Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1425-123/2014
Teisėja D. Žukauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-07821-2014-6
)
Procesinio sprendimo kategorija:
103.4; 106.3; 122.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugsėjo 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. (V. M.) ir I. M. ieškinį atsakovei E. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovai V. M. ir I. M. kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės E. T. 16 000 Lt neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti iš policijos antrojo komisariato visus dokumentus apie atsakovės gautas nuobaudas, atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą ar pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose nurodyto dydžio reikalavimui užtikrinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-08 nutartimi nustatė ieškovams 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas nustatė, kad ieškovai 2014-05-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo iš atsakovės, ieškovams nepašalinus nurodytų trūkumų, teismas 2014-06-13 nutartimi laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino ieškovams. Ieškovai 2014-07-03 pateikė tapatų ieškinį teismui, tik sumažino žalos dydį iki 16 000 Lt. Teikdami teismui ieškinį, ieškovai turi aiškiai suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes tam, kad kiltų civilinė atsakomybė, ieškovai privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei atsiradusią žalą. Ieškovai nepateikė teismui ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Į bylą pateikti atsakovei surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir skirtos nuobaudos, teismo manymu, nesudaro ieškinio pagrindo viseto.
Atskiruoju skundu ieškovas V. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-08 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti ar pakeisti nutartį ir įpareigoti teismą priimti ieškinį. Nurodo, kad yra pašalinęs ieškinio trūkumą dėl dokumentų nuorašo skaičiaus pateikimo. Paaiškino, kad pažymas dėl atsakovės veiksmais sukelto sveikatos sutrikdymo pateiks į teismo posėdį. Nesutinka, kad privalo pateikti teismui visas administracinių bylų medžiagas, nes policija šiuos įrodymus ieškovui atsisakė išduoti. Mano, kad ieškovų pateiktas ieškinys gali būti nagrinėjamas teisme.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111–114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 135, 138 str.) sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Jis gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.), nes proceso įstatyme įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumais nepagrįstai laikė aplinkybę, kad nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, nes dėl šių sąlygų buvimo ir ieškinio pagrįstumo yra sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. prašo priteisti 16 000 Lt dydžio neturtinę žalą, kuri, ieškovų nuomone, kilo dėl kaltų kaimynės (atsakovės) veiksmų – jos keliamo triukšmo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, ieškinio netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį – t. y. trūkumų šalinimo institutą.
Ieškinio priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 str.), pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-08 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., 327 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė