Baudžiamoji byla Nr. 2K-287-507/2015

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00164-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.6;

2.3.2.2.6;

2.3.2.2.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. G., nukentėjusiosios S. Č. ir jos atstovo pagal įstatymą nukentėjusiojo V. Č. ir jų atstovo advokato Viktoro Geco kasacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu šešiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – trejus metus vairuoti transporto priemones, pagal BK 144 straipsnį areštu septyniasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams dviem mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – trejus metus vairuoti transporto priemones.

Iš nuteistojo A. J. nukentėjusiajam V. Č. priteista 70 000 Lt (20 273,40 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo P. G., nukentėjusiosios S. Č. ir jos atstovo pagal įstatymą nukentėjusiojo V. Č. bei nuteistojo A. J. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) Biržuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 11, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 135 punktų reikalavimus – viršydamas didžiausią leistiną mieste greitį ir važiuodamas apie 107 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio, kuris priekinės dalies dešine puse trenkėsi į prie dešiniojo šaligatvio stovėjusio automobilio „Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės dalies kairę pusę, todėl automobilis „Renault Laguna“, sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę, pajudėjo į priekį ir į dešinę, užvažiavo ant dešinės pusės šaligatvio ir priekinės dalies viduriu trenkėsi į medį; po to, automobilio „Renault Laguna“, besisukančio pagal laikrodžio rodyklę, kairės pusės užpakaline dalimi bei pravažiuojančio pro šalį automobilio „VW Golf“ priekine dalimi į priekį ir į kairę buvo nublokšta šalia automobilio „Renault Laguna“ kairio šono stovėjusi jo vairuotoja I. Č., kuri nukritusi ant važiuojamosios kelio dalies bei dar slydusi kurį laiką kelio danga liko gulėti dešinėje kelio pusėje arčiau dvigubos ištisinės linijos, skiriančios priešingos krypties transporto srautus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl patirtų daugybinių sužalojimų žuvo automobilio „Renault Laguna“ vairuotoja I. Č. ir buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „VW Golf“ keleivių A. D. ir E. M. sveikata.

A. J. nuteistas ir už tai, kad (duomenys neskelbtini), Biržuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 11, vairuodamas automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlęs eismo įvykį ir pagal Kelių eismo taisyklių 231.5 punkto reikalavimus turėdamas pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiajai I. Č., kuriai dėl jos patirtų sužalojimų buvo būtina neatidėliotina medicinos pagalba ir kurios gyvybei grėsė pavojus, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą, bet iš įvykio vietos pasišalino.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis P. G., nukentėjusioji S. Č. ir jos atstovas pagal įstatymą nukentėjusysis V. Č. ir jų atstovas advokatas V. Gecas prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui arba sugriežtinti nuteistajam A. J. paskirtą bausmę, atsižvelgiant į nukentėjusiojo P. G. teismui 2014 m. rugpjūčio 28 d. pateiktą prašymą dėl kaltinimo pakeitimo A. J.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nuteistojo A. J. apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų eismo įvykio metu padaryta iš esmės pažeidžiant BPK. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad A. J. sukėlė įvykį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio, atlikus tyrimą, nustatyta, kad nuteistojo A. J. organizme buvo narkotinių medžiagų pėdsakų. Nagrinėjant bylą teisme nuteistasis neneigė to, kad vartojo narkotines medžiagas ir alkoholį prieš eismo įvykį, tačiau nedavė parodymų, kad vartojo šias medžiagas po eismo įvykio. Dėl to, kasatorių nuomone, aplinkybė, kad nuteistasis A. J. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, byloje yra įrodyta, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nenustatydami šios aplinkybės, padarė bylos duomenims prieštaraujančias išvadas. Anot kasatorių, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino nukentėjusiųjų A. D. ir E. M. parodymus, ypač jų dalį dėl to, ar nuteistasis A. J. vartojo narkotines medžiagas, nes deramai neatsižvelgė į tai, kad šie asmenys yra nuteistojo draugai, kartu su juo yra nuteisti kitoje baudžiamojoje byloje, o nagrinėjamoje byloje jokių pretenzijų nuteistajam A. J. nereiškė.

Kasatorių teigimu, bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ypatumai rodo, kad teismai buvo šališki. Pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti nukentėjusiojo P. G. nuteistajam A. J. pateiktą naują kaltinimą, nors tokia galimybė BPK nėra numatyta ir prieštarauja BPK 256 straipsnio nuostatoms. Dėl to darytina išvada, kad teismas negirdėjo nukentėjusiojo, veikė prieš nukentėjusiojo interesus. Apeliacinės instancijos teismas šio esminio BPK 256 straipsnio pažeidimo neištaisė ir jį pateisino, o tai rodo, kad bylos baigtimi buvo suinteresuotas ir apeliacinės instancijos teismas. Pasak kasatorių, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atskleidė savo šališkumą ir tuo, kad užkirto kelią nukentėjusiesiems P. G. ir S. Č. pareikšti civilinius ieškinius dėl nusikaltimu patirtos žalos atlyginimo ateityje, neužtikrino jų teisės į civilinį ieškinį, taip atskleisdami savo suinteresuotumą, kad jokie civiliniai ieškiniai šioje byloje nebūtų reiškiami ateityje. Kasatoriai atkreipia dėmesį, kad teismai kruopščiai tyrė aplinkybes, susijusias su nuteistojo A. J. apsvaigimu nuo narkotinių medžiagų, ir pašalino šią aplinkybę iš kaltinimo, tačiau nepripažino nukentėjusiųjų P. G. ir S. Č. teisių į civilinį ieškinį, o tai leidžia daryti prielaidą, kad teismai galbūt buvo palankesni nuteistajam.

Kasatoriai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, užkirsdami kelią nukentėjusiesiems P. G. ir S. Č. ateityje pareikšti civilinius ieškinius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, iš esmės pažeidė BPK 115 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, suvaržė žmogaus teises. Pagal BPK 115 straipsnį pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje yra nukentėjusiojo teisė, bet ne pareiga, todėl tai, kad nukentėjusieji P. G. ir S. Č. nepareiškė byloje nuteistajam A. J. civilinio ieškinio, negali būti aiškinama kaip jų atsisakymas pareikšti civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ateityje. Priešingas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pateiktas BPK 115 straipsnio aiškinimas iš esmės pažeidė P. G. ir S. Č., kaip nukentėjusiųjų, teises gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą.

Kasatoriai pažymi, kad nukentėjusiajam P. G. pateikus teismui prašymą dėl kaltinimo, teismas privalėjo šį prašymą priimti ir bylą nagrinėti pagal šį kaltinimą, tačiau pirmosios instancijos teismas be jokio teisėto pagrindo šį prašymą priimti atsisakė, taip iš esmės pažeisdamas BPK 256 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas šio esminio BPK pažeidimo neištaisė. Šio teismo dėl nukentėjusiojo P. G. pateikto kaltinimo pareikšta kritika yra nepagrįsta, nes ja iš esmės pasisakoma dėl nukentėjusiojo P. G. pirmosios instancijos teismui pateikto kaltinimo A. J. pagrįstumo, nors šis kaltinimas pirmosios instancijos teismo nebuvo priimtas. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes teismas bylos neišnagrinėjo visa apimtimi ir nuosprendyje net nėra pasisakyta dėl nukentėjusiojo P. G. pateikto kaltinimo.

Kasatoriai taip pat pažymi, kad nagrinėjant bylą teisme buvo suvaržytos nukentėjusiosios S. Č. teisės. Jai nebuvo įteikti skundžiami teismų baigiamieji aktai, nors ji yra pripažinta nukentėjusiąja byloje ir jos, kaip nukentėjusiosios, teisių įgyvendinimas yra galimas tik įteikus jai šiuos dokumentus. Vien tai, kad teisme nukentėjusiajai S. Č. atstovauja jos atstovas pagal įstatymą V. Č., nešalina teismo pareigos šiuos dokumentus įteikti. Be to, nukentėjusiosios S. Č. teisės realiai nebuvo įgyvendintos, nes Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnė nesiaiškino, ar nukentėjusiajai reikalinga kokia nors pagalba, o apsiribojo tik pasyviu teismo proceso stebėjimu.

Kasatorių teigimu, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 281 straipsnį ir skyrė bausmę nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė šį straipsnį, nurodydamas, kad A. J. nusikalstami veiksmai, kuriais padaryta žalos nukentėjusiųjų A. D. ir E. M. sveikatai, savarankiškai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotini, nes šie asmenys buvo A. J. automobilio keleiviai ir jų sužalojimai niekaip nėra susiję su I. Č. žūtimi to paties eismo įvykio metu. Kasatoriai pažymi, kad nukentėjusieji A. D. ir E. M. eismo įvykio metu buvo visiškai atskiri asmenys, todėl nuteistojo A. J. veiksmai dėl jų sužalojimo turėjo būti atitinkamai kvalifikuojami. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepagrįstai pašalinę iš kaltinimo aplinkybę, kad nuteistasis A. J. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą motyvuodami tuo, kad dėl tokio kaltinimo pakeitimo veikos kvalifikacija nesikeičia. Priešingai nei nurodė teismai, nuteistojo A. J. veikos kvalifikavimas dėl to keičiasi, nors nesikeičia sankcijoje numatytos bausmės dydis. Kasatoriai pažymi ir tai, kad pašalinus iš kaltinimo pirmiau nurodytą aplinkybę, tai turėjo įtakos bausmės nuteistajam A. J. skyrimui, nes sumažėjo veiką kvalifikuojančių požymių. Pasak kasatorių, teismai paskyrė netinkamą bausmę, nes atsisakė priimti nukentėjusiojo P. G. pateiktą prašymą dėl naujo  kaltinimo A. J., todėl bausmė nuteistajam turi būti sugriežtinta.

Kasatoriai teigia, kad teismai, sumažindami nukentėjusiojo V. Č. civilinį ieškinį nuo 250 000 Lt (72 405 Eur) iki 70 000 Lt (20 273,40 Eur), nenurodė jokių teisinių motyvų, nukrypo nuo teismų praktikos, nes įprastai dėl žuvusio asmens teismai nukentėjusiesiems priteisia daug didesnes pinigų sumas. Spręsdami dėl priteistinos žalos, teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad A. J. lengvabūdiškai ir tyčia pažeidė Kelių eismo taisykles, kad jo neteisėti veiksmai sukėlė negrąžinamus padarinius, t. y. eismo įvykio metu žuvo I. Č., kad nuteistasis A. J. (duomenys neskelbtini) su savo draugais vartojo alkoholinius gėrimus ir jų kelionės į Biržų miestą tikslas buvo apsirūpinti alkoholiniais gėrimais toliau vartoti.

Nukentėjusiojo P. G., nukentėjusiosios S. Č. ir jos atstovo pagal įstatymą nukentėjusiojo V. Č. ir jų atstovo advokato V. Geco kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 376 straipsnio 1 dalies taikymo

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, o tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kasatoriai skunde neigia teismų nustatytą aplinkybę, kad nuteistasis A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Šis kasacinio skundo argumentas yra faktinių aplinkybių nustatymo, o ne teisės taikymo klausimas, todėl nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta išskirtinė teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl nukentėjusiosios S. Č. teisių suvaržymo

Kasatoriai nepagrįstai tvirtina, kad buvo suvaržytos nukentėjusiosios S. Č. teisės, nes jai nebuvo įteikti teismų baigiamieji aktai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnė apsiribojo pasyviu proceso stebėjimu ir nesidomėjo, ar nukentėjusiajai reikalinga kokia nors pagalba. Kolegija pažymi, kad nukentėjusioji S. Č. yra gimusi (duomenys neskelbtini)., todėl nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ji nebuvo sulaukusi pilnametystės ir savo teises galėjo įgyvendinti tiek per atstovą pagal įstatymą, tiek per atstovą pagal įgaliojimą. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme jai atstovavo advokatas V. Gecas. Dėl jo, kaip nukentėjusiosios atstovo, darbo nei pati nukentėjusioji S. Č., nei nukentėjusiosios S. Č. atstovas pagal įstatymą V. Č. jokių pastabų ar priekaištų nepareiškė. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios S. Č. interesams nebuvo tinkamai atstovaujama, o jos teisės neįgyvendintos. Pažymėtina, kad toliau nukentėjusiosios interesams baudžiamajame procese atstovavo jos atstovas pagal įstatymą, t. y. jos tėvas nukentėjusysis V. Č. Pagal bylos duomenis, nukentėjusysis V. Č. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baigiamuosius aktus gavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismų baigiamųjų aktų turinys nukentėjusiajai S. Č. buvo nežinomas. Išvadą apie tai patvirtina ir aplinkybė, kad nukentėjusioji pasirašė jos ir kitų nukentėjusiųjų bei jų atstovo paduotą kasacinį skundą. Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo suvaržytos nukentėjusiosios S. Č. teisės, jos nebuvo įgyvendintos, yra nepagrįstas.

Dėl BK 281 straipsnio taikymo ir bausmės skyrimo

Kasaciniame skunde daroma neteisinga išvada, kad nuteistojo A. J. veika turėjo būti kvalifikuotina ne tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, bet pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė kaltininkui BK 281 straipsnyje diferencijuojama atsižvelgiant į du kriterijus: 1) nusikalstama veika sukeltų padarinių sunkumą; 2) kaltininko apsvaigimą nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal teismų praktiką, jei viena kaltininko veika gali būti kvalifikuota pagal kelias BK 281 straipsnio dalis, ji kvalifikuojama pagal tą BK 281 straipsnio dalį, kuri numato griežtesnę sankciją, nes tokiu atveju griežtesnės sankcijos ribos leidžia paskirti teisingą bausmę įvertinant visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir pavojingiausius dėl nusikalstamos veikos kilusius padarinius (ir (ar) kaltininko apsvaigimą nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), ir dėl nusikalstamos veikos kilusius mažiau pavojingus padarinius (ir (ar) kaltininko apsvaigimą nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) (kasacinės nutartys Nr. 2K-165/2013, 2K-581/2012, 2K-436/2012). Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami A. J. veiką tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, o dėl to nurodyti kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo P. G., naudojantis BPK 256 straipsnyje numatyta nukentėjusiojo teise prašyti pakeisti kaltinimą, pareikštas prašymas dėl kaltinimo pakeitimo kaltinamojo veiksmus papildomai kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 1 dalį akivaizdžiai prieštaravo nurodytai teismų praktikai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė iš karto kaip akivaizdžiai nepagrįstą, nelaikytina esminiu BPK nuostatų pažeidimu, nes šio prašymo atmetimas nesutrukdė teismui priimti teisingą nuosprendį. Nuteistojo padarytos veikos Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendyje kvalifikuotos teisingai. Paprastai dėl BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšto prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo dėl veikos esminių faktinių aplinkybių ar jos kvalifikavimo pakeitimo turi būti pasisakyta teismo baigiamajame akte, tačiau tais atvejais, kai toks prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl jo galima būti nusprendžiama iš karto gavus tokį prašymą.

Kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog nuteistasis A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai, kad šią veiką jis padarė dar ir būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, byloje nėra nustatyta. Dėl to pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. J. neatsižvelgdamas į šią aplinkybę, BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Savu ruožtu apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šiuo aspektu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir skirti nuteistajam A. J. griežtesnę bausmę. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl per švelnios bausmės A. J. paskyrimo yra nepagrįsti.

Dėl BPK 112 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasaciniame skunde klaidingai teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai užkirto kelią nukentėjusiesiems P. G. ir S. Č. pareikšti civilinius ieškinius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ateityje. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios; nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji P. G. ir S. Č. civilinių ieškinių baudžiamajame procese nepareiškė, todėl, kaip tai nurodyta BPK 112 straipsnio 1 dalyje, turi teisę tokius ieškinius pareikšti ir taip ginti savo turtines bei neturtines teises civilinio proceso tvarka. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje nepriimdami sprendimų dėl nukentėjusiųjų P. G. ir S. Č. galimų civilinių ieškinių, BPK normų nepažeidė ir jų, kaip nukentėjusiųjų, teisių nesuvaržė.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai, sumažindami V. Č. civilinį ieškinį, teisės taikymo klaidų nepadarė. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo V. Č. civilinio ieškinio dalies, susijusios su A. J. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydžiu, savo sprendimą tinkamai motyvavo, be kita ko, nurodydamas, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti iš A. J. neturtinė žala 250 000 Lt yra aiškiai per didelė, nes turi būti įvertinti ne tik nukentėjusiojo artimi ryšiai su nukentėjusiąja I. Č., bet ir pats nusikaltimo pobūdis, nuteistojo kaltė (neatsargumas), jo turtinė padėtis (dirbantis, pajamos nėra pastovios, artimos minimalioms, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi), nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyra, kuri svarbi ir tuo aspektu, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek galima greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą neturtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, teismų praktika panašiose bylose. Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktą skundą šiuo aspektu dar kartą patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, papildomai atkreipė nukentėjusiojo V. Č. dėmesį į konkrečius teismų praktikos pavyzdžius panašiose bylose bei jose nukentėjusiesiems priteistus neturtinės žalos dydžius ir motyvuotai pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė fakto ir teisės klaidų spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, priteistino nukentėjusiajam V. Č. Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atsižvelgdama į teismų praktiką panašiose baudžiamosiose bylose teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl nukentėjusiajam V. Č. priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Dėl teismo šališkumo

Nesutiktina su kasatorių tvirtinimu, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai buvo šališki, nes atsisakė nagrinėti nukentėjusiojo P. G. nuteistajam A. J. pateiktą kaltinimą, užkirto kelią nukentėjusiesiems P. G. ir S. Č. pareikšti civilinius ieškinius dėl patirtos žalos atlyginimo ateityje, kai kruopščiai tyrė aplinkybes, susijusias su nuteistojo A. J. apsvaigimu nuo narkotinių medžiagų, ir pašalino šią aplinkybę iš kaltinimo.

              Kolegija pažymi, kad anksčiau nutartyje aptartos aplinkybės rodo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl nukentėjusiojo P. G. prašymo dėl kaltinimo pakeitimo A. J. priimtinumo, nukentėjusiųjų P. G., S. Č. teisės dėl A. J. nusikalstamais veiksmais sukeltos žalos pareikšti civilinį ieškinį, BPK reikalavimų nepažeidė, šiais klausimais priėmė pagrįstus ir motyvuotus sprendimus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad tokie pirmosios ir apeliacinės instancijos veiksmai atskleidė bylą nagrinėjusių teismų šališkumą. Pažymėtina ir tai, kasatoriai nenurodo, o byloje nėra nustatyta ir kitokių aplinkybių, kurios rodytų, kad bylą nagrinėję teisėjai negalėtų dalyvauti procese dėl kurios nors iš aplinkybių, nurodytų BPK 58 straipsnyje. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo šališki pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nukentėjusiojo P. G., nukentėjusiosios S. Č. ir jos atstovo pagal įstatymą nukentėjusiojo V. Č. ir jų atstovo advokato Viktoro Geco kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                  Olegas Fedosiukas

                                                                                                                Aldona Rakauskienė

                                                                                                                Gintaras Goda