Pranešėja Daiva Kazlauskienė                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-453-468/2013 Teisėja Nina Pičugina                                                     Teisminio proceso Nr. 1-97-2-00011-2007-0

                       Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Artūro Pažarskio, Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Linai Pauliukevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Neringai Malinauskaitei-Posaškovai,

nuteistajai L. G.,

asmeniui, kuriam byla nutraukta, N. K.,

gynėjams adv. Jonui Butkui, adv. Artūrui Šukevičiui,

specialistams T. S., A. V.,

vertėjai Irinai Siniavskai,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. G. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 03 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 25 str. 2 d., 300 str. 1 d. baudžiamoji teisena nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; priteisti 8258,35 Lt bankrutuojančios ADB (duomenys neskelbtini) naudai.

Išnagrinėjusi bylą kolegija             

n u s t a t ė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 03 27 d. nuosprendžiu L. G. buvo pripažinta kalta pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje su Ž. S. ir žinodama, kad Ž. S. 2006 04 14 d. vairuodamas automobilį  BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo pasibaigusi, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du asmenys, buvo apgadintas automobilis RENAULT Master, v. n. (duomenys neskelbtini) bei juo gabentas krovinys, turėdama tikslą apgaule Ž. S. naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių, autoįvykio metu padarytos žalos, atsiradusios dėl M. B. žūties, kurią sudaro 8256,35 Lt, A. S. žūties, kurią sudaro 2169 Lt, automobilio sugadinimo, kurią sudaro 55541 Lt ir juo gabento krovinio sugadinimo, kurią sudaro 30935,95 Lt, viso: 96902,30 Lt atlyginimo, taip pat žinodama, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią tariamai 2006 04 14 d. Ž. S. vardu buvo apdraustas automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) yra suklastota, 2006 04 19 d., apie 15.00 val., telefonu pranešė ADB (duomenys neskelbtini) administratorei V. K. apie Ž. S. padarytą eismo įvykį, nurodydama, kad šis automobilis 2006 04 14 d. draustas ADB (duomenys neskelbtini), tuo siekdama, kad minėta draudimo bendrovė įgytų prievolę atlyginti Ž. S. veiksmais padarytą žalą, dėl automobilio RENAULT Master, v. n. (duomenys neskelbtini) bei juo gabento krovinio sugadinimo, o pastarasis šios prievolės išvengtų, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes ADB (duomenys neskelbtini), nustatęs draudimo sutarties klastojimo faktą kreipėsi į policiją.

Nuteistoji L. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 03 27 d. nuosprendį ir ją išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. Skundžiamame nuosprendyje matyti akivaizdūs teismo išvadų ir objektyvios tiesos neatitikimai. T. S., M. P. ir A. V. savo parodymuose nepatvirtino apeliantės kaltės, kuri nėra įrodyta ir pareigūnų parodymais, atliktais procesiniais veiksmais. Nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis.

Skunde nurodoma, kad valstybės kaltintojas teisiamajame posėdyje neįrodė ir nenurodė įrodymų, kaip L. G. yra susijusi su jai pareikštu kaltinimu, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str., 44 str. 6 d. nuostatas, įpareigojančias valstybės kaltintoją įrodyti atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Nėra nustatyta, kada buvo sudaryta privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju buvo remiamasi tik prieš tai einančių įrašų išdėstymo eiliškumu ir sukūrimo datomis, tačiau jeigu, ekspertų nuomone, L. G. galėjo pakeisti kompiuterio laiką ir taip sudaryti atgaline data sutartį, tai reiškia, jog kažkas galėjo sudaryti sutartį vėlesne data, ir taip atrodytų, jog jos sutartis yra sudaryta atgaline data. Apeliantė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 301 str. nuostatų ir nuosprendį grindė „ne tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje“, bet vadovavosi „ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, visiškai neatsižvelgdamas į jos argumentus ir pateiktus konkrečius faktus“, o išvados dėl jos kaltės akivaizdžiai yra perrašytos iš kaltinamojo akto, o ne ištirtos teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK. Jos kaltę teismas grindžia ne objektyviais duomenimis, o tik iš tiesų suinteresuotų liudytojų – ADB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, parodymais.

Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, nustatant, ar draudimo sutartis buvo suklastota, remiamasi tik eiliškumu, nes diske esančioje duomenų bazėje „PolisCAD“ yra nurodyta, kad privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini) atitinkantis įrašas yra sukurtas 2006 04 14 d., tačiau remiamasi prieš tai einančių įrašų išdėstymo eiliškumu ir sukūrimo datomis. Apeliantė paaiškina, jog standusis diskas – duomenų saugojimo įrenginys, ir šiuo atveju jis buvo ištirtas. Duomenų bazė yra organizuotas (susistemintas, metodiškai sutvarkytas) duomenų rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu. Kadangi N. K. dirbo ADB (duomenys neskelbtini) ne vadovaujamose pareigose, ji neturėjo pilno priėjimo prie duomenų bazės. Darbo kompiuteryje jinai neturėjo administratoriaus teisių, o tai reiškia, jog ji netgi negalėjo pakeisti laikrodžio datos, kaip parodė liudytojas T. S.. Sudarant sutartį juk duomenys yra siunčiami ir laikomi ne tiktai kompiuteryje, kuris šioje byloje buvo ištirtas. Pagrindinė duomenų bazė galėjo būti ne šioje byloje ištirtame kompiuteryje, o kitame. Kadangi kompiuteris buvo paimtas suinteresuotų asmenų ADB (duomenys neskelbtini), tai jie pilnai galėjo pakeisti standžiajame diske esančius duomenis. 2007 04 23 d. Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro rašte dėl informacijos pateikimo Nr. 01-3360 yra nurodyta, jog 2006 04 14 d. ADB (duomenys neskelbtini) sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sudarius įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, yra pranešama Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui, todėl jeigu draudimo sutartis buvo sudaryta vėliau nei 2006 04 14 d., tai matytų draudikų biuras ir butų pateikęs tokią informaciją savo rašte.

Teismo posėdyje nuteistoji L. G. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti. Asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, N. K., jos gynėjas prašė L. G. išteisinti, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2012 11 12 d. nuosprendžiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 03 27 d. nuosprendis buvo pakeistas. Nuosprendžio dalis, kuria Ž. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: Ž. S. pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Pakeista nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio – ieškinys Ž. S. atmestas. Pašalintos iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 03 27 d. nuosprendžio aprašomosios dalies formuluotės, būdingos apkaltinamajam nuosprendžiui, sprendžiant Ž. S., L. G. bei N. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 25 str. 2 d., 300 str. 1 d. Likusi nuosprendžio dalis liko nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 04 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl L. G. nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. palikta galioti, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nuteistosios L. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 03 27 d. nuosprendžio dalis, kuria L. G. nuteista pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda; priteista 8258,35 Lt bankrutuojančios ADB (duomenys neskelbtini) naudai, paliktina galioti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. G. pripažino kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., padarymo. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 11 12 d. nuosprendžiu Ž. S. pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. buvo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 04 30 d. nutartimi ši apygardos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti, turi būti patikslintos L. G. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, pašalinus nuorodą dėl bendrininkavimo su Ž. S..

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatyta, kad:

L. G., žinodama, jog Ž. S. 2006 04 14 d., vairuodamas automobilį „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du asmenys, buvo apgadintas automobilis „Renault Master“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo gabentas krovinys, kad jo automobilio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra pasibaigusi, turėdama tikslą apgaule Ž. S. naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių: eismo įvykio metu padarytos 96 902,30 Lt žalos (8256,35 Lt dėl M. B. ir 2169 Lt dėl A. S. žūties, 55 541 Lt dėl automobilio ir 30 935,95 Lt dėl krovinio sugadinimo) atlyginimo, žinodama, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią neva Ž. S. vardu automobilis „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apdraustas 2006 04 14 d., suklastota, 2006 04 19 d. apie 15.00 val. telefonu pranešė ADB (duomenys neskelbtini) administratorei apie Ž. S. padarytą eismo įvykį, nurodydama, kad šis automobilis 2006 04 14 d. draustas ADB (duomenys neskelbtini), taip siekdama, kad ši draudimo bendrovė įgytų prievolę atlyginti Ž. S. veiksmais padarytą žalą, o jis šios prievolės išvengtų. Tačiau šios nusikalstamos veikos L. G. nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes ADB (duomenys neskelbtini), nustatęs draudimo sutarties klastojimo faktą, kreipėsi į policiją.

Pagal BK 182 str. 2 d. asmuo, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 182 str. 2 d. redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu). Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Vienas iš apgaulės būdų yra asmens suklaidinimas pranešant jam neteisingus duomenis. Pagal teismų praktiką apgaulingą draudiminę veika asmuo įvykdo tada, kai tyčia, sąmoningai siekdamas apgauti, draudikui pateikia bet kokį rašytinį ar žodinį pareiškimą, kuris yra išmokos arba kitokios naudos reikalavimas, žinodamas, kad šiame pareiškime pateikiama informacija apie faktą iš esmės yra klaidinga.

Ištirta bylos medžiaga įrodo, kad nuteistosios L. G. apgaulė, kuria buvo siekiama padėti Ž. S. išvengtų didelės vertės turtinės prievolės, atsiradusios įvykus eismo įvykiui, pasireiškė tuo, kad L. G. žinodama, jog Ž. S. automobilio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jau po 2006 04 14 d. eismo įvykio, t.y. suklastota, 2006 04 19 d., apie 15.00 val., telefonu pranešė ADB (duomenys neskelbtini) administratorei (V. K.) apie tokios sutarties egzistavimą.

Pažymima, kad tiek apeliantė, tiek N. K. neginčijo sudariusios minėtą draudimo sutartį, kurią, kaip nurodoma pareiškime, L. G. nutraukė tą pačią (sutarties sudarymo – 2006 04 14) dieną nuo 2006 05 13 d. (t. 1, b. l. 137). Draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo faktas nustatytas ne tik L. G. ir N. K. parodymais, bet ir 2008 11 26 d. specialisto išvada Nr. 140-(7129)-IS1-9007. Iš specialistų, tyrinėjusių L. G. ir N. K. rašysenos parašus, pateiktos išvados matyti, kad parašai, esantys: 2006-04-14 pranešime ADB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui grafoje „(kliento vardas, pavardė, parašas)“, 2006-04-14 pinigų priėmimo kvito SSA Nr. 2347239 grafoje „Sumokėjau“, yra pasirašyti L. G. (t. 1, b. l. 159-162). Tačiau nuteistoji L. G. nepripažino kaltės dėl pasikėsinimo sukčiauti ir neigė, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta atgaline data, t.y. jau po įvykusio 2006 04 14 d. eismo įvykio. Tokia pastarosios pozicija vertinama kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį ir atmetama. Tokią išvadą leidžia daryti šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetas.

Analizuojant bylos surinktus įrodymus, visų pirma, 2009 11 11 d. specialisto išvadą Nr. 140-(4314)-IS1-8684, nustatyta, kad pateikto kompiuterio sisteminio bloko standžiajame diske esančioje duomenų bazėje „PolisCAD“ yra nurodyta, kad privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini) atitinkantis įrašas yra sukurtas 2006 04 14 d., tačiau remiantis prieš tai einančių įrašų išdėstymo eiliškumu ir sukūrimo datomis, galima teigti, kad šio įrašo sukūrimo data, o taip pat ir sutarties sudarymo data, yra neteisinga, t. y. remiantis prieš tai padarytais duomenų bazės įrašais, minėtos sutarties sudarymo data turėtų būti 2006 04 17 d. arba vėlesnė. Nustatyti kada tiksliai buvo sudaryta privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini) nėra galimybės. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo 2006 04 14 d. (duomenys neskelbtini) duomenys nėra ištrinti iš duomenų bazės (t. 1, b. l. 175-177).

Šios išvados teisingumą patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklaustas vienas iš surašiusių šią išvadą specialistų – A. V., kuris pažymėjo, kad kompiuteryje fiksuojama informacija ta, kokia tuo metu yra nustatyta kompiuterio data. Tai nebūtinai yra susiję su realiu laiku, koks yra. Ką tuo metu rodė kompiuteris išrašant polisą, tą kompiuteris ir užfiksavo. Tiriant pačią „Polis Card“ kompiuterinę programą, buvo rasta tokių neatitikimų, kurie normaliu šios programos darbo režimu negalėjo atsirasti. Normalus darbo režimas, kai nevykdomos manipuliacijos laiku. Buvo rasti tokie neatitikimai, kurie rodo, kad buvo keičiama data, kad kompiuteris rodė ir fiksavo neatitinkančias datas. Programoje įvedant naują klientą ar sudarant naują sutartį yra iš eilės kiekvienam klientui suteikiami identifikaciniai numeriai: 1, 2, 3... Taip pat programa prie kiekvieno įrašo prideda kompiuterinę datą – ką tuo metu rodo kompiuteris. Jei rytoj būtų įvestas naujas klientas, kurio Nr. bus 3, būtų užfiksuota rytojaus data. Duotuoju atveju šis eiliškumas buvo pažeistas ir gavosi, kad iš eilės einantys identifikaciniai numeriai neturi iš eilės einančių datų – užfiksuota įvedimo data yra ankstesnė negu prieš tai ėjusio įrašo data. Dėl to galima teigti, kad tuo metu buvo kažkokie kompiuterio datos pakitimai. Todėl specialistas padarė išvadą, kad dokumentų eiliškumas neatitiko jų sukūrimo datos.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto specialisto A. V. parodymų, jie tirdami, nustatė, kad prieš tai einantis įrašas yra sukurtas vėliau, nei po to einantis įrašas 2153, kuris buvo identifikaciniu numeriu įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo 2006 04 14 d. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, įrašas 2151 (įrašas 2152 yra ištrintas) duomenų bazėje buvo sukurtas 2006 04 17 d., o įrašas 2153 – 2006 04 14 d., o dirbant normaliu darbo režimu tai yra neįmanoma. Ž. S. buvo suteiktas identifikacinis numeris 1003, kuris duomenų bazėje buvo ištrintas. Tačiau 1003 įrašas buvo padarytas tame laikotarpyje, kai buvo padaryti 1002 ir 1004 įrašai. Nustatyta, kad 1002 įrašas buvo sukurtas 2006 04 17 d., o 1004 įrašas – 2006 04 19 d., o tai reiškia, kad įrašas 1003 galėjo būti sukurtas 2006 04 17 d., 18 d. arba 19 d. (t. 3, b. l. 83-85).

Pažymima ir tai, kad minėta 2009 11 11 d. specialisto išvada patvirtino inžinieriaus – programuotojo T. S. surašytą 2007 01 03 d. pažymą, kurioje taip pat buvo konstatuota, kad draudėjui Ž. S. suteiktas identifikatorius vietoje 2006 04 14 datos geriausiu atveju telpa tik į 2006 04 17 d. – 2006 04 19 d. rėmus, o jeigu jau identifikatoriaus sukūrimo data yra vėlesnė nei poliso išrašymo data, galima daryti tik vieną išvadą, kad buvo specialiai atsuktas kompiuterio laikrodis ir apdrausta atgaline data (t. 1, b. l. 15-19).

Iš specialisto T. S. parodymų matyti, kad 2006 m. balandžio mėnesį jis dirbo ADB (duomenys neskelbtini) inžinieriumi – programuotoju. ADB (duomenys neskelbtini) darbuotojai turėjo galimybę šią datą pakoreguoti, ją galėjo pakoreguoti bet kuris asmuo, kuris sėdėjo prie kompiuterio. Paspaudus mygtuką spausdinti – jis užrakina visus laukus, prieš mygtuką spausdinti – jeigu buvo pakeista kompiuterio datą, tai ta data ir atsispausdina. Pakeisti datą reikia suvedus duomenis, prieš spaudžiant mygtuką spausdinti. Pasižiūrėjus į atskirą klientų duomenų bazę, nustatyta, kad Ž. S. buvo suteiktas numeris - 1003, prieš tai buvo numeris 1002 ir 1004. Pasižiūrėjo, kada buvo atspausdintas indikatorius Nr. 1002 – jis buvo atspausdintas 2006 04 17 d., o Nr. 1004 – 2006 04 19 d. Ž. S. įrašas turėjo būti sukurtas laikotarpyje nuo 2006 04 17 d. iki 2006 04 19 d.

Apeliaciniame skunde abejojama 2009 11 11 d. specialistų išvados patikimumu ir teigiama, kad, jeigu, ekspertų nuomone, L. G. galėjo pakeisti kompiuterio laiką ir taip sudaryti atgaline data sutartį, tai reiškia, jog kažkas galėjo sudaryti sutartį vėlesne data, ir taip atrodytų, jog jos sutartis yra sudaryta atgaline data. Šie, apeliantės nurodomi, teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokia bylos medžiaga, todėl atmetami.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kilus įtarimams dėl įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo aplinkybių, buvo nukopijuota N. K. kompiuterio duomenų bazė, vėliau ją išanalizavus, pastebėjus neatitikimus, buvo priimtas sprendimas visą tai uždokumentuoti, ir N. K. kompiuteris buvo paimtas su antstolės D. M. pagalba. Iš antstolės parodymų matyti, kad 2007 01 04 d. su draudimo bendrovės atstovu ir kompiuterininku nuvyko į Šalčininkų pasienio postą, sisteminis blokas buvo paimtas, o visa paėmimo procedūra surašyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 2, b. l. 147, 150). Vien ta aplinkybė, kad iš pradžių tyrimą atliko ADB (duomenys neskelbtini) darbuotojai – T. S. ir M. P., o vėliau (kitą dieną – 2007 01 04 d.) kompiuteris buvo paimtas ir tyrimas pavestas atlikti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro darbuotojams A. V. ir A. D., kurie šį tyrimą ir atliko, neleidžia manyti, kad specialistų pateiktos išvados yra nepatikimos ir neteisingos, juolab, kad nenustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Tai taipogi nereiškia, kad N. K. kompiuterio kietasis diskas buvo paimtas pažeidžiant tam tikras procedūras, nesilaikant nustatytos tvarkos. Taip pat nenustatyta jokių duomenų, kad T. S. ir M. P. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir pateiktų tikrovę neatitinkančias aplinkybes. Priešingai, kaip jau buvo minėta, T. S. surašytoje pažymoje pateiktas išvadas patvirtino specialistai A. V. ir A. D. 2009 11 11 d. išvadoje. Be to, specialistas A. V. pažymėjo, kad laiko tarpas praėjęs nuo 2006 m. balandžio iki atliekamo tyrimo neturėjo įtakos tyrimo rezultatui ir, jei būtų praėjęs trumpesnis laiko tarpas, tai išvada būtų tokia pati. Be to, mažai tikėtina, kad asmenys, paėmę kompiuterį, galėtų pakeisti jame datą, tai sudėtinga padaryti. Kietąjį diską įdėjus į kitą kompiuterį, informacija išlieka (t. 3, b. l. 85).

Iš T. S. parodymų matyti, kad prie N. K. kompiuterio nebuvo galima prisijungti nuotoliniu būdu, kadangi nebuvo interneto. Tai, kad darbo vietoje nebuvo internetinės sistemos patvirtino ir apeliacinės instancijos posėdyje apklausta N. K.. Be to, manytina, kad bet kokie duomenų bazės pataisymai galėjo būti padaryti tik artimu laikotarpiu nuo įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ir liudijimo sudarymo, tuo tarpu kompiuterio duomenų bazės informaciją ADB (duomenys neskelbtini) atstovai apžiūrinėjo ir tikrino, praėjus keliems mėnesiams. Pažymėtina ir tai, kad ta aplinkybė, jog šiuo atveju nepavyko nustatyti, kada tiksliai buvo sudaryta privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini) neturi esminės reikšmės, vertinant L. G. veiksmus BK 182 str. kontekste, nagrinėjamu atveju, svarbu tai, kad buvo padaryta išvada, kad ši sutartis ir liudijimas negalėjo būti sudaryti 2006 04 14 d., jų sudarymo data turėjo būti 2006 04 17 d. ar vėlesnė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuota, kad 2009 11 11 d. specialistų išvada, patvirtinta ir papildyta ją surašiusio specialisto apklausa, yra tinkamas bei leistinas šioje byloje įrodymas, todėl juo vadovaujasi.  

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad N. K. negalėjo pakeisti laikrodžio datos, kadangi dirbo ADB (duomenys neskelbtini) ne vadovaujamose pareigose, ji neturėjo pilno priėjimo prie duomenų bazės, darbo kompiuteryje jinai neturėjo administratoriaus teisių. Tai paneigė tiek T. S. parodymai, tiek specialisto A. V. paaiškinimai, duoti apeliacinės instancijos teisme, iš kurių matyti, jog kompiuterio datą galima pakeisti, neturint administratoriaus teisių.

Liudytojos V. S., asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, N. K. bei išteisintojo Ž. S. parodymai, kad Ž. S. automobilio privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini) buvo sudaryti 2006 04 14 d. bei tai, kad šie dokumentai buvo nuvežti Ž. S. į ligoninę tą pačią 2006 04 14 d., yra paneigti aukščiau aptartais įrodymais, todėl atmestini. Šių asmenų parodymai vertinami kaip siekis padėti sau bei/ar L. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. S. yra L. G. dukra ir Ž. S. žmona. Įvertinus tai, apygardos teismas nesiremia šiais parodymais.

Pastebėtina ir tai, kad Ž. S. paaiškinimai, kad jis 2006 04 13 d. prašė L. G. apdrausti jo automobilį, neturi esminės reikšmės tiriamo L. G. padaryto nusikaltimo kontekste. Šiuo atveju svarbu yra tai, kada L. G. apdraudė Ž. S. transporto priemonę, o ne tai, kada pastarasis nuteistosios prašė tai padaryti. Todėl net ir nustačius, kad Ž. S. būtent 2006 04 13 d. prašė L. G. apdrausti jo automobilį nuo 2006 04 14 d., tai nepaneigia nuteistosios kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Tuo tarpu bylos medžiaga (2009 11 11 d. specialisto išvada, 2007 01 03 d. pažyma, specialistų A. V., T. S., liudytojo M. P. parodymai ir kt.) patvirtina, kad Ž. S. automobilio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ne anksčiau kaip 2006 04 17 d.

Kaip matyti iš N. K. sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suvestinės ataskaitos už laikotarpį nuo 2006 04 01 d. iki 2006 04 14 d., 2006 04 17 d. buvo išrašytas liudijimas (polisas) pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39), o pagal liudijimų ataskaitą – jis išrašytas 2006 04 14 d. (t. 1, b. l. 38). Kaip nurodė N. K. apeliacinės instancijos teisme, toje suvestinėje ataskaitoje paskutinėje eilėje yra padaryta elementari klaida. N. K. taip pat pažymėjo, kad ji pildė šias ataskaitas.

Pažymima ir tai, kad teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuose ADB (duomenys neskelbtini) pateiktuose dokumentuose nėra užfiksuoti duomenys, turintys tiesioginę reikšmę, vertinant L. G. veiksmus jai inkriminuojamo nusikaltimo ir jo sudėties prasme. Šios ataskaitos, kaip ir liudijimų ataskaita (t. 1, b. l. 38), pateikia daugiau bendro pobūdžio informaciją apie tai, kaip draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo vykdoma sudarytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių ir išrašytų liudijimų (polisų) suvestinė, kurioje atsispindėjo taipogi apdraustų automobilių duomenys, liudijimų (polisų) išrašymo datos, jų galiojimo laikas, sumokėtų įmokų dydžiai bei panaudotų pinigų priėmimo kvitų serijos numeriai (t. 1, b. l. 39-41). Išanalizavus šias ataskaitas, negalima daryti išvados, kad pildant jas buvo laikomasi griežtos draudimo sutarčių ir liudijimų (polisų) numerių eiliškumo tvarkos, nes numeriai ne visą laiką eina didėjančia tvarka, yra painiavos. Esant šioms aplinkybėms, negalima preziumuoti, kad šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, kuriuos įrašė pati N. K., yra teisingi ir objektyvūs, nepatikrinus ir nepalyginus jų su kitais duomenimis. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju byloje esančios suvestinės ataskaitos esminės įrodomosios reikšmės neturi, jos nei patvirtina, nei paneigia L. G. kaltę pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., todėl plačiau neaptariamos. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta pakankamai duomenų, kurie įrodo, kad L. G. veiksmai apima pasikėsinimo sukčiauti sudėtį. 

Pabrėžtina ir tai, kad N. K., sudarius draudimo sutartį ir paėmus iš L. G. pinigus, panaudojo ne jai išduotą pinigų priėmimo kvitą, o panaudojo kitai darbuotojai išduotą kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 136). Nors tiek N. K., tiek liudytoja I. M. nurodė, kad tam tikrais atvejais, kai pritrūkdavo savo kvitų, imdavo vieną kitos kvitus, tačiau šiuo atveju, nebuvo nustatyta, kad N. K. iš tiesų neturėjo savo pinigų priėmimo kvitų, atkreipiant dėmesį į tai, kad tiriamu laikotarpiu N. K. kitos darbuotojos kvitą priimdama pinigus panaudojo tik tą vienintelį kartą, nors 2006 04 14-20 dienomis ji naudojo ir kvitus, kurių serija prasideda skaičiais 24... (t. 1, b. l. 39-40).  Be to, liudytoja I. M. negalėjo patvirtinti, kad N. K. jai sakė, kad tiriamu atveju paėmė jos kvitą (t. 2, b. l. 130).

Taigi, byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini) buvo sudaryti ne kaip nurodoma šiuose dokumentuose 2006 04 14, o vėlesnę dieną, t.y. jau po Ž. S. padaryto autoįvykio.

Šios išvados, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nepaneigia ir 2007 04 23 d. Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro raštas dėl informacijos pateikimo Nr. 01-3360, kuriame nurodoma, jog 2006 04 14 ADB (duomenys neskelbtini) sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 185), nes, kaip parodė teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. Ž., kad jie mato tą informaciją, kuri yra suvesta, jie pranešė tik turimą informaciją, netikrindami, kada ir kaip buvo sudaryta sutartis (t. 3, b. l. 183-184). Tuo tarpu, byloje pakanka duomenų apie tai, kad minėta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta, klaidingai nurodant jos sudarymo datą.

Bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad būtent L. G. 2006 04 19 d., apie 15 val., telefonu pranešė ADB (duomenys neskelbtini) administratorei apie Ž. S. padarytą eismo įvykį, nurodydama, kad šis automobilis 2006 04 14 d. draustas šioje draudimo bendrovėje (t. 1, b. l. 42-43). Šiuos aplinkybės neginčijo nuteistoji L. G., be to, ją patvirtino ir ADB (duomenys neskelbtini) administratorės – V. K. parodymai (t. 2, b. l. 150).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad L. G., žinodama, kad Ž. S. eismo įvykio metu (2006 04 14) nebuvo apdraudęs automobilio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bet turėdama suklastotą (sudarytą atgaline data) draudimo sutartį ir polisą, bei pranešdama apie sudarytą sutartį draudimo bendrovės atstovui – panaudojo apgaulę, siekdama, kad Ž. S. išvengtų didelės vertės turtinės prievolės, t.y. pasikėsino padaryti sukčiavimą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes ADB (duomenys neskelbtini) nustatė draudimo sutarties klastojimo faktą ir kreipėsi į policiją, t.y. dėl nuo L. G. valios nepriklausančių aplinkybių.

Tai, kad siekiamos Ž. S. naudai išvengti turtinės prievolės vertė buvo didelė, t.y. viršijanti 250 MGL dydžio sumą (BK 190 str.), įrodyta rašytine bylos medžiaga (t. 1, b. l. 51, 52, 115-119, t. 2, b. l. 4-6; t. 3, b. l. 49, 52-55, 59-60, 64, 132-141, 145-146, 149-152), todėl teisingai L. G. pasikėsinimas sukčiauti kvalifikuotas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog L. G. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, turi gyvenamąją vietą, šeimą, įskaitoje pas psichiatrą ir priklausomybės ligų kabinete neįrašyta. Nuteistosios L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad L. G. inkriminuotą nusikalstamą veiką nagrinėjamoje byloje padarė 2006 m. pradžioje, nuo jos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei penkeri metai. Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji per šį laikotarpį nusižengė įstatymams. Atsižvelgus į šias aplinkybes, vadovaudamasis protingumo principu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju L. G. BK 182 str. 2 d. sankcijos ribose numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir teisingai pagal BK 54 str. 3 d. paskyrė jai švelnesnę bausmę, negu nustatyta straipsnio sankcijoje, t.y. baudą, kurios dydis nustatytas įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis BK 47 str. nuostatomis. Pagrindų BK 64/1 str. taikymui – nėra.

Byloje pareikštas bankrutuojančios ADB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys 8258,35 Lt sumai yra pagrįstas objektyviais duomenimis (t. 1, b. l. 115-119), todėl pagrįstai apylinkės teismo visiškai tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kalto asmens, t.y. iš L. G..

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

nuteistosios L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 03 27 d. nuosprendžio aprašomąją dalį pašalinant nuorodą dėl bendrininkavimo ir nustatyti, kad L. G. 2012 03 27 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. už tai, kad:

L. G., žinodama, jog Ž. S. 2006 04 14 d., vairuodamas automobilį „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du asmenys, buvo apgadintas automobilis „Renault Master“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir juo gabentas krovinys, kad jo automobilio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra pasibaigusi, turėdama tikslą apgaule Ž. S. naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių: eismo įvykio metu padarytos 96 902,30 Lt žalos (8256,35 Lt dėl M. B. ir 2169 Lt dėl A. S. žūties, 55 541 Lt dėl automobilio ir 30 935,95 Lt dėl krovinio sugadinimo) atlyginimo, žinodama, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią neva Ž. S. vardu automobilis „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apdraustas 2006 04 14 d., suklastota, 2006 04 19 d. apie 15.00 val. telefonu pranešė ADB (duomenys neskelbtini) administratorei apie Ž. S. padarytą eismo įvykį, nurodydama, kad šis automobilis 2006 04 14 d. draustas ADB (duomenys neskelbtini), taip siekdama, kad ši draudimo bendrovė įgytų prievolę atlyginti Ž. S. veiksmais padarytą žalą, o jis šios prievolės išvengtų. Tačiau šios nusikalstamos veikos L. G. nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes ADB (duomenys neskelbtini), nustatęs draudimo sutarties klastojimo faktą, kreipėsi į policiją.

Kolegijos pirmininkė                                                                                  Daiva Kazlauskienė

Teisėjai                                                                                                           Artūras Pažarskis

                                                                                                                         Artūras Šumskas