šalių susiklosčiusių teisinių santykių, šalių valios ir siekiamų tikslų nevertino. Nenustatęs ginčo šalis siejusių teisinių santykių pobūdžio, jų prisiimtų įsipareigojimų turinio, trečiaisiais asmenimis įtrauktiems UAB „BRC finance“, UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir AB „Šiaulių bankas“ esant pasyviems byloje, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atlyginti nuostolius, patirtus šalinant vilkiko trūkumus turi išimtinai ieškovės atsakove nurodyta UAB „TDS Group“.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu bylą nagrinėjęs teismas, esant UAB „Rent“, UAB „TDS Group“, UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „BRC Finance“, UAB „RV Cargo“ ir AB „Šiaulių bankas“ sutartinių santykių grandinei ir ieškovei savo pažeistas teises ginant sutarčių teisės normų pagrindu iš esmės leido ieškovei nukreipti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo į atsakovę UAB „TDS Group“, t. y. leido „šokinėti“ per sutarčių grandis. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad UAB „BRC Finance“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ dėl vilkiko grąžinimo arba remonto Ieškovei pasiūlė kreiptis tiesiogiai į atsakovę, teismo pareigos nustatyti teisinį ieškovės reikalavimų pagrindą nepašalina.
51. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 2 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir įpareigoti byloje jokio procesinio statuso neturinčią UAB „Rent“ per 12 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pateikti paaiškinimus apie vilkiko būklę. Pažymėtina, kad pirminiam ginčo vilkiko savininkui UAB „Rent“ apskritai jokiu procesiniu statusu nesant įtrauktam į bylą, nagrinėjamu atveju taip pat turėjo būti išspręstas šios bendrovės procesinės padėties klausimas.
Dėl atsakovo (ne)tinkamumo
52. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad ieškovę ir UAB „BRC Finance“ siejo finansavimo santykiai, šiuo pagrindu darė išvadą, kad reikalavimo dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės (su variklio defektu) vilkiko perdavimą UAB „BRC Finance“ nėra galimas, o tinkama atsakovė nagrinėjamu atveju yra UAB „TDS Group“.
53. Išvadą, kad atsakovė buvo pasirinkta tinkamai, bylą nagrinėjęs teismas grindė 2022 m. lapkričio 11 d. tarp UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „BRC finance“ ir UAB „RV Cargo“ sudarytu susitarimu dėl reikalavimų pagal sutartis perleidimo prie Turto išperkamosios subnuomos sutarties Nr. LT-2022/689005 ir pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LT-2022/28475. Teismas sprendė, kad iš minėto susitarimo 1 punkto matyti, kad UAB „RV Cargo“ įgyja teisę tiesiogiai Pardavėjui (UAB „TDS Group“) reikšti visus reikalavimus, kylančius iš sutarčių dėl Turto kokybės ir (ar) trūkumų, įskaitant, bet neapsiribojant nuostolių atlyginimo dėl Turto netinkamos kokybės ir (ar) trūkumų bei perima visas sutartyse UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „BRC finance“ numatytas pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už Turtą. Ši reikalavimo perleidimo sutartis pirmosios instancijos teismo vertinimu patvirtina, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę, kiek tai susiję su ginčo vilkiku. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su minėtomis bylą nagrinėjusio teismo išvadomis.
54. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje priimtas 2022 m. liepos 11 d., tuo tarpu minėta reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta ir pasirašyta bylos nagrinėjimu metu, t. y. po 4 mėn. po ieškinio pareiškimo. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ieškovė šios sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, nevertino šios sutarties turinio, nenagrinėjo sutartyse UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „BRC finance“ numatytų teisių ir pareigų, taigi nenustatė kokios konkrečiai teisės ir kokia apimtimi galėjo būti perleistos ieškovei. Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir nenustačius visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas atsakovės pareigas suabsoliutino nepagrįstai.
55. Tuo atveju, jei būtų nustatyta aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, tai sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).
Dėl (ne)tinkamos vilkiko kokybės ir atsakomybės už jo trūkumus
56. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teisinis santykis, kurio pagrindu ieškovė valdo vilkiką, yra turto išperkamoji subnuoma, tai reiškia, kad ieškovė turi nuomininko (ne pirkėjo) teises ir pareigas. Atitinkamai atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė teigia, kad atsakovė neturi pagrindo išvengti atsakomybės, kadangi vadovaujantis atsakovės argumentais, nė vienas asmuo negalėtų būti atsakingas prieš ieškovę, nes nė su vienu asmeniu ieškovė tiesioginės pirkimo–pardavimo sutarties nėra sudariusi. Teisėjų kolegija su minėtais argumentais neturi pagrindo sutikti.
57. Šiuo atveju, nors tarp ieškovės ir UAB „BRC Finance“ buvo sudaryta išperkamosios subnuomos (sublizingo) sutartis, reikalavimai perduodamo daikto kokybei yra iš esmės analogiški kaip ir pirkimo–pardavimo sutarties atveju. Atsižvelgiant į tai, ginčo teisingam išsprendimui yra aktualios ir pirkimo–pardavimo santykiams dėl parduodamų daiktų kokybės taikytinos materialiosios teisės normos bei kasacinio teismo praktika.
58. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, be kita ko, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju ieškovei perduotas vilkikas turėjo paslėptų variklio defektų, kurie egzistavo pardavimo metu, taigi minėti variklio trūkumai negali būti vertinami kaip natūralaus automobilio mechanizmų nusidėvėjimo pasekmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
59. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
60. CK 6.333
straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.
61. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
62. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
63. Pagal 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, 27 punktas).
64. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmojo reiso metu paaiškėjo vilkiko trūkumai – ėmė kaisti vilkiko variklis, reikėjo nuolat pildyti aušinimo skysčiu, todėl, vilkikui grįžus iš reiso, t. y. praėjus maždaug mėnesiui nuo ginčo vilkiko eksploatavimo pradžios, ieškovė kreipėsi į UAB „Centrako“ autoservisą, kuriame buvo nustatyti variklio gedimai (aušinimo skystis patenka į 2 cilindro kamerą). Vilkiku nuo jo perdavimo momento iki 2022 m. gegužės 2 d. nuvažiuota 7 647 km.
65. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė po automobilio perdavimo remontavo vilkiko variklį, byloje iš esmės nekilo ginčo, jog būtent minėti automobilio defektai buvo nustatyti ir suremontuoti. Tad nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti, kad šie vilkiko defektai atsirado iki automobilio perdavimo ieškovei.
66. Pasisakant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo pažymėtina, kad į bylą pateikta 2022 m. gegužės 2 d. UAB „Centrako“ PVM sąskaita–faktūra, kurioje konstatuotas aušinimo skysčio patekimas į antro variklio cilindro degimo kamerą. Į bylą taip pat pateikta 2022 m. spalio 16 d. UAB „AST Auto“ pažyma, kurioje nurodoma, kad aptikta cilindrų bloko korozija, tokio masto pažeidimas negalėjo atsirasti per vieną mėnesį. Minėtuose dokumentuose priežastys, galėjusios sukelti tokio pobūdžio gedimą, nedetalizuotos.
67. Pažymėtina, kad iš į bylą pateiktų UAB „Rent“ duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vilkikas buvo eksploatuojamas nuo 2016 m. rugsėjo 5 d., periodiškai buvo atliekamos techninės apžiūros, reguliariai buvo tvarkomas ir prižiūrimas, pardavimo metu vilkiko būklė buvo gera, jokių variklio defektų nebuvo nustatyta. Iš UAB „Rent“ pateiktos lentelės apie vilkiko remonto darbus nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. kovo 24 d. matyti, kad 2019 m. liepos 29 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2021 m. lapkričio 3 d. buvo atlikta skysčių patikra ir/ar papildymas. Įvertinęs, kad pateikti duomenys, jog po 2019 m. skysčiai buvo pilami tik vieną kartą, o 2020 m. ir 2021 m. buvo atlikta 19 patikrinimų, 2021 m. lapkričio 3 d. skysčių papildymą pirmosios instancijos teismas vertino kaip normalią vilkiko priežiūrą. Variklio defektas nebuvo nustatytas ir per vilkiko techninę apžiūrą, kuri atlikta 2021 m. rugpjūčio 12 d., t. y. iki vilkiko perdavimo ieškovei.
68. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog vilkikas jo perdavimo ieškovei momentu turėjo paslėptą variklio defektą, dėl kurio nėra galimybės jį naudoti pagal paskirtį, neįvertinęs automobilio ridos vilkiko perdavimo momentu, jo eksploatavimo intensyvumo, nustatytų variklio defektų galimų atsiradimo priežasčių ir kitų nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas minėtas išvadas padarė ieškovei į bylą nepateikus įrodymų patvirtinančių aplinkybes apie poreikį nuolat pilti aušinimo skystį ir tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ar ieškovės atstovas elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai, nes pirkdamas vilkiką nesinaudojo specializuoto serviso paslaugomis, pasikliovė savo pastebėjimais bei ginčo vilkiką aprodžiusio asmens teiginiais, nors pats ieškovės vadovas 2022 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu pripažino, kad variklio gedimai pakankamai dažni tokio tipo vilkikams.
69. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
70. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas nurodyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai nevertino faktinių bylos aplinkybių, turinčių reikšmę teisingam ir pagrįstam teismo sprendimui priimti, teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos įvertinti, ar vilkiko variklio defektai buvo automobilio perdavimo metu, skundžiamas sprendimas pagrįstas prielaidomis, o ne motyvuotomis ir įrodymais paremtas išvadomis.
71. Išdėstyti motyvai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, neatskleidęs bylos esmės, priėmė nepagrįstą ir skubotą sprendimą. Nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo nesurinktų įrodymų, nenustatytų faktų apimties, bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, nes nebuvo atskleista bylos esmė, nenustatytos visos bylai svarbios faktinės aplinkybės, todėl priimtas nepagrįstas ir skubotas sprendimas, o šie pirmosios instancijos teismo materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Tai konstatavus, byla visa apimtimi perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
72. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl antrajame atsakovės apeliaciniame skunde, kuriuo kvestionuojamas papildomo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas, nurodytų argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, o tik ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas pareikštų reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo klausimas.
Dėl procesinės bylos baigties
73. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
74. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201-2016).
75. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylą išnagrinėjęs teismas, neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, neįvertino tarp sutarčių grandinės šalių susiklosčiusių teisinių santykių, šalis siejusių teisinių santykių pobūdžio, jų prisiimtų įsipareigojimų turinio, neanalizavo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo galimumo ir ja perduodamų teisių ir pareigų apimties bei atsakovo tinkamumo klausimo, nesiaiškino vilkiko defektus lėmusių aplinkybių, jų atsiradimo laiko bei pobūdžio, todėl neatskleidė bylos esmės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešinga situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją.
76. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog civilinės bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
77. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
78. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjos Rūta Latvelė
Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
Tatjana Žukauskienė