Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-359-278/2011
Teisėja I. Baliukaitytė Teisminio proceso Nr.2-08-3-01656-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
32.5.4; 35.1.; 63.2.121.14; 122.2; 122.3; 122.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeisto turto savininkės J. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 20-453/10 pagal kreditoriaus akcinės bendrovės (toliau – AB) „Ūkio bankas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą,
n u s t a t ė:
kreditorius AB „Ūkio bankas“ nurodė, kad pagal 2007-09-17 Kredito sutartį Nr. 07/03-472 VšĮ „Lauviluka“ suteikė 140 000 Lt kreditą, kurio grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas J. Š. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad VšĮ „Lauviluka“ nevykdė hipoteka apsaugotų reikalavimų, dėl ko įmonė bankui yra skolinga 122 128,09 Lt negrąžintos paskolos, 4 516,66 Lt palūkanų, 777,98 Lt delspinigių. Kreditorius nurodė, jog Panevėžio apygardos teismas 2010-06-19 nutartimi VšĮ „Lauviluka“ iškelta bankroto byla. Prašė teismą pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir areštuoti hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 04120070004418, įkeistą turtą – butą (unikalus Nr. 2797-9003-9016:0007), esantį (duomenys neskelbtini) bei raštu įspėti skolininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą: butą su rūsiu (unik. Nr. 2797-9003-9016:0007), esantį (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausantį J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , uždraudžiant įkeisto daikto savininkei juo disponuoti. Įspėjo skolininką bankrutavusią VšĮ „Lauviluka ir įkeisto turto savininkę J. Š. , kad skolininkui negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui.
Atskiruoju skundu įkeisto turto savininkė J. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog AB „Ūkio bankas“ 2007 m. VšĮ „Lauviluka“ veiklai ir apyvartinėms lėšoms suteikė kreditą, kurio grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas J. Š. paveldėtas turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Nurodo, jog neįvertinta, kad AB „Ūkio bankas“ kreditą suteikė VšĮ „Lauviluka“, taip pat tai pačiai sumai bankui vekseliu laidavo su įstaiga susijęs fizinis asmuo V. Š. . Nurodė, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Mano, kad kreditorius AB „Ūkio bankas“ pirmiausia turėtų nukreipti skolos išieškojimą iš kreditą gavusios VšĮ „Lauviluka“ bei į vekselio laiduotoją V. Š. . Nurodo, jog augina tris nepilnamečius vaikus, įkeistas butas yra vienintelis šeimos būstas ir prašo neiškeldinti iš buto. Teigia, jog 127 422,73 Lt skola nėra aiški.
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB “Ūkio bankas“ atskirąjį skundą prašo atmesti.
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas yra vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t.y., taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto turto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu <...>. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės hipotekos teisėjui spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 -01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 str. nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB „Ūkio bankas“ 2007-09-17 kredito sutartimi Nr. 07-/03-472 iki 2015-09-14 VšĮ „Lauviluka“ suteikė 140 000 Lt kreditą, o jo grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas J. Š. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-22). Panevėžio apygardos teismo 2010-12-16 nutartimi skolininkui VšĮ „Lauviluka“ iškelta bankroto byla. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnį laikoma, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos visi bankrutuojančios įmonės skolų terminai yra pasibaigę, todėl kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš prievolės užtikrinimui įkeisto turto. Apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad bankrutuojanti įmonė pilnai yra grąžinusi kreditą, todėl konstatuoti, jog AB „Ūkio bankas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo padavė nepagrįstai, nėra pagrindo. Įkeisto turto savininkė J. Š. nutarties neteisėtumą grindžia tuo, kad teismas nagrinėdamas kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ pareiškimą neatsižvelgė į tai, kad kreditorius pirmiausia galėtų nukreipti skolos išieškojimą iš kreditą gavusios įstaigos VšĮ „Lauviluka“ bei iš vekselį pasirašiusio asmens V. Š. . Kaip nurodyta aukščiau, kreditorius turi teisę, bet ne pareigą savo turtinių reikalavimų patenkinimui pirmiausiai nukreipti išieškojimą į skolininką ar į kredito sumai vekselį pasirašiusį asmenį. Hipotekos kreditoriaus reikalavimas nukreipti išieškojimą iš prievolės užtikrinimui įkeisto turto yra teisiškai apsaugotas tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimo būdas, nes tokiu atveju hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius išsiieškoti iš įkeisto turto, kuriuo kreditorius šiuo atveju ir pasinaudojo (CK 4.198 str. 2 d.). Atskirojo skundo teiginys, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atsakomybės gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, be to, šie klausimai bylose dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Aplinkybė, kad įkeisto turto savininkė turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes įkeičiant fizinio asmens turtą, tikrinama, ar šis turtas nėra šeimos gyvenamoji patalpa, o jei taip - būtinas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 d.). Nepilnamečių vaikų interesai užtikrinami prieš įkeičiant turtą, o ne priverstinio skolos išieškojimo procese. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-08-17 nutarties matyti, kad jokių kliūčių įkeisti butą nebuvo, hipoteka įregistruota viešame registre, todėl įkeistas turtas areštuotas teisėtai ir pagrįstai (b.l 29-30, 66). Atskirajame skunde nurodyti teiginiai dėl įsiskolinimo dydžio, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėja nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodama, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Apeliantė, manydama, kad jos teisės, susijusios su paskolos sutarties sudarymu, vykdymu yra pažeidžiamos bei nesutikdama su išieškotinos skolos, netesybų dydžiu, turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles siekdama apginti, jos manymu, pažeistas teises.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010-12-23 nutartimi tenkindama kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ prašymą dėl įkeisto nekilnojamojo turto arešto procesinių ir materialinių teisės normų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 Lt (tris litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Teisėjų kolegija Ramunė Čeknienė
Zina Mickevičiūtė
Birutė Valiulienė