Administracinė byla Nr. eA-2724-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03151-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. H. F. (K. H. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. H. F. (K. H. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas K. H. F. (K. H. F.) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (15/2-2) 10K-24283 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašyme (toliau ir – Prašymas) nurodytų reikalavimų ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo bei priimti naują sprendimą.

2.       Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. sausio 30 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. (15/6-9)-12PR-27 jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. 2019 m. balandžio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką, nes nustatant draudimą nebuvo įvertinti pareiškėjo šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublikos piliete. 2019 m. gegužės 15 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė teismui ir 2020 m. sausio 15 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-2392-492/2020, pareiškėjo skundą patenkino: panaikino Migracijos departamento 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (15/6-2)10K-21293 „Dėl prašymo“ ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. kovo 26 d. prašymą iš naujo ir priimti sprendimą. 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (15/6-2)12PR-27(P) Migracijos departamentas pakeitė 2018 m. sausio 30 d. priimto sprendimo rezoliucinės dalies 4 ir 5 punktus ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvedė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 3 dalį vienerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3.       Paaiškino, kad sprendimas dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 21 d. ir nedelsiant buvo pradėtas vykdyti migracijos pareigūnų. Pareiškėjas nuolatos registravosi Vilniaus migracijos valdyboje prie Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato, tačiau nepaisant to, buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre išsiuntimo tikslu. Net ir esant sulaikytam, pareiškėjui per beveik mėnesio laikotarpį nebuvo atlikti jokie veiksmai, kurie užtikrintų pareiškėjo išsiuntimą. 2019 m. liepos 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi K. H. F. buvo paleistas iš sulaikymo jam pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatytu laiku registruotis Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT). 2020 m. sausio mėnesį K. H. F. buvo išduotas grįžimo pažymėjimas, galiojęs iki 2020 m. birželio 16 d., tačiau pareiškėjas nebuvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Pareiškėjas 2020 m. liepos 7 d. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tuo pagrindu, kad asmuo negali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, tačiau darbuotojai atsisakė priimti dokumentus, nes telefonu buvo patvirtinta, jog išsiuntimas yra vykdomas, šiuo metu diplomatiniais kanalais yra pateiktas pakartotinis prašymas gauti laikinąjį grįžimo dokumentą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2020 m. liepos 13 d. raštu Nr. (21/26)-7K-790 patvirtino, kad 2020 m. birželio 17 d. kreipėsi į kilmės valstybės ambasadą dėl grįžimo pažymėjimo išdavimo pareiškėjui. Pareiškėjo turimais duomenimis, iki šio skundo pateikimo dienos, Kilmės valstybės ambasada (duomenys neskelbtini) nėra gavusi Centro prašymo dėl laikino grįžimo pažymėjimo išdavimo. Dėl vilkinamų išsiuntimo procedūrų pareiškėjas pateikė motyvuotą Prašymą Migracijos departamentui dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino panaikinimo arba sutrumpinimo ir duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo užsieniečiams, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Prašymą, priėmė Sprendimą.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas turi teisę pakeisti savo sprendimą ir panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką arba sutrumpinti draudimo atvykti terminą ir išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo apie asmenis, kuriems draudžiama atvykti. Tą įrodo ankstesnis Migracijos departamento elgesys (2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (15/6-2)12PR-27(P) Migracijos departamentas pakeitė 2018 m. sausio 30 d. priimto sprendimo rezoliucinės dalies 4 ir 5 punktus) ir teisės aktų nuostatos: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 28 punktas nustato, kad duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką įstatymo 133 straipsnio 1, 11, 2, 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, gali būti išbraukiami iš sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusios įstaigos sprendimu, jeigu sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai pateikiamas motyvuotas užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką.

5.       Migracijos departamentas Sprendime pasisakė, kad nepasikeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr.3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau ir – Tvarka) II skyriuje nustatytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo paskirtas atitinkamas draudimas, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl kitos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti draudimo atvykimo laikotarpio ar jo panaikinimo. Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad jo grąžinti objektyviai neįmanoma, nes pasibaigė grįžimo pažymėjimas, taip pat institucijų nepakankamas veikimas iki šiol jo neišsiunčiant, neaiškumai dėl to, ar institucijos iš naujo kreipėsi į kilmės valstybės ambasadą, siekiant gauti grįžimo dokumentą, kilusi antroji susirgimų COVID 19 banga kilmės yra pakankamos priežastys jo peržiūrėti sprendimą jį išsiųsti ir atvykti vienerius metus po išsiuntimo. Užsienietis pats negali įvykdyti sprendimo, jis negali išvykti savo noru, o institucijos jo neišsiunčia. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas negali planuoti savo gyvenimo, pradėti studijų, dirbti ir siekti karjeros, planuoti vaikų gimimo, kadangi institucijos negeba jo išsiųsti iš šalies, bet tuo pačiu ir vengia suteikti teisėto buvimo statusą, vadovaujantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi ir 132 straipsnio pagrindu, iki objektyviai atsiras galimybė užsienietį išsiųsti.

6.       Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento argumentais, kad Tvarkoje nėra numatyta galimybės sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką arba išbraukti užsieniečio duomenis iš sąrašo, esant pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms. Tvarkos 49.1 papunktyje nustatyta, kad turi būti vertinami ne tik tvarkoje nurodyti kriterijai bet ir visos kitos reikšmingos aplinkybės. Tai atitinka 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115) 11 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimą.

7.       Atsisakymas vertinti pareiškėjo argumentus yra esminis procedūrinis pažeidimas nagrinėjant pareiškėjo Prašymą, todėl Sprendimas yra naikintinas.

8.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

9.       Atsiliepime nurodė, kad Migracijos departamentas savo sprendimus gali keisti tik tada, jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (žr. 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756–35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016 ir kt.). Taigi teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo ir toks įgaliojimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte (žr. 2012 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I502-6/2012, 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016, 2017 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017 ir kt.). Taisyklėse nenumatyta galimybė Migracijos departamentui naikinti paties priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką arba įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnį. Sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką gali panaikinti tik teismas. Šiuo atveju Migracijos departamento 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. (15/6-2) 12PR-27(P) buvo priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, sprendime buvo išaiškinta ir šio sprendimo apskundimo tvarka, tačiau minėto Migracijos departamento sprendimo pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neapskundė. Tik pagal nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusią Viešojo administravimo įstatymo redakciją, viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu ši nuostata nebuvo įsigaliojusi.

10.       Nurodė, kad Migracijos departamentas negali pakeisti savo paties priimto ankstesnio sprendimo, tačiau pagal Taisyklių 28.1 ir 32 punktus užsienietis gali pateikti motyvuotą prašymą sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką arba išbraukti duomenis apie jį iš Sąrašo. Pareiškėjas tokį prašymą sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį pateikė – Migracijos departamentas šį prašymą išnagrinėjo.

11.       Pabrėžė, kad nėra pagrindų keisti 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (15/6-2) 12PR-27(P). Migracijos departamentas nustatė, kad sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką buvo priimtas nustačius, jog pareiškėjas buvo pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ir / arba pilietybę. Pagal Tvarkos 44.3.2 papunktį, jeigu užsienietis pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ir / arba pilietybę arba naudojasi neteisėtai įgytu, netikru, suklastotu ar padirbtu dokumentu, jam nustatomas 2 metų draudimo atvykti laikotarpis. Tačiau pagal Tvarkos 45 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis arba socialinių, ekonominių ar kitų svarbių ryšių su Lietuvos Respublika turinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį ir kuris buvo išsiųstas, nustatomas perpus trumpesnis draudimo laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 44 punkte, jeigu Tvarkos 44 punkte nurodytas draudimo atvykti laikotarpis nulemtų realių, ilgalaikių ir neigiamų pasekmių atsiradimą šiems užsieniečio ryšiams. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, įvertinęs, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (15/6-2) 12PR-27(P) tenkino pareiškėjo prašymą sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laiką, ir sutrumpino nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos laikotarpį nuo 2 iki 1 metų, šį terminą skaičiuojant nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Įvertinęs tai, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas buvo sutrumpintas, tuo pačiu sprendimu Migracijos departamentas sutrumpino ir terminą, kuriam pareiškėjo duomenys turi būti perduoti C.SIS.

12.       Aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, nepasikeitė, į santuokos su Lietuvos Respublikos piliete sudarymą Migracijos departamentas atsižvelgė jau 2020 m. vasario 27 d. sprendime Nr. (15/6-2) 12PR-27(P) pareiškėjas savo prašyme nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių įspėjimas dėl pareiškėjo neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 straipsnį turėtų būti atšauktas, Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą arba išbraukti pareiškėjo duomenis iš sąrašo ar atšaukti įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo atsisakė tenkinti pagrįstai. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl ginčijamo atsakymo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti šį atsakymą neproporcingu. Be to pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis yra vieneri metai, t. y. ženkliai trumpesnis laikotarpis nei Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalus 5 metų laikotarpis.

13.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo Prašymą reikia tenkinti, nes jo išsiuntimas objektyviai nėra įmanomas dėl pasibaigusio grįžimo pažymėjimo ir dėl šiuo metu Covid-19 pandemijos kilmės valstybėje. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjo išsiuntimo procedūra yra vykdoma, Migracijos departamentas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nėra gavęs duomenų, kad pareiškėjo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos dėl objektyvių aplinkybių. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kaip nurodė atsakovas, neturi įtakos Migracijos departamento priimtam ginčijamam atsakymui. Pareiškėjo argumentai yra susiję su kito savarankiško sprendimo (sprendimo dėl išsiuntimo) vykdymu, tačiau ne su šioje byloje ginčijamo atsakymo teisėtumu. Jei pareiškėjas mano, kad sprendimą dėl išsiuntimo vykdanti institucija, nesiima reikiamų veiksmų, tokį neveikimą jis turi teisę skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

14.       Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie negalėjimą dirbti atsakovas paaiškino, kad Tvarkoje nėra numatyta galimybės sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką arba išbraukti užsieniečio duomenis iš sąrašo, siekiant dirbti ir gauti socialinę apsaugą. Pareiškėjo Prašyme nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas, būdamas neteisėtai Lietuvos Respublikoje, neturi teisės dirbti ir teisės į socialinę apsaugą, nėra susijusios su pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu. Siekis dirbti ir siekis turėti socialinę apsaugą iš esmės prieštarautų draudimui atvykti į Lietuvos Respubliką esmei, nes tokiais atvejais susiklostytų prieštaringos situacijos, kuomet užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau jis siekia likti Lietuvoje ir dirbti.

15.       Pabrėžė, kad ginčijamas atsakymas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo atsakymo motyvai išdėstyti pačiame atsakyme). Ginčijamame atsakyme nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl atsakovas nurodė, kad ginčijamas atsakymas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

16.       Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti visą. Papildomai paaiškino, kad akcentuotinas valstybės institucijų elgesys itin ilgą laiką neišsiunčiant pareiškėjo iš Lietuvos, nors tokia galimybė buvo. Tai, kad pareiškėjas ilgai neišsiųstas iš Lietuvos, reiškia, kad jo išsiuntimo poreikio net nebuvo ir tikrai nebėra, todėl sprendimą išsiųsti reikia peržiūrėti. Ilgas neišsiuntimas lėmė, kad pareiškėjas negali legaliai dirbti, gauti socialinę apsaugą, gydymo paslaugas, mokytis ir t. t. Pareiškėjas buvo susiplanavęs savo šeiminį gyvenimą, jeigu sprendimas išsiųsti būtų buvęs įvykdytas, jis jau dabar būtų buvęs išsiųstas ir grįžęs. Pabrėžė, kad valstybės institucijos ir dabar kreipėsi dėl dokumentų pačios nepateikdamos pareiškėjo sutikimo būti išsiųstam – taigi ir vėl nieko nebus.

17.       Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad palaiko advokatės pasisakymą, labai kenčia dėl susiklosčiusios situacijos. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad į VSAT nurodė Migracijos departamentui, kad sprendimas vykdomas, Migracijos departamentas į bylą pateikė įrodymus, kad tai tiesa ir todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti išsiuntimą ar sutrumpinti terminą.

II.

18.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19.       Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjo Prašymo reikalavimai buvo nepatenkinti.

20.       Teismas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus dėl Migracijos departamento kompetencijos, visų pirma nurodė, kad Taisyklių 28 punktas nustato, jog duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką įstatymo 133 straipsnio 1, 11, 2, 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, gali būti išbraukiami iš sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusios įstaigos sprendimu, jeigu sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai pateikiamas: motyvuotas užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Šis prašymas atitinkamai Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai teikiamas per MIGRIS, o esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima šio prašymo pateikti per MIGRIS – raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu). Prašyme turi būti nurodyti taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose nurodyti užsieniečio duomenys, užsieniečio elektroninio pašto adresas ir telefono ryšio numeris, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją (kopijos tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos), nuotrauką, kurioje užsienietis yra užfiksuotas su savo galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento asmens duomenų lapu ir kurioje aiškiai matomi visi šiame lape esantys įrašai ir asmens nuotrauka, prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu turimos). Kai prašymas teikiamas užsieniečiui prie MIGRIS prisijungus per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą arba raštu, šiame papunktyje nurodyta nuotrauka nepridedama (Taisyklių 28.1 p.); motyvuotas taisyklių 9 punkte nurodytos valstybės institucijos arba įstaigos pasiūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Motyvuotą pasiūlymą taisyklių 9.3–9.10 papunkčiuose nurodytos valstybės institucijos ar įstaigos Migracijos departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai teikia raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis) arba per MIGRIS, o taisyklių 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nurodytos valstybės institucijos ar įstaigos – per MIGRIS. Motyvuotame pasiūlyme turi būti nurodyti taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose nurodyti užsieniečio duomenys, užsieniečio elektroninio pašto adresas, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento ir pasiūlyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu šie duomenys ir (ar) dokumentai turimi). Esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima pasiūlymo išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą pateikti per MIGRIS, taisyklių 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nurodytos valstybės institucijos ar įstaigos šį pasiūlymą Migracijos departamentui teikia raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis). Valstybės sienos apsaugos tarnyba šiame papunktyje nurodytą motyvuotą pasiūlymą Migracijos departamentui teikia tik tuo atveju, jeigu sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmė Migracijos departamentas (Taisyklių 28.2 papunktis). 

21.       Taigi, teismas, vadovaujantis Taisyklių 28 punktu, priėjo išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Migracijos departamentą su 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymu ir prašyti išbraukti iš sąrašo arba sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Migracijos departamentas turi kompetenciją tokius prašymus nagrinėti ir priimti sprendimą. Teismas įvertino, kad tai yra naujas Migracijos departamento sprendimas.

22.       Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas nenagrinėjo pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymo iš esmės, tačiau teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams. Pirma, teismas nurodė, kad lingvistinė Sprendimo išraiška patvirtina, jog Migracijos departamentas išanalizavo ir įvertino pareiškėjo prašymą iš esmės: „Vertindami Jūsų prašyme nurodytas aplinkybes”, “Jūsų prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutrumpinti šį laikotarpį” ir t.t. Antra, Sprendimo 2, 3 ir 4 puslapiuose aiškiai analizuojami pareiškėjo Prašymo motyvai iš esmės. Tai, kad pareiškėjo Prašymas nepatenkintas, nedaro jo neišnagrinėtu iš esmės.

23.       Pareiškėjas prašydamas panaikinti draudimą atvykti, prašydamas išbraukti iš sąrašo arba sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laiką, nurodė, kad itin ilgai valstybės institucijos dėl savo, o ne dėl pareiškėjo kaltės nesiėmė veiksmų jį išsiųsti, jis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, jo išsiuntimo vykdymas yra negalimas dėl objektyvių priežasčių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietą ir kt.), jis ilgą laiką negali legaliai dirbti, mokytis, įgyti socialines garantijas, gydytis, negali planuoti šeiminio gyvenimo, jo išsiuntimas tampa neproporcingas, dėl Covid-19 situacijos kilmės valstybėje jo išsiuntimas negalimas. Teismas nurodė, kad pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš sąrašo, sąrašą ir jų vertinimo tvarką nustato Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka).

24.       Tvarkos 49 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatyto pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu, atsižvelgiama į: motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes; draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti; aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka.

25.       Pagal Tvarkos 50 punktą, jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas. Sprendimas sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį gali būti priimtas tik, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs. Sprendimas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo gali būti priimtas tik, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes: nustatoma, kad išnyko pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu sprendimas uždrausti atvykti buvo priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu; nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką; nustatomas trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei jau nustatyta, ir jis jau yra pasibaigęs; nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).

26.       Teismas įvertino, kad Migracijos departamento Sprendimas teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas tiek teisės aktų nuostatomis, tiek faktine pareiškėjo situacija. Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai rėmėsi Įstatymo ir Tvarkos nuostatomis, nes būtent šie teisės aktai reglamentuoja pareiškėjo prašymo nagrinėjimą. Taigi, kaip nurodė teismas, Migracijos departamento Sprendimas motyvuotas ginčui aktualiomis teisės normomis. Antra, Migracijos departamento Sprendimas pagrįstas ir faktine pareiškėjo situacija, nes Migracijos departamentas išanalizavo visus pareiškėjo nurodytus motyvus: dėl institucijų neveikimo (Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo išsiuntimo procedūra yra vykdoma), dėl negalėjimo planuoti šeiminį gyvenimą (nurodė, kad sudaryta santuoka lėmė tik vienerių metų laikotarpio nustatymą, nurodė, kad santuoką su Lietuvos Respublikos piliete pareiškėjas sudarė jau po Migracijos departamento sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi priėmimo), dėl negalėjimo legaliai dirbti, mokytis, įgyti socialines garantijas, gydytis (Migracijos departamentas nurodė, kad šios aplinkybės nėra susijusios su pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu, Tvarkoje taip pat nėra numatyta galimybės sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką arba išbraukti užsieniečio duomenis iš sąrašo, esant nurodytoms aplinkybėms), dėl negalėjimo objektyviai vykdyti sprendimą (Migracijos departamentas nurodė, kad sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi bus galima įvykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įvykdžius sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos), dėl Covid-19 situacijos kilmės valstybėje (Migracijos departamentas nurodė, kad Migracijos departamentas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nėra gavęs duomenų, kad pareiškėjo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos dėl objektyvių aplinkybių). Taip pat Migracijos departamentas atsižvelgė ir į Tvarkoje nurodytas aplinkybes (draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti; aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka). Teismas šiam Migracijos departamento vertinimui pritarė: pareiškėjas nenurodė aplinkybių, atitinkančių teisės aktų reikalavimus, kurios sudarytų pagrindą neuždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, atšaukti įspėjimą dėl neįsileidimo ar sutrumpinti šį laikotarpį. Teismui pareiškėjas nepridėjo jokių savo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentas 2020 m. sausio 6 d. pateikė įrodymus teismui, jog pakartotinai bandoma gauti pareiškėjui pakartotinį grįžimo pažymėjimą (2020 m. lapkričio 26 d. VSAT raštas Nr. (21/26)-7K-1298). Taigi teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad išsiuntimas nėra vykdomas ar kad šiuo metu neįmanoma jį įvykdyti. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2020 m. rugsėjo 15 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. (15/2-2) 10K-24283.

27.       Teismas nurodė, kad atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą atmestinas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo ir priimti naują sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

28.       Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo, Taisyklių ir Tvarkos nuostatomis, nusprendė netenkinti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymo ir priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą Sprendimą, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

III.

29.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (15/2-2) 10K-24283 ,,Dėl prašymo dėl draudimo į Lietuvos Respubliką panaikinimo”, įpareigojant Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo ir priimti naują sprendimą.

30.       Migracijos departamentas, priimdamas sprendima?, kuriuo nustatomas ar sutrumpinamas uz?sieniec?iui draudimo atvykti i? Lietuvos Respublika? laikotarpis arba is?braukiami duomenys apie uz?sienieti? is? sa?ras?o, turi i?vertinti individualia? uz?sieniec?io situacija?, t.y ne tik atsiz?velgiant i? Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, bet turi i?vertinti ir visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybiu? visuma?. Pareiškėjo prašymo panaikinti jam draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą arba jį sutrumpinti esminis argumentas – institucijų neveikimas (vilkinimas) ir objektyvus sprendimo išsiųsti pareiškėją nevykdyma.

31.       VSAT tinkamai vykdz?ius savo pareigas, pareis?ke?ja? bu?tu? gale?je? is?siu?sti 2020 m. sausio – kovo me?nesio laikotarpiais, dar iki karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo. Toks terminas yra daugiau nei pakankamas is?siuntimui i?vykdyti. De?l netinkamo veikimo pareis?ke?jas ir toliau yra netikras de?l savo teisine?s pade?ties, kadangi ne?ra ais?ku, kada pakartotinai bus (ir ar apskritai bus) is?duotas gri?z?imo paz?yme?jimas, juolab, ar VSAT gebe?s ji? is?siu?sti naujo gri?z?imo paz?yme?jimo galiojimo laikotarpiu, i?vertinus, kad pareis?ke?jo Sprendimas is?siu?sti i?siteise?jo dar 2018 m. lapkric?io 21 d., t. y., daugiau nei pries? dvejus metus, tac?iau iki s?iolei ne?ra i?vykdytas. Tiek skundu, tiek bylos nagrine?jimo metu atkreiptas tesimo de?mesys, jog pareis?ke?jui nustatytas draudimo atvykti i? Lietuvos Respublika? laikotarpis – 1 metai nuo is?siuntimo – institucijoms tinkamai vykdant savo pareigas ir pareis?ke?ja? is?siuntus i? kilme?s valstybe?, jau bu?tu? pasibaige?s, taip uz?tikrinant jam ir jo sutuoktinei teise? i? s?eimos susijungima?, t. y., pasibaigus draudimui atvykti i? Lietuva?, pareis?ke?jas ture?tu? teise? kreiptis de?l LLG is?davimo s?eimos susijungimo pagrindu ir tokiu bu?du gale?tu? teise?tai atvykti i? Lietuvos Respublika?, kurti s?eima? su savo sutuoktine bei realizuoti savo teise? dirbti. Bu?tent s?iu? is?vestiniu? teisiu? nerealizavimas yra sa?lygotas instituciju? netinkamo veikimo, de?l ko pareis?ke?jas, pras?ydamas i?vertinti mine?tas priez?astis, kreipe?si i? Migracijos departamenta?, pras?ydamas panaikinti sprendimo dali? uz?drausti pareis?ke?jui atvykti i? Lietuvos Respublika? vienerius metus nuo jo is?siuntimo is? Lietuvos Respublikos dienos arba sutrumpinti termina? tokiam laikui, kiek te?siasi jo teisiu? paz?eidimas, tai yra nuo laikino gri?z?imo paz?yme?jimo is?davimo dienos.

32.       Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

33.       Teigia, kad Migracijos departamentas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Migracijos departamento vertinimu, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos.

34.       Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, nepasikeitė, tai, kad santuoką su Lietuvos Respublikos piliete pareiškėjas sudarė jau po Migracijos departamento sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi priėmimo, tai, kad Migracijos departamentas 2020 m. vasario 27 d. sprendime Nr. (15/6-2) 12PR-27(P) jau buvo įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete ir dėl šios aplinkybės sutrumpino draudimo atvykti terminą, taip pat tai, kad savo prašyme nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių įspėjimas dėl pareiškėjo neįsileidimo pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnį turėtų būti atšauktas, Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą arba išbraukti pareiškėjo duomenis iš sąrašo ar atšaukti įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo atsisakė tenkinti pagrįstai. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė aplinkybių, atitinkančių teisės aktų reikalavimus, kurios sudarytų pagrindą neuždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, atšaukti įspėjimą dėl neįsileidimo ar sutrumpinti šį laikotarpį. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl ginčijamo atsakymo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti šį atsakymą neproporcingu. Taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis yra vieneri metai, t. y. ženkliai trumpesnis laikotarpis nei Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalus 5 metų laikotarpis.

35.       Atsakovas paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo išsiuntimo procedūra yra vykdoma, taip pat į tai, kad aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nepasikeitė, o pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo neuždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką arba atšaukti įspėjimą dėl neįsileidimo, taip pat į tai, kad Migracijos departamento 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (15/6-2) 12PR-27(P) nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpis atitinka Tvarkoje nustatytus kriterijus, mano, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog šiuo metu pareiškėjo išsiuntimas objektyviai nėra įmanomas dėl pasibaigusio grįžimo pažymėjimo bei dėl prasidėjusios pandemijos, neturi įtakos Migracijos departamento priimtam ginčijamam atsakymui. Pažymėjo, kad šie argumentai yra susiję su kito savarankiško sprendimo (sprendimo dėl išsiuntimo) vykdymu, tačiau ne su šioje byloje ginčijamo atsakymo teisėtumo. Jei pareiškėjas mano, kad sprendimą dėl išsiuntimo vykdanti institucija nesiima reikiamų veiksmų, tokį neveikimą jis turi teisę skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmojoje instancijoje vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokiu veiksmų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikimo ar neveikimo nesiėmė ir jų veiksmų neskundė. Apeliaciniame skunde taip nėra nurodyta, kad pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, dėl, jo nuomone, institucijų neveikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

36.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (15/2-2) 10K-24283 ,,Dėl prašymo dėl draudimo į Lietuvos Respubliką panaikinimo” teisėtumo ir pagrįstumo.

37.       Byloje nustatyta, kad:

37.1. Migracijos departamentas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (15/6-9) 12PR-27 nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgelio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jis nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios konstatuoti, jog jo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); pavesti Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respublika dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

37.2. Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu ,,Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimo arba termino sutrumpinimo“ ir prašė išbraukti duomenis apie pareiškėją iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo arba priimti sprendimą sutrumpinti pareiškėjo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki trijų mėnesių. Pareiškėjas prašyme paaiškino, kad sprendimo priėmimo metu buvo nevedęs, tačiau jau tuo metu gyveno su dabartine sutuoktine. Kaip nurodė pareiškėjas, po 2018 m. sausio 30 d. sprendimo priėmimo, susituokė su Lietuvos Respublikos piliete, todėl yra pagrindas pakeisti sprendimą, kuriuo buvo paskirtas dvejų metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas.

37.3. Migracijos departamentas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (15/6-2)10K 21293 „Dėl prašymo“ netenkino pareiškėjo prašymo sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2392-492/2020 panaikino Migracijos departamento 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (15/6-2)10K 21293 „Dėl prašymo“ ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. kovo 26 d. prašymą iš naujo ir priimti sprendimą.

37.4. Migracijos departamentas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (15/6-2) 12 PR-27(P), vadovaujantis Tvarkos 44.3, 44.3.2 papunkčiais ir 45 punktu, nusprendė pakeisti 2018 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (15/6-9) 12PR-27 ,,Dėl prieglobsčio (pabėgelio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ rezoliucinės dalies 4 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip: ,,4. Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui K. H. F., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. 5. Įvesti antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečio K. H. F., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 3 dalį vienerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“

37.5. 2020 m. rugse?jo 6 d. Migracijos departamente buvo gautas 2020 m. rugse?jo 4 d. pareis?ke?jo pras?ymas panaikinti Migracijos departamento 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (15/6-2) 12PR-27(P) 4 ir 5 dalis arba sutrumpinti draudimo atvykti termina? ne maz?iau kaip 8 me?nesiais, tai yra tokiam terminui, kiek trunka asmens neis?siuntimas is? Lietuvos Respublikos nuo laikino gri?z?imo paz?yme?jimo is?davimo dienos.

37.6. Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (15/2-2) 10K-24283 ,,Dėl prašymo dėl draudimo į Lietuvos Respubliką panaikinimo“ pareiškėjo prašymo netenkino. Migracijos departamentas, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo išsiuntimo procedūra yra vykdoma, taip pat į tai, kad aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas sprendimas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, nepasikeitė, o pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neuždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką arba atšaukti įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo, taip pat į tai, kad Migracijos departamento 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (15/6-2) 12PR-27(P) nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpis atitinka Tvarkoje nustatytus kriterijus, o pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutrumpinti vienų metų laikotarpį.

38.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad: tiek 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 11 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos, tiek Tvarkos 5, 6, 49 ir 50 punktų sisteminis normų aiškinimas leidžia pagrįstai teigti, jog atvejų (aplinkybių), kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl draudimo atvykti termino sutrumpinimo, sąrašas nėra baigtinis, Migracijos departamentas turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, t. y. atsižvelgti ne tik į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, bet turi įvertinti ir visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą; pareiškėjo prašymo panaikinti jam draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą arba jį sutrumpinti esminis argumentas – institucijų neveikimas (vilkinimas) ir objektyvus sprendimo išsiųsti pareiškėją nevykdymas.

V.

39.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą, teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš / į (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

40.       Pareiškėjas prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

VI.

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

42.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog Direktyvos 2008/115 11 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos ir Tvarkos 5, 6, 49 ir 50 punktų sisteminis normų aiškinimas leidžia pagrįstai teigti, kad atvejų (aplinkybių), kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl draudimo atvykti termino sutrumpinimo, sąrašas nėra baigtinis, Migracijos departamentas turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, t. y. atsižvelgti ne tik į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, bet turi įvertinti ir visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą.

43.       2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 konstatuojamoje dalyje nustatyta: „(6) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neteisėtas trečiųjų šalių piliečių buvimas būtų nutrauktas vadovaujantis teisinga ir aiškia tvarka. Pagal bendruosius ES teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą. Naudodamos standartines sprendimų, susijusių su grąžinimu, t. y. sprendimų grąžinti ir, jei priimama, sprendimų uždrausti atvykti ir sprendimų dėl išsiuntimo, formas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tą principą ir visapusiškai laikytis visų taikytinų šios direktyvos nuostatų.“

44.       Direktyvos 2008/115 3 straipsnyje įtvirtinta „Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokų apibrėžtys: <…> 4) „sprendimas grąžinti“ – administracinis ar teismo sprendimas ar aktas, kuriuo konstatuojama arba paskelbiama, kad trečiosios šalies piliečio buvimas yra neteisėtas, ir nustatoma ar nurodoma prievolė grįžti; 5) „išsiuntimas“ – priverstinis prievolės grįžti įvykdymas, tai yra fizinis išvežimas iš valstybės narės; 6) „draudimas atvykti“ – administracinis ar teismo sprendimas ar aktas, uždraudžiantis nustatytą laiką atvykti į valstybių narių teritoriją ir būti joje, priimamas kartu su sprendimu grąžinti; <…>“.

45.       Direktyvos 2008/115 11 straipsnyje įtvirtinta: „1. Sprendimai grąžinti priimami kartu su draudimu atvykti: a) jei laikotarpis savanoriškai išvykti nebuvo suteiktas, arba b) jei prievolė grįžti nebuvo įvykdyta. Kitais atvejais sprendimai grąžinti gali būti priimami kartu su draudimu atvykti. 2. Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgiant į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes ir iš esmės neviršija penkerių metų. Ji vis dėlto gali viršyti penkerius metus, jei trečiosios šalies pilietis kelia rimtą grėsmę viešajai tvarkai, valstybės saugumui ar nacionaliniam saugumui. 3. Valstybės narės apsvarsto, ar panaikinti arba sustabdyti draudimą atvykti tuo atveju, kai trečiosios šalies pilietis, kuriam taikomas draudimas atvykti, dėl kurio sprendimas priimtas pagal 1 dalies antrą pastraipą, gali įrodyti, kad jis išvyko iš valstybės narės teritorijos visiškai laikydamasis sprendimo grąžinti. Nepažeidžiant 1 dalies pirmos pastraipos b punkto, draudimas atvykti netaikomas trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos ir kuriems pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis [(OL L 261, 2004, p. 19)], suteiktas leidimas gyventi, ir tuo atveju, jei atitinkamas trečiosios šalies pilietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui. Valstybės narės atskirais atvejais dėl humanitarinių priežasčių gali nepriimti draudimo atvykti, jį panaikinti arba sustabdyti. Valstybės narės gali panaikinti ar sustabdyti draudimą atvykti atskirais atvejais ar tam tikrų jų kategorijų atvejais dėl kitų priežasčių. <…>“

46.       Tiesa, kad pagal Direktyvos 2008/115 11 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą valstybės narės gali apsvarstyti, ar panaikinti arba sustabdyti draudimą atvykti, nustatytą kartu su sprendimu grąžinti, kuriame buvo nustatytas terminas savanoriškai išvykti, tuomet, kai atitinkamas trečiosios šalies pilietis vykdydamas šį sprendimą išvyko iš šalies. Tačiau reikia pažymėti, kad to paties 11 straipsnio 3 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė galimybę valstybėms narėms atskirais atvejais panaikinti draudimą atvykti arba sustabdyti jo vykdymą dėl kitų priežasčių, nei nurodytos šios nuostatos pirmoje pastraipoje, ir minėtose pastraipose nenurodyta, kad trečiosios šalies pilietis, kuriam taikomas draudimas atvykti, turi būti išvykęs iš atitinkamos valstybės narės teritorijos (Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) Sprendimo 2018 m. gegužės 8 d., C-82/16, K. A., M. Z., M. J., N. N. N., O. I. O., R. I., B. A. prieš Belgische Staat 60 p.).

47.        Priešingai, nei teigia Belgijos vyriausybė, pagal Direktyvos 2008/115 3 straipsnio 6 punktą ir 11 straipsnio 3 dalį valstybėms narėms nedraudžiama panaikinti arba sustabdyti draudimą atvykti į šalį tuo atveju, jei sprendimas grąžinti nebuvo įvykdytas ir trečiosios šalies pilietis yra jų teritorijoje (Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) Sprendimo 2018 m. gegužės 8 d., C-82/16, K. A., M. Z., M. J., N. N. N., O. I. O., R. I., B. A. prieš Belgische Staat 61 p.).

48.       Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 dalies redakcija) nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

49.       Tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio.

50.       Pagal Tvarkos 5 punktą (2016 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 3K-11 punkto redakcija), tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

51.       Tvarkos 45 punkte (2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 punkto redakcija) nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis arba socialinių, ekonominių ar kitų svarbių ryšių su Lietuvos Respublika turinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį arba kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas ir kuris buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu arba išsiųstas, nustatomas perpus trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 44 punkte, jeigu Tvarkos 44 punkte nurodytas draudimo atvykti laikotarpis nulemtų realių, ilgalaikių ir neigiamų pasekmių atsiradimą šiems užsieniečio ryšiams. 

52.       Tvarkos III skyriuje įtvirtintas Kriterijų sąrašas ir jų vertinimo tvarka priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį ar išbraukti duomenis apie užsienietį iš nepageidaujamų asmenų sąrašo.

53.       Iš nurodyto reguliavimo matyti, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas ar sutrumpinamas užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis arba išbraukiami duomenys apie užsienietį iš sąrašo, turi įvertinti individualią užsieniečio situciją, atsižvelgiant į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. Migracijos departamentas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2392-492/2020, 34 p.).

VII.

54.       Iš į bylą pateitkų duomenų matyti, kad Migracijos departamentas 2020 m. vasario 27 d. sprendime buvo įvertinęs pasikeitusią pareiškėjo aplinkybę dėl sudarytos santuokos. Minėtame sprendime nurodyta, kad pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką buvo priimtas nustačius, jog pareiškėjas buvo pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ir / arba pilietybę. Pagal Tvarkos 44.3.2. papunktį – jeigu užsienietis pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ir / arba pilietybę ir naudojasi neteisėtai įgytu, netikru, suklastotu ar padirbtu dokumentu, jam nustatomas 2 metų draudimo atvykti laikotarpis. Migracijos departamentas 2020 m. vasario 27 d. sprendime įvertino pareiškėjo pasikeitusią šeiminę padėtį (sudarytą santuoką) ir vadovaujantis Tvarkos 44 ir 45 punktais, sutrumpino pareiškėjo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki vienų metų nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Migracijos departamentas taip pat nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi vietoje dvejų metų – vienerius metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

55.       Pažymėtina, kad Migracijos departamento 2020 m. vasario 27 d. sprendimas buvo priimtas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2392-492/2020.

56.       Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendime (skundžiamame Sprendime) pakartojo ankstesnio savo sprendimo (2020 m. vasario 27 d.) motyvus dėl pareiškėjo šeiminių ryšių. Dėl naujame pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. paduotame prašyme (Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimo) nurodytų motyvų, Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendime lakoniškai nurodė, jog pareiškėjo išsiuntimo procedūrą vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o Migracijos departamentas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos nėra gavęs duomenų, jog pareiškėjo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos dėl objektyvių aplinkybių. Tačiau pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. paduotame prašyme detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios šį prašymą bei nurodytas teisinis reguliavimas, išdėstytas prašymas panaikinti jam draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą arba jį sutrumpinti dėl institucijų neveikimo (vilkinimo) ir objektyvaus sprendimo išsiųsti pareiškėją nevykdymo.

57.       Migracijos departamentas teismui pateiktuose procesiniuose dokumetuose nurodo, kad pareiškėjo minėti argumentai yra susiję su kito savarankiško sprendimo (sprendimo dėl išsiuntimo) vykdymu, tačiau ne su šioje byloje ginčijamo atsakymo teisėtumu.

58.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši Migracijos departamento pozicija nepagrindžia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir yra neteisinga.

59.       Migracijos departamentas skundžiamame sprendime neišnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. paduotame prašyme (Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimo) nurodytų motyvų, kuriais buvo nurodoma, kad institucijos nevykdo sprendimo išsiųsti pareiškėją, procedūros pernelyg ilgai užsitęsė, dėl to prailginamas ir pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos 2020 m. vasario 27 d. sprendime ir negalėjo būti nagrinėjamos, nes pareiškėjas savo naują prašymą gindė naujai atsiradusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjo naujas prašymas paduotas praėjus tam tikram laiko tarpui po ankstesnio administracinio sprendimo priėmimo, šis laiko tarpas nelaikytinas neprotingai trumpas, kad naujo prašymo padavimą galima būtų laikyti piktnaudžiavimą teisėmis, ir vertinant tai su naujo prašymo motyvais dėl valdžios institucijų neveikimo, nagrinėjamas atvejis turėtų būti vertinamas kaip faktinės padėties pasikeitimas, kuris sudaro pagrindą situaciją vertinti iš naujo, t. y. priimti naują admninistracinį sprendimą. Naujo prašymo pateikimas suponuoja institiucijos pareigą priimti naują administarcinį sprendimą, Migracijos departamentas šią pareigą įvykdė netinkamai.

60.       Akcentuotina ir tai, kad Migracijos departamento dėstoma pozicija, kad pareiškėjo argumentai yra susiję su kito savarankiško sprendimo (sprendimo dėl išsiuntimo) vykdymu, tačiau ne su šioje byloje ginčijamo atsakymo teisėtumu yra nepagrįsta ir nesuderinama su minėtu reguliavimu. Minėta, kad sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjo atžvilgiu priimtas kartu su sprendimu dėl išsiuntimo.

61.       Remiantis minėtomis Direktyvos 2008/115 normomis, kurios įgyvendintos Įstatyme, sprendimai grąžinti priimami kartu su draudimu atvykti. Taigi remiantis Įstatymu, aiškinant jį kartu su Direktyvos 2008/115 normomis, sprendimai grąžinti ir sprendimai dėl draudimo atvykti, yra priimami kartu, taigi yra susiję. Todėl užsienietis, kuris prašo panaikinti draudimą atvykti arba sutrumpinti terminą gali remtis motyvais, susijusiais su sprendimo dėl išsiuntimo netinkamu vykdymu, o institucija nagrinėjanti tokį prašymą negali tvirtinti, kad minėti klausimai turėtų būti nagrinėjami atskirai. Aplinkybės dėl užsieniečio neišsiuntimo pernelyg ilgą laikotarpį, sprendžiant klausimą draudimo atvykti panaikinimo arba termino sutrumpinimo, yra viena iš aplinkybių, galinčių apibūdinti tokio užsieniečio individualią padėtį, todėl ši aplinkybė turi būti vertinama, nors ir nėra nurodyta Tvarkoje, numatančioje pavyzdinius kriterijus, kuriems esant gali būti priimamas užsieniečiui palankus sprendimas. Nepagrįstas institucijos tvirtinimas, kad užsienietis turėtų skųsti institucijų veiksmus ar sprendimus dėl jo pernelyg ilgo neišsiuntimo iš šalies atskirai (kažkokiu kitokiu institucijos nenurodytu būdu), kai yra įtvirtintas konkretus reguliavimas (perkeltas iš Direktyvos 2008/115), nustatantis galimybę spręsti klausimą dėl draudimo atvykti panaikinimo arba termino sutrumpinimo, būtent šis klausimas ir yra nagrinėjamas. Taigi tvirtinimas, kad užsienietis savo teises gina netinkamu būdu, yra nepagrįstas.

62.       Be to, Tvarka ir joje įtvirtintas Kriterijų sąrašas ir jų vertinimo tvarka priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį ar išbraukti duomenis apie užsienietį iš nepageidaujamų asmenų sąrašo, negali būti aiškinami taip, kad šis teisės aktas įtvirtina baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant gali būti priimamas užsieniečiui palankus/nepalankus sprendimas. Toks Tvarkos aiškinimas būtų nesuderinamas su Direktyvos 2008/115 tikslais. Minėta, kad pagal Direktyvą 2008/115 draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgiant į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, taigi kiekvieną kartą turi būti įvertinama užsieniečio individuali padėtis. Draudimas atvykti gali būti panaikintas ar sustabdytas ir dėl priežasčių, kurios nėra nurodytos Direktyvos 2008/115 11 straipsnyje, t. y. ir dėl kitų priežasčių kaip nurodoma šiame straipsnyje. Toks Direktyvos 2008/115 11 straipsnio aiškinimas pabrėžiamas Teisingumo Teismo praktikoje (Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) Sprendimo 2018 m. gegužės 8 d., C-82/16, K. A., M. Z., M. J., N. N. N., O. I. O., R. I., B. A. prieš Belgische Staat 60 p.). 

63.       Minėta, kad remiantis Direktyva 2008/115 pagal bendruosius ES teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą. Nagrinėjamoje byloje institucija taip pat ir ginčijamame sprendime pabrėžė, jog pareiškėjas buvo pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ir / arba pilietybę. Pareiškėjo pateikto prašymo (Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimo) nagrinėjimas atsižvelgiant vien į minėtą neteisėto buvimo faktą nelaikytinas tinkamu ir objektyviu prašymo išnagrinėjimu. 

64.       Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl Migracijos departamento taikytos teisės, todėl pirmosios instancijos sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

65.       Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 41 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo K. H. F. (K. H. F.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti – panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (15/2-2) 10K-24283 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymą iš naujo ir priimti sprendimą.

Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Sprendimas neskundžiamas.