Civilinė byla Nr. e2-26139-1077/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06422-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Anetai Jankovskai,
dalyvaujant ieškovams T. B., P. B. ir jų atstovei advokatei Virginijai Balčiūnienei,
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovams Lolitai Mankevičiūtei-Čepulionei ir Algaudui Martinkai,
viešame teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. B. ir P. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11150-868/2024, kuriuo buvo atmestas ieškovų T. B. ir P. B. ieškinys.
2. Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-760-657/2025 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3. Teisme 2025 m. birželio 18 d. gautas patikslintas ieškovų ieškinys, kuriuo ieškovai prašo priteisti iš atsakovės ieškovo P. B. naudai 10 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo T. B. naudai 5 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo T. B. naudai 5 562,68 Eur turtinės žalos atlyginimo, ieškovams T. B. ir P. B. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškinyje nurodoma, kad kai P. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) suėjo (duomenys neskelbtini) metų, vaikas vis rečiau grįždavo pas mamą J. I., kuri jau ilgą laiką gyveno atskirai ir galiausiai vaikas pasiliko nuolat gyventi su tėčiu T. B.. Prasidėjus T. B. ir J. B. skyrybų procesui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, be kita ko, iš J. B. buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui P. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi buvo papildyta laikina J. B. ir P. B. bendravimo tvarka, be kita ko, nustatant, jog J. B. vieną kartą per savaitę, darbo dieną, bendrauja su nepilnamečiu P. B. dalyvaujant psichologui. Vaiko teisių tarnybos specialistai pradėjo reikalauti iš T. B., kad jis padarytų taip, jog (duomenys neskelbtini) metų paauglys tuoj pat norėtų bendrauti su motina, su kuria vaiko P. B. ryšys buvo jau ilgą laiką nutrūkęs. 2020 m. gruodžio 17 d. specialistė J. U. išsiuntė laišką T. B., kuriame nurodė, kad P. B. turi sunkumų su matematika ir nelanko pamokų. Ieškovas atsakė į minėtą laišką, paaiškindamas, kaip ši problema sprendžiama. Nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. vasario 14 d. T. B. intensyviai bendravo su specialiste J. U., kad būtų užtikrinti vaiko interesai. Tačiau 2021 m. kovo 4 d. vaiko teisių tarnybos specialistai priverstinai perdavė Pijų B. T. B. sesers A. K. žinion. 2021 m. balandžio 21 d. vaikas buvo priverstinai paimtas ir patalpintas į vaikui visiškai svetimą aplinką – perduotas globėjams. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1782-653/2021 buvo nutarta atsisakyti tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką. Tarnyba grąžino vaiką P. B. vaiko tėvui T. B. 2021 m. birželio 18 d. Tokiu būdu Tarnybos neteisėti veiksmai nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2021 m. birželio 18 d. sukėlė ieškovams jų patirtą žalą.
5. Tarnybos neteisėtus veiksmus ieškovai grindžia tuo, kad: Tarnybos darbuotojai 2021 m. kovo 4 d. neteisėtai ir nepagrįstai ir 2021 m. balandžio 21 d. paėmė iš tėvo T. B. jo nepilnametį vaiką P. B., nustatė jam laikinąją globą, atskirdami vaiką nuo tėvo ilgiau nei trims mėnesiams. Tarnybos veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje vertintinas trimis aspektais: laikinosios priežiūros skyrimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos jam nustatymo neteisėtumas ir nepagrįstumas ir, nustačius vaikui laikinąją globą, neteisėtas ir nepagrįstas delsimas grąžinti vaiką tėvui.
6. Ieškovai nurodo, kad P. B. atribojimas nuo tėvo T. B. prasidėjo nuo 2021 m. kovo 4 d. Tarnybos veiksmais – kai buvo skirta vaikui laikina priežiūra ir P. B. buvo perduotas T. B. sesei A. K.. Ieškovai nurodo, kad šiam vaiko paėmimui nebuvo pagrindo, kadangi konfliktai tarp T. B. ir vaiko motinos J. B. buvo pasibaigę, nes jie kartu nebegyveno, tai patvirtina 2021 m. sausio 27 d. vaiko (P. B.) apklausa. Atsakovės specialistai ignoravo vaiko tėvo prašymus ir siekį bendradarbiauti. P. B. 2021 m. kovo 16 d. ranka parašė tėvui laišką, kuriame rašė, kaip pasiilgo jo ir nori toliau kartu gyventi. Iš šio laiško matyti, kad P. B. patiria neatstatomą emocinę žalą. Tėvas minėtą laišką 2021 m. balandžio 20 d. pateikė vaiko teisių apsaugos specialistams, tikėdamasis pagalbos, tačiau 2021 m. balandžio 21 d. vaikas buvo paimtas iš T. B. sesers globos ir perduotas kitiems globėjams.
7. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1782-653/2021 buvo konstatuotas Tarnybos veiksmų neteisėtumas. Darytina išvada, kad nebuvo pagrindo atskirti vaiką (P. B.) nuo šeimos. Ieškovų vertinimu, minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje yra nustatyti prejudiciniai faktai, kurie turi esminę reikšmę šioje byloje nustatant atsakovės neteisėtus veiksmus.
8. 2021 m. balandžio 29 d. Tarnybos pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame nurodyti vaiko paėmimo pagrindai, buvo grindžiamas prielaidomis ir klaidinančiais duomenimis. Ieškovai nurodo, kad Tarnyba rėmėsi 2020 m. gruodžio 21 d. T. B. pranešimu, kuriame buvo nurodyta, kad P. B. jam išsakė apie patirtą psichologinį bei fizinį smurtą, kurį prieš jį panaudojo jo motina J. B.. Kadangi vaikas P. B. gyveno su tėvu, todėl vaiko gyvenamojoje aplinkoje vaikui saugu, o tėvo rūpestis pranešti vaiko teisių specialistams apie sužinotus vaiko atžvilgiu galimai taikytus veiksmus, negali būti laikomas pagrindu paimti vaiką. Tarnyba, kreipdamasi į teismą, taip pat rėmėsi T. B. 2021 m. sausio 8 d. ir 2021 m. sausio 11 d. pranešimais, kuriuose jis teiravosi, ar yra privaloma vykdyti teismo nutartį, kuria P. B. nurodyta bendrauti su psichologu, t. y. ar tėvas privalo vaiką per prievartą, naudojant jėgą priversti vaiką susitikti su psichologu. Ieškovai nurodo, kad T. B. bandė visaip įkalbinėti P. B. susitikti su psichologe ir motina, tačiau jis nenorėjo to daryti. Tad T. B. dėl to ir kreipėsi į specialistus, prašydamas pagalbos, bet, ieškovų teigimu, vaiko teisių specialistai nepateikė jokių pasiūlymų. Trečias Tarnybos pareiškimo teismui pagrindas buvo nurodytas 2021 m. sausio 19 d. gautas T. B. pranešimas, kuriame nurodoma, kad Tarnyba, pritardama J. B. prašymui pakeisti laikinąsias apsaugos priemones dėl įpareigojimo vesti per prievartą vaiką pas psichologą, pažeidžia vaiko teises. Ieškovai tokią Tarnybos poziciją vertina kaip bausmę vaiko tėvui, t. y. dėl to, kad vaiko tėvas pateikė vaiko teisių specialistams savo nuomonę apie tai, kad skyriaus pozicija pažeidžia vaiko teises.
9. Toliau ieškinyje nurodoma, kad pareiškime dėl vaiko paėmimo buvo nurodyta, kad T. B. su vaiku sportavo tik iš pradžių, tačiau vėliau su sūnumi nebesportavo. Ieškovai nesutinka su tokiais teiginiais ir nurodo, kad vaiko tėvas su vaiku visada sportavo ir sportuoja, o nuo 2021 m. balandžio 21 d., po to, kai vaikas buvo priverstinai paimtas, vaiko fiziniai pratimai tapo objektyviai neįgyvendinami dėl vaiko teisių specialistų veiksmų.
10. Pareiškime dėl vaiko paėmimo Tarnyba taip pat nurodė, kad mobiliosios komandos darbo metu gauta informacija, apie tai, kad T. B. dėl sūnaus suicidinių veiksmų į specialistus nesikreipė. Tačiau 2020 m. liepos 14 d. T. B. išsiuntė laišką vaiko teisių specialistei R. R., kuriame, be kita ko, nurodė ir tai, kad dar tada, kai vaikas gyveno pas mamą, vaikas buvo kalbėjęs net apie savižudybę, 2020 m. liepos 14 d. T. B. išsiuntė laišką vaiko teisių specialistei R. R., kuriame nurodė, kad nesulaukė žinių po paskutinio jo siųsto laiško. Todėl P. B. suicidinės mintys kilo ne dėl to, kad neva T. B. nesikreipė į gydymo įstaigą, o dėl to, kad vaiko teisių specialistai atskyrė vaiką nuo tėvo. Tuo tarpu specialistai jokių patarimų ar pastabų dėl to, kaip tokiu atveju elgtis tėvui, nepateikė, nors visa informacija jiems buvo perduota.
11. Toliau ieškinyje nurodoma, kad po P. B. paėmimo ir perkėlimo pas budinčius globėjus 2021 m. balandžio 21 d. T. B. paskambino verkianti sesė A. K. ir pranešė, kad paimtas vaikas. T. B. patyrė šoką, todėl sesuo A. K. ėmėsi veiksmų sužinoti, kur vaikas. Skambino vaiku teisių specialistams, kurie nieko T. B. sesei nepasakė. 2021 m. balandžio 21 d., 15:30 val., T. B. paskambino vaiko teisių specialistė, kuri nurodė skubiai, per 30 min., atvykti į skyrių. Skubiai nurodytu laiku T. B. nuvyko, kur buvo informuotas, kad vaikas paimtas ir buvo pasakyta, kad visais klausimais kreiptis į koordinatorę S. G.. Išėjęs iš Tarnybos, T. B. nedelsdamas pradėjo skambinti koordinatorei S. G., tačiau ji iš pradžių į T. B. skambučius apskritai neatsiliepė ir neperskambino, o perskambinusi vakare 19:03 val., pranešė, kad ji galės dėl sūnaus bendrauti tik kitos dienos vakare.
12. 2021 m. balandžio 22 d. T. B. gavo savo sūnaus P. B. žinutes koordinatorei, kuriuose vaikas rašė, kad nori grįžti pas tėtį ir kad jam labai sunku be jo. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai nekreipė dėmesio į šias vaiko žinutes. Todėl akivaizdu, kad praėjus daugiau nei parai nuo tokių vaiko jausmų ir išgyvenimų, vaikui kyla suicidinės mintys. 2021 m. balandžio 23 d. vakare T. B. tik iš vaiko sužinojo, kad vaikui kviečiama greitoji pagalba, po ko vaikas patenka į Santaros klinikų stacionarą Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrių.
13. Toliau ieškinyje pasisakoma dėl žalos ir priežastinio ryšio, jog per visą laikotarpį, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, tiek vaiko tėvas T. B., tiek pats vaikas buvo neapibrėžtoje padėtyje, patyrė nerimą, dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas. Vaiko atskyrimas nuo biologinių tėvų ilgam laikotarpiui nesant tam pakankamo pagrindo jau savaime laikytina traumuojančia patirtimi vaikui. Ieškovai nurodo, kad neturtinė žala atsirado būtent dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų. Ieškovas P. B. prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ieškovas T. B. prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 15 000 Eur. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taip pat nurodoma, kad T. B. patyrė 5 562,68 Eur turtinės žalos, kurią ieškovas T. B. taip pat prašo priteisti.
14. 2025 m. liepos 4 d. teisme gautas atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame prašoma ieškinį atmesti.
15. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Tarnybos specialistai atlieka jiems pavestas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1114 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo, 10.3. papunktyje: „galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertinti vaiko situaciją, inicijuoti atvejo nagrinėjimą, priimti sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų“.
16. Atsiliepime nurodoma, kad Skyriaus specialistai atliko teisės aktuose nurodytus veiksmus dėl reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, t. y. 2021 m. sausio 27 d. išklausė nepilnamečio P. B. nuomonę, pabendravo su vaiko įstatyminiais atstovais bei priėmė sprendimą vertinti vaiko situaciją, o ją įvertinę – nustatė vaikui apsaugos poreikį ir priėmė sprendimą taikyti P. B. laikiną priežiūrą pas tetą, buvo inicijuota mobili komanda darbui su šeima.
17. Toliau nurodoma, kad laikinos priežiūros metu Skyriaus mobili komanda (toliau – MK) teikė intensyvią pagalbą šeimai. MK specialistai 2021 m. balandžio 16 d. parengė tarnybinį pranešimą (Reg. Nr. 1TSD-1455), kuriame nurodyta, jog su vaiku bendraujant pas laikiną prižiūrėtoją, vaikas kalbėjo apie negalėjimą atlikti fizinių pratimų be tėvo, apie netinkamas gyvenimo sąlygas pas prižiūrėtoją, tačiau kalbantis apie neutralius dalykus, tokius kaip mokslai, laisvalaikis, taupomi pinigai, bendravimas su draugais, pomėgiai, būsima profesija ir pan., vaikas kalbėjo nenoriai, nesuprasdavo ar nenorėjo suprasti klausimo, galimai bijodamas pateikti neteisingą atsakymą. Pokalbio metu berniukas dažnai kartodavo „nesuprantu“, „pamiršau ko klausėte, gal galite pakartoti“. MK specialistai pažymėjo, kad laikiną priežiūrą atlikęs asmuo sudarė visas sąlygas vaikui ugdytis, ilsėtis bei atlikti fizinius pratimus. Kalbant apie tėvą, vaikas vis kartodavo tuos pačius dalykus apie sportą ir fizinius pratimus. Vaikas nurodė, kad bendrauja su seneliais iš tėvo pusės, tuo tarpu su seneliais iš motinos pusės visiškai nebendrauja. Paaiškinti kodėl, vaikas negalėjo. Specialistams bendraujant kitą kartą su nepilnamečiu, vaikas papasakojo, jog tėvas atvažiuoja jo aplankyti, tačiau su juo jau nesportuoja, nes, pasak berniuko, tėvas sako, kad neva per mažai vietos pas laikiną prižiūrėtoją. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad MK specialistai po darbo su šeima padarė išvadą, kad P. B. galimai yra įtrauktas į skyrybų procesą ir jam galimai yra padarytas poveikis, dėl to nepilnamečio šiuo metu išsakoma nuomonė yra abejotina: vaikinas disponuoja sąvokomis, kurių negeba paaiškinti ir pasakoja įvykius, kurių negeba konkretizuoti nei laike, nei detalėse.
18. Atsakovė pabrėžia, kad pagalbos šeimai metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo panaudotos, tačiau jos buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio ir toliau išliko realus pavojus vaiko fiziniam bei psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, todėl Skyrius paprašė išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi tenkino Skyriaus prašymą ir leido paimti nepilnametį P. B. iš jo tėvų.
19. Priešingai nei teigia ieškovai, Tarnybos veiksmai buvo teisėti, todėl civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Tarnybos specialistai turėjo teisinę pareigą veikti, tinkamai įvykdė savo pareigas, priėmė įstatymuose ir Tarnybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus sprendimus, atitinkančius geriausius vaiko interesus esamoje situacijoje, ką konstatavo pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Skyriaus prašymą leisti paimti nepilnametį iš jo atstovų. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas T. B. atskirąjį skundą, taip pat nenustatė neteisėtų Tarnybos veiksmų. Teismas konstatavo, kad vaiko paėmimas nebuvo pakankamai pagristas, tačiau tai niekaip nesuponuoja Tarnybos veiksmų neteisėtumo. Atsakovė taip pat pažymi, kad vaikas į šeimą grąžintas dar 2021 m. birželio mėn., tuo tarpu ieškovų pirminis ieškinys teismui pateiktas tik 2024 m. balandžio mėn. Nėra aišku, kodėl ieškovai savo, jų nuomone, patirtą žalą įvertino tik praėjus beveik 3 metams nuo byloje reikšmingų įvykių.
20. Atsakovė atsiliepime taip pat pasisako dėl turtinės žalos ir nurodo, kad ieškovas T. B. savo patirtą turtinę žalą grindžia suteiktomis paslaugomis ir sąskaitomis, gautomis net iš 5 skirtingų teisininkų (V. Balčiūnienė, G. G., D. Ž., D. J., I. B.). Atsakovės nuomone, toks dažnas atstovų keitimas neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo principų, neaišku, kodėl, ieškovo T. B. nuomone, Tarnyba turėtų jam atlyginti už galimai skirtingų advokatų atliktą tą patį darbą (pvz., skirtingų advokatų susipažinimas su ta pačia medžiaga ir kt.).
Teismo posėdžio metu šalių duoti paaiškinimai
21. Teismo posėdžio metu ieškovas P. B. papildomai paaiškino, kad 2021 m. birželio 18 d. prisimins visą gyvenimą, tą dieną buvo jau ketvirtas mėnuo, kaip buvo atskirtas nuo tėčio. Blaškėsi globėjos namuose, apetito nėra, vien apatija. Jo tėvai pradėjo gyventi atskirai, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Gyveno su mama. Pradėjo jaustis nereikalingas, mama ant jo šaukė. Jautėsi kaltas, kad gimė. Kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, pajuto, kad pas tėtį jauku ir gera. Mamai nekliuvo jo užsibuvimai pas tėtį. Patyrė daug streso, nesaugumo jausmo pas mamą. Prasidėjo emocinis ir fizinis šokas. Jo tėtis buvo tvirtas kaip uola. Tėtis samdė kineziterapeutus, buvo daug darbo. Pradėjo vaikščioti be pagalbos. Staiga prasidėjo mamos žinutės, ir tėtis pradėjo skatinti susitikti su mama. Atsinaujindavo jo neigiami prisiminimai apie mamą. Tėtis daug kartų įtikinėjo bent trumpam su mama pakalbėti. Vaiko teisių moterys nurodė, kad turi eiti pas mamą, kitaip bus priverstinai nuvestas pas psichologą. 2021 m. kovo 4 d. prisimins visą gyvenimą, nes buvo atskirtas nuo tėčio. Vėl buvo grasinama, kad susitiktų su mama. Jam vaiko teisės aiškino, kad neturi vertybių, kad turi eit pas mamą. Dėl streso daužėsi širdis. Atsirasdavo suicidinių minčių. Kai buvo patalpintas pas globėją, su tėčiu susitikdavo lauke, įsitverdavo į tėtį kaip kūdikis, o šalia visada stovėdavo moteris iš vaiko teisių, klausydavo jų pokalbių. Neleisdavo tėčiui kasdien jį aplankyti pas tetą. Iki šiol sapnuoja košmarus, bent 1 kartą per mėnesį. Atsibunda šlapias. Jis prašė, kad jį pasiimtų į namus, iškeptų kiaušinienę. Tėtis jį skatino eit pas psichologą, tačiau nenorėjo, nes bijojo, kad jį vers bendrauti su mama. Jis buvo menkinamas, kad jis yra blogas, neturi vertybių, jei nenori bendrauti su mama. Grasino jį atskirti nuo tėčio, jei neis bendrauti su mama. Jam sakė, kad turi grįžti gyventi pas mamą. Dabar jau bendrauja su motina, visi tie skausmai pasimiršo. Tėtis sakydavo, kad reikia bendrauti su mama. Kankina nemiga. Savižudybės mintys kilo dėl atskyrimo nuo tėčio. 107 dienas buvo atskirtas nuo tėčio. Prašo apie 93 Eur neturtinės žalos atlyginimo už kiekvieną dieną.
22. Teismo posėdžio metu ieškovas T. B. papildomai paaiškino, kad vaiko P. B. statybos ant kojų buvo sunkios, užsiėmė su vaiku sportu. Tuo metu vaikas niekam daugiau nerūpėjo. Prasidėjo laimingas gyvenimas, o tada atėjo vaiko teisės. Kaltino jį, kad neprikalbino vaiko susitikti su mama, vadinasi, turėjo taikyti psichologinį smurtą vaikui. Su mama nesusitikdavo, todėl vaikas jų konfliktų negirdėjo. Nei psichologinio, nei kitokio smurto nenaudojo prieš vaiką. Koordinatorė jam nurodė, kad galės vaiką matyti tik 1 kartą per savaitę. Patyrė stresą, jaudinosi dėl to, kaip išgyvens visa tai sūnus. Po ilgų prašymų leido matytis 2 kartus per savaitę. 2021 m. balandžio 23 d. prašė sudaryti sąlygas sportuoti, atsakymo nebuvo, taip pat klausė, ką daryti, kad grąžintų vaiką, atsakymo nebuvo. 2021 m. balandžio 22 d. vaikas rašo, kad jam blogai. Kalbėjosi su sūnumi tą dieną telefonu, jautėsi, kad jam labai blogai. 2021 m. balandžio 23 d. rašo, kad nėra noro gyventi. Niekas neinformuoja apie sūnaus sveikatos būklę. P. B. su juo pradėjo gyventi apie 2019–2020 m. Niekada nesutiko, kad vaikas būtų paimtas. Sūnui reikia sportuoti kasdien. Kai sūnus buvo paimtas iš šeimos, susitikimai vykdavo SOS vaikų kaime, visą laiką darbuotoja stebėdavo. Susitikimai vyko 2 kartus per savaitę. Ligoninėje jam leido kasdien matytis. Kai sužinojo, kad vaikui iškviesta greitoji, jis važinėjo po tą gatvę, kad pamatytų greitąją. Į visų durų skambučius skambino. Vaiko teisėms nesisekė sūnaus įkalbėti važiuoti. Jis pasiliko su P. B. dviese ir prikalbino jį važiuoti. Važiavo iš paskos greitajai. Santarose tuo metu neteikė jam informacijos. Vaiko teisės irgi neteikė informacijos. Sūnus atsakydavo, kad sutinka bendrauti su mama, bet nurodydavo, kad jam reikia laiko. Po ligoninės P. B. nuomonės nekeitė, nebuvo labiau linkęs bendrauti su motina. Mano, kad prašoma priteisti žala yra simbolinė, jis būtų sumokėjęs daugiau, kad nebūtų viso to įvykę. Atsakovė jam sakydavo, kad P. B. čia bus iki 18 metų. Vaikų teisės juokėsi, kad P. B. čia ilgam. Mano, kad buvo išankstinis nusistatymas prieš jį. Bendravo šaltai, nenoriai, bendradarbiavimo iš jų pusės nebuvo. Priežasties paimti vaiką apskritai nebuvo. Vaiko teisės iki apygardos nutarties niekuomet nesvarstė grąžinti vaiką. Jie visą laiką sakydavo, kad turi įrodymų. Ir P. B., ir jis bendravo su psichologais, kai P. B. sugrįžo. Yra pratimai, kurių P. B. vienas pats negalėjo padaryti, nors juos darydavo kasdien. Vaiko teisės žinojo apie šį poreikį. Pas tetą sportavo kartu. Kai nustojo sportuoti, tai sūnus griūdavo, ant kojų nepastovėdavo. Per naktį sausgyslės susitraukdavo. Po grįžimo namo, reikėjo apie metus laiko, kad P. B. fizinė būklė grįžtų į tą, kuri buvo prieš paėmimą. Laikėsi nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, P. B. pas psichologą lankėsi du kartus. P. B. buvo nuvykęs pas E. M., tačiau P. B. atsisakė su juo bendrauti. Jis jį skatino bendrauti, tačiau P. B. pats atsisakė bendrauti ir jis negalėjo jo priversti. P. B. tuo metu bendravo su kita psichologe O. M.. Klausdavo ir vaiko teisių, kaip tą padaryti, kaip įkalbėti, tačiau pagalbos nesulaukė. Ir jis tuo metu lankėsi pas psichologą, konsultavosi ir dėl bendravimo su motina. Psichologė rekomendavo daugiau bendrauti su P. B.. Sustodavo prie namo, kur gyvena J. I., aiškino sūnui, kad jis turi bendrauti su motina, kad jam bendravimas būtinas. Aiškino, kad mama viena. Klausdavo, kiek jam dar reikia laiko, kad nuslūgtų jo išgyvenimai. Kai vaikui buvo taikoma laikinosios priežiūros priemonė, neplanavo, kad vaikas pas jį miegotų, jis tiesiog pas jį užmigo, nenorėjo jo žadinti, norėjo vaikui gero. Nemano, kad vaikui gyvenant pas jį, jo pažymiai būtų suprastėję. Prie P. B. niekuomet apie motiną blogai nešnekėjo. Su vaiko seneliais iš motinos pusės bendravimas buvo puikus, dabar nebendrauja. Netiesa, kad jis sakė, jog jie nesikištų į šeimos reikalus. Bendravo su psichologe J. S., pajuto, kad ji bendrauja šališkai, palaikydama J. I.. Jo žiniomis, niekas kitas su P. B. sportu neužsiėmė. Niekas jam nepaaiškino dėl sporto, kodėl jam neatsako. Į jo skundą Tarnybos direktoriui buvo atsakyta pacituojant įstatymą, parašė, kad pažeidimo nenustatyta. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl motinos veiksmų prieš P. B., o baigėsi tuo, kad ar įrodymų pritrūko, žodžiu, nenustatė, kad blogai būtų elgiamasi. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. P. B. jam pasisakė apie motinos elgesį, jo iniciatyva šis tyrimas buvo pradėtas. Įvyko jo ir P. B. apklausa ir daugiau jokių veiksmų nesiėmė, jam nieko nesakė vaiko teisės. Turbūt atsakovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo.
23. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovė Lolita Mankevičiūtė-Čepulionė papildomai paaiškino, kad 2021 m. balandžio 28 d. prašė teismą paimti vaiką. 2020 m. gruodžio 21 d. buvo gautas pranešimas apie vaiko galimai patirtą smurtą iš motinos, 2021 m. sausio mėnesį buvo gauti T. B. paklausimai, kokių veiksmų imsimės, taip pat prašė išaiškinti, ar jis privalo vykdyti teismo nutartį. Taip pat gautas T. B. pareiškimas, kad skyrius pažeidžia vaiko teises procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių. 2021 m. sausio 27 d. išklausyta P. B. nuomonė, tėvai, nuspręsta vertinti vaiko situaciją. Priimtas sprendimas dėl laikinos priežiūros pas tetą. Inicijuota mobili komanda. Mobili komanda teikė intensyvią pagalbą laikinos priežiūros metu. Vėliau su sūnumi nesportavo. T. B. dėl sūnaus suicidinių minčių į specialistus nesikreipė. Vaiko tėvas pažeidė laikinos priežiūros taisykles, nes sūnus P. B. nakvojo pas tėvą. Todėl nuspręsta, kad vaikas įtrauktas į skyrybas. 2021 m. balandžio mėnesį vyko skyriuje pasitarimas, dalyvavo 8 specialistai. Stebėtas laikinos priežiūros neveiksmingumas, todėl nuspręsta P. B. apgyvendinti budinčių globėjų šeimoje. Taigi tai nebuvo vieno specialisto sprendimas. 2021 m. sausio 6 d. nutartimi tenkintas J. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo, papildyta pareiga lankytis pas psichologą. J. I. ir P. B. konsultacijos pas psichologą nevyko. Ieškovai kreipėsi pas psichiatrą, tačiau vaistai nebuvo vartojami, kas galimai ir sukėlė P. B. sveikatos pablogėjimą. Vaiko motina pritarė skyriaus sprendimui paimti vaiką. Atsakovės veiksmai buvo teisėti, todėl civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Pirmosios instancijos teismas leido paimti vaiką iš tėvų, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, tik nurodė, kad sprendimas paimti vaiką nebuvo pagrįstas. Tarnyba veikia pagal įstatymus ir kompetenciją. Sprendimą paimti vaiką priėmė pirmosios instancijos teismas. Kiek žino, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo atiduota antstoliui vykdyti. Kai vaikas paimamas iš tėvų, toliau dirbti turi tėvai, būtų toliau vykdoma atvejo vadyba.
24. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovas Algaudas Martinka papildomai paaiškino, kad gavę pranešimą, Tarnyba atlieka situacijos vertinimą. Vaiko paėmimas nėra baudimo priemonė, o institucijų pagalba. Pirmiausia buvo inicijuota atvejo vadyba, pradėjo dirbti savivaldybės įstaiga, turinti specialistus, kurie bendrauja su tėvais, teikia konsultacijas. Situacija šeimoje prastėjo. Kuomet buvo pradėta laikina priežiūra, labai skyrėsi vaiko ir tėvo nuomonė. Vaikas sakė, kad gali lankyti psichologus, o tėvas teigė, kad vaikas nenori su jais bendrauti. Tėvas jau nuo 2017 m. žinojo, kad vaikas turi suicidinių minčių, tačiau nieko nedarė. Tėvas akcentuoja, kad motina smurtavo, tačiau vaiko tėvas anksčiau nėra kreipęsis į policiją. Net dabar T. B. negali pasakyti, kas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo. Jie, gavę tokios informacijos, iš karto kreipėsi į policiją dėl galimo smurto. Jie patys apklausų neatlieka. Taigi vaiko tėvas neatstovauja vaiko interesų. Visiškai nutrūko vaiko ir motinos ryšys, įstatyme numatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančia motina, tą teisę pirmiausia turi užtikrinti tėvai. Tėvas nieko nedarė, kad šis ryšys būtų atkurtas. Kai paskirta psichologė prof. J. S., tėvas konfliktavo su ja, reikalavo ją nušalinti, jokių patarimų nepriėmė. Todėl buvo grėsmė, kad vaikas ir toliau bus įsuktas į tėvų konfliktą. Motinos SMS žinutes tėvas įvardijo kaip motinos psichologinį smurtą. Vaiko tėvas neiškėlė jokių pasiūlymų, kaip bendrauti su motina. Savo pareigų tėvai neturi perkelti institucijoms. Tarnyba bendradarbiavo, tėvas parašydavo ne kartą per dieną. Jokių pasiūlymų iš jo pusės nebuvo, tik reikalavimai ir piktinimasis motinos veiksmais. Tėvas kalbėjo tik apie sportą, daugiau apie nieką nebuvo kalbama. Pirmosios instancijos teismas sutiko su prašymu. Iki kreipimosi į teismą tėvas nieko nedarė, o motina negalėjo nieko padaryti, ryšys nebuvo atkurtas. Jokia prievarta prieš vaiką nėra galima, todėl tėvo klausimas, ar galima naudoti prievartą prieš vaiką, yra keistas. Vadinasi, jis nesuvokia, kad prievartos naudoti negalima. Skyrius rekomendavo: bendradarbiauti su atvejo vadyba (nebendradarbiavo), priimti psichologo teikiamą pagalbą (buvo siūlomi ir jų psichologai, ir J. S.). Reikia ne reikšti pasipiktinimus, o priimti, kas siūloma, atvykti į skyrių. T. B. žinojo jų mobilios komandos psichologus, tėvas neturi perkelti savo pareigų jiems. Laikinos priežiūros metu vaikas nebendravo su motina, nelankė psichologo konsultacijos, tėvas konstruktyviai nebendradarbiauja su atvejo vadyba, todėl ir buvo priimtas sprendimas paimti vaiką. Vaiko situacijos vertinimo anketoje buvo pažymėta, be kitų rizikų, ir suicidinės mintys. Vaiko laišką vertina kaip aplinkybę, kad tėvas įtraukė vaiką, visiškai nemato tėvo pagalbos, kad jis būtų nusprendęs keistis. Jų tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą, o ne iš jos paimti. Ką jie atliko, tai apgyvendino saugioje aplinkoje, o kai kreipėsi į teismą, nurodė, kad situacija nesikeičia. Nesako, kad sportas yra blogai, esmė yra ta, kad tėvas apsiriboja tik vaiko sportu, nekreipia dėmesio į vaiko emocinę būklę. Apie vaiko mokslus tėvas negalėjo nieko pasakyti. Viskas turėjo būti subalansuota, vaiko sportas, emocinė būklė, mokslai.
25. Teismo posėdžio metu liudytoja J. I. papildomai paaiškino, kad Tarnyboje nedirba, jokių santykių su ja šiuo metu neturi. Vykstant judviejų skyryboms, vaiko teisės, atvejo vadyba bendravo su jų šeima, su ja, su sūnumi, su tėvu. Situacija buvo tokia, kad P. B. atsisakė su ja bendrauti. Iš pradžių P. B. buvo nuvežtas pas tetą. Vėliau, įvykus kažkokiam incidentui, P. B. buvo nuvežtas pas globėją. Visos istorijos nežino, jai niekas nepasakojo, kaip P. B. gyveno, kaip jautėsi. Žino tik, kad jis buvo patekęs į ligoninę, tačiau P. B. su ja nekalbėjo, tai nebuvo jokios galimybės jai su juo pakalbėti. T. B. kreipėsi į teismą dėl vaiko paėmimo, apskundė vaiko paėmimą, P. B. grįžo pas jį, bet visu tuo laikotarpiu, iki jam sukako 18 m. niekas nepasikeitė. Tarp jos ir P. B. nebuvo jokio kontakto. Kai jam suėjo 18 m., nustojo mokėti pinigus vaiko išlaikymui, po kurio laiko jie kreipėsi į teismą dėl išlaikymo. Turėjo neteisminę mediaciją, niekas nepadėjo, byla nuėjo į teismą. Teisėja jiems paskyrė teisminę mediaciją, teisėja dėjo visas pastangas, kad jiems su P. B. padėtų. 2 ar 3 mediacijos sesijas su jais turėjo, tiesiog žmogiškai kalbėjosi su jais, tiek su ja, tiek su P. B.. Tai turbūt buvo žmogus, kuris išgelbėjo jų santykius. Išsprendė išlaikymo klausimą taikiai ir nuo to laiko jie su P. B. kalbasi. Su ja niekas nesitarė dėl vaiko teisių parenkamų metodų. Gaudavo tik informaciją. Nežino, kodėl P. B. išėjo gyventi pas tėvą, čia P. B. galėtų atsakyti. Buvo ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto, tačiau jis buvo užbaigtas. Ne, iš jos pusės smurto nebuvo. Tėvas nedėjo pastangų, kad vaikas bendrautų su ja, nes jis norėjo jai atkeršyti dėl to, kad skyrybų metu ji siekė gauti pusę turto. Jokios informacijos tėvas jai neteikė, P. B. gyvenant pas jį. Tėvas su ja tuo metu nebendradarbiavo. Mokymai jai nebuvo naudingi, nes nedavė jokio efekto, turbūt jų atveju reikalingos kitos priemonės, tačiau jų nurodyti negali. Vykdė visas atvejo vadybos rekomendacijas. Pas psichologą bendravimas nevyko, jai buvo pasakyta, kad P. B. nenorėjo atvykti ir bendrauti. Nebuvo nė vieno susitikimo įvykusio, ji buvo atvykusi, P. B. irgi vieną kartą buvo atvykęs, tačiau pokalbis neįvyko, nes jie išvyko. Taip, su ja dirbo ne vienas psichologas, buvo moralinis palaikymas. Bandė kalbėti ir su tėčiu, bet čia daugiau toks apsišaudymas buvo. Ne, tėvas jai jokių pasiūlymų, kaip bendrauti su vaiku, neteikė. Ne, tėvas su ja nesikonsultavo dėl mokslo rezultatų. Taip, P. B. labai skauda, skauda ir jai, skauda ir seneliams, ypač su seneliu sudėtinga. Pradėjo bendrauti su jos mama. Mano, su ja bendravimas nutrūko, nes T. B. norėjo jai atkeršyti. Atvejo vadyba stengėsi padėti, norėjo padėti. Turbūt nėra žmonių, išskyrus T. B., kuriems toks dalykas nebūtų skaudu, nėra suprantama, kaip vaikas gali atsisakyti mamos, senelių, kaip T. B. gali panaudoti savo paties vaiką.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo
26. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
27. Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, ieškovų kildinamos iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) veiksmų, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš šios valstybės valdžios institucijos specialistų veiksmų, kurių pagrindu ieškovas P. B. nuo 2021 m. kovo 4 d. buvo laikinai apgyvendintas pas ieškovo T. B. seserį (taikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė), o nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. birželio 18 d. apgyvendintas budinčio globėjo šeimoje (vaiko paėmimo iš šeimos, laikinosios globos priemonė). Ieškovai teigė, kad Tarnyba netinkamai nustatė faktines aplinkybes apie vaiką, jo šeimą, grėsmės vaikui lygį, dėl ko vaikas buvo paimtas iš šeimos, o vėliau nepagrįstai delsė vaiką sugrąžinti į šeimą, kol Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1782-653/2021 nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tenkinti Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką.
28. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2024 m. birželio 27 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-42/2024 nurodė, jog nors nagrinėjamoje byloje yra keliamas Tarnybos (valstybės institucijos) civilinės atsakomybės klausimas, tačiau ši byla yra glaudžiai susijusi su teisiniais santykiais, kurie yra reglamentuojami Civilinio kodekso trečiosios knygos „Šeimos teisė“ VII dalies „Globa ir rūpyba“ nuostatomis. Todėl konstatavo, jog keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11150-868/2024 ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-760-657/2025 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi vertino, kad buvo neatskleista bylos esmė.
30. Apeliacinės instancijos teismas minėtos nutarties 40 punkte pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovų atžvilgiu atsakovės ir trečiojo asmens specialistų veiksmai ginčui aktualiomis aplinkybėmis atitiko teisės aktų reikalavimus, vykdant jiems teisės aktais priskirtas funkcijas arba nors jie ir vykdė šias funkcijas pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
31. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 365 straipsnio 1 dalyje, tarnyba ar jos įgaliotas skyrius sprendimą paimti vaiką iš šeimos priima dviem atvejais: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
32. 2020 m. liepos 14 d. trečiojo asmens Vilniaus miesto socialinės paramos centro (šiuo metu pavadinimas – Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras) Pagalbos šeimai skyriuje buvo gautas Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas paskirti atvejo vadybininką T. B. ir J. B. šeimai, kadangi buvo nustatytas pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikis, ir nuo to laiko buvo taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos (el. b. 8 f., b. l. 21–23; 42–45). Atsakovė sprendimą vertinti vaiko situaciją priėmė dėl J. B. 2020 m. birželio 15 d. rašto, atsižvelgiant į tai, jog vaikas galimai praradęs ryšį su motina, jo motina dėl to išgyvena ir tikisi pagalbos, tėvas taip pat neprieštarauja, kad šeimai būtų suteikta pagalba (el. b. 5 f., b. l. 82–86; 181).
33. Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. kovo 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 1VSV-413 (el. b. 2 f., b. l. 31–55), įvertinęs visą surinktą informaciją apie šeimą (2021 m. sausio 19 d. G. I. pateiktą nuomonę apie situaciją šeimoje; 2021 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro atvejo vadybininkės J. B. atsakymą Nr. 1GD-699; 2021 m. vasario 3 d. Nr. 1GD-2005 gautą pranešimą iš antstolio Dariaus Blizniko; 2021 m. vasario 10 d. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro atvejo vadybininkės J. B. pranešimą Ne, 1GD-2400), nustatė vaiko apsaugos poreikį ir buvo priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę (sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę motyvuojamas tuo, kad vaiko įstatyminiai atstovai galimai naudoja psichologinį smurtą vaiko atžvilgiu bei dėl šios priežasties neužtikrinama vaikui saugi aplinka; pažymėta, kad vaiko tėvas iš dalies vykdo bei bendradarbiauja su socialinės priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais bei nevykdo teismo įpareigojimų, neužtikrina vaiko teisės bendradarbiauti su skyriumi gyvenančia motina; kad šeimai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, tačiau teikiama pagalba nepadeda vaiko įstatyminiams atstovams užtikrinti geriausių vaiko interesų), vaiko laikinosios priežiūrą taikyti vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje; vaiko laikinoji priežiūros priemonė taikoma tik vaikui, kadangi vaikas galimai patyrė savo abiejų atstovų pagal įstatymą bet kokios formos smurtą (galimai psichologinį bei fizinį iš motinos pusės ir psichologinį iš tėvo pusės) arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje (psichologinį), arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas (psichologinio) ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Laikinai prižiūrėti vaiką buvo pavesta nešališkam asmeniui tėvo sesei A. K..
34. 2021 m. balandžio 16 d. Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. balandžio 16 d. mobiliosios pagalbos specialistai tarnybiniame pranešime Nr. 1TSD-1455 pateikė mobiliosios komandos bendravimo su tėvais ir vaiku rezultatus (el. b. 2 f., b. l. 60–65). Šiame pranešime pateikta nuomonė, jog P. B. galimai yra įtrauktas į skyrybų procesą ir jam galimai yra padarytas poveikis, dėl to nepilnamečio šiuo metui išsakoma nuomonė yra abejotina: vaikinas disponuoja sąvokomis, kurių negeba paaiškinti ir pasakoja įvykius, kurių negeba konkretizuoti nei laike, nei detalėse; todėl rekomendavo kreiptis į teismo psichologus ir/arba teismo psichiatrinę ekspertizę su tikslu ištirti galimai padarytą poveikį ir/arba įtraukimą į skyrybų procesą, o pasitvirtinus, nustatyti, kaip paveikė dabartinę vaiko nuomonę ir kokią žalą tai padarė P. B. psichinei būklei.
35. Iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. pasitarimo protokolo (el. b. 2 f., b. l. 74) nustatyta, jog specialistams išnagrinėjus turimą informaciją dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, buvo nutarta nepilnametį P. B. laikinai apgyvendinti budinčių globėjų šeimoje bei kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš įstatyminių atstovų. 2021 m. balandžio 21 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 1VLA-271b P. B. apgyvendintas LPF SOS vaikų kaimai Lietuvoje draugijoje (el. b. 2 f., b. l. 77–78).
36. Iš 2021 m. balandžio 23 d. paciento ar jo įstatyminio atstovo sutikimo teikiant stacionarines paslaugas nustatyta, kad P. B. 2021 m. balandžio 23 d. paguldytas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje dėl išsakytų suicidinių minčių (el. b. 7 f., b. l. 102–103).
37. 2021 m. balandžio 28 d. motyvuotame siūlyme Nr. 144-204/21 (el. b. 5 f., b. l. 159–164) nurodyta, kad visos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, todėl siūloma kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl laikinosios globos nustatymo P. B..
38. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi prašymą tenkino ir leido paimti nepilnametį vaiką P. B. iš jo motinos J. B. ir tėvo T. B. (el. b. 3 f., b. l. 49–54). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1782-653/2021 nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tenkinti Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką.
39. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartyje pažymėjo, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra išimtinė kraštutinė priemonė, dėl kurios taikymo pagrįstumo turi būti sprendžiama ne formaliai, bet išsamiai išanalizavus situaciją, vaiko individualias savybes, tik nustačius, kad tokių priemonių taikymas yra neišvengiamas, racionalus ir pateisinamas (nutarties 33 punktas). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020) (nutarties 34 punktas). Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į vaiko amžių (2021 m. rugpjūčio 25 d. jam sukaks 16 metų, tokio amžiaus paauglys jau pakankamai susiformavusi asmenybė, turinti savo nuomonę), į sveikatos būklę (jam pirmais metais yra diagnozuotas vaikų cerebrinis paralyžius, nustatyta lengva negalia), dėl kurios vaikas turi nuolat sportuoti, atlikti specialius pratimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vaiko tėvas T. B. motyvavo vaiką sportuoti, rūpinosi jo fizine sveikata (nutarties 35 punktas). Liudytojų parodymai patvirtina, kad vaikas nori grįžti gyventi pas tėvą, kad nenori bendrauti su motina (nutarties 36 punktas). Byloje esantys duomenys apie situaciją po vaiko paėmimo iš šeimos neįrodo esminių pokyčių. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko būklės pablogėjimą įtakojo ne vaiko paėmimo iš šeimos faktas, o, kaip teigė pareiškėjas, tai, kad tėvas nesudarė sąlygų psichologo konsultacijoms (nutarties 37 punktas). Pareiškėjas prašymą dėl leidimo išdavimo grindžia prielaidomis – teigia, kad vaikas galimai yra įtrauktas į skyrybų procesą, jam galimai yra padarytas poveikis, galimai vaikui nediegiamos vertybės, formuojančios jo emocinę, socialinę ir elgesio raidą ir pan. (nutarties 38 punktas). Atsižvelgiant į tai, taip pat į vaiko nuomonę, teisėjų kolegija sprendė, kad byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo leisti taikyti kraštutinę priemonę – vaiko paėmimą iš šeimos.
40. Atsakovė nagrinėjamoje byloje laikėsi pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos, atsakovės neteisėtų veiksmų nenustatė, o tik sprendė, kad nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių poreikį šios priemonės taikymui. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiam atsakovės vertinimui. Ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1782-653/2021 konstatavo nebuvus pakankamo pagrindo taikyti kraštutinę priemonę – vaiko paėmimą iš šeimos, ir sudaro atsakovės neteisėtus veiksmus. Teismas paminėtoje nutartyje konstatavo, kad sprendimas paimti vaiką buvo grindžiamas prielaidomis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nekvestionuojama, kad atsakovė, priimdama atitinkamus sprendimus, vykdė jai teisės aktų suteiktas funkcijas, tačiau, ištyrus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovė tą darydama veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
41. Kaip jau minėta, vaiko paėmimas iš šeimos yra išimtinė kraštutinė priemonė, dėl kurios taikymo pagrįstumo turi būti sprendžiama ne formaliai, bet išsamiai išanalizavus situaciją, vaiko individualias savybes, tik nustačius, kad tokių priemonių taikymas yra neišvengiamas, racionalus ir pateisinamas.
42. Šiuo atveju, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad tiek sprendimas dėl vaiko laikinosios priežiūros, tiek sprendimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos buvo priimti neatlikus išsamaus aplinkybių įvertinimo, neįsigilinus į situaciją, neatsižvelgus nei į vaiko nuomonę, nei į jo sveikatos būklę, tokių priemonių taikymas nebuvo nei neišvengiamas, nei racionalus, nei pateisinamas.
43. Sprendimai taikyti vaiko laikinąją priežiūrą, o vėliau – paimti vaiką iš šeimos, buvo grindžiami tomis pagrindinėmis aplinkybėmis, jog vaikas nenori bendrauti su motina, taip pat suprastėjusiais vaiko mokslo rezultatais. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nevertino, kad šias aplinkybes galėjo lemti įvairios priežastys, nebūtinai susijusios su vaiko tėvo T. B. veiksmais ar, juo labiau, prieš vaiką naudotu psichologiniu smurtu.
44. P. B. viso pagalbos šeimai proceso metu nuosekliai aiškino, jog su motina nenori bendrauti dėl praeityje patirtų smurtinių patirčių iš motinos, taip pat jog jam reikia laiko ryšiui su motina atkurti. Tą įrodo 2021 m. sausio 27 d. atsakovei bendraujant su vaiku P. B. šio nurodytos aplinkybės: berniukas nurodė, kad su tėčiu pradėjo gyventi nuo kovo mėnesio, vaikas nurodė, kad labiau norėjo gyventi su tėčiu, nes žinojo, kad nebus tų neigiamų patirčių, kurios susijusios su motina, berniukas išsakė, kad mama šią vasarą bandė palenkti jį į savo pusę, nupirko jam kompiuterį, nors anksčiau buvo prieš tokių dalykų pirkimą, taip pat berniukas išsakė, kad mama norėjo jį kartu vežiotis, o jis nenorėdavo, nes jų ryšys nutrūkęs, vaikas teigė, kad nenorėdavo važiuoti, tačiau mama jam sakydavo, kad jis turi, suduodavo jam per veidą ir jis važiuodavo (el. b. 6 f., b. l. 25). Šią aplinkybę taip pat patvirtina P. B. Lietuvos Respublikos Prezidentui, atsakovei, įvairioms valstybės institucijoms ir pareigūnams 2021 m. gegužės mėnesį rašytuose elektroniniuose laiškuose dėstomos aplinkybės apie tai, kad su mama ryšio nepalaikė, kai ji jo gėdijosi dėl negalios, mušė, jau 7 metus su mama nesutaria, jam mama pradėjo rašyti, tik prasidėjus skyryboms, ji grasino P. B., kad ją pasirinktų skyrybų metu, kitaip sužlugdys tėtį finansiškai (el. b. 1 f., b. l. 11–13). Pažymėtina, kad net ir 2022 m. balandžio 27 d. sudarytuose pagalbos planuose, t. y. praėjus beveik metams nuo vaiko paėmimo iš šeimos priemonės taikymo pabaigos, priėmus sprendimą atvejo vadybos procesą šeimai užbaigti, pažymėta, kad P. B. savo pozicijos dėl bendravimo su motina nepakeitė (el. b. 2 f., b. l. 169–192).
45. Ieškovų teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai, taip pat rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas T. B. ragino sūnų bendrauti su motina ir psichologais: 1) T. B. 2021 m. sausio 18 d., t. y. dar iki vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymo pradžios, elektroninis laiškas atsakovei, iš kurio matyti, kad jis, rašydamas Lietuvos psichologų sąjungai, nurodė motyvuojantis vaiką eiti pas psichologą ir atkurti su motina ryšį (el. b. 2 f., b. l. 16–19); 2) T. B. J. B. skirtas 2021 m. balandžio 16 d. elektroninis laiškas, kuriame klausiama, kada bus suderintas laikas susitikimui su psichologu (el. b. 8 f., b. l. 40); 3) T. B. sūnui skirtas 2021 m. birželio 17 d. elektroninis laiškas, kuriame jis ragina sūnų bendrauti su mama ir psichologais (el. b. 1 f., b. l. 14), kt. 2021 m. balandžio 16 d. tarnybiniame pranešime, be kita ko, aprašytas atvejis, kuomet 2021 m. balandžio 8 d. P. B. konsultacija su psichologu neįvyko, jį prižiūrinti teta A. K. vaiko neatvežė, nurodė, kad vaikas nesutiko (el. b. 2 f., b. l. 60–65). Taigi vaikas atsisakė psichologo konsultacijų net ir jam laikinai gyvenant pas tetą A. K.. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovų teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, jie buvo nuoseklūs, atitiko rašytinę bylos medžiagą. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, nenustatė jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad ieškovas T. B. būtų nuteikinėjęs vaiką prieš motiną, padaręs kokį nors poveikį vaikui.
46. Teismas nesivadovauja P. B. motinos liudytojos J. I. teismo posėdžio metu duotais parodymais, jog T. B. norėjo atkeršyti J. I. dėl to, kad skyrybų metu ji siekė gauti pusę turto, kadangi šie parodymai išreiškia subjektyvų liudytojos vertinimą, kuris nebuvo pagrindžiamas konkrečiais faktiniais duomenimis. Liudytoja parodė, kad su P. B. ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo jokio kontakto, todėl liudytojai iš esmės nėra žinomos ginčui teisiškai reikšmingos aplinkybės.
47. Kaip galima spręsti iš Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 1VSV-413 (el. b. 2 f., b. l. 31–55) dėstomų aplinkybių, taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę nuspręsta vien dėl psichologinio smurto grėsmės, toks smurtas nėra konstatuojamas, o tik nurodoma, kad tėvai galimai jį naudoja. Atsakovė galimą tėvo psichologinį smurtą grindė iš esmės vien P. B. motinos nurodytu vertinimu, kad tėvas nuteikinėja P. B. prieš motiną. Tačiau ši P. B. motinos iškelta versija turėjo būti kruopščiai patikrina, prieš priimant trauminę patirtį vaikui sukėlusias vaiko laikinosios priežiūros ir vaiko paėmimo iš šeimos priemones, ypač įvertinus atsakovei žinomą aplinkybę apie vaiko tėvų skyrybų procesą. Tačiau šios pareigos atsakovė neįvykdė – paminėtos priemonės nuspręstos taikyti, nesurinkus jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškovą T. B. naudojant psichologinį smurtą prieš savo vaiką. Kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1782-653/2021 38 punkte, šiuo atveju nebuvo pateikta eksperto, turinčio specialių žinių, išvados apie tėvo/tėvų poveikį vaikui, kaip tas poveikis įtakoja vaiko nuomonę, ar toks poveikis daro žalą vaiko psichologinei būsenai.
48. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė itin kritiškai vertino ieškovų Tarnybai duotus paaiškinimus, o J. I. paaiškinimus priėmė kaip teisingus iš esmės be jokio kritiško įvertinimo. Tai atsispindi, pavyzdžiui, P. B. 2021 m. birželio 1 d. elektroniniame laiške tėčiui: „Tėti, vakar buvo atėjusi moteris iš vaikų teisių, mes kalbam o ji man sako, kad mama negalėjo prieš mane smurtaut..., įsivaizduoji? Kaip ji žino galėjo ar negalėjo, juk jos niekad nėr buvę šalia“ (el. b. 1 f., b. l. 14). Įvertinus sprendimo 47–48 punktuose išdėstytas aplinkybes, remiantis byloje esančia medžiaga, konstatuotina, kad jokia reali grėsmė P. B. iš tėvo pusės nebuvo kilusi.
49. Sutiktina su ieškovų advokatės vertinimu, kad šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į vaiko nuomonę, o vaiko laikinosios priežiūros ir vaiko paėmimo iš šeimos priemonės taikytos vien dėl rezultato – vaiko ryšio su motina atkūrimo – nepasiekimo, nevertinant, ar objektyviai toks rezultatas galėjo būti pasiektas, turint omenyje vaiko aiškiai ir nuosekliai išsakomą nenorą bendrauti su motina, taip pat ar šis rezultatas galėjo būti pasiektas per trumpą laiką.
50. Teismo vertinimu, atsakovės pasirinktos taikyti priemonės buvo aiškiai neproporcingos, neatitiko geriausių vaiko interesų. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina egzistuojant visas sąlygas atsakovės civilinės atsakomybės taikymui: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).
51. Ieškovai patikslintu ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovės ieškovo T. B. naudai 5 562,68 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaip detalizuota ieškovų pirminiame ieškinyje, prašomą priteisti turtinę žalą sudaro 4 812,68 Eur dydžio išlaidos teisinėms paslaugoms, patirtos, siekiant susigrąžinti P. B., taip pat 750 Eur dydžio išlaidos abiem ieškovams teiktoms psichologo konsultacijoms. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, nustatė, jog visa prašoma priteisti turtinė žala realiai patirta, susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl ieškovų prašymas priteisti iš atsakovės ieškovo T. B. naudai 5 562,68 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (el. b. 1 f., b. l. 15–26; 30–31; 54–55; 80–86; 94–114).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
52. Nagrinėjamu atveju ieškovai patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovo P. B. naudai 10 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo T. B. naudai 5 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo.
53. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
54. Nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus žalos dydžius, kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 91 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
55. Šiuo atveju ieškovų patirtos neturtinės žalos faktą patvirtina byloje esantys įrodymai: ieškovų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai (ieškovo P. B. 2025 m. rugsėjo 15 d. paaiškinimai išdėstyti ir raštu, el. b. 7 f., b. l. 196–200), rašytiniai įrodymai, patvirtinantys abiejų ieškovų patirtus dvasinius išgyvenimus dėl P. B. atskyrimo nuo tėvo. Ieškovas T. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad būtų sumokėjęs didesnę sumą nei prašoma priteisti ieškiniu neturtinės žalos, kad tik būtų nereikėję patirti visų išgyvenimų dėl ginčo situacijos. U. K. 2021 m. liepos 29 d. konsultuojančio psichologo išvadoje nurodyta, kad tuo laikotarpiu, kai sūnus buvo atskirtas nuo T. B., T. B. kilo įtampa, nerimas, liūdesys, pasimetimas (el. b. 1 f., b. l. 8; 3 f., b. l. 94).
56. Remiantis dr. med. psichologės O. M. 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. spalio 8 d. P. B. psichoemocinės sveikatos išvadomis, nustatytos tokios aplinkybės: „Pijų kankina nemiga, mitybos sutrikimai, skrandžio skausmai, galvos svaigimas, galvos skausmas, panikos atakos, atminties sutrikimas. <...> Jaunuolio patirtas ilgalaikis psichoemocinis skausmas, ilgalaikiai emociniai išgyvenimai, jam sukelti fiziniai nepatogumai (judėjimo, bendravimo galimybių suvaržymas, pasirinkimo kur gyventi galimybės atėmimas, norų nepaisymas, negirdėjimas, lūkesčių, tikėjimų, svajonių ignoravimas, aukos bei kankinio simptomatikos sukėlimas), suformavo ilgalaikius psichosomatinius susirgimus, depresiją, emocijų denatūracijos epizodus, kas ilgalaikėje jo perspektyvoje turės pasekmes jo sveikatai (fizinei, psichoemocinei), socialinei gerovei. <...> Negatyvi Pijaus atžvilgiu VTAS specialistų elgsena suformavo berniukui PTSS [potrauminio streso sindromą – teismo pastaba], sutrikimą, kuris išliks visą gyvenimą, daugybiniai jam padarytos žalos epizodai atims galimybę ir ateityje turėti saugias gyvenimiškas ir veiklos praktikas“ (el. b. 3 f., b. l. 22–24; 91–93). Aptarti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ieškovo P. B. patirti dvasiniai išgyvenimai nebuvo epizodiški, jam dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kilo ilgalaikių psichosomatinių susirgimų, depresija, potrauminio streso sindromas, kuris, psichologės vertinimu, išliks visą gyvenimą.
57. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas P. B. itin jautriai išgyveno atskyrimą nuo tėvo. Ieškovo T. B. 2021 m. balandžio 25 d. skunde Tarnybos direktorei nurodoma, kad vaikas P. B. ypatingai jautrus (el. b. 1 f., b. l. 32–40). Vaiko P. B. išgyvenimai yra atskleisti tiesiogiai jo paties ranka rašytame laiške, kuris buvo perduotas atsakovei, kuriame P. B. atsiprašo, kad nuvylė tėtį dėl mokslų, nurodė, kad jaučiasi kaip kalėjime, labai nori grįžti pas tėtį, kuris padeda jam rasti motyvacijos (el. b. 5 f., b. l. 155). P. B. hospitalizuojant dėl minčių apie savižudybę, buvo nustatyta medicininė diagnozė F43.0 ūminė reakcija į stresą (el. b. 7 f., b. l. 95).
58. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, turi būti atsižvelgta ir į P. B. fizinės sveikatos būklę (jam yra diagnozuotas cerebrinis paralyžius, nustatyta lengva negalia), dėl kurios vaikas turi nuolat sportuoti, atlikti specialius pratimus. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, tam tikrų pratimų P. B. vienas atlikti negali fiziškai, jam pagalbą sportuojant suteikdavo tėvas T. B.. Be to, T. B. sūnui suteikdavo ir motyvaciją kasdien sportuoti. P. B. paėmus iš šeimos ir apgyvendinus budinčio globėjo šeimoje, ieškovai nebegalėjo kartu sportuoti, be to, P. B. prarado motyvaciją sportuoti (atsisakė lankyti sporto klubą kartu su budinčia globėja) (el. b. 8 f., b. l. 161–164). Remiantis T. B. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, po sūnaus grąžinimo prireikė metų, kol P. B. fizinė sveikata atsistatė į tą padėtį, kuri buvo iki vaiko paėmimo.
59. Teismas konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje vertinant ieškovų teisės būti kartu šeimoje pažeidimo jiems sukeltos neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į tai, kad P. B. dėl šio pažeidimo išbuvo atskirtas nuo tėvo tris su puse mėnesio; vaiko atskyrimas buvo nebūtinas (t. y. neteisėtas) visą šį laikotarpį; vaiko atskyrimas nuo pat vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymo pradžios buvo nepagrįstas reikšmingais ir pakankamais motyvais, taikomas neįvertinant ieškovo P. B. fizinės negalios, aplinkybės, kad vaikas itin jautrus; jis buvo atskirtas nuo sau įprastos saugios socialinės aplinkos, o tokio ryšio ribojimas ieškovui turėjo sukelti didelių nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų; atskyrimas nuo tėvo P. B. sukėlė ūminę reakciją į stresą, dėl ko vaikas išsakė suicidines mintis ir buvo hospitalizuotas.
60. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs visas sprendimo 59 punkte nurodytas individualias bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, todėl ieškovo P. B. naudai priteistina 10 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo T. B. naudai – 5 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis).
61. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovams priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už iš kiekvienam iš jų priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
62. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas patenkinti ieškovų ieškinį, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
63. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
64. Nagrinėjamu atveju ieškovas T. B. patyrė 2 420 Eur teisinių paslaugų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą nagrinėjamoje byloje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo, o ieškovas P. B. patyrė 6 322,25 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurios apėmė patikslinto ieškinio paruošimą ir pateikimą teismui, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio. Ieškovų kartu su 2025 m. lapkričio 13 d. prašymu pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai šias išlaidas faktiškai patyrė.
65. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui T. B. priteistina 2 420 Eur, o ieškovui P. B. priteistina 6 322,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
66. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl valstybei nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259–260, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 188752021, ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 562,68 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 68 centų) turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 562,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 420 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 188752021, ieškovui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 322,25 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų 25 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilija Ranceva