Pranešėja L. Aleknavičienė
Teisėjas S. Remeika Civilinė byla Nr. 2A-120-124 /2011
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00910-2009-5 Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8,121
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2011 m. birželio 28 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Zigmo Kavaliausko,
sekretoriaujant Renatai Kovierei,
dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Daivai Balčiūnienei,
atsakovo atstovams R. Č., advokatui Valdui Falkauskui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. T. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-184-645/2010 pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui UAB „Baltijos gėrimai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas R. T. ieškiniu (1–6 b. l.) bei patikslinęs reikalavimus prašė teismo: 1) pripažinti atleidimą iš darbo nuo 2009-10-09 UAB „Baltijos gėrimai“ statybinių medžiagų parduotuvės komercijos direktoriaus pareigų neteisėtu, 2) nustatyti, kad į pirmesnį darbą jis negali būti grąžintas dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių, 3) priteisti 3 vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (4500 Lt) ir vidutinį darbo užmokestį (1500 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 4) pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, 5) priteisti 99,54 Lt neišmokėtą darbo užmokestį už 2009 m. rugsėjo mėnesį bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009 spalio 09 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 6) priteisti 18 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2005 m. vasario 14 d. pradėjo dirbti UAB „Baltijos gėrimai" statybinių medžiagų parduotuvėje vadybininku, o 2007-07-01 buvo pervestas į statybinių medžiagų parduotuvės komercijos direktoriaus pareigas.
2009 m. spalio 9 d. atsakovo vadovas pasirašė įsakymą nutraukti su ieškovu darbo sutartį LR darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nuo 2009 m. spalio 9 d. Ieškovas nežino dėl kokių priežasčių jis yra atleistas iš darbo: nedarė pravaikštų, tinkamai atliko savo pareigas, numatytas darbo sutartyje, iš jo nebuvo pareikalauta pasiaiškinti dėl kokių nors aplinkybių, kurios gali lemti darbo sutarties nutraukimą.
Atleidimas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. vienu iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 str. 2d. numatytų pagrindų yra pati griežčiausia LR darbo kodekse numatyta drausminė nuobauda. LR darbo kodekso 240 str. reikalauja, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Ši teisės norma įpareigoja darbdavį nurodyti, kokiu pažeidimu darbuotojas yra kaltinamas ir nustatyti, ar nebuvo svarbių priežasčių darbo drausmės pažeidimui, o taip pat nustatyti, ar buvo darbuotojo kaltė dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo. Iš ieškovo nebuvo pareikalauta pasiaiškinimo, todėl jau vien dėl to atsakovo skirta nuobauda negali būti laikoma teisėta. Atsakovui nebereikalingas statybinių medžiagų parduotuvės komercijos direktorius, nes atsakovas, ieškovo turimais duomenimis, nebeturi statybinių medžiagų parduotuvės, kurioje ieškovas dirbo. Gali būti, kad ši aplinkybė ir buvo pagrindinė bei tikroji ieškovo atleidimo iš darbo priežastis. Kadangi dėl atsakovo struktūrinių, ekonominių, organizacinių pakeitimų ieškovas nebegali būti grąžintas į ankstesnes pareigas, todėl taikytinas LR darbo kodekso 297 str. 4 d. numatytas teisių gynimo būdas: ieškovui turi būti išmokėta LR darbo kodekso 140 str. 1 d. numatyto dydžio išeitinė išmoka bei vidutinis darbo užmokestis už įstatyme nurodytą laikotarpį. Be to, atsakovas neišmokėjo ieškovui 99,54 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. rugsėjo mėnesį, bei 1615,53 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. spalio mėnesį. Vėliau šio reikalavimo
Neteisėtu atleidimu iš darbo ieškovui R. T. buvo padaryta didelė žala. Ieškovas žinojo, kad atsakovas planuoja netekti parduotuvės ir pagrįstai tikėjosi, kad bus atleistas nesant jo kaltės, prieš tai bus įspėtas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir gaus išeitines kompensacijas. Toks darbdavio neteisėtas elgesys ieškovui sukėlė didžiulį šoką, dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, nerimą dėl ateities, sumažino galimybes ateityje įsidarbinti. Ieškovas neturtinę žalą įvertino 18 000 Lt - vienerių metų darbo užmokestį, gaunant 1500 Lt nustatytą mėnesio algą.
Atsiliepime į ieškinį (24–26 b. l.) atsakovas UAB „Baltijos gėrimai“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ( 110–116 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui R. T. iš atsakovo UAB „Baltijos gėrimai“, 99,54 neišmokėtą darbo užmokestį už 2009 m. rugsėjo mėnesį, o taip pat po 99,54 Lt kas mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-10-09 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovas R. T. nuo 2005-02-14 UAB „Baltijos gėrimai“ dirbo statybinių medžiagų parduotuvėje vadybininko pareigose, o 2007-07-01 ieškovas buvo pervestas į statybinių medžiagų parduotuvės komercijos direktoriaus pareigas. 2009 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2009 m. spalio 8-9 dienomis ieškovui įrašytos pravaikštos ir kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties. UAB „Baltijos gėrimai“ direktoriaus 2009 m. spalio 9 d. pareikalavimu ieškovo buvo paprašyta raštiškai pasiaiškinti dėl 2009-10-08 savavališko darbo vietos palikimo, dėl atsisakymo tinkamai perduoti tarnybines patalpas ir jose esančias materialines vertybes, dėl materialinių vertybių apsaugos neužtikrinimo, taip pat dėl 2009-10-09 neatvykimo į darbą, neinformuojant įmonės administracijos ir atsisakymo vykdyti darbines funkcijas bei dalyvauti materialinių vertybių patikrinime. UAB „Baltijos gėrimai“ direktoriaus 2009 m. spalio 9 d. įsakymu (potvarkiu) apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 0039 ieškovas nuo 2009 m. spalio 9 d. atleistas iš komercijos direktoriaus pareigų pagal LR darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., už nusižengimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atskaičius mokesčius, ieškovui už rugsėjo mėnesį priskaičiuotas 99,54 Lt, o už spalio mėnesį 1615,53 Lt darbo užmokestis. 99,54 Lt atlyginimas buvo nurašytas trūkumų dengimui, o 1615,53 Lt atsiskaitymo lėšos buvo deponuotos. Nustatyta, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis atleidimo iš darbo metu buvo 1802,16 Lt. Ieškovui 2010-01-25 buvo išmokėta 1615,53 Lt suma. Teismas nurodė, kad atsakovas išnuomojo patalpas UAB „Jupojos statybinės medžiagos“, tačiau sandėlis, kuriame dirbo ieškovas nebuvo išnuomotas, darbuotojų skaičius atsakovo bendrovėje nepasikeitė, komercijos direktoriaus pareigos bendrovėje nepanaikintos. Iš 2009-10-09 UAB „Baltijos gėrimai“ inventorizacijos apyrašo Nr. 1 matyti, jog inventorizacija atsakovo bendrovėje pradėta 2009-10-09, 8 val.
Teismas konstatavo, kad šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovas 2009 m. spalio 8 d. ryte po pokalbio su atsakovo direktoriumi paliko savo darbo vietą ir vėliau darbe nepasirodė. Atsakovo įgaliotas atstovas tą pačią dieną skambino ieškovui, kviesdamas jį atvykti į darbą ir 2009 m. spalio 9 d. dalyvauti pakartotinėje revizijoje. Liudytoja V. M. patvirtino, kad ji 2009 m. spalio 8 d. atsakovo direktoriaus paliepimu skambino ieškovui, tačiau ieškovas atsisakė atvykti į darbą. Nustatyta, kad ieškovas 2009 m. spalio 9 d. neatvyko į darbą, nedalyvavo pakartotinėje revizijoje ir visą darbo dieną nepasirodė darbe. Be to, nustatyta, kad ieškovas ir 2009 m. spalio 12 d. pirmadienį darbe nebepasirodė. Teismas konstatavo, kad atsakovas įrodė ieškovo nebuvimą darbe 2009 m. spalio 9 d. visą darbo dieną rašytiniais įrodymais, t. y. 2009 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, atsakovo direktoriaus 2009 m. spalio 9 d. pareikalavimu ir liudytojų G. Z., S. K. ir V. M. parodymais. Ieškovo paaiškinimą, kad savo darbo vietą paliko tik 2009 m. spalio 9 d. teismas vertino kritiškai, nurodydamas, kad šį paaiškinimą visiškai paneigia tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai. Neatvykdamas 2009 m. spalio 9 d. į darbą ir apie tai nepranešdamas atsakovo direktoriui, ieškovas pasielgė nerūpestingai, tokie veiksmai prieštarauja sąžiningam, apdairiam darbuotojo elgesiui. Nenustačius svarbių neatvykimo į darbą priežasčių, atsakovas tinkamai tokį neatvykimą pripažino pravaikšta. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį dėl to, kad darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigų vykdymą, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. DK 240 str. 1 d. ir 3 d. nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. Įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 str. 1 d. reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta. Atsakovo direktorius pripažino faktą, kad 2009 m. spalio 9 d. buvo surašytas pareikalavimas, kad ieškovas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau ieškovui nebuvo įteiktas. Be to, nustatyta, kad ieškovas apie įsakymą, kad su juo darbo sutartis yra nutraukta, pasirašytinai nebuvo informuotas. Atsakovui pripažinus ieškovo 2009 m. spalio 9 d. neatvykimą į darbą pravaikšta ir be įspėjimo atleidus ieškovą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., teismas laikė, kad vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, todėl konstatavo, kad ieškovo atleidimas iš darbo nuo 2009-10-09 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., yra teisėtas. Teismas nurodė, kad pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, nėra teisinių prielaidų ieškovui priteisti iš atsakovo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (5406,48 Lt) bei vidutinį darbo užmokestį (1802,16 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010-10-09 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Teismas nurodė, kad atsakovas su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną pilnai neatsiskaitė. Atleisdamas ieškovą iš darbo, atsakovo direktorius 2009 m. spalio 13 d. įsakymu ieškovui priklausantį išmokėti už 2009 m. rugsėjo mėnesį 99,54 Lt darbo užmokestį nurašė trūkumų dengimui, o už 2009 m. spalio mėnesį 1615,53 Lt darbo užmokestį deponavo, bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovui sumokėjo 1615,53 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, todėl dalies šio reikalavimo ieškovas atsisakė. Tačiau ieškovui priklausanti 99,54 Lt neišmokėto darbo užmokesčio suma buvo nurašyta ir neišmokėta. Teismas nurodė, kad atsakovas neteisėtai nurašė darbo užmokestį trūkumų dengimui iš išeitinės išmokos, kadangi byloje nustatyta, kad materialinės atsakomybės sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta.
Atsakovas, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su ieškovu, o dėl tokio uždelsimo ieškovas nėra kaltas.Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, į tai, kad ieškovui buvo neišmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė neišmokėtą darbo užmokestį po 99,54 Lt (suma atskaičius mokesčius) kas mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-10-09 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas konstatavo, kad nustačius, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas esant teisėtam pagrindui, t. y. egzistuojant DK 136 str. 3 d. 2 p. bei 235 str. 2 d. 9 p. nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo ieškovui priteisti neturtinę žalą.
Ieškovas R. T. apeliaciniu skundu (118–123 b. l.) prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatyti, kad į pirmesnį darbą jis negali būti grąžintas dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių, priteisti 3 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (5406,48 Lt) ir vidutinį darbo užmokestį (1802,16 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2009-10-09 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2009 m. rugsėjo mėnesį 99,54 Lt bei vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-10-09 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 18 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas darbe nebuvo 2009 m. spalio 8 ir 9 d., nes iš tikrųjų 2009 m. spalio 8 d. ieškovas buvo darbe visą dieną, ruošė dokumentus ir nerealizuotas prekes grąžinimui, iš darbo išėjo tik 2009 m. spalio 9 d. po pokalbio su direktoriumi, kai jis pareiškė nebepasitikintis ieškovu ir atleidžiantis jį iš darbo. Niekas negali paneigti, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pravaikštos įrašytos, siekiant pateisinti atleidimą, liudytojų G. Z., S. K. ir V. M. parodymai yra subjektyvūs ir atitinkantys bendrovės direktoriaus poziciją.
2. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal LR darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalį, privalo raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino, kad 2009 m. spalio 9 d. reikalavimas raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo ieškovui nebuvo įteiktas, ieškovas nebuvo pasirašytinai informuotas apie darbo sutarties nutraukimą. Net ir nustatęs šiuos įstatymo pažeidimus, teismas juos laikė nereikšmingais ir padarė išvadą, kad drausminė nuobauda paskirta teisėtai. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, nes būtent šie pažeidimai įrodo atleidimo iš darbo nepagrįstumą, nesant realaus ir įstatyminio pagrindo atleisti ieškovą iš darbo. Atleidžiant ieškovą iš darbo net nebuvo nurodyta kuris iš LR DK 235 str. 2 dalies 1-12 punktų jam buvo taikomas.
3. Teismas iš esmės gynė tik darbdavio interesus, nes tariamai padaryto darbo drausmės pažeidimo priežasčių teismas netyrė, ieškovo nurodytas aplinkybes atmetė, vadovavosi tik darbdavio ir jam lojalių darbuotojų parodymais. Taip pat skirdamas drausminę nuobaudą atsakovas neatsižvelgė į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip anksčiau dirbo darbuotojas.
Atsiliepimu į ieškovo R. T. apeliacinį skundą (128–129 b. l.) atsakovas UAB „Baltijos gėrimai“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliaciniu skundu apeliantas bando klaidinti teismą, nurodydamas neteisingas atleidimo aplinkybes ir teigdamas, kad jo aptariami įvykiai buvo 2009 m. spalio 9, o ne spalio 8 dieną. Apeliantas akivaizdžiai meluoja, nes 2009 m. spalio 8 d. ryte įmonės direktoriui pasakius, kad privalo organizuoti pakartotinę materialinių vertybių reviziją statybinių medžiagų padalinyje, ieškovas savo iniciatyva atėjo į direktoriaus kabinetą ir pasakė, kad nebedirbs šioje įmonėje, ir, kad dėl trūkumų atsakovas gali kreiptis kur nori, numetė ant stalo sandėlio raktus, kuro kortelę ir pasišalino iš darbo.
2. Pirmos instancijos teismas aptarė minėtus apelianto argumentus ir juos įvertino kritiškai. Tiek rašytiniai įrodymai, tiek apklausti liudytojai, neginčijamai patvirtino faktą, kad apeliantas 2009 m. spalio 8 dieną savavališkai pasišalino iš darbo vietos, o spalio 9 dieną neatvyko į darbą net kviečiamas darbdavio įpareigotų asmenų. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo neatvykimas į darbą yra tinkamai darbdavio įvertintas kaip pravaikšta ir pagrindas atleisti iš darbo pagal DK 136 str. 3 dalies 2 punktą.
3. Atlikus pakartotinę materialinių vertybių reviziją buvo nustatytas 37 473,17 Lt dydžio prekių trūkumas. Šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, bandant nustatyti turto pasisavinimo ar iššvaistymo požymius. Kiek yra žinoma, ieškovui jau yra pareikšti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo pagal BK 184 str. 2 dalį.
4. Ieškovo reikalavimai pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, yra ne kas kitą kaip piktnaudžiavimas teise. Tai daroma tiek iškraipant realius faktus, tiek nutylint esmines aplinkybes, tiek bandant tam tikras darbo santykių nutraukimo procedūras parodyti kaip pažeidimus.
5. Jei darbuotojas piktnaudžiavo savo teisėmis, elgėsi netinkamai, tai darbo sutarties nutraukimo procedūriniai pažeidimai negali būti vertinami jo naudai, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį, piktnaudžiaujantį savo teisėmis. Taigi, teismų praktika orientuojama į tai, kad būtų vertinamas ir darbuotojo elgesys, nes darbuotojas pagal DK 35 straipsnio reikalavimus privalo elgtis sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2005 vasario 14 d. dirbo UAB“Baltijos gėrimai“ vadybininku. 2007 liepos 01 d. buvo pakeista darbo sutartis, ir ieškovas buvo pervestas dirbti statybinių medžiagų komercijos direktoriumi. Darbdavys 2009 spalio 09 d. atleido ieškovą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (29 b.l.).
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis:faktas, kad darbuotojas yra šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas , darbdavio iniciatyva nutraukti darbo sutartį.
Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį šiukščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomas darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Tai darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl paties darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 235 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė konkrečias šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtis. Atleisdamas iš darbo, atsakovas nekonkretizavo pažeidimo , tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas buvo atleistas už tai, kad 2009 spalio 8 d. atsisakęs vykdyti pareigas, 2009 spalio 9 d. padarė pravaikštą. Atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 dalies 2 punkto pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma, tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 str. 4 dalis).
Teismas tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą patikrina, ar ji yra paskirta esant drausminės atsakomybės pagrindui., t.y. ar yra nustatytas darbo drausmės pažeidimo faktas ir ieškovo kaltė. DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovui). Ieškovas apeliaciniame skunde bei ieškinyje neigia, jog jis yra padaręs darbo drausmės pažeidimą, nes 2009 spalio 08 d. visą dieną buvo darbe ir atliko savo pareigas, o 2009 dieną išėjo iš darbo po pokalbio su direktoriumi, kai šis pareiškė nebepasitikįs juo ir nurodė atleidžiąs iš darbo.
Šioje byloje darbo drausmės pažeidimo faktą darbdavys –atsakovas įrodinėjo vadovo paaiškinimais, liudytojų įmonės darbuotojų G. Z., S. K., V. M. parodymais bei raštiniais įrodymais –darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, inventorizacijos apyrašu. Šie įrodymai patvirtina atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes apie ieškovo atsisakymą vykdyti pareigas ,neatvykimą į darbą 2009 d. spalio 9 d. Nors ieškovas mano, kad visi šie įrodymai yra subjektyvūs, patvirtinantys direktoriaus poziciją, tačiau LR civilinio proceso kodeksas nedraudžia įrodinėjant aplinkybes dėl atleidimo iš darbo, remtis įmonės darbuotojų parodymais. Jie yra vertinami , atsižvelgiant į jų turinį, sąsajas, visų byloje esančių įrodymų visumą .Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino ne izoliuotai, o kompleksiškai. Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Byloje apklausti asmenys atitiko liudytojams keliamus reikalavimus (CPK 189 straipsnis) ir nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių jie negalėjo būti apklausiami kaip liudytojai (CPK 189 straipsnio 2 dalis). Jie patvirtino aplinkybes, kurios jiems buvo žinomos ir, susijusios su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis
Vertinant byloje apklaustų liudytojų parodymus, atsižvelgtina į jų parodymų turinį, į jų sąsajas su kitais įrodymais, tame tarpe ir rašytiniais įrodymais, o taip pat vertinant liudytojų parodymus bei ieškovo poziciją, atsižvelgtina ir į logikos dėsnius. Pirmosios instancijos teismas analizavo šiuos įrodymus, su kuo kolegija sutinka., nes aplinkybes apie tai, kad ieškovas 2009 spalio 8 dieną paliko darbo vietą bei spalio 9 ta diena nebeatvyko į darbą, patvirtina apklaustų liudytojų parodymai, atžymos darbo laiko žiniaraštyje. Ieškovas teigia, kad jis dirbo visą 2009 spalio 08-os dienos darbo dieną, tačiau įrodymų apie tai, kas buvo atlikta darbe, neteikė. Byloje nėra nustatyta asmenų, galinčių patvirtinti šį faktą. 2009 spalio 09-os dienos statybinių medžiagų inventorizacijos apyrašas Nr. 1 patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes apie darbdavio įrodinėjamas aplinkybes, kad ieškovas nebuvo darbe 2009 spalio 9 d (82-89 b.l.). Kartu tai paneigia ir ieškovo tvirtinimą, kad jis buvo darbo vietoje, iš jos pasišalino tik po pokalbio su direktoriumi. Apyrašas patvirtina, kad inventorizacija prasidėjo 2009 spalio 09 dienos 8-tą valandą ryto, ieškovas nedalyvavo joje, nors pagal pareigybes turėjo būti komisijos sudėtyje. Vėlesnis ieškovo elgesys dėl atleidimo susižinojimo per Sodros įstaigą , jo nebeatvykimas į darbovietę taip pat patvirtina atsakovo įrodinėjamas aplinkybes dėl ieškovo pravaikštos padarymo , tai atitinka ir logikos dėsnius.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl pravaikštos įvykdymo padarytos tinkamai įvertinus įrodymus, sutinka su jomis.
Atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 2 dalies 3punktą yra drausminė nuobauda, kurią skiriant darbdavys turi laikytis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos (DK 240 str. 1 d. ) Viena iš jų yra paaiškinimo dėl padarytos pravaikštos pareikalavimas, kuriam duoti darbdavys turi nustatyti realų terminą. Šiuo atveju darbdavys nepateikė įrodymų, kad būtų reikalavęs tokio paaiškinimo iš ieškovo, jį būtų įteikęs ieškovui. Kiekvienas asmuo turi teisę paaiškinti savo poelgį, pateikti pateisinančios įrodymus, žinoti, kokiu darbo drausmės pažeidimu kaltina jį darbdavys. Tačiau iš atsakovo liudytojų parodymų , atsakovo atstovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas nevyko į darbą 2009 spalio 09 dieną, kviečiamas vadovo nurodymu buhalterės liudytojos V. M., nors žinojo, kad jo padalinyje atliekama materialinių vertybių inventorizacija. Tai vertintina, kaip vengimas bendradarbiauti , pripažintinas piktnaudžiavimu savo teisėmis, siekiant suvaržyti darbdavio teises tinkamai įgyvendinti atleidimo iš darbo procedūrą. Neatvykimas sekančią dieną po pokalbio su darbdavio vadovu , ir vėlesnis neatvykimas į darbą, patvirtina ieškovo atsisakymą toliau vykdyti savo darbines pareigas faktą ir akivaizdų darbo drausmės pažeidimo faktą Tai, kad esant šioms aplinkybėms, neturint galimybių gauti ieškovo, kaip darbuotojo pasiaiškinimą dėl neatvykimo į drabą , nebuvo gautas ieškovo pasiaiškinimas , yra vertintina kaip neesminis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti, pažeidimas ir jis nėra besąlyginis pagrindas atleidimą pripažinti neteisėtu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. teisėtai ir pagrįstai, nes jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, neatvykdamas į darbą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nesudaro teisinio pagrindo naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas ir paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. Dėl to aplinkybė, kad iš anksto nebuvo raštu pareikalauta pasiaiškinti, laikytina formaliu DK 240str laipsnio 1 dalies pažeidimu, nes darbdavys atsižvelgė į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, ir į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Parinkdamas drausminę nuobaudą, darbdavys gali (atitinkamais atvejais – turi) atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, reikšmingas jos parinkimui, taip pat turi vadovautis DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pagal DK 242 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo sunkumą. Šioje byloje, vertinant ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsižvelgtina į tai, kokiu momentu padarė šį pažeidimą, t.y. atliekant materialinių vertybių inventorizaciją. Taip pat atsižvelgtina į ieškovo užimamas pareigas. Ieškovas dirbo komercijos direktoriumi, t.y. jis yra laikomas vienu iš įmonės vadovaujančiu darbuotoju, nes vadovavo statybinių medžiagų padaliniui, todėl jo darbo funkcijų atlikimas dėl užimamų pareigų buvo atsakingesnis nei eilinio darbuotojo, jam buvo keliami aukštesni pagarbos, lojalumo darbdaviui bei atsakomybės reikalavimai. DK 35 straipsnis reikalauja ir iš darbuotojo tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Šioje normoje įtvirtinti bendrieji elgesio principai reiškia, kad darbo sutarties šalys vienas kito atžvilgiu turi būti geranoriški, jų santykiai grindžiami įstatymu, tarpusavio supratimu, pagarba, o kylantys nesutarimai sprendžiami sąžiningai bendradarbiaujant, t. y. darbdavio ir darbuotojo veiksmai turi atitikti darbo santykius reglamentuojančias normas ir nusistovėjusius protingo elgesio kriterijus.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pagrįstai laikė šią nuobaudą atitinkančią pažeidimo sunkumą ( DK 238 str.). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, tinkamai įvertinęs darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir aplinkybes, kuriomis jis padarytas, pagrįstai pripažino šią nuobaudą pagrįsta. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad ieškovui anksčiau už darbo drausmės pažeidimus nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, tačiau iš paaiškinimo matyti, kad jo p vadovaujamame padalinyje ir 2009 spalio 02 d. buvo nustatyti materialinių vertybių trūkumai, kas rodo netinkamą pareigų vykdymą. Byloje nustatytomis aplinkybėmis, neatvykimas į darbą, kai sprendžiami klausimai ieškovo vadovaujamame padalinyje dėl materialinių vertybių inventorizacijos , yra nepateisinamas ieškovo elgesys.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenis, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, jog, atleisdamas ieškovą iš darbo, atsakovas netinkamai įgyvendino darbdavio teises, piktnaudžiavo jomis ar nesilaikė DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų.
Pripažinus , kad ieškovui pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo, pagrįstai buvo atmesti su šiuo reikalavimu susiję kiti reikalavimai dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Taip pat teismui pripažinus, kad ieškovui nepagrįstai žalos apmokėjimui buvo išskaityta 99,54 Lt , šią sumą pagrįstai laikė neišmokėtu darbo užmokesčiu, atleidžiant iš darbo. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalies nustatytas pasekmes , už pradelstą atsiskaitymo laiką ieškovui buvo priteista ne vidutinis darbo užmokestis, bet neišmokėto atlyginimo dalis, kas atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 sausio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir civilinio proceso normas, išanalizavo įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Atmetus apeliacinį skundą , iš ieškovo priteistinos atstovavimo išlaidos atsakovui 600 Lt bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei 7,65 Lt (CPK 88 straipsnio 1 d.3 p,92 str.,93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 lapkričio 9 dienos sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš ieškovo R. T. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos gėrimai“ 600 Lt (šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų ir 7,65 (septynis litus 65 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Kolegijos pirmininkė Laisvė Aleknavičienė
Teisėjai Danutė Matiukienė
Zigmas Kavaliauskas