Civilinė byla Nr.
3K-3-354/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos: 75.4.1; 75.7;
75.8; 78.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010
m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus
Baranausko, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos
pirmininkas),
rašytinio proceso
tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal pareiškėjų U. P. ir L. P. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai,
„Swedbank“, AB, dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t
ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilęs klausimas dėl
kreditoriaus interesų apsaugos teismui tvirtinant sutuoktinių sutartį dėl
santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią vaiko išlaikymas nustatomas įkeistu turtu.
U. P.,
pateikdama ieškinį teismui, prašė nutraukti su L. P. 1994 m. sausio
15 d. sudarytą santuoką, nustatyti dukters I. P., gimusios
1994 m. birželio 27 d., gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš L. P. išlaikymą dukteriai po 400 Lt periodinių išmokų
kas mėnesį, padalyti santuokoje įgytą turtą, prievolę kreditoriui
AB bankui „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“, AB) palikti nepakeistą.
Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė
prašymą nutraukti jų santuoką bendru sutikimu, nurodė, kad kreditoriui-AB
bankui „Hansabankas“ pranešta apie santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, ir prašė
patvirtinti teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Byla nagrinėta ypatingosios teisenos
tvarka (CPK XXXV skyrius). Byloje nustatyta, kad 2003 m. kovo 27 d.
bankas su U. P. sudarė kredito sutartį, o su L. P. – laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotojas
įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jei kredito gavėja tinkamai
neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Paėmus iš
banko kreditą pirktas butas (duomenys
neskelbtini) buvo įkeistas bankui. Šis butas priklauso U.
P. ir L. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas
2009 m. birželio 1 d. sprendimu prašymą patenkino – pareiškėjų santuoką,
įregistruotą 1994 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos
skyriuje, nutraukė, šalims paliko ikisantuokines pavardes – V., P., patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo
pasekmių, pagal kurią U. P. (V.) asmeninės nuosavybės
teise tenka ½ dalis buto (duomenys
neskelbtini) ir 995/2157 dalys 21,57 kv. m bendro ploto negyvenamosios
patalpos – neįrengtos pastogės(duomenys
neskelbtini); L. P. asmeninės nuosavybės teise tenka ½
dalis buto (duomenys neskelbtini) ir
995/2157 dalys 21,57 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės
(duomenys neskelbtini) 1500/3000
dalių 0,30 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), ir 500/1000 dalių 0,10 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilis
„Peugeot 405“ (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) žemės sklypas, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra L. P. asmeninė nuosavybė, todėl nedalytinas; kitą kilnojamąjį
turtą sutarties šalys pasidalijo abipusiu susitarimu ir dėl jo ateityje jokių
pretenzijų vienas kitam neturės; dukters I. P. gyvenamoji
vieta nustatoma su jos motina U. P. (V.); nustačius šalių
asmeninę nuosavybę pagal 1.1. ir 1.2. punktus, L. P. sutinka,
kad jo dukters I. P. išlaikymui šiai atitenka
nekilnojamasis turtas, t. y. ½ dalis buto (duomenys
neskelbtini) ir 995/2157 dalys 21,57 kv. m bendro ploto negyvenamosios
patalpos – neįrengtos pastogės(duomenys
neskelbtini), kurie pripažinti L. P. asmenine
nuosavybe; U. P. (V.) įsipareigoja išmokėti L. P. kompensaciją – 10 000 Lt per penkerius metus, t. y. iki
2014 m. birželio 1 d.; ginčo tarp jų dėl L. P. bendravimo
su dukterimi I. P. nėra, jis bendraus su dukterimi pagal
pageidavimą; po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui-AB bankui
„Hansabankas“ pagal 2003 m. kovo 27 d. kredito sutartį lieka nepakeista, t. y.
kreditą privalo grąžinti U. P. ir L. P.;
po santuokos nutraukimo vienas iš kito išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo nereikalauja.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai
daugiau kaip metai neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl
nenustatytinas terminas jiems susitaikyti, santuoka nutrauktina (CK 3.54
straipsnio 4 dalis). Teismas nusprendė tvirtinti sutartį dėl santuokos
nutraukimo pasekmių nustatęs, kad ji neprieštarauja viešajai tvarkai,
nepažeidžia nepilnamečio vaiko, sutuoktinių teisių ar teisėtų interesų (CK 3.53
straipsnio 3, 4 dalys).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 4 d. nutartimi paliko nepakeistą
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjų valia
buvo bendra – gauti kreditą, už kurį jie galėtų kaip sutuoktiniai bendrosios
jungtinės nuosavybės teise įsigyti gyvenamąją patalpą ir ją susitvarkyti taip,
kad galėtų tinkamai joje gyventi (pagerinti). Taigi, pasirašydami kredito ir
laidavimo sutartis, pareiškėjai išreiškė bendrą norą, todėl laikytina, kad jie
abu bendrai vienos iš sutarties šalių pusėje (kredito gavėjo pusėje) sudarė
kredito sutartį ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytų
sutarčių atsiradusią prievolę grąžinti kreditą (CK 6.6 straipsnio 1, 4 dalys).
Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas
pagal CK 3.59 straipsnį turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios
prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios
prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus atvejus, kai
kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1
dalis). Po pareiškėjų santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui pagal 2003 m.
kovo 27 d. kredito sutartį paliekama nepakeista, t. y. kreditą privalo grąžinti
abu pareiškėjai (CK 6.6 straipsnio 6 dalis, CK 6.123 straipsnio 1
dalis). Civilinės bylos nagrinėjimo metu bankas su tokiu sprendimu sutiko,
2009 m. gegužės 27 d.
atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka, kad šalys liks solidariai
atsakingi už prievolės neįvykdymą visu savo turtu. Teismas laikė nepagrįstu apelianto
(banko) argumentą, kad teismo sprendimu pažeisti jo interesai, nes atimama
galimybė, sutuoktiniams nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų,
išieškoti skolą iš ½ dalies įkeisto turto, kuris priklauso nepilnamečiam
vaikui. CK 4.171 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad daikto įkeitimas netrukdo
perleisti jo kito asmens nuosavybėn; jį perleidžiant hipoteka seka paskui.
Kadangi nepilnametis vaikas įgijo jau įkeistą, apsunkintą hipoteka daiktą, tai pareiškėjams
nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, kreditorius galės išieškoti
skolą iš įkeisto turto. Teismas laikė nepagrįstu kreditoriaus argumentą, kad bankui
nebuvo įteikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl šis neturėjo
galimybės išreikšti savo pozicijos. Apie teismo posėdį, vyksiantį 2009 m. birželio 1
d., bankas buvo informuotas 2009 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu, į 2009
m. birželio 1 d. teismo posėdį banko atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam
nedalyvaujant. Taigi apie teismo posėdį bankui pranešta tinkamai.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo
„Swedbank“, AB prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus
ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodomi šie
kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl turto padalijimo ir perleidimo. Kredito grąžinimui užtikrinti pareiškėjai
įkeitė bankui butą(duomenys neskelbtini),
o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK
6.189 straipsnis). Hipotekos lakšte (8 punktas) šalys susitarė, kad įkeičiamo
daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti,
dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamo daikto, įkeisti, išnuomoti
ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. Pareiškėjai,
prieš teikdami teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje
numatomas įkeisto turto perleidimas nepilnametei dukteriai, privalėjo gauti
kreditoriaus sutikimą (CK 6.223 straipsnis). Nepasiekus vieningos nuomonės dėl
įkeitimo sutarties pakeitimo, t. y. negavus banko (įkaito turėtojo) sutikimo, tik
tada skolininkai įgytų teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
formuodamas teisinę praktiką santuokos nutraukimo bylose, nurodo, kad teismas
turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir
kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini. Bendraskoliai
savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita,
todėl kai kreditoriaus ir skolininkų
(sutuoktinių) interesai nesutampa, jų
apsauga negali būti priešpastatoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje S.
J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008; 2009 m. gegužės 18
d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB
„Swedbank“ v. P. B.,
bylos Nr. 3K-7-229/2009). CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo
atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų
kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti
kreditorių reikalavimai. Bankas savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė,
tačiau savo poziciją dėl turto padalijimo išdėstė atsiliepime į ieškinį. Taigi
teismas, žinodamas banko poziciją ir posėdžio metu gavęs sutuoktinių sutartį
dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje klausimas dėl turto padalijimo
ir perleidimo iš esmės skyrėsi nuo banko išdėstytos pozicijos, privalėjo
sustabdyti bylą ir įpareigoti pareiškėjus pateikti kreditoriui sutartį, t. y.
suderinti su kreditoriumi klausimą dėl turto perleidimo nepilnamečiui. Tokiu
būdu būtų užtikrintas kreditoriaus ir skolininkų tiek procesinis, tiek
sutartinis bendradarbiavimas (kooperacija) (CK 6.38 straipsnis, CPK 8
straipsnis).
2. Dėl nepilnamečio išlaikymo, priteisiant jam nuosavybės teise įkeistą
nekilnojamąjį turtą. Pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu
išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti priteistas iš vieno ar abiejų tėvų
šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų
suma, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta
tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko
interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnyje
įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu,
privalo patikrinti, ar sutartyje nustatytas išlaikymas savo forma nepažeidžia
vaiko teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Perleidžiant
įkeistą daiktą nuosavybėn trečiajam asmeniui hipoteka seka paskui įkeistą
daiktą. Taigi teismas, priteisdamas nepilnamečiui vaikui išlaikymą įkeistu
turtu, iš esmės perkėlė ir dalį atsakomybės, kylančios iš tėvų kreditorinių
santykių. Be to, CK 3.189 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas išieškoti iš
vaiko turto pagal vaiko tėvų kreditorių reikalavimus. Taigi esant priverstiniam
skolos išieškojimui gali kilti bankui neigiamų padarinių, nes galios draudimas
parduoti iš varžytynių vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą
užtikrinant tėvų skolos grąžinimą. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo formuojamą praktiką, išlaikymas turtu taikomas kaip alternatyvus
variantas ir nustatomas tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių
pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B.,
byla Nr. 3K-3-401/2006; 2007 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje pagal O. V. ir J. V. prašymą, bylos Nr. 3K-3-96/2007).
Atsiliepimu į kasacinį skundą
pareiškėja prašo teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, kasacinį
skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Dėl skolininkų pareigos grąžinti skolą ir įkeitimo sutarties pakeitimo.
Santuokos nutraukimo procese dalyvavo ir banko atstovas. Apie 2009 m. birželio
1 d. teismo posėdį pirmosios instancijos teisme, kurio metu ir pateiktas
prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bankui buvo
pranešta tinkamai. Teismui pateiktame banko 2009 m. gegužės 27 d. rašte Nr.
SR-19206 buvo išdėstyta pozicija, kad sutinkama, jog prievolė pagal kredito
sutartį po santuokos nutraukimo liktų solidari. Teismas, patvirtindamas sutartį
dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepažeidė CPK 540 straipsnio 4 dalyje
nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, nes teismo 2009 m. birželio 1 d.
sprendimu pareiškėjai, kaip buvę sutuoktiniai, palikti bendraskoliais (CK
3.109, 6.6, 6.8 straipsniai), t. y. pareiškėjai atsakingi bankui visu savo
turtu.
Nepagrįstas kasacinio skundo
argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino pareiškėjų ir
kreditoriaus interesų pusiausvyros, neturėdamas teisinio pagrindo pakeitė įkeitimo
sutartį (hipotekos lakštą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje AB „Swedbank“ v. P.
B., bylos Nr. 3K-3-482/2008,
nurodyta, kad nesutampant sutuoktinių ir kreditorių interesams, jų apsauga
negali būti priešpastatoma, bet tuo pačiu ji turi būti ir proporcinga. Solidarioji
prievolė nepriklauso nuo skolininkų turto nuosavybės teisės formos -
pavyzdžiui, sutuoktinių, kaip skolininkų, solidariosios prievolės tenkinamos iš
bendro turto, o jeigu tokio turto nėra - iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės
teise turimo turto (CK 3.113 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje S. K.-S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007, išaiškino, kad tais
atvejais, kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 straipsnį turi
būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos - buvę
sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109,
6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad
liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia,
kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra
įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6
dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukiant santuoką pareiškėjai,
kaip buvę sutuoktiniai, liko bendraskoliais, t. y. atsakingais visu savo turtu,
prievolė kreditoriui nepakeista.
Teismas, priteisdamas išlaikymą
vaikui buto dalimi, vieną bendraturtį pakeitė kitu, siekiant išvengti turto
dalybų ir apsaugoti nepilnamečio šeimos nario interesus, t. y. užtikrinti ir
išsaugoti esamas nepilnamečio gyvenimo sąlygas (šiuo tikslu ir buvo sudaryta
kredito sutartis). Kadangi nepilnametis vaikas įgijo jau įkeistą, apsunkintą
hipoteka daiktą, tai pareiškėjams nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų
kreditorius išsaugo galimybę išieškoti skolą iš įkeisto turto (CK 4.171
straipsnio 9 dalis). Be to, paskolos grąžinimas yra papildomai užtikrintas
buvusio sutuoktinio laidavimu – asmeniniu turtu. Taigi pusės įkeisto bankui
turto perleidimas dukteriai, kaip jos išlaikymo forma, neapsunkina kreditoriaus
padėties, jo interesai yra pakankamai apsaugoti ir užtikrinti laidavimu bei
papildomomis garantijomis, keletą kartų viršijančiomis skolos likučio vertę (šiuo
metu paskolos likutis – 51 922 Lt, buto vertė 200 000 Lt, vertinimas atliktas
2009 m. balandžio mėn.). Pažymėtina, kad įsipareigojimai pagal
kredito sutartį visada buvo vykdomi tinkamai.
2. Dėl nepilnamečio interesų gynimo
parenkant priteisiamo išlaikymo formą. Materialinį išlaikymą savo vaikams
privalo teikti abu tėvai, vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo
tėvų turtinės padėties (CK 3.192 straipsnis). Šioje byloje reikštu ieškiniu
pareiškėja prašė iš atsakovo L. P. priteisti išlaikymą dukteriai
po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir atsižvelgiant į tai, kad tėvas
išlaikymo dukteriai neteikia nuo 2007 m. rugsėjo 1 d., priteisti iš jo 8000 Lt
(CK 3.200 straipsnis). Tokiu atveju dalijant turtą pareiškėjai būtų pripažinta
asmeninės nuosavybės teisė į visą butą ir pastogę (duomenys neskelbtini), L. P. išmokant
54 500 Lt kompensaciją. Dukters tėvas su tokia vaiko išlaikymo forma
nesutiko, nes niekur nedirba, jo nuolatinės pajamos – pensija (apie 800 Lt),
todėl kas mėnesį vaiko išlaikymui jis galėtų skirti tik 200 Lt. Tačiau L. P. turi asmenine nuosavybės teise jam priklausančio turto –
du žemės sklypus Palangos mieste, 1.4000 ha žemės sklypą(duomenys neskelbtini), ir 35/200 dalis gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant abiejų
turtinę padėtį ir galimybes, bendru sutarimu pareiškėjai pasirinko būtent tokią
vaiko išlaikymo formą, t. y. nuosavybės teise skirti dukteriai 1/2 dalį buto ir
pastogės(duomenys neskelbtini), tuo
pačiu sumažinant L. P. priteistiną kompensaciją iki 10 000
Lt.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
kreditoriaus interesų apsaugos teismui tvirtinant sutuoktinių sutartį dėl
santuokos nutraukimo pasekmių
Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą
dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos
nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52
straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir
vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo
juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises
bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo
vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos
nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad
teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus
klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir
įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės
nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir
teisėtų interesų. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso
tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl
santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y.
neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių
kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių
teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti
nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai
– bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų –
kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių
sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir
nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų
(CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje pagal O. V. ir J. V. prašymą, bylos Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m.
liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą,
bylos Nr. 3K-3-384/2008).
Minėta, kad pagal CK 3.53 straipsnio
3 dalį sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti
savo turtines teises ir pareigas, taigi – ir savo prievoles kreditoriams. Bendromis
sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja
jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu
sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio
sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės
bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).
Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę
įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to,
tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Aplinkybė, kad
solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą
į turtą. Kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimai
tenkinami iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), o iš asmeninio
turto tik tada, jeigu reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių
turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Padalijant bendrą turtą solidariosios
sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Kai
santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir
nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius
sutinka, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių
(sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti
modifikuojamos ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.–S. v. A. S., byla
Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G.
J., bylos Nr. 3K-3-410/2007;
Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje AB
„Swedbank“ v. P. B.,
bylos Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos
2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje
R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Kreditorių teisių apsaugai, t. y.
tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo
procese, galėtų išreikšti savo (ne)sutikimą dėl solidariosios prievolės
modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK
3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs
ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam
žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą
jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pažymėtina,
kad CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis
nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai
nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK
381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius
pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės
normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas,
3 dalies 4 punktas). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo
iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus
reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d.
nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A.
A., bylos
Nr. 3K-P-186/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad
2003 m. kovo 27 d. bankas su U. P. sudarė kredito
sutartį buto (duomenys neskelbtini)įsigijimui
(sutarties 2.4 punktas), o su L. P. – laidavimo sutartį,
pagal kurią šis įsipareigojo atsakyti bankui kaip solidarusis skolininkas visu
savo turtu, jei kredito gavėja tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies
prievolių pagal kredito sutartį. Kredito gavėjo prievolių pagal
2003 m. kovo 27 d. kredito sutartį tinkamas įvykdymas taip pat buvo
užtikrintas ir įkeičiant už gautą kreditą įsigytą butą (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.5.1p.). Šis butas (duomenys neskelbtini)priklauso U. P. ir L. P. bendrosios jungtinės
nuosavybės teise, dėl šios aplinkybės ginčo tarp U. P. ir L. P. nėra, jie taip pat pripažįsta savo solidariąją prievolę
bankui, ir šios aplinkybės buvo įtrauktos į šalių sudarytą ir teismo sprendimu
patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Byloje taip pat
nustatyta, kad pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru
sutikimu buvo pateiktas bylos proceso metu, t. y. esant pradėtam procesui ginčo
teisenos tvarka – U. P. padavus ieškinį dėl santuokos
nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Tiek pirminiame,
tiek ir patikslintame ieškinyje U. P. nurodė savo ir
sutuoktinio kreditorių – AB banką „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“, AB),
trauktiną į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, ir prašė priteisti jai visą
butą (duomenys neskelbtini)ir
1990/2157 dalis neįrengtos pastogės, prievolę kreditoriui pripažinti jos
asmenine ir priteisti iš jos L. P. 54 500 Lt kompensaciją.
Pirminis ir patikslintas ieškiniai buvo siunčiami kreditoriui, byloje gauti
kreditoriaus atsiliepimai į šiuos ieškinius. Kreditorius išdėstė savo poziciją
dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, kiek jie susiję su sutuoktinių prievolės
vykdymu bankui pagal 2003 m. kovo 27 d. kredito sutartį, t. y. kad
liktų solidari U. P. ir L. P. prievolė
bankui, kurie atsakytų bankui už visos ar dalies prievolės tinkamą įvykdymą
visu savo turtu (pirminiame atsiliepime į ieškinį – laidavimu ir įkeistu turtu).
Taigi CK 3.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga pareiškime dėl
ieškinio nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir
apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant jiems pareiškimo dėl ieškinio
kopiją, byloje įvykdyta. Bankui buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, teismo
posėdžius, jis turėjo galimybę išreikšti (ir reiškė) savo poziciją dėl
sutuoktinių turto padalijimo, prievolių, jų vykdymo ir užtikrinimo, todėl nėra
pagrindo konstatuoti banko teisių ir interesų pažeidimo dėl to, kad byla būtų
išspręsta bankui nedalyvaujant bylos procese.
Tačiau kasaciniame skunde pagrįstai
nurodoma, kad bankas, kaip kreditorius, turėjo būti supažindintas su
pareiškėjų-skolininkų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turiniu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos
nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos
sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53
straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti
išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus
interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus,
teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje
nustatytas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-354/2006). Taigi nagrinėjamoje
byloje pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas pareiškėjų sutartį dėl
santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo supažindinti kasatorių, kaip pareiškėjų
kreditorių, su šia sutartimi, išnagrinėti kreditoriaus argumentus dėl jos
sąlygų ir tada spręsti, ar ji neprieštarauja teisėtiems kreditoriaus
interesams. Tačiau nustačiusi šį teisės normų pažeidimą ir byloje esant
pakankamai duomenų tam, kad dėl kreditoriaus interesų gynimo galima būtų
nuspręsti kasaciniame teisme, teisėjų kolegija patikrina, ar nustatytas teisės
normų pažeidimas lėmė kasatoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, t. y.
ar teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo
pasekmių prieštarauja CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir todėl neturėjo būti tvirtinama.
Kasatorius iš esmės nesutinka dėl L. P. priklausančios dalies įkeisto buto (duomenys neskelbtini)perleidimo
nepilnametei pareiškėjų dukteriai, motyvuodamas tuo, kad tokia teismo
patvirtinta vaiko išlaikymo forma yra pažeidžiama jo, kaip kreditoriaus, teisė
išsiieškoti skolą iš įkeisto turto, kuris priklauso nepilnamečiui (CK 3.189
straipsnio 2 dalis), o taip pat pažeidžiamos ir nepilnamečio teisės, nes jam
priteisiamas išlaikymas turtu, įkeistu užtikrinant tėvų prisiimtos prievolės
grąžinimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatorius tinkamai aiškina CK
3.189 straipsnio 2 dalį – pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių
reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų
uzufrukto teisės, t. y. nustatytas draudimas kreditoriui išieškoti skolas iš
nepilnamečių turto pagal tėvų prievoles. Tačiau, minėta, nagrinėjamos bylos
atveju yra svarbu nustatyti, ar priteisiant pareiškėjų dukteriai bankui įkeistą
turtą iš tiesų yra pažeidžiamos (jei taip, tai kiek) kreditoriaus teisės ir teisėti
interesai. Pagal byloje esančius duomenis, kredito sutartis yra vykdoma
tinkamai, tai pripažįsta ir bankas, 2008 m. rugsėjo 2 d. atsiliepime į ieškinį
bankas nurodė, kad skolos likutis – 57 004 Lt, atsiliepime į kasacinį skundą
pareiškėja nurodė, kad šiuo metu skolos likutis – 51 922 Lt, pagal byloje
esantį įkeisto buto įvertinimą, buto vertė (to bankas neginčijo) – 190 000 Lt. Be
to, pagal teismo sprendimu šioje byloje patvirtintą sutartį dėl santuokos
nutraukimo pasekmių prievolė kreditoriui nemodifikuota – lieka solidariąja U. P. ir L. P., t. y. už netinkamą
prievolės vykdymą jie atsakys kreditoriui solidariai, ir tai atitinka banko
atsiliepime išdėstytai pozicijai. Taip pat yra galiojanti
2003 m. kovo 27 d. laidavimo sutartis, pasirašyta banko su L. P., kuris atsako kreditoriui visu savo turtu už prievolės
tinkamą vykdymą. Taigi akivaizdu, kad skolos grąžinimas bankui, vertinant
skolos dydį ir turto, kuriuo užtikrintas jos grąžinimas, vertę, yra užtikrintas
tinkamai. Dėl to aplinkybė, kad bankas neturės galimybės išsiieškoti iš dalies
įkeisto buto (duomenys neskelbtini)dvejus
metus, t. y. kol pareiškėjų duktė sulauks pilnametystės (turint omenyje, kad
paskolos grąžinimo terminas nustatytas 2028 m. kovo 27 d., kredito sutartis
vykdoma tinkamai, prievolės vykdymas užtikrintas ir kitu turtu), negali būti
pagrindu pripažinti, kad teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo
pasekmių, kurioje dalis įkeisto buto perleidžiama kaip išlaikymas pareiškėjų
dukteriai, pažeidžiamos banko kaip kreditoriaus teisės. Atkreiptinas dėmesys,
kad pareiškėjų dukteriai sulaukus pilnametystės CK 3.189 straipsnio 2
dalyje įtvirtintas draudimas išsiieškoti iš jai priklausančios įkeisto buto
dalies, pareiškėjams nevykdant savo prievolės bankui, nebegalios, ir bankas
turės galimybę realizuoti savo teisę išsiieškoti negrąžintos skolos dalį ir iš
pareiškėjų dukteriai priklausančios ir bankui įkeistos buto dalies (CK 4.171
straipsnio 9 dalis, 4.192 straipsnis).
Teisėjų kolegija nesutinka ir su
kasacinio skundo argumentais dėl nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo šioje
byloje, atkreipdama dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad
nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005
m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal įmonės Murmansk Shipping Company
pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-586/2005). Pagal byloje esančius duomenis,
užtikrinant prievolės įvykdymą įkeistas butas – nepilnametės gyvenamoji vieta, kur
ji gyvena su motina U. P., jos tėvas L.
P. pastovaus darbo neturi, gauna pensiją, kitas jo turtas – žemės sklypai,
automobilis (duomenų, patvirtinančių, kad L. P. nuosavybės
teise priklauso pareiškėjos atsiliepime į kasacinį skundą nurodytas nekilnojamasis
turtas – 35/200 dalys gyvenamojo namo(duomenys
neskelbtini), byloje nepateikta), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad
teismai pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas patvirtinti pareiškėjų sutartį dėl
santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatytas nepilnametės išlaikymas turtu
– ½ dalimi buto (duomenys neskelbtini)ir
pastogės(duomenys neskelbtini). Aplinkybė,
kad ši buto dalis įkeista, nelemia išvados, kad toks teismo sprendimas
pažeidžia nepilnametės teises, nes, minėta, skolos grąžinimas yra tinkamai
užtikrintas ne tik šio buto, kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso U. P., įkeitimu, bet ir L. P., kaip
laiduotojo, turtu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,
teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl išlaikymo
nepilnametei priteisimo ½ buto (su neįrengta pastoge) dalimi, pagrįstai nustatė,
kad nėra pagrindo konstatuoti nepilnametės, vieno iš sutuoktinių ar
kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties
panaikinimo ar pakeitimo pagrindų nenustatyta (CPK 346 straipsnis).
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2010 m. rugpjūčio 6 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų
įteikimu, kasacinis teismas patyrė 54,75 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai
nusprendus kasacinio skundo netenkinti, išlaidos į valstybės biudžetą
priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3
punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK
359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Virgilijus
Grabinskas
Česlovas
Jokūbauskas