Administracinė byla Nr. A-1548-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00786-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.2.5; 6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir trečiųjų suinteresuotų asmenų BUAB „Žydra“ bei B. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. D. ir BUAB „Žydra“ dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja L. S. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB „Žydra“ prašymą“ ( toliau ir – Skyriaus sprendimas) ir Valdybos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (10.10)I-41947 „Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB „Žydra“ administratoriaus B. D. prašymą“ ( toliau ir – Valdybos sprendimas).

Pareiškėja paaiškino, kad ginčijamu Skyriaus sprendimu atsakovas patikslino jos kaip apdraustosios duomenis, šalindamas draudžiamųjų pajamų sumas 2009 m. balandžio 1 d. – 2011 m. kovo 31 d. laikotarpiui. Skundžiamu Valdybos sprendimu jos skundas nebuvo patenkintas. Pareiškėjos manymu, šie sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Žydra“ (toliau – ir Bendrovė) buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskiriant B. D., vėliau patvirtinant ir administravimo išlaidų per mėnesį sumą. 2009 m. kovo 18 d. bankroto administratorius su ja sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 6, kuria įsipareigojo mokėti 1 500 Lt mėnesinį atlyginimą už 0.25 buhalterės etatą. 2009 m. birželio 20 d. darbo sutartis su ja buvo pratęsta neterminuotai. Iš bankrutuojančios įmonės vyr. buhalterės pareigų ji atleista tik 2011 m. balandžio 29 d., tačiau už visą darbo laikotarpį ir atliktą darbą susijusį išimtinai su bankroto proceso vykdymu – buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ir kitų ataskaitų rengimu ir teikimu – bankroto administratorius darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų nesumokėjo. Taip pat jis nemokėjo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų, nors iki nurodytos atleidimo datos ji atliko darbines funkcijas. Negavusi atlyginimo su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Tik gavęs ieškinį, B. D. 2014 m. vasario 18 d. pateikė atsakovui prašymą, kuriame nurodė, kad ji bankrutuojančioje įmonėje dirbo neteisėtai, prašė darbo sutartį laikyti pasibaigusia nuo 2009 m. balandžio 21 dienos. Atsakovas, vadovaudamasis šiuo draudėjo prašymu, ginčijamu Skyriaus sprendimu nusprendė tikslinti jos kaip apdraustosios duomenis registro duomenų bazėje, šalindamas draudžiamųjų pajamų sumą ir įmokų sumą sprendime nurodytais laikotarpiais, 2-uoju punktu – tikslinti valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą iš 2011 m. balandžio 29 d. į 2009 m. balandžio 21 d., draudžiamųjų pajamų sumą 7 549,56 Lt į 1 022,70 Lt ir įmokų sumą 3 018,31 Lt į 408,87 Lt apskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį ar išeitinę kompensaciją už 2 mėn. į 0 mėn. (pranešimo pateikimo priežastis 02 atleidimas iš darbo pagal darbo sutartį, Darbo kodekso 137 str.). Pareiškėja nurodė, kad šį sprendimą skundė Valdybai, tačiau ši 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (10.10)I-41947 Skyriaus sprendimą paliko galioti. Pareiškėjos manymu, sprendimai nepagrįsti, teisiškai nemotyvuoti, todėl naikintini. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ( toliau ir – VSD įstatymas) nuostatomis, Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatais (toliau – ir Registro nuostatai), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647,taip pat Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjos manymu, duomenų tikslinimas apibrėžiamas kaip neteisingų, netikslių, neišsamių apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų, taip pat duomenų, įrašytų į registrą pagal registro duomenų teikėjų pateiktus dokumentus, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, ištaisymas, atnaujinimas, papildymas, šalinimas, todėl darė išvadą, jog negali būti tikslinami bet kokie duomenys, ypač susiję su socialinio draudimo įmokų peržiūrėjimu, apdraustojo darbo santykių kvalifikavimu, darbo santykių pabaigos laiku. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad atsakovas iš esmės sprendė klausimus, susijusius su jos teisėmis ir pareigomis, nemotyvuodamas bankroto administratoriaus prašymo pagrįstumo, nenurodydamas teisės normų, kuriomis remiantis galimas duomenų šalinimas iš registro. Pareiškėja pabrėžė, jog bankroto administratoriaus prašymas pateiktas praėjus beveik 5 metams nuo, jo manymu, darbo santykių su ja nutraukimo. Pareiškėja pabrėžė, kad pripažįsta apdraustojo asmens duomenų tikslinimą registro duomenų bazėje apie kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas draudėjo prašymu, tačiau toks kreipimasis ir priimtas administracinis sprendimas privalo būti teisiškai pagrįstas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas rėmėsi Nuostatų 16.2 punktu, Taisyklių 74 punktu, paaiškino, kad BUAB „Žydra“ administratorius 2014 m. vasario 4 d. skyriui pateikė prašymą dėl pareiškėjos duomenų tikslinimo. Prašyme administratorius nurodė, kad darbo sutartis su apdraustąja nutrūko 2009 m. birželio 18 d., o BUAB „Žydra“ administratorius su apdraustąja naujos sutarties nesudarė, be to, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 20 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. L. S. priskaičiuotas darbo užmokestis neteisėtas, todėl socialinio draudimo įmokos nepagrįstos ir naikintinos. 2014 m. vasario 18 d. administratorius pateikė kitą prašymą su priedais, kuriame prašė tikslinti pareiškėjos atleidimo datą iš 2009 m. birželio 18 d. į 2009 m. balandžio 21 d., grįsdamas šį prašymą Kauno apygardos teismo nutartimi, kurioje nustatyta tik vieno mėnesio administravimo išlaidų sąmata, taip pat 2009 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo protokolu. Atsakovas nurodė, kad Valdybos Kauno skyrius išnagrinėjo BUAB „Žydra“ pateiktus dokumentus ir vadovaudamasis Registro nuostatų 36 ir 41 punktais priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė tikslinti L. S. duomenis Registro duomenų bazėje pagal bankroto administratoriaus pateiktus prašymus. Atsakovas nurodė, kad duomenys buvo tikslinami ne skyriaus iniciatyva, bet Bendrovės 2014 m. vasario 18 d. prašymu, todėl nepagrįstu laikė pareiškėjos teiginį, kad skyrius priėmė teisiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą. Atsakovo nuomone, nors pareiškėja įvardina BUAB „Žydra“ administratoriaus prašymą kaip melagingą ir klaidinantį, tačiau iš administratoriaus prašymo ir prie jo pridėtų įrodymų matyti, jog administratorius turėjo teisę priimti buhalterę tik vienam mėnesiui. Atsakovas pažymėjo, kad bankroto administratorius yra profesionalas, turintis specialią kvalifikaciją bei pasirengęs eiti pareigas skolininko ar kreditorių interesais, turintis pareigą elgtis atsakingai ir apdairiai, atsakingas už pareigų neatlikimą, todėl skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, neturėjo pagrindo abejoti ar netikėti administratoriaus prašymuose pateiktais paaiškinimais dėl apdraustosios duomenų tikslinimo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teritorinių skyrių kompetencijai nepriklauso darbo santykių pabaigos, išeitinių kompensacijų, darbo sutarties nutraukimo pagrindų, draudžiamųjų pajamų dydžių nagrinėjimo ir ginčų sprendimo klausimai. Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, turi teisę jas ginti teisme. Pati pareiškėja nepateikė skyriui jos duomenų teisingumą įrodančių dokumentų, nepateikė prašymo tikslinti duomenis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. D. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad jis, kaip BUAB „Žydra“ administratorius, yra darbdavio, kaip darbo santykių subjekto, atstovas santykiuose su buvusia darbuotoja – pareiškėja L. S.. Jis, kaip draudėjas, vadovaudamasis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, turėjo pareigą tikslinti apdraustojo asmens L. S. valstybinio socialinio draudimo duomenis. Šie duomenys yra teisėti ir galiojantys, juos tikslinant teisės aktai, reglamentuojantys šias procedūras, nepažeisti. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjos šioje byloje reiškiami reikalavimai yra išvestiniai ir ji savo faktinį darbo laiką privalo įrodinėti pagal jos pačios ieškinį civilinėje byloje Kauno apylinkės teisme Nr. 2-2777-638/2014.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Žydra“ atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2009 m. kovo 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Žydra“ bankroto byloje buvo nustatyta vieno mėnesio administravimo išlaidų sąmata, kurios pagrindu administratorius turėjo teisę priimti darbuotojus vieno mėnesio laikotarpiui. 2009 m. kovo 18 d. su pareiškėja sudaryta darbo sutartis 3 mėn. laikotarpiui, nustatant 0.25 dydžio etatą bei darbo užmokestis turėjo būti 400 Lt per mėnesį. Ši sutartis baigėsi Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarties pagrindu. Įrašą darbo sutartyje apie jos pratęsimą padarė pati pareiškėja. Pareiškėja įmonėje dirbo tik vieną mėnesį, todėl BUAB „Žydra“ administratorius teikė prašymą dėl duomenų patikslinimo atsakovui, kuris jo prašymą ginčijamu sprendimu tenkino. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos teikti dokumentai su jos parašu bet kurioje bankroto bylos stadijoje yra teisėti ir nepriklauso nuo darbo sutarties trukmės. Pareiškėja pati pratęsusi darbo sutartį teikė Valdybos Kauno skyriui neteisingas ataskaitas, nemokėjo įmokų, pati būdama fiktyvi BUAB „Žydra“ finansininkė piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi bei bankroto administratoriaus pasitikėjimu. BUAB „Žydra“ pažymėjo, kad pareiškėjos reiškiami reikalavimai dėl įmonės skolos gali būti sprendžiami tik bankroto byloje pagal Įmonių bankroto įstatymą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB Žydra“ prašymą“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (10.10)I-41947 „Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB „Žydra“ administratoriaus B. D. prašymą“.

Teismas rėmėsi VSD įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Registro nuostatų 16.2, 44, 36, 9 punktais, Taisyklių 74, 77 punktais, pažymėjo, kad draudėjas, nustatęs, jog pateikė ne visą informaciją ar ją pateikė klaidingą, turi teisę kreiptis dėl dokumentų ar duomenų tikslinimo. Siekdamas patikslinti valstybinio socialinio draudimo pabaigos dieną, draudėjas turi teikti patikslintą 2-SD pranešimą per tris darbo dienas nuo apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigos dienos (Taisyklių 17.2, 74.1, 76 p.). Teismas rėmėsi Registro nuostatų 28.2, 34 punktais ir vertino, kad valstybinio socialinio draudimo fondą administruojančioms įstaigoms, vykdančioms duomenų tikslinimo funkciją, gali būti sudėtinga aiškiai identifikuoti, ar draudėjas pateikė teisingus, tikrovę atitinkančius duomenis, dėl to įstatymų leidėjas atsakomybę už pateikiamų duomenų teisingumą nustatė draudėjui, tačiau tai nereiškia, kad šios viešojo administravimo įstaigos joms pateiktus duomenis tikslina tik formaliai, neturėdamos (nereikalaudamos) objektyvių pateiktų pokyčius patvirtinančių duomenų ar visiškai nevertindamos nurodytus faktus patvirtinančių dokumentų teisingumo. Teismas rėmėsi VSD įstatymo 36 straipsnio 1–2 dalimis, Registro nuostatų 29, 40, 44, 16.1, 17.1, 17.2 punktais, Taisyklių 78 punktu ir darė išvadą, kad tais atvejais, kai draudėjas įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais kreipiasi dėl duomenų tikslinimo, o iš šio asmens pateiktų ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojančios įstaigos turimų duomenų galima daryti (manyti) objektyviai pagrįstą prielaidą, jog draudėjas galimai nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas, turinčias esminę reikšmę sprendžiant dėl apdraustojo asmens teisių ir pareigų, nustatant jo teisių apimtį, minėtos įstaigos, prieš priimdamos sprendimą pagal draudėjo prašymą, privalo teisinėmis, administracinėmis, organizacinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis užtikrinti bei atlikti visus galimus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, būtinus užtikrinti, kad į Registrą nebūtų įrašyti klaidingi duomenys.

Teismas konstatavo, jog Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojanti įstaiga negali tik formaliai vadovautis draudėjo pateiktais duomenimis, ypatingai, kai egzistuoja objektyviai pagrįsta abejonė šių duomenų teisingumu, tikrumu, tikslumu ir (ar) išsamumu. Vertindama draudėjo pateiktus duomenis, kompetentinga Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojanti įstaiga sprendimą dėl duomenų patikslinimo privalo priimti įvertinusi ne tik draudėjo pateiktus, kaip buvo padaryta ginčo atveju, bet ir jos pačios visus turimus (surinktus) objektyvius duomenis. Tais atvejais, kai duomenys prieštaringi, ne tik jau nurodytų teisės aktuose įtvirtintų nuostatų pagrindu, bet ir vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojančiai įstaigai kyla pareiga gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl socialinio draudimo įmokų ir socialinio draudimo išmokų mokėjimo, draudėjo pateikiamų socialinio draudimo duomenų paaiškinimus bei paaiškinimus iš draudėjo teritorijoje esančių asmenų dėl darbo santykių, kai yra pagrindas manyti, kad jie faktiškai ten dirba.

Teismas nustatė, kad 2009 m. kovo 18 d. BUAB „Žydra“, atstovaujama administratoriaus B. Ž., ir L. S. sudarė terminuotą 3 mėnesių darbo sutartį, pagal kurią pareiškėja buvo priimta BUAB „Žydra“ vyr. buhalterės pareigoms 0.25 etato, sulygstant mokėti 1 500 Lt darbo užmokestį. Šioje sutartyje, kurioje pasirašę abi sutarties šalys, taip pat nurodyta, kad darbo sutartis pratęsta nuo 2009 m. birželio 20 d. neterminuotam laikui. Teismas pabrėžė, kad darbo sutartis su pareiškėja sudaryta jau po bankroto bylos iškėlimo UAB „Žydra“, beje, įstatymų nustatyta tvarka ji nėra nutraukta, jokių duomenų, kad taip, kaip numato teisės aktai, pareiškėja apie būsimą darbo sutarties nutraukimą buvo raštu įspėta ir kad po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo su ja darbo sutartis nutraukta, taip pat nėra.

Teismas nustatė, kad pareiškėja faktiškai dirbo BUAB „Žydra“ ir po atsakovo ginčijamame sprendime nurodytos (patikslintos) valstybinio socialinio draudimo pabaigos datos. Valdybos Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. raštas Nr. (7.2)S-22680 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. visi Valdybos pateikti dokumentai pasirašyti L. S.. 2009 m. liepos 7 d. prašymu Nr. 07/07/2009 „Dėl teisės naudotis elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos draudėjų portalo draudėjo sritimi administratoriaus teisių suteikimo“, pasirašytu bankroto administratoriaus B. D., Valdybos Kauno skyrius informuotas, kad buhalterei L. S. yra suteikta teisė naudotis Valdybos elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos draudėjų portalo draudėjo sritimi administratoriaus teisėmis. 2010 m. vasario 3 d. įgaliojimu Nr. 1, pasirašytu B. D., L. S. suteikta teisė pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos teiktos ir pasirašytos taip pat L. S.. Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos teiktą 2010 m. gegužės 14 d. darbuotojų sąrašą ir jiems priskaičiuotas išmokas, tenkinant reikalavimus, susijusius su darbo santykiais pasirašęs tiek administratorius, tiek ir vyr. finansininkė L. S., kuri, beje, kaip vyr. finansininkė, taip pat yra pasirašiusi ir 2009 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderiuose Nr. 12, Nr. 13. Teismas pabrėžė, kad ginčijamame atsakovo sprendime paminėta ir draudėjo kartu su prašymu pateikta 2009 m. kovo 12 d. Kauno apygardos teismo nutartis nepatvirtina valstybinio socialinio draudimo pabaigos datos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad paties atsakovo pozicija yra prieštaringa. Registro nuostatai ar Taisyklės nesuteikia teisės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui spręsti atleidimo iš darbo klausimų, o vadovaujantis Taisyklių nustatyta tvarka apdraustųjų įskaitos duomenų bazėje tik atlikti duomenų tikslinimą. Teismo vertinimu, ginčijamu sprendimu patikslindamas valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą, atsakovas, esant tuo klausimu esminiam ginčui tarp darbo sutarties šalių ir esminiams neatitikimams tarp duomenų, tokiu būdu sprendė atleidimo iš darbo klausimus, taip pažeisdamas darbuotojos teises ir interesus.

Teismo vertinimu, duomenų bazėje apie registro objektą esantys registro duomenys ir turima prieštaringa informacija, taip pat ir ta aplinkybė, kad draudėjas į atsakovą dėl duomenų tikslinimo kreipėsi tik beveik po keturių metų nuo tariamo jos atleidimo, ginčo atveju sudarė atsakovui pakankamas prielaidas objektyviai ir pagrįstai abejonei, jog draudėjo pateikti duomenys inter alia apie pareiškėjos darbo laikotarpį, socialinio draudimo pabaigą galimai yra nepatikimi, neteisingi, netikslūs ir (ar) neišsamūs ir tuo pačiu paneigia atsakovo išsakytą poziciją, jog netikėti administratoriaus prašymuose pateiktais paaiškinimais dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo nebuvo pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojančios įstaigos šių aplinkybių visiškai netikrino bei nevertino, apdraustajai (pareiškėjai) pranešimo, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su jos darbu Bendrovėje ar prašant pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji ginčijamu laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų minėtoje įmonėje, nesiuntė, duomenų, patvirtinančių darbo santykių pabaigą, esant prieštaringai informacijai, nereikalavo, bet, tenkindamos draudėjo prašymą bei priimdamos skundžiamus sprendimus, formaliai rėmėsi vien draudėjo pateiktais duomenimis apie apdraustojo asmens – L. S. draudžiamųjų pajamų, įmokų sumą, valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą. Teismo vertinimu, Registro tvarkymo įstaiga, matydama esminius prieštaravimus, be kita ko, privalėjo (turėjo realią galimybę) nustatyti registruoti pateiktų dokumentų arba duomenų netikslumus ir per 5 darbo dienas informuoti apie tai registro duomenų teikėją, pareikalaujant nedelsiant ištaisyti netikslumus ir pateikti patikslintus duomenis arba dokumentus (Registro nuostatų 40 p.).

Spręsdamas pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą teismas pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojančios įstaigos yra viešojo administravimo subjektai, kurios savo veikloje privalo taip pat vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog šios įstaigos privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, objektyvumo principu, šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pabrėžė, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Teismas rėmėsi Registro nuostatų 36, 41 punktais, pabrėžė, kad ginčijamame sprendime nurodyti Registro nuostatų punktai reglamentuoja procesinius administracinio akto dėl duomenų tikslinimo priėmimo klausimus, tačiau jokių teisės normų, kuriomis remiantis buvo nuspręsta tikslinti duomenis, nenurodyta, sprendimą pagrindžiančių motyvų taip pat nėra.

Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai, nustatydami Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojančioms įstaigoms teises bei pareigas, reikalauja, kad pastarosios (jų pareigūnai), atlikdamos joms pavestas funkcijas, naudotųsi savo teisėmis tiek, kiek tai susiję su jiems pavestomis funkcijomis, atlikdamos savo funkcijas, vykdytų teisės aktuose nustatytas pareigas. Jų veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, būti pagrįsta teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susieta su įstatymų pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu. Tik tokia veikla laikytina teisėta. Teismas konstatavo, kad Valdybos Kauno skyrius, nagrinėdamas draudėjo prašymą tikslinti pareiškėjos duomenis, ir Valdyba, nagrinėdama skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo, visapusiškai ir objektyviai nevertino visų reikšmingų objektyvių aplinkybių visumos ir neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus. Esant esminiams neatitikimams tarp atsakovo turimų dokumentų ir draudėjo pateiktų, atsakovas, atlikdamas duomenų patikslinimą, nepareikalavo iš draudėjo pateikti duomenų tikslinimo būtinumą įrodančių dokumentų ar jų kopijų, taigi nepašalino akivaizdžių prieštaravimų. Teismas konstatavo, kad priimtas individualus administracinis aktas neatitinka aukščiau minėtų reikalavimų, susijusių su viešojo administravimo subjektui tenkančia pareiga priimti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą ir motyvuotą (adresatui suprantamą) sprendimą, taip nepagrįstai apribojant apdraustosios teises, todėl byloje ginčijami sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais bei teisėtais ir yra naikintini.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. D. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.

B. D. manymu, teismas, konstatavęs, kad draudėjas turi teisę teikti patikslintą 2-SD pranešimą per 3 darbo dienas nuo apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigos dienos, netinkamai taikė ir aiškino Taisyklių 17.2, 74.1 ir 76 punktus. B. D. atkreipia dėmesį, kad teismas netiksliai pacitavo Taisyklių 17.2 punktą, įvesdamas į normos apibrėžimą sąvoką „patikslintą“, dėl ko darė išvadą, jog ir patikslintą 2 SD pranešimą draudėjas turėjo teikti per tris darbo dienas nuo apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pasibaigimo dienos. B. D. teigimu, teismas supainiojo įprasto duomenų pateikimo tvarką apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui su tokių duomenų tikslinimu, kurio sąvoka išaiškinta Taisyklių 3.2 punkte, o konkreti duomenų patikslinimo tvarka nurodyta Taisyklių 74.1 ir 76 punktuose. B. D. pabrėžia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog BUAB „Žydra“ bankroto administratorius tinkamai vykdė Taisyklių 74.1, 76 punktus, nepažeidė juose nustatytos duomenų patikslinimo tvarkos. B. D. daro išvadą, kad teismas nepagrįstai suvaržė ir susiaurino Bendrovės bankroto administratoriaus teisę patikslinti registro duomenis iki teisės aktų nuostatomis nepagrįsto 3 dienų termino. B. D. manymu, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio reikalavimą nagrinėjant administracines bylas visapusiškai ir objektyviai ištirti byloje surinktus įrodymus. B. D. atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino, jog abu atsakovai, priėmę sprendimus, teisėtai, pakankamai ir sąžiningai naudojosi pareigomis ir teisėmis, nustatytomis atsakovams VSD įstatymo 36 straipsnio 1 straipsnio 2 dalyje, Nuostatų 29, 40, 44 punktuose. B. D. pažymi, kad teismas neatsižvelgė į visų bylos aplinkybių visumą, jo ir BUAB „Žydra“ pateiktus rašytinius įrodymus. Valdybos Kauno skyrius aktyviai dalyvavo kaip kreditorius Bendrovės bankroto byloje, iškeltoje Kauno apygardos teisme, be to, turėjo eilę informacijos ir duomenų apie BUAB „Žydra“ bankroto proceso eigą, aktyviai naudojosi kreditorių teisėmis. Valdybos Kauno skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-53-527/2014 ir joje nustatytais juridiniais faktais. B. D. nurodo, kad teismas pažeidė savo kompetenciją, įsikišo į bendrosios kompetencijos teismo jurisdikciją ir pažeidęs Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatytą teismo nutarties privalomumo principą, paneigė įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-53-527/2014 patvirtintą laikiną 11 980 Lt dydžio Bendrovės administravimo išlaidų sumą kaip esminį faktą apibrėžti priimtos laikinai dirbti į bankrutuojančią įmonę pareiškėjos darbo sutarties terminą ir jos darbo užmokestį. B. D. nurodo, kad teismas pažeidė ir ABTĮ 58 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl faktų, pagal įstatymą preziumuojamų kaip nustatytų, nagrinėjant bylą neįrodinėjamumo. Atsakovai nenustatė jokių netikslių, neteisingų, neišsamių registro duomenų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, kuriuos reikėjo taisyti, pildyti ar keisti. Bankroto administratoriaus B. D. veiksmams teisėtumo suteikė Kauno apygardos teismas nutartimi bankroto byloje Nr. B2-53-527/2014, taip pat BUAB „Žydra“ kreditorių susirinkimas, priėmęs bankrutuojančios įmonės darbo santykius iš esmės lemiančius sprendimus. B. D. nurodo, kad teismo nustatytų darbo santykių požymių visuma nepaneigia Bendrovės pateiktų duomenų Valdybos Kauno skyriui apie faktinius darbo teisinius santykius su pareiškėja, jų faktinę ir teisės aktais pagrįstą trukmę BUAB „Žydra“ bankroto procese civilinėje byloje Nr. B2-53-527/2014 Kauno apygardos teisme. B. D. atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nėra įrodžiusi sau priskaičiuoto darbo užmokesčio už 2009 m. gegužės mėn. – 2013 m. spalio mėn. laikotarpį, nes kilus individualiam darbo ginčui nesikreipė į teritorinę darbo ginčų komisiją. B. D. pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog pareiškėja neturi jokių patikimų faktų ir juos patvirtinančių teisinių duomenų apie faktiškai kitokį jos dirbtą darbo laiką Bendrovėje, jai priskaičiuotą didesnį darbo užmokestį ir atitinkamus sumokėtinus valstybinius socialinio draudimo mokesčius, kurie būtų pagrindas pačiai pareiškėjai kreiptis dėl Registro duomenų tikslinimo į Valdybos Kauno skyrių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Žydra“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.

Bendrovė atkreipia dėmesį, kad teismo procesas buvo neskaidrus, nes posėdžių metu buvo matomas teisėjų kolegijos pranešėjo ir pareiškėjos advokato tarpusavio klausimų derinimas ir neformalus neverbalinis bendravimas. Bendrovė nurodo, kad savalaikiai jai nesant įtrauktai trečiuoju suinteresuotu asmeniu Bendrovei nebuvo sudaryta teisė pareikšti atsiliepimą į jos skundą, tuo pažeidžiant ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 2 dalį. Bendrovė pabrėžia, kad administracinis teismas negali spręsti darbo užmokesčio padidinimo ar sumažinimo klausimo, darbo laiko, darbo sutarties nutraukimo ar pasibaigimo materialinių teisinių klausimų, taip pat negali spręsti administracinio ginčo vadovaudamasis ekonominiais argumentais ir, nesant tam teisinio pagrindo, negali sustabdyti byloje dalyvaujančio asmens teises, akivaizdžiai jas pažeisti bei uždrausti trečiajam asmeniui išreikšti savo nuomonę bylos esminiais klausimais. Bendrovės teigimu, teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo išvada, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartis nepatvirtina valstybinio socialinio draudimo pabaigos datos, gauta pažeidus ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, kad faktai, nustatyti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartyje, neįrodinėjami. Bendrovė nurodo, kad administratorius, administruodamas Bendrovę ir vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, nustatė, jog visame laikotarpyje po 2009 m. balandžio 21 d. L. S. priskaičiuotas darbo užmokestis yra neteisėtas, todėl priskaičiuotos, bet nemokėtos socialinio draudimo įmokos nepagrįstos ir panaikintinos. Bendrovė nurodo, kad, vykdant Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį bankroto byloje, pareiškėjos darbo sutartis buvo tikslingai nutraukta 2009 m. balandžio 21 dieną. Pareiškėja, negaudama darbo užmokesčio, nesikreipė nei į bankroto administratorių, nei į darbo ginčų komisiją ir negynė savo darbo teisių, jeigu laikė jas pažeistomis. Bendrovė daro išvadą, kad pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl teismas turėjo taikyti ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą ir palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtu. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėja Skyriaus sprendimą apskundė 2014 m. kovo 31 d.. Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės galiojo nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. kovo 24 d. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai nurodė Taisyklių galiojimo terminą, pakeisdamas jį į 2014 m. gegužės 1 d. datą, tuo pažeisdamas teisės aktų taikymo nuostatas. Bendrovė daro išvadą, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimui, kuris pateiktas 2014 m. kovo 31 d., negali būti taikomas teisės aktas, kuris jau negaliojo. Bendrovė pažymi, jog teismas sprendime neteisingai pritaikė Valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.2 punktą, todėl neteisingai nurodė, jog tikslinti valstybinio socialinio draudimo pabaigos dieną būtiną pateikti 2-SD formą per tris dienas. Bendrovė remiasi ABTĮ 4 straipsnio 5 dalimi ir daro išvadą, kad teismas pažeidė įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį. Bendrovė pažymi, kad, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 18 straipsniu ir 182 straipsnio 2 punktu, įsiteisėjusi nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, yra iš naujo neįrodinėtini prejudiciniai faktai, turintys įstatymo galią. Bendrovės manymu, teismas turėjo pareiškėjos skundą atsisakyti priimti nagrinėti, nes byla, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nepriskirtina teismui, kadangi yra tiesiogiai susijusi su finansiniu reikalavimu, nagrinėtinu bankroto byloje. Bendrovė nurodo, kad teismui priėmus nagrinėti pareiškėjos skundą, pažeistas proceso teisėje įtvirtintas principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bendrovė pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu, turi prioritetą jų konkurencijos atveju, remiasi Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 26 straipsnio 6 dalimi ir daro išvadą, kad skundą turėjo būti atsisakyta priimti bei pareiškėjai turėjo būti išaiškinta, jog su skundu dėl ginčo sprendimo panaikinimo ji turėjo kreiptis į Kauno apygardos teismą nagrinėjant bankroto bylą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas mano, kad teismas neteisingai aiškino Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2, 3 dalis, Registro nuostatų 16.2, 9, 36, 41 punktus, Taisyklių 74 punktą, todėl nepagrįstai konstatavo, jog tais atvejais, kai draudėjas įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais kreipiasi dėl duomenų tikslinimo, o iš šio asmens pateiktų ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojančios įstaigos turimų duomenų galima daryti (manyti) objektyviai pagrįstą prielaidą, jog draudėjas galimai nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas, turinčias esminę reikšmę sprendžiant dėl apdraustojo asmens teisių ir pareigų, nustatant jo teisių apimtį, minėtos įstaigos prieš priimdamos sprendimą pagal draudėjo prašymą, privalo teisinėmis, administracinėmis, organizacinėmis, techninėmis priemonėmis užtikrinti, kad į registrą nebūtų įrašyti klaidingi duomenys. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumato Valdybos teritoriniams skyriams pareigos vertinti draudėjo pateiktus duomenis, susijusius su apdraustosios L. S. ir darbdavio UAB „Žydra“ darbo teisniais santykiais. Atsakovas pabrėžia, kad Valdybos teritoriniai skyriai netikrina ir neprivalo tikrinti darbo užmokesčio teisėtumo ar atleidimo teisėtumo. Atsakovas pabrėžia, kad Valdybos Kauno skyrius nesprendė darbo klausimų, bet rėmėsi darbdavio pateiktu prašymu ir prie jo pridėtais dokumentais, įrodančiais duomenų tikslinimą. Atsakovo teigimu, teismas neteisingai aiškina VSD įstatymo 36 straipsnį, kuriame nurodytos Valdybos teisės, o ne pareigos. Be to, Valdybos nuomone, draudėjas savo prašymuose paaiškino duomenų tikslinimą įrodančias aplinkybes, todėl nebuvo būtinybės dar kartą prašyti paaiškinimų ar kitų dokumentų, įrodančių duomenų tikslinimo būtinybę, taip pat nebuvo pagrindo kreiptis į faktiškai dirbančius asmenis, nes pagal registro duomenis ginčijamo sprendimo priėmimo metu faktiškai dirbančių asmenų nebuvo. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai išplėtė Valdybos teritorinių skyrių kompetencijos ribas, nurodydamas pareigą veikti ne kaip Registro įstaigai, o kaip darbo ginčus sprendžiančiai institucijai, vertinančiai pateiktus duomenis ne duomenų registravimo ir tikslinimo tikslais, bet darbinių santykių vertinimo tikslais, kurie nėra priskirti Valdybos administravimo įstaigų kompetencijai. Atsakovas pažymi, kad asmuo, manantis, jog darbdavys pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę savo pažeistas teises ginti teisme pareiškiant ieškinį. Atsakovas nurodo, kad teismas, įrodinėdamas Valdybos Kauno skyriaus sprendimo nepagrįstumą, peržengdamas savo kompetencijos ribas sprendė pareiškėjos darbo ginčo klausimą. Atsakovas pažymi, kad administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, todėl abejoti administratoriaus pateikta informacija Valdybos Kauno skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, neturėjo jokio pagrindo. Taip pat neturėjo pagrindo netikslinti apdraustosios L. S. duomenų, nes teisės aktai nenumato registro tvarkymo įstaigos teisės atsisakyti tikslinti apdraustųjų registro duomenis, jei pateiktas draudėjo prašymas ir pranešimai dėl duomenų tikslinimo atitinka teisės aktų reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. D. atsiliepimu į Valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą prašo Valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. B. D. sutinka su Valdybos Kauno skyriaus apeliacinio skundo reikalavimais. Papildomai nurodo, kad Bendrovės ir L. S. darbo teisinių santykių specifiką nustatė ir reguliavo Bendrovės bankroto byloje, kuri nagrinėjama Kauno apygardos teisme, priimti sprendimai. B. D. manymu, teismas neteisėtai sprendė bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijai priskirtus klausimus dėl darbo teisinių santykių turinio. B. D. teigimu, teismas neatsižvelgė į visų bylos aplinkybių visumą, B. D. ir Bendrijos pateiktus rašytinius įrodymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Žydra“ atsiliepimu į Valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Bendrovė sutinka su Valdybos Kauno skyriaus apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nurodo, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie visus Valdybos Kauno skyriaus sprendimus. Bendrovės nuomone, teismo sprendimas yra be motyvų, teismas neįsigilino į bylos esmę.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus palaiko Valdybos Kauno skyriaus, B. D., BUAB „Žydra“ apeliaciniuose skunduose išdėstytus motyvus, reiškiamus reikalavimus ir prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja L. S. atsiliepimu į Valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjos manymu, Valdybos Kauno skyrius skundžiamą sprendimą nepagrįstai priėmė neteisingai aiškindamas Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį Bendrijos bankroto byloje. Pareiškėja pažymi, kad Bendrijos prašymas buvo pateiktas praėjus net keturiems metams po jų pateikimo į registrą ir tik po to, kai L. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl neišmokėto atlyginimo ir su juo susijusių netesybų priteisimo iš B. D.. 2014 m. vasario 4 d. prašyme Nr. 14/02-01 ir kartu su juo pateiktame 2014 m. vasario 3 d. 2-SD pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą formą, nurodytas L. S. atleidimo iš darbo laikas – 2009 m. birželio 18 diena. 2014 m. vasario 18 d. prašyme Nr. 14/02-02 ir kartu su juo pateiktame kitame 2-SD formos pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą buvo nurodytas jau kitas L. S. atleidimo iš darbo laikas – 2009 m. balandžio 21 diena. Pareiškėjos teigimu, Valdybos Kauno skyrius, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą vien tik pagal draudėjo prašymą, privalėjo teisinėmis, administracinėmis, organizacinėmis, techninėmis priemonėmis užtikrinti bei atlikti visus galimus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, būtinus užtikrinti, kad į registrą nebūtų įrašyti klaidingi duomenys. Pareiškėjos nuomone, Valdybos Kauno skyrius klaidingai darė išvadą, kad Bendrovėje buhalterė galėjo dirbti tik vieną mėnesį. Pareiškėjos teigimu, darbo sutartis, tikslinant duomenis šioje byloje, yra dokumentas, įrodantis socialinio draudimo pabaigos datą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į B. D. ir BUAB „Žydra“ apeliacinius skundus su jais sutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas remiasi ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 22 straipsniu ir pažymi, kad bylos, susijusios su darbo ginčais, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, todėl teismas, spręsdamas pareiškėjos darbo ginčo klausimą, viršijo savo kompetencijos ribas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Žydra“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens B. D. apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja L. S. atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų B. D. ir BUAB „Žydra“ apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėja remiasi Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir pažymi, kad B. D. yra paskirtas Bendrovės administratoriumi kaip fizinis asmuo, todėl jam atstovaujant teisme Bendrijos procesinės teisės ir pareigos pažeistos nebuvo. Pareiškėja pažymi, kad, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, 2009 m. gegužės 22 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1, punkte Nr. 8 nėra kreditorių nurodymo laikytis Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties reikalavimų, patikslinti įrašą 2009 m. kovo 18 d. L. S. darbo sutartyje, t. y. sumažinti jos darbo užmokestį iki 400 Lt / mėn. ir darbo sutarties su pareiškėja netęsti. Pareiškėja pabrėžia, kad, priimdamas 2009 m. kovo 12 d. nutartį, Kauno apygardos teismas nagrinėjo administratoriaus prašymą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, o ne darbo sutarčių terminų nustatymo. Pareiškėja nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl taikytų teisės normų galiojimo. Pareiškėjos įsitikinimu, Valdybos Kauno skyrius priėmė skundžiamą sprendimą nepagrįstai, neteisingai aiškindamas Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį Bendrovės bankroto byloje. Pareiškėja pažymi, jog vien faktas, kad jos advokatas prieš kelis metus dirbo Kauno apygardos teismo pirmininko pavaduotoju – nepagrindžia teisėjų kolegijos šališkumo. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad B. D. neprašė nušalinti teisėjų kolegijos narių. Taip pat pažymi, kad teismo posėdžio proceso dalyviai bendravo žodžiu, formaliai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Žydra“ teismui pateiktame pareiškime nurodo, kad Valdybos Kauno skyriui socialinio draudimo įmokos už apdraustąją L. S. per ginčytiną laikotarpį nuo 2009 m. kovo 19 d. ir vėliau iš Bendrovės sąskaitos nebuvo mokamos. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo VSDFV Kauno skyriaus atlikto Registro duomenų patikslinimo apie pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas 2009 m. balandžio 1 d. – 2011 m. kovo 31 d. laikotarpiu pagrįstumo bei teisėtumo.

Nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB Žydra“ prašymą“ buvo nuspręsta patikslinti draudėjo BUAB „Žydra“ apdraustosios – pareiškėjos L. S. – duomenis Registrų duomenų bazėje: pašalinti pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas už 2009 m. balandžio 1 d. – 2011 metų kovo 31 d. laikotarpį; patikslinti valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą iš 2009 m. balandžio 29 d. į 2009 metų balandžio 21 d., 7549,56 Lt draudžiamąsias pajamas į 1022,70 Lt, o VSD įmokas iš 3018,31 į 408,87 Lt. Pareiškėjai šį sprendimą apskundus, jis buvo paliktas nepakeistas VSDF Valdybos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (10.10)I-41947. Iš esmės ginčijamais atsakovų sprendimais iš Registro duomenų bazės buvo pašalinti duomenys apie pareiškėjos darbą, gautas draudžiamąsias pajamas bei priskaičiuotas VSD įmokas už beveik dvejų metų laikotarpį.

Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamus sprendimus, konstatavęs, kad atsakovai nesiėmė teisės aktuose numatytų būtinų priemonių, jog būtų patikrintas draudėjo prašymo pagrįstumas ir įsitikinta prašomų patikslinti duomenų neteisingumu.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad jam teisės aktai uždeda pareigą papildomai tikrinti draudėjo pateiktus duomenis, o tretieji suinteresuoti asmenys B. D. bei BUAB „Žydra“ apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės normų aiškinimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Žydra“ apeliaciniame skunde be kita ko nurodė, kad pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija buvo šališka, teisėjas pranešėjas ir pareiškėjos advokatas neformaliai neverbališkai bendravo. Pažymėtina, kad proceso dalyviai nušalinimų teismo sudėčiai proceso pirmosios instancijos teismo metu nereiškė, nors Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 6 dalis leidžia nušalinimą teisėjui pareikšti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vien ta aplinkybė, kad vienos iš proceso šalių atstovas yra praeityje prieš kelerius metus dirbęs teisėju tame pačiame teisme, nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadai, kad teisėjų kolegija ar bent vienas iš teisėjų buvo šališkas.

Antrasis galimas proceso normų pažeidimas, nurodytas šio proceso dalyvio apeliaciniame skunde,  yra tas, kad BUAB „Žydra“ nebuvo iš karto įtraukta į bylos nagrinėjimą bei nebuvo sudaryta galimybė Bendrovei pateikti atsiliepimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad  tretieji suinteresuoti asmenys šioje administracinėje byloje yra glaudžiai susiję – B. D. yra BUAB „Žydra“ administratorius. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą; vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai; atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą; priima ir atleidžia darbuotojus Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka; gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.  Taigi, administracinėje byloje dalyvaujant B. D., BUAB „Žydra“ interesai nebuvo pažeisti, o B. D. turėjo teisę ginti tiek savo, kaip administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės interesus. Dėl šių priežasčių trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Žydra“ apeliacinio skundo argumentai, susiję su proceso pažeidimais  pirmosios instancijos teisme laikytini nepagrįstais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Žydra“ apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus – VSDFV Kauno skyriaus pateiktą informaciją apie atliktus mokėjimus, prašė šiuos įrodymus įvertinti ir reikalui esant, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

BUAB „Žydra“ teikia papildomus įrodymus iš esmės tik kaip atsvarą pareiškėjos atsiliepime į apeliacinius skundus išdėstytiems argumentams.  Teisėjų kolegija nutaria  papildomai pateiktų įrodymų neprijungti prie nagrinėjamos administracinės bylos, nes  apeliacinėje instancijoje tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne atliekamas naujas, tame tarpe ir papildomai pateiktų įrodymų tyrimas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

BUAB „Žydra“  prašymą dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo žodinio proceso tvarka siejo su papildomų įrodymų tyrimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos šalys savo poziciją dėl ginčo esmės, o vėliau ir dėl  pirmosios instancijos teismo sprendimo savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Naujai pateikti įrodymai nėra prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir apelianto prašymo motyvus, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus, taip pat ir valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, kurio 10 straipsnis numato, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus; šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta draudėjų pareiga pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti; socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, pateikimo terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre.

Registro paskirtį, valdytojus ir tvarkytojus, jų teises ir pareigas, Registro duomenų tvarkymą, duomenų apsaugą, skelbimą ir teikimą apibrėžia Registro nuostatai (ginčui aktuali 2014 m. vasario 5 d. nutarimo redakcija). Registro objektai – valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti asmenys bei VSD išmokų gavėjai (Registro nuostatų 3 p.). Registro duomenis tikslina teritorinės registro tvarkymo įstaigos (šiuo atveju VSDFV Kauno skyrius) vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka (Registrų nuostatų 15.9 p.). Registrų nuostatų 36 punkte nustatyta, kad Registre esantys dokumentai ir duomenys tikslinami (ištaisomi, atnaujinami, pildomi, šalinami), duomenų pokyčiai įrašomi vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka; patikslinti Registro duomenys apie Registro objektą kaupiami duomenų bazėje. Registrų nuostatų 41 punkte be kita ko nustatyta, kad praėjęs valstybinio socialinio draudimo laikotarpis, duomenys apie kurį ir jo draudžiamąsias pajamas gali būti tikslinami, – ne ilgiau kaip 5 metai nuo draudėjo kreipimosi, šis terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po VSD įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; sprendimą dėl duomenų tikslinimo priima teritorinės registro tvarkymo įstaigos direktorius (jo pavaduotojas) arba direktoriaus įgaliotas jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vadovaujantis Registro nuostatais gali būti taisomi tik netikslūs, neteisingi ir neišsamūs Registro duomenys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1914/2014).

Duomenų apie apdraustųjų (išskyrus savarankiškai dirbančius asmenis) valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas, VSD įmokas, informacijos, reikalingos ligos ir motinystės pašalpų skyrimui bei duomenų apie draudėjo reorganizavimą, pateikimo VSDFV teritoriniams skyriams ir VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, socialinio draudimo pranešimų ir elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo pildymo bei pateiktų duomenų apie apdraustuosius tikslinimo tvarką nustato Taisyklės (ginčui aktualios 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. VE-253 ir 2014 m. kovo 24 d. įsakymo Nr.V-182 redakcijos). Duomenų tikslinimas Taisyklių 3.2 punkte apibrėžiamas kaip neteisingų, netikslių, neišsamių Registro duomenų, taip pat duomenų, įrašytų į Registrą pagal registro duomenų teikėjų pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų, ištaisymas, atnaujinimas, papildymas, šalinimas. Apdraustųjų duomenų tikslinimo tvarka nustatyta Taisyklių XI skyriuje, o Taisyklių 74 punkte yra pateikiamas sąrašas Registro duomenų tikslinimo pagrindų – apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami: draudėjo prašymu, kuris gali būti pateiktas rašytinis arba elektroninis (Taisyklių 74.1 p.); apdraustojo prašymu (Taisyklių 74.2 p.); dėl klaidingai ar pagal dokumentus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, į Registrą įrašytų duomenų (Taisyklių 74.3 p.); pagal tyrimo / patikrinimo rezultatus (Taisyklių 74.4 p.); pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą (Taisyklių 74.5 p.) ir kt.

Šioje byloje nustatyta, jog ginčijamame Skyriaus sprendime nėra nurodytas konkretus Taisyklių 74 punkte įtvirtintas pareiškėjos duomenų Registre tikslinimo (pašalinimo) pagrindas. Skundžiamame Valdybos Sprendime nurodyta, jog skyrius savo sprendimą priėmė, vadovaudamasis Taisyklių 74.1 punkto nuostatomis bei išnagrinėjęs draudėjo pateiktus dokumentus. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad su pareiškėja susiję duomenys Registre buvo patikslinti vadovaujantis Taisyklių 74.1 punktu – draudėjo prašymu. Šią aplinkybę patvirtina ir trečiasis suinteresuotas asmuo B. D..

Taisyklių 76  ir 78 punktuose nustatyta, kad draudėjas, nustatęs, kad pateikė ne visą informaciją ar ją pateikė klaidingą, nedelsdamas teikia patikslintą SD pranešimą. Patikslinti SD pranešimai gali būti pateikiami rašytiniai arba naudojantis Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema.  Fondo valdybos teritorinio skyriaus valstybės tarnautojai, nagrinėdami prašymus dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, gali pareikalauti iš draudėjo ar apdraustojo pateikti duomenų keitimo būtinumą įrodančius dokumentus ar jų kopijas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. D., atstovaudamas BUAB „Žydra“, atsakovui su prašymu pateikė Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. ir 2009 m. kovo 12 d. nutartis  bankroto byloje Nr. B2-53-527/2014 bei 2009 m. gegužės 22 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, jog pateikti dokumentai nepatvirtino draudėjo prašyme nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutarties, ja tik buvo iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Žydra“ ir B. D. paskirtas administratoriumi, 2009 m. kovo 12 d. nutartimi  kauo apygardos teismas patvirtino 11 980 lt dydžio per mėnesį administravimo išlaidų sumą, kurią administratorius gali naudoti iki  kreditoriai patvirtins administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkime.  2009 m. gegužės 22 d. Bendrovės kreditorių susirinkimas nepatvirtino administratoriaus teiktos administravimo išlaidų sąmatos, todėl administratorius toliau vadovavosi Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų suma. Remiantis šių dokumentų turiniu, konstatuotina, kad kol kreditorių susirinkimas nepatvirtino administravimo išlaidų sąmatos, bankroto administratorius turėjo teisę naudoti 11980 lt dydžio per mėnesį administravimo išlaidų suma, į kurią buvo įtrauktas ir atlyginimas apskaitininkui, t.y. pareiškėjai. Nors trečiasis suinteresuotas asmuo B. D. apeliaciniame skunde teigia, jog 2009 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimas jį įpareigojo patikslinti įrašus pareiškėjos darbo sutartyje, tačiau to nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjos teiginius, kad su ja buvo sudaryta darbo sutartis, ji atliko šia sutartimi sulygtą darbą, 2009 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkime bendrovės administratorius pateikė duomenis, kad finansininkui  iki 2009 m. lapkričio 1 d. priskaičiuota 9000 lt atlyginimo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje byloje nėra nagrinėjamos ir nustatomos aplinkybės, kokiu laikotarpiu pareiškėja dirbo Bendrovėje, koks darbo užmokestis bei mokėtinos socialinio draudimo įmokos jai buvo priskaičiuojamos, tačiau pareiškėjos teikti įrodymai, susiję su jos darbu Bendrovėje, apskaičiuotu jai darbo užmokesčiu ir mokėtinomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis, yra reikšmingi vertinant, ar atsakovas turėjo teisinį bei faktinį pagrindą remdamasis draudėjo prašymu pašalinti iš Registro pareiškėjos duomenis apie jos valstybinį socialinį draudimą ginčo laikotarpiu.

Papildomai pažymėtina, kad atsakovo VSDFV Kauno skyriaus atstovas dalyvavo BUAB „Žydra“ kreditorių susirinkimuose ir privalėjo žinoti visas aplinkybes, susijusias su šios bendrovės darbuotojais, jų darbo santykiais bei socialinio draudimo įmokomis; draudėjo prašymas buvo pateiktas po kelerių metų nuo jame nurodytų faktų atsiradimų, o naujų dokumentų, teismo sprendimų ar kitokių įrodymų kartu teikta nebuvo; draudėjas per trumpą laiką teikė keletą prašymų patikslinti apdraustosios duomenis, juose nurodydamas prieštaringą informaciją apie pareiškėjos socialinio draudimo laikotarpius ir skirtingus šių duomenų tikslinimo pagrindus – dėl visų šių aspektų atsakovui VSDFV Kauno skyriui turėjo kilti pagrįstų abejonių, ar draudėjo prašymas atitinka teisiškai ir faktiškai susiklosčiusią situaciją dėl pareiškėjos socialinio draudimo laikotarpio bei ar iš tikrųjų teisėtai prašoma patikslinti duomenis.

Visos šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas VSDFV Kauno skyrius nepasinaudojo Taisyklių 78 punkte numatyta teise pareikalauti iš draudėjo ar apdraustojo pateikti duomenų keitimo būtinumą įrodančius dokumentus ar jų kopijas ir, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesilaikė Registro nuostatų 44 punkto reikalavimų. Apeliacinių skundų argumentai šios teismo išvados nepaneigia.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VSDFV bei jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Registre kaupiamų duomenų svarbą (pagal duomenis, turimus Registre apskaičiuojamos visos socialinio draudimo išmokos), teisės aktuose nustatytus Registro duomenų tvarkymo principus, daro išvadą, jog spręsdama Registro duomenų tikslinimo (šalinimo) klausimą įgaliota institucija turi atsižvelgti į tai, jog nurodytas klausimas turi itin reikšmingą poveikį asmeniui (keičiasi jo draudiminiai laikotarpiai), ir dėl to privalo užtikrinti tinkamą procedūrą – turi būti užtikrinama, jog bus nustatytos ir tinkamai bei išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o priimti sprendimai, darantys neigiamą įtaką asmenų teisėms, bus motyvuoti bei pagrįsti objektyviais duomenimis.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad viešojo administravimo subjekto pareiga informuoti ir suteikti galimybę pasisakyti Lietuvos teisėje kildinama iš gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinamas konstitucinis imperatyvas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.). Pastebėtina, kad gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), 14 straipsnis numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2002 gruodžio 12 d. sprendimą Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama būtinybė viešojo administravimo subjektui, net ir turint pažeidimus patvirtinančių įrodymų, laikytis gero administravimo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Byloje neginčijama aplinkybė, jog pareiškėja iki skundžiamų Sprendimų priėmimo nebuvo informuota apie draudėjo prašymą patikslinti Registro duomenis, todėl pareiškėjos teisė teikti paaiškinimus, t.y. teisė į gynybą, jai nebuvo užtikrinta.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais trečiųjų suinteresuotų asmenų B. D. ir BUAB „Žydra“ apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyto Taisyklių 17.2 punkto aiškinimo, tačiau šie argumentai nepaneigia teismo sprendimo esmės.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, surinko pakankamą kiekį bylai išspręsti reikalingų įrodymų, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, trečiųjų suinteresuotų asmenų BUAB „Žydra“ ir B. D. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.