Civilinė byla Nr. e2-2395-812/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02167-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1;3.2.6.1.;

(S)

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 30 d.

Kaunas

 

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Daina Lisaitė,

sekretoriaujant Živilei Užkurytei,

dalyvaujant ieškovo A. B. atstovei advokatei Neringai Žukauskienei,

atsakovui K. R., jo atstovui advokatui Andriui Šidlauskui,

nedalyvaujant ieškovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui K. R. dėl būtinųjų bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies priteisimo iš bendraturčio.

Teismas

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovas A. B. patikslintu ieškiniu (2022-03-02 Nr. DOK-27736) prašo priteisti iš atsakovo K. R. 4896,80 Eur pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rekonstravimo įteisinimo išlaidas, 1725,82 Eur kitų bendro turto išsaugojimo ir išlaikymo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovas nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir šulinys, esantys (duomenys neskelbtini), o rekonstruotas pagalbinis ūkio pastatas – viralinė, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso šalims ne lygiomis dalimis: ieškovui A. B. priklauso 521/1000 dalis pastato, o atsakovui K. R. – 479/1000 dalys pastato. Ūkinio pastato rekonstrukcija buvo atlikta bendru savininkų sutikimu.

3.       Lazdijų rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovui teisę be bendraturčio sutikimo pagal projekto vadovo K. K. 2016-09 parengtus Pagalbinio ūkio pastato-viralinės, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinius pasiūlymus (toliau – projektiniai pasiūlymai) gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas atliko visus reikiamus veiksmus ir 2019-10-30 įregistravo rekonstruotą pastatą Nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu įvykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įteisinant pastato rekonstravimą ieškovas patyrė 10 671,60 Eur išlaidų. Atsakovas atlygino 274,94 Eur šių išlaidų. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo likusias neatlygintas 4 896,80 Eur pastato rekonstravimo įteisinimo išlaidas.

4.       Pastatas yra ant ežero kranto, todėl galimybė naudotis pirtimi ieškovui yra esminė pastato naudingoji savybė, be kurios pastato rekonstrukcija ieškovui netenka prasmės. Atsakovo tikslai dėl pastato rekonstrukcijos nuo pat pradžių buvo nesąžiningi. Atsakovas įtikino ieškovą pastatą rekonstruoti išsaugant jame bendro naudojimo pirtį ir koridorių. Tačiau atsakovas pirtį nesąžiningai siekė pasilikti sau, taip pastato rekonstrukciją ieškovui paversdamas beprasme, o visas jai patirtas ieškovo išlaidas paversdamas nuostoliais. Po rekonstrukcijos bendras naudojimasis pirtimi truko neilgai. Likus pastatą įteisinti, atsakovas ėmė trukdyti ieškovui naudotis pirtimi: 2015 m. balandį savavališkai įrengė pertvaras, dėl ko ieškovas neteko priėjimo į bendrą koridorių ir pirtį; savavališkai pastatė pertvarą pastato balkone, išardė buvusią pirtį ir įsirengė naują pirtį atskirtoje dalyje. Dėl to ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo. Lazdijų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas pašalinti pastate savavališkai įrengtas pertvaras balkone, koridoriuje, pirties patalpoje ir atstatyti bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, pirties) į buvusią būklę. Vykdydamas Sprendimą ieškovas pagal projektinius pasiūlymus parengė visos reikiamos sudėties projektą, atitinkantį visus teisės normų reikalavimus. Rengiant projektą ieškovas dėjo visas pastangas, kad būtų pasiekta bendraturčių interesų pusiausvyra. Projekto sprendiniai yra nulemti konkrečių faktinių aplinkybių ir teisės normų reikalavimų.

5.       Rengiant projektą buvo būtina parengti topografinį planą. Aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 26 p. numatyta, kad reglamento 8 priedo 5.7.1–5.7.6 papunkčiuose nurodyti planai rengiami vadovaujantis topografiniu planu (nuo statinio projektavimo pradžios). Tam, kad statinių projektai galėtų būti pradėti rengti, topografiniai planai prieš tai turi būti suderinti su inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis ir savivaldybės administracija, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas dėl pastato rekonstravimo įteisinimui reikalingo topografinio plano parengimo kreipėsi į kelis tuo užsiimančius asmenis. (duomenys neskelbtini) pateikė komercinį pasiūlymą parengti jį už 200 Eur, N. P. IVV – už 200 Eur, o (duomenys neskelbtini) sutiko jį parengti už 150 Eur su PVM, t. y. iš viso už 181,50 Eur. Ieškovas pasirinko mažiausią kainą pasiūliusį asmenį (duomenys neskelbtini) ir su juo 2017-07-26 sudarė sutartį Nr.17-135. 2017-08 (duomenys neskelbtini) parengė topografinį planą, kuris tapo projektuotojo K. K. 2017 m. parengto „Pagalbinio ūkio pastato-viralinės 4I1m, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninio darbo projekto (toliau – Projektas) sudėtine dalimi. Ieškovas už topografinio plano parengimą sumokėjo (duomenys neskelbtini) 181,50 Eur.

6.       Ieškovas kreipėsi į projektavimo darbais užsiimančius asmenis, prašydamas pateikti komercinius pasiūlymus dėl pastato rekonstravimo techninio darbo projekto pagal minėtą techninę užduotį parengimo. Komercinius pasiūlymus pateikė (duomenys neskelbtini) (kaina – 4 500 Eur plius PVM, viso 5 445 Eur), projektuotojas K. K. (kaina – 4 400 Eur), (duomenys neskelbtini) (kaina – 3 800 Eur plius PVM, viso 4 598 Eur), (duomenys neskelbtini) (kaina – 4 800 Eur plius PVM, viso 5 808 Eur). Ieškovas pasirinko mažiausią kainą pasiūliusį projektuotoją K. K.. Su juo ieškovas 2017-07-17 sudarė projektavimo sutartį Nr. 10-1. Projektuotojas K. K. 2017 m. parengė Pastato rekonstravimo techninį darbo projektą. Projektas buvo parengtas vadovaujantis teismo sprendimu. Ieškovas už projekto parengimą projektuotojui K. K. sumokėjo 4 400 Eur.

7.       Tam, kad projektuotojas K. K., kaip specialių žinių turintis asmuo, galėtų atstovauti ieškovui projekto rengimo, derinimo ir leidimo išdavimo procese, buvo būtinas notarinis ieškovo įgaliojimas K. K.. Nagrinėjamu atveju įgaliojimas buvo išduotas fizinio asmens (ieškovo) vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, ir įstatyme nėra numatyta galimybė įgaliojimą sudaryti kita nei notarine forma, todėl įgaliojimas privalėjo būti tvirtinamas notariškai. Todėl dar prieš projekto rengimą ieškovas išdavė 2017-07-17 įgaliojimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Už šio įgaliojimo surašymą ir patvirtinimą ieškovas sumokėjo notarei 29,27 Eur. Įgaliojimas yra įtrauktas į projektą.

8.       Vienintelis teisėtas patekimas nuo kelio į ieškovo ir atsakovo sklypą yra 2013-04-11 notarine servituto sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Servituto sutartis) sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, nustatytas 78 kv.m kelio servitutas, suteikiantis teisę per gretimą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Projektas privalėjo būti rengiamas tik pagal teisėtas patekimo į sklypą galimybes. Servituto sutarties sudarymo iniciatorius buvo atsakovas. Suteikę galimybę tarnaujančio sklypo savininkams uždaryti pravažiavimą per jų kiemą į bylos šalių sklypą, ieškovas ir atsakovas gavo įvažiavimo servitutą kitoje tarnaujančio sklypo dalyje (S3) ir servitutą priėjimui prie ežero (kelio servitutas S4 (0,0172 ha). Ieškovas turėjo įregistruoti servituto sutartimi nustatytus servitutus. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, projekto rengimo metu nesiūlė kitų patekimo į sklypą alternatyvų, todėl ieškovas sąžiningai tikėjosi, kad servitutų pagal sutartį įregistravimas atitinka ir atsakovo valią. Ieškovas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialas 2017-12-06 sprendimu Nr. (2.16.13.)R5-474 servitutus įregistruoti atsisakė. 2017-12-06 sprendimą Nr. (2.16.13.)R5-474 teritorinis registratorius motyvavo tuo, kad Servituto sutartyje tariamai nėra nustatyti servitutai sklypui ir nėra nurodyta kokie servitutai yra registruotini šiam sklypui, o tik nurodyta, kokiu servitutu naudosis sklypas. Ieškovas į teritorinį registratorių kreipėsi antrą kartą, VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialas 2018-01-15 sprendimu Nr. (2.16.13.)R5-14 vėl atsisakė įregistruoti servitutus pagal Servituto sutartį, motyvuodamas tuo, kad Servituto sutartyje tariamai nėra nustatyta servitutų sklypui kaip viešpataujančiam daiktui. Dėl atsisakymo registruoti servitutus, ieškovui iškilo poreikis pasinaudoti teisininko paslaugomis. Advokatė parengė 2018-01-24 skundą dėl minėto VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialo 2018-01-15 sprendimo Nr. (2.16.13.)R5-14 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018-02-06 sprendimu Nr. cspr1-44 Ieškovo skundą tenkino, panaikino Alytaus filialo sprendimą ir patenkino ieškovo prašymą įregistruoti minėtą servitutą. Už skundo parengimą ieškovas patyrė 200 Eur išlaidų, o už servitutų įregistravimą – 31,56 Eur išlaidų.

9.        Lazdijų rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovo teisę įteisinti pastato rekonstrukciją, į projektą įtraukiant ir dalį dėl vandentiekio bei nuotekų. Be to, teismas nurodė, kad į pasiūlymus įtraukta vandentiekio ir nuotekų dalis galės būti tikslinama, koreguojama, pildoma, atsižvelgiant į tai, kokia informacija rengiant projektą paaiškės, t. y. ar viešojo administravimo subjektų bus nustatyta, kad minėtas nuotekų kaupimo įrenginys gali būti naudojamas nuotekoms kaupti, ar ne. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 2.7. p. į techninį projektą privalo būti įtraukta ir vandentiekio bei nuotekų šalinimo dalis. Ieškovo prašymu antstolis G. S. 2017-02-20 konstatavo faktines aplinkybes protokole Nr. 182-17-88 - nuotekų kaupimo įrenginį. Už šias paslaugas ieškovas sumokėjo antstoliui 130 Eur. Faktinių aplinkybių konstatavimas buvo būtinas tiek tam, kad projektas būtų pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir vėliau ieškovas nesulauktų nepagrįstų atsakovo pretenzijų dėl pasirinktų projekto nuotekų šalinimo dalies sprendinių, tiek ir tam, kad ieškovas galėtų suformuluoti konkrečius paklausimus atsakingoms institucijoms dėl galimybių eksploatuoti nuotekų kaupimo įrenginį buvimo/ nebuvimo.

10.       Ieškovas 2018-04-16 kreipėsi į Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūrą prašydamas įvertinti ar nuotekų kaupimo įrenginys gali būti eksploatuojamas ir ar ieškovo faktiškai naudojamos pastato dalies nuotekų tinklai gali būti prijungti prie minėto įrenginio. Agentūra 2018-04-27 atliko patikrinimą vietoje ir surašė tos pačios dienos patikrinimo aktą Nr. 3, kuriame darė išvadą, kad įrenginys negali būti eksploatuojamas, nes neatitinka nuotekų kaupimo rezervuarams nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus būtiną sąlygą neteršti (duomenys neskelbtini) (visas sklypas yra ežero apsaugos zonoje), nuotekų tvarkymui turi būti įrengtas Respublikoje sertifikuotas nuotekų valymo įrenginys. Prašymų parengimui ieškovui prireikė teisinės pagalbos, kuri kainavo 90 Eur. Išlaidų būtinybę patvirtina tai, kad keliamas klausimas buvo grynai teisinio pobūdžio, o teisė teisiniais klausimais pasinaudoti advokato paslaugomis yra svarbi prielaida asmeniui (ieškovui) efektyviai įgyvendinti savo teises.

11.       Ieškovas kreipėsi į asmenis, užsiimančius nuotekų įrangos pardavimu ir montavimu, kad jie pateiktų komercinius pasiūlymus. Komercinius pasiūlymus pateikė (duomenys neskelbtini) (4 091,66 Eur), (duomenys neskelbtini) (4 800 Eur plius PVM, viso 5 808 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (3 550 Eur plius PVM, viso 4 295,50 Eur). Mažiausią kainą pasiūlė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas su juo sudarė 2018-10-19 sutartį Nr. EPS 98/2/18. (duomenys neskelbtini) pardavė ir sumontavo norminių teisės aktų reikalavimus atitinkantį nuotekų valymo įrenginį už 4 091,66 Eur.

12.       Atsakovas melagingai teigia, kad jo nuotekų tinklai nėra prijungti prie įrengto nuotekų valymo įrenginio ir, kad jis juo nesinaudoja. Ieškovas pateikė į bylą nuotraukas ir vaizdo įrašą, patvirtinančius, kad kaip atsakovo nuotekų tinklai buvo prijungti prie nuotekų valymo įrenginio jo eksploatavimo pradžioje (2018-12-14), taip jie yra prie jo prijungti ir šiuo metu. Nuotekos turi būti surenkamos iš atsakovo atskirai naudojamų pastato patalpų dviejų taškų (virtuvės ir prausyklos plautuvių);  ieškovo atskirai naudojamų patalpų – vieno taško (virtuvės plautuvės) ir iš bendros pirties – vieno taško. Nuotekų valymo įrenginių našumas buvo paskaičiuotas pats mažiausias kokį buvo galima parinkti pagal taikytiną teisinį reglamentavimą. Todėl atsakovo argumentas, kad įsirengti du atskirus valymo įrenginius būtų ekonomiškiau yra akivaizdžiai nelogiškas, nes išlaidos būtų dvigubai didesnės ne tik įrengimo, bet ir eksploatacijos.

13.        Projekto dalį dėl nuotekų šalinimo rengė (duomenys neskelbtini). Pagal projektą 2018-01-04 ieškovui buvo išduotas Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą“. Be to, pagal Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93.16 p. su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą turi būti teikiamos ir statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijos. Pastato rekonstravimą buvo būtina apdrausti minėtu privalomuoju draudimu. Ieškovas su (duomenys neskelbtini) dėl pastato sudarė „Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį“, galiojančią nuo 2018-01-04. Sutarties kaina – 150 Eur. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad statybos tariamai buvo vykdomos ūkio būdu ir, kad dėl to nebuvo poreikio sudaryti minėtą draudimo sutartį. Statybos buvo vykdomos mišriu būdu (nuotekų valymo įrenginį įrengė rangovas). Vadovaujantis Statybos įstatymo 42 straipsnio 8 dalimi, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys privalo būti sudaromos tiek statybas vykdant mišriu būdu, tiek ir jas atliekant ūkio būdu, ir abiem atvejais jas sudaro statytojas (užsakovas).

14.       Pastato rekonstravimas buvo atliekamas mišriu (rangos ir ūkio) būdu, jam buvo būtinas rekonstravimo projektas, todėl pagal Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalį buvo būtina techninė priežiūra. 2018-11-19 Ieškovas sudarė sutartį Nr. 19/11/18 su statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovu E. B. dėl Pastato statybos techninės priežiūros paslaugų, kurios kaina - 200 Eur.

15.       Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu įteisinant pastato rekonstravimą, todėl ieškovas 2019-03-08 notariniu pareiškimu pranešė atsakovui apie numatytą pastato kadastrinių matavimų datą ir prašė dalyvauti, kad matininkas galėtų patekti ir į atsakovo atskirai naudojamas patalpas. Už  pranešimą ieškovas sumokėjo notarui 15,24 Eur. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog šios išlaidos nebuvo būtinos, nes ieškovas galėjo apie pastato kadastrinius matavimus informuoti atsakovo advokatą. Ieškovas nurodo, kad apie ketinimus 2019-02-26 atlikti pastato kadastrinius matavimus 2019-02-19 ir 2019-02-22 elektroniniais laiškais buvo informuotas ir atsakovo advokatas, tačiau atsakovas į pranešimą nereagavo - 2019-02-26 į pastato kadastrinius matavimus neatvyko. Dėl to ieškovas atsakovui apie numatytą kitą pastato kadastrinių matavimų datą (2019-03-25) atsakovą informuoti notariniu pareiškimu.

16.       Užbaigus statinio statybą būtina atlikti statinio kadastrinius matavimus. Dėl Pastato kadastrinių matavimų atlikimo ieškovas 2019-02-18 sudarė sutartį su K. K. (duomenys neskelbtini), kuri 2019-07-15 parengė pastato kadastrinių matavimų bylą už 200 Eur. Atsakovas neįleido matininko atlikti kadastrinius matavimus atsakovo atskirai naudojamoje pastato dalyje, dėl ko matininkui į objektą teko vykti du kartus, ieškovas turėjo sumokėti dar 100 Eur.

17.       Ieškovui teko pasitelkti antstolį, kad jis konstatuotų faktines aplinkybes ar atsakovas numatytą 2019-03-25 dieną dalyvavo pastato kadastriniuose matavimuose ir ar įleido matininką į savo atskirai naudojamą pastato dalį. Antstolė A. Kvaraciejienė 2019-03-25 užfiksavo, kad atsakovas į pastato kadastrinius matavimus neatvyko ir matininkas į jo atskirai naudojamas pastato patalpas patekti negalėjo. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) detalizavo teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl pastato kadastrinių matavimų, paneigdami atsakovo argumentus, kad pastato kadastriniai matavimai neturi būti atliekami ir po šios teismo nutarties atsakovas įleido į savo atskirai naudojamas patalpas matininką kadastriniams matavimams atlikti. Tokiais veiksmais atsakovas neteisėtai trukdė atlikti pastato kadastrinius matavimus ir įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

18.       Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5. p., buvo būtina užbaigus visus statybos darbus atlikti sklypo kadastrinius matavimus. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93.5., 93.9. p. buvo būtina parengti pastato išpildomąją geodezinę nuotrauką ir inžinerinių tinklų sklype išpildomąją geodezinę nuotrauką. 2019-02-13 Ieškovas su (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo už 181,50 Eur, o 2019-04-19 - papildomą susitarimą dėl pastato išpildomosios geodezinės nuotraukos už 60,50 Eur ir inžinerinių tinklų sklype išpildomosios geodezinės nuotraukos  už 60,50 Eur parengimo. (duomenys neskelbtini) 2019-07-26 parengė sklypo planą, 2019-07 – faktinės pastato sienų padėties sklype išpildomąją nuotrauką, o 2019-08 – inžinerinių tinklų planą. Topografinio plano parengimas ir sklypo kadastrinių duomenų patikslinimas yra skirtingos paslaugos. Be to, jos privalėjo būti atliekamos skirtingais laiko momentais – kaip minėta, topografinis planas turėjo būti parengtas iki projekto rengimo, o sklypo kadastriniai duomenys turėjo būti patikslinti po projekto parengimo ir reikiamų statybos darbų atlikimo. 2019-07-26 sklypo planas negalėjo būti rengiamas pagal 2017-08 topografinį planą, kadangi sklypų planai yra rengiami tiesiogiai atliekant kadastrinius matavimus, o ne vadovaujantis pateikta planine medžiaga ir kadangi sklypų planuose turi būti užfiksuota jų parengimo metu realiai egzistuojantys faktai, o ne kažkada praeityje buvę aplinkybės. O tai, kad (duomenys neskelbtini) topografinio plano ir 2019-07-26 Sklypo plano parengimą (tiksliau – Sklypo kadastrinių matavimų atlikimą) įkainavo tokio paties dydžio sumomis, nepaneigia fakto, kad abi atskiros paslaugos buvo suteiktos ir ieškovas sumokėjo už jas.

19.        2019-09-12 ieškovas su projektą rengusiu projektuotoju K. K. sudarė sutartį Nr. 04-A-Bor dėl Projekto A laidos parengimo. Minėtoje projekto laidoje yra atlikti 2017 metų projekto, pagal kurį išduotas leidimas, esmės nekeičiantys patikslinimai: patikslintas pastato vidutinis aukštis nuo žemės paviršiaus iki pastato kraigo (tikslinta atsižvelgiant į po leidimo išdavimo pasikeitusį teisinį reglamentavimą – Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 85 p. (LR žemės ūkio ministro 2018-02-20 įsakymo Nr. 3D-96 redakcija)), patalpų 1-5 ir 1-6 matmenys ir patalpos 1-6 plotas, rekonstruotu pastatu užstatytas plotas ir bendrieji statinio rodikliai, susiję su aukščiau išvardintais pakeitimais. Už projekto A laidos parengimą ieškovas sumokėjo projektuotojui minėtos sutarties priede Nr. 1 sutartą 400 Eur atlygį.

20.       Teikiant prašymą patvirtinti deklaraciją apie pastato statybos užbaigimą, ieškovas sumokėjo 25 Eur rinkliavą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. Už rekonstruoto Pastato įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ieškovas sumokėjo VĮ „Registrų centras“ 24,87 Eur.

21.       2019-12-16 Ieškovas sudarė sutartį Nr. PS-12400(14.29) su VĮ „Registrų centras“ dėl nuotekų šalinimo tinklo ir minėtojo sertifikuoto nuotekų valymo įrenginio kadastrinių duomenų nustatymo. Už šios kadastro duomenų bylos parengimą ieškovas sumokėjo VĮ „Registrų centras“ sutartą kainą – 100 Eur.

22.       Ieškovas, vykdydamas įsiteisėjusį Sprendimą, patyrė iš viso 10 671,60 Eur išlaidų pastato rekonstravimui įteisinti. Visos šios išlaidos yra būtinos Pastato išlaikymo ir išsaugojimo išlaidos. 115,24 Eur išlaidų, kurios buvo patirtos dėl atsakovo kaltės (15,24 Eur už atsakovo informavimą per notarą ir 100 Eur už K. K. (duomenys neskelbtini) papildomą atvykimą atlikti atsakovo atskirai naudojamos pastato dalies kadastrinius matavimus), kurias atsakovas privalo ieškovui atlyginti visiškai. Likusios išlaidų sumos – 10 556,36 Eur (10 671,60 – 115,24 = 10 556,36 Eur), atsakovas pagal CK 4.76 straipsnį ieškovui turi pareigą atlyginti dalį, proporcingą atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise turimai pastato idealiajai daliai (479/1000) – 5 056,50 Eur.

23.       Atsakovas būtinomis pastato rekonstravimo įteisinimo išlaidomis pripažino 50 Eur iš 181,50 Eur, sumokėtų (duomenys neskelbtini) už sklypo kadastro duomenų bylos parengimą; 300 Eur, sumokėtų K. K. (duomenys neskelbtini) už pastato kadastro duomenų bylos parengimą, 25 Eur rinkliavos, sumokėtos už prašymą patvirtinti deklaraciją apie pastato statybos užbaigimą; 24,87 Eur, sumokėtų VĮ „Registrų centras“ už rekonstruoto pastato įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas atlygino ieškovui 274,94 Eur pastato rekonstravimo įteisinimo išlaidų. Todėl dar privalo atlyginti ieškovui 4 896,80 Eur (5 171,74 - 274,94 = 4 896,80 Eur) pastato rekonstravimo įteisinimo išlaidų.

24.       Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovo patirtos išlaidos yra perteklinės, nebūtinos kuo ekonomiškesniam sprendimo įvykdymui. Išlaidos buvo patirtos už veiksmų atlikimą/ dokumentų parengimą, kurie pagal teisės normas yra privalomi tam, kad būtų įteisintas pastato rekonstravimas, be jų nebūtų galėję vykti pastato rekonstravimo įteisinimo procedūros.

25.       Atsakovas buvo pareiškęs ieškinį Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose, kuriuo ginčijo ieškovo parengto projekto tinkamumą, prašė panaikinti statybos leidimą, išduotą pagal projektą, o vėliau pareiškė prašymą dėl termino statybos leidimui ginčyti atnaujinimo. Tačiau atsakovas vėliau ieškinio atsisakė, nors ieškovas vykdydamas sprendimą neišpildė nė vienos atsakovo ieškinyje išdėstytos pretenzijos ir Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė. Todėl atsakovas neturi teisės iš naujo ginčyti ieškovo teisės be atsakovo sutikimo atlikti pastato rekonstravimo įteisinimą pagal visos sudėties projektą (įskaitant patikslinimus padarytus A laidoje) ir kitus įteisinimo procedūrose panaudotus dokumentus, nes šiuo klausimu ginčas teismo yra galutiniai išspręstas.

26.       Teisė atlikti pastato rekonstravimo įteisinimą be atsakovo sutikimo pagal teismų praktiką prilygsta atsakovo sutikimo turėjimui ir suteikia teisę ieškovui reikalauti iš atsakovo jo daliai proporcingos dalies visų pastato rekonstravimo įteisinimo išlaidų atlyginimo, įskaitant išlaidas, susijusias su nuotekų valymo įrenginio įrengimu bei įregistravimu. Atsakovas nepagrįstai neigia savo pareigą atlyginti ieškovui nuotekų valymo įrenginio įrengimo išlaidų dalį, proporcingą atsakovo turimai pastato idealiajai daliai. Atsakovas, susipažinęs su projektu, 2018-02-09 pranešė ieškovui apie nesutikimą su techninio darbo projekto sklypo sutvarkymo dalimi, o apie projekto nuotekų šalinimo dalį nepasisakė ir dėl jos prieštaravimų neturėjo. 2019-04-08 ieškovas gavo iš atsakovo gavo pasiūlymą, kuriame nurodė, kad projekte yra suprojektuoti valymo įrengimai ir sprendinys yra priimtinas. Todėl atsakovo pozicija byloje, kad jis tariamai nesutinka su nuotekų valymo įrenginiu yra apsimestinė, nelogiška, dirbtinai susigalvota siekiant išvengti išlaidų atlyginimo ieškovui. Be to, ir teismas sprendime pripažino teisę ieškovui be atsakovo sutikimo pastato rekonstravimą įteisinti pagal teisės norminių aktų reikalavimus atitinkantį pilnos sudėties projektą, įtraukiant į jį ir dalį dėl nuotekų šalinimo.

27.       Atsakovas prieštaringai teigia, kad pastatas yra ūkio pastatas, todėl nuotekų šalinimas jam nėra reikalingas, tačiau taip pat teigia, kad nori turėti atskirą pastate susidarančių nuotekų šalinimo sistemą. Atsakovas teigia, kad sprendimas turėjo būti vykdomas kuo ekonomiškiau, tačiau teigia, kad turėjo būti suprojektuota ne viena, o dvi atskiros nuotekų šalinimo sistemos – po vieną kiekvienam iš bendraturčių, kas nesuderinama su ekonomišku sprendimo vykdymu. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad pastatas turi vandentiekį, todėl pastate susidaro nuotekos, o jos turi būti tvarkomos neteršiant aplinkos, todėl privalo turėti teisės normų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą.

28.       Sprendime yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovas po savo atskirai naudojamomis pastato patalpomis turėjo įsirengęs nuotekų kaupimo įrenginį, kuris neatitinka teisės norminių aktų reikalavimų, teršia aplinką ir negali būti eksploatuojamas. Atsakovas ir vėl siekia nuotekas tvarkyti neteisėtu, aplinką teršiančiu būdu. Be to, dviejų atskirų nuotekų šalinimo sistemų įrengimas apskritai yra neįmanomas nagrinėjamu atveju. Pastatas turi vieną bendrą vandentiekio įvadą. Šalių susitarimas dėl pastato rekonstrukcijos nenumatė antro vandentiekio įvado įrengimo, pastate yra bendro naudojimo pirtis. Toks sprendinys yra rodomas ir projekte, pagal faktiškai esančią situaciją. 

29.       2019-11-29 atsakovo išdėstyti argumentai, kad nuotekų valymo įrenginys įrengtas prieš atsakovo gyvenamųjų kambarių langus akivaizdžiai neatitinka faktų. Nuotekų valymo įrenginys yra įrengtas visiškai priešingoje pusėje – už ieškovo atskirai naudojamos pastato dalies. Atsakovas galimai teigia, kad nuotekų valymo įrenginys yra matomas pro jo pagal faktinę naudojimosi tvarką naudojamos gyvenamojo namo dalies langą. Tačiau gyvenamajame name nėra pastoviai gyvenama – sodyba ir jos statiniai šalių naudojami poilsiui. Pastatas, o ne gyvenamasis namas, faktiškai yra naudojamas kaip pagrindinis pastatas. Gyvenamasis namas yra naudojamas tik svečiams laikinai pabūti. Nuotekų valymo įrenginys pastato atžvilgiu yra ne prie atsakovo, o prie ieškovo atskirai naudojamų patalpų, be to, sumontuotas laikantis LR aplinkos ministro 2005-07-01 statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytų leistinų sanitarinių atstumų tarp statinių ir yra nutolęs daugiau nei 8 metrų atstumu tiek nuo pastato, tiek nuo gyvenamojo namo, todėl jo vieta atsakovo teisių nepažeidžia. Be to, rengiant projektą buvo nustatyta, kad projektiniuose pasiūlymuose nurodytoje nuotekų įrenginio vietoje, auga klevas. Todėl projekte nuotekų valymo įrenginys buvo numatytas kitoje sklypo vietoje, kur nėra medžių. Pradėjus įrengimo darbus, paaiškėjo, jog toje vietoje yra tanki medžių šaknų raizgalynė, todėl nuotekų valymo įrenginio vieta buvo pakoreguota. Galutinė nuotekų valymo įrenginio vieta nurodyta 2019-06 (duomenys neskelbtini) parengtoje buitinių nuotekų valymo įrenginių schemoje. Nuotekų valymo įrenginio įrengti atsakovo nurodytoje vietoje (žemiau šlaite, link ežero) galimybių nėra, nes prie jo negalėtų privažiuoti asenizacinė mašina.

30.       Atsakovas pastato rekonstravimo įteisinimo metu visiškai nebendradarbiavo su ieškovu, neteikė jokių alternatyvų, pagal kurias būtų galima įvykdyti sprendimą, vien nepagrįstai prieštaravo viskam, ką darė ieškovas. Neatlikęs aktyvių pozityvių veiksmų, atsakovas neturi teisės reikšti pretenzijų ieškovui, kad tariamai kažkas galėjo būti atlikta kitaip, nei padarė ieškovo pasitelkti kvalifikuoti asmenys.

31.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 725,82 Eur kitų bendro turto išsaugojimo ir išlaikymo išlaidų. Vadovaujantis Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2016-05-27 sprendimu Nr. 5TS-544 patvirtintų Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 1, 4.4., 9, 41 sklypų savininkams numatyta prievolė prižiūrėti turimus sklypus. Sklype auga žolė, kurią reikia pjauti, sklype ir šalia jo auga daug medžių, kuriuos reikia genėti, šalinti krūmokšnius, kad sklypas netaptų brūzgynu. Ant žemės pastoviai prikrenta sausų medžių šakų, o rudenį gausiai prikrenta ir yra vėjo prinešama lapų. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas yra 40 arų ploto. Ieškovas ne kartą prašė atsakovo prisidėti prie sklypo tvarkymo darbų, tačiau atsakovas išsisukinėjo, pateikinėjo skirtingas versijas, kodėl atsisako prisidėti ir prie jų atlikimo neprisidėjo, be to, ne kartą kategoriškai pareiškė, kad sklype nedirbs, ir be jo sutikimo ieškovas negalės atlikti jokių darbų. Atsakovas teigė, kad nesutinka, jog sklypas būtų tvarkomas atlygintinai trečiųjų asmenų, nes jis teigė norintis pats sklypą tvarkyti savo jėgomis. Tačiau savo teiginių taip ir neįgyvendino. Ieškovas negali sklypo tvarkyti pats, nes trūksta laiko ir sveikatos. Ieškovas siūlė atsakovui, kad jis prisidėtų prie sklypo tvarkymo savo darbu, o ieškovas savo dalį sklypo tvarkytų pasitelkęs trečiuosius asmenis, siūlė tvarkyti sklypą pasiskirsčius dalimis, pakaitomis, tačiau atsakovas nesutiko nė su vienu pasiūlymu.

32.       Sklypas privalo būti tvarkomas. Be to, jo sutvarkymas yra būtinas tam, kad ieškovas su šeima galėtų naudotis jam bendrosios nuosavybės teise priklausančiais sklypu ir statiniais, poilsiauti juose. Rašytinės naudojimosi sklypu tvarkos nebuvimas neatleidžia nė vieno iš bendraturčių nuo pareigos tvarkyti sklypą. Ieškovas 2017 – 2021 metais vienas šienavo sklypą, grėbė ir tvarkė nupjautą žolę, nukritusias šakas ir rudeninius lapus, genėjo medžius, šalino sužėlusius laukinius krūmokšnius. Tai atliko atlygintinai pasitelkęs (duomenys neskelbtini). Šią įmonę ieškovas pasirinko, nes ji pasiūlė mažiausią paslaugų kainą. Ieškovas per 2017-2021 metus patyrė 3 315,66 Eur išlaidų už žolės šienavimą, lapų tvarkymą, medžių genėjimą, krūmokšnių naikinimą sklype. Žemės sklypas priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ idealiąją dalį, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pusę sklypo priežiūros išlaidų.

33.       Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį taip pat priklauso geriamojo vandens šulinys. Nekilnojamojo turto registro duomenimis jis baigtas statyti 1950 m, jo fizinis nusidėvėjimas – 70 %. Sklype esančio geriamo vandens šulinio būklė buvo kritinė, medinės šulinio konstrukcijos buvo supuvę, šiferio stogas aplūžęs, šiferis ir supuvusi mediena trupėjo, lūžinėjo, krito tiesiai į šulinį ir teršė jo vandenį, šulinyje esanti elektros paskirstymo dėžutė buvo surūdijusi, išsikraipiusi, praradusi sandarumą, keliantį pavojų gyvybei ir teršianti šulinio vandenį. Ieškovas 2017 m. kreipėsi į atsakovą prašydamas kartu suremontuoti šulinį. Atsakovas atsisakė. Ieškovas kreipėsi į trečiuosius asmenis, pasirinko mažiausią kainą pasiūliusį rangovą. Šulinį suremontavo D. Ž., remontas su medžiagomis kainavo 135,99 Eur (130,00 + 5,99 = 135,99 Eur). 

34.       Atsakovas nepagrįstai teigia, kad po šulinio suremontavimo neteko galimybės naudotis šuliniu, kad ieškovas vienas naudojasi siurbliu, kad atsakovas negali prisijungti žarnos vandeniui gauti. Atliekant šulinio remontą prisijungimai prie vandens nebuvo keičiami – tuo pačiu vandens padavimo vamzdžiu vanduo tiekiamas į pastatą ir dabar. Remonto metu buvo pakeistos medinės konstrukcijos, sumontuotas naujas stogas ir durelės, atlikta apdaila, dažymo darbai ir pakeista elektros instaliacijos dėžutė. Ieškovas šulinyje turi savo siurblį, kuris yra rakinamas. Atsakovo siurblio pajungimui yra atskirai sumontuotos rozetės ir jungtukas. Vandens padavimo žarna yra ta pati.

35.       Atsakovas patyrė būtinas bendro turto išsaugojimo ir išlaikymo išlaidas. Tiek žemės sklypas, tiek šulinys bendraturčiams priklauso po ½ idealiąją dalį, todėl atsakovas pagal CK 4.76 straipsnį turi pareigą atlyginti ieškovui ½ dalį šių išlaidų, t. y. 1 725,82 Eur.

 

36.       Atsakovas K. R. su pareikštu ieškiniu nesutinka, ieškinį prašo atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 521/1000 dalis rekonstruoto ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 479/1000 dalys.

37.       Atsakovas nesutinka atlyginti ieškovo nurodytų patirtų išlaidų, susijusių su 2012-2015 m. atliktos rekonstrukcijos įregistravimu. Šias išlaidas sudaro: 

-       2017 m. rugpjūčio mėn. topografinio plano parengimas ((duomenys neskelbtini)) 181,50 Eur;

-       2017 m. „Pagalbinio ūkio pastato-viralinės 4I1m, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas (K. K.) 4 400 Eur;

-       2017-07-17 notarinio A. B. įgaliojimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), K. K. išdavimas (notarė D. Krikštolaitytė) 29,27 Eur;

-       skundo VĮ „Registrų centras“ parengimas (dėl servitutų įregistravimo) (advokatė N. Žukauskienė) 200 Eur;

-       Servitutų įregistravimas (VĮ „Registrų centras“) 31,56 Eur;

-       2019-03-08 notariniu pareiškimu informavimas K. R. apie numatytą pastato kadastrinių matavimų datą (notaras V. Lideikis) 15,24 Eur;

-       2019-07-15 pastato kadastrinių matavimų bylos parengimas (K. K. (duomenys neskelbtini)) 300 Eur;

-       2019-07-26 sklypo plano parengimas ((duomenys neskelbtini)) 181,50 Eur;

-       2019 m. liepos mėn. faktinės pastato sienų padėties sklype išpildomosios nuotraukos parengimas ((duomenys neskelbtini)) 60,50 Eur;

-       projekto A laidos parengimas (K. K.) 400 Eur;

-       rinkliava už prašymą patvirtinti deklaraciją apie pastato statybos užbaigimą 25 Eur;

-       rekonstruoto pastato įregistravimas Nekilnojamojo turto registre 24,87 Eur;

38.        Atsakovas apmokėjo dalį su pastato registravimu susijusių išlaidų, su kuriomis sutiko (274,94 Eur) dar iki ieškinio pateikimo. Dėl kitos ieškovo reikalaujamos dalies priteisimo yra ginčas. Šalys 2012-2015 metais atliko abiejų ginčo pastato dalių, kuriomis faktiškai šalys naudojasi atskirai, rekonstrukcijos darbus be statybą leidžiančio dokumento. Abi šalys buvo suinteresuotos, kad jau faktiškai abiejų šalių atliktų rekonstrukcijos darbų rezultatas būtų įregistruotas ir siekė tai padaryti. Tačiau bendraturčiams nepavykus bendru sutarimu susitarti, kas ir kokiu būdu atliks jau faktiškai atliktų rekonstrukcijos darbų registraciją, ginčą išsprendė Lazdijų rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažindamas ieškovui teisę be bendraturčio (atsakovo) sutikimo pagal K. K. 2016 m. rugsėjo mėnesį parengtą ginčo pastato projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

39.       2016 m. projekto parengimo išlaidos (1700 Eur) buvo teismo įvertintos ir pusę jų atsakovas atlygino ieškovui pagal įsiteisėjusį teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą. Todėl atsakovas sutinka proporcingai jo turimai nuosavybės daliai atlyginti visas išlaidas, kurios buvo būtinos tam, kad ekonomiškiausiu būdu būtų įregistruoti rekonstrukcijos darbai, kurie faktiškai atlikti dar 2012-2015 m. abiejų šalių valia bei interesais. Tačiau ieškovas nebandė registruoti rekonstrukcijos darbų pagal 2016 m. projektą, kelerius metus delsė pradėti įgyvendinti jam dar (duomenys neskelbtini) sprendimu, įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini), suteiktą teisę ir pareigą be kito bendraturčio sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbų registravimo darbus. Registracija buvo atlikta po daugiau nei dviejų metų, t. y. 2019 m. spalio mėn. Per tą laiką ieškovas vienašališkai priėmė sprendimą užsakyti naują projektą, vėliau jį dar kartą keitė, atliko papildomus naujus statybos darbus (valymo įrenginių statybą), kurių atlikimu buvo suinteresuotas vien tik ieškovas. Minėtiems darbams atlikti tapo būtina atlikti papildomus kitus susijusius darbus. Todėl kilo papildomos išlaidos, kurios susijusios su ieškovo nepagrįstu delsimu atlikti rekonstrukcijos darbų įregistravimo veiksmus, o taip pat išlaidos, kurios buvo perteklinės arba susijusios ne su 2012-2015 metais atliktais rekonstrukcijos darbais, kurių atlikimu buvo vienodai suinteresuotos abi šalys. Todėl tai nėra bendros būtinos išlaidos, kurių atitinkamą dalį turi teisinę pareigą atlyginti atsakovas.

40.       Jei ieškovas rekonstrukcijos darbų registravimą būtų atlikęs be nepagrįsto uždelsimo pagal 2016 m. projektą (kurio dalį parengimo išlaidų atsakovas jau yra atlyginęs ieškovui) bei neatliekant naujų papildomų darbų, didžioji dalis ieškiniu prašomų atlyginti išlaidų nebūtų patirta. Atsakovas nesutinka atlyginti ieškovo prašomų išlaidų, susijusių su valymo įrenginių įsigijimu, įrengimu ir įregistravimu:

-       2017-02-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 182-17-88 (antstolis G. Salickas) 130 Eur;

-       2018-03-15 prašymo Lazdijų rajono savivaldybės administracijai ir 2018-04-16 prašymo Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūrai parengimas (advokatė N. Žukauskienė) 90 Eur;

-       nuotekų valymo įrenginio suprojektavimas, nupirkimas ir įrengimas ((duomenys neskelbtini)) 4 091,66 Eur;

-       „Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis“ ((duomenys neskelbtini))150 Eur;

-       pastato statybos techninė priežiūra (E. B.) 200 Eur;

-       2019 m. rugpjūčio mėn. inžinerinių tinklų plano parengimas ((duomenys neskelbtini)) 60,50 Eur;

-       nuotekų šalinimo tinklo ir nuotekų valymo įrenginio kadastrinių duomenų nustatymas (VĮ „Registrų centras“) 100 Eur.

41.       Valymo įrenginių įrengimas nėra niekaip susijęs su abiejų šalių 2012-2015 m. atliktais ginčo pastato rekonstravimo darbais. Valymo įrenginiai buvo įrengti daug vėliau, 2018 m. pabaigoje. Atsakovas nėra davęs sutikimo dėl jokių išlaidų, susijusių su valymo įrenginiais. Valymo įrenginių įrengimas nėra susijęs su pastato išsaugojimo ar būtinosiomis (privalomosiomis) pastato priežiūros išlaidomis. Valymo įrenginiai yra laikytini turto pagerinimu. Įrenginiai buvo įrengti ieškovo vienašaliu sprendimu ir jo paties asmeniniais interesais. Atsakovas nesutiko turėti bendrų valymo įrenginių, nesutiko būti prijungtas prie jų.

42.       Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Šioje byloje nėra sprendžiamas valymo įrenginių įrengimo teisėtumo klausimas. Atsakovas taip pat neįrodinėja, kad ieškovo vienašališkai įrengti valymo įrenginiai pažeidžia atsakovo, kaip bendraturčio, teises ir teisėtus interesus. Tačiau tai, kad nėra ginčijama ieškovo teisė įsirengti valymo įrenginius be atsakovo, kaip bendraturčio, sutikimo, nepatvirtina ieškovo teisės priverstinai reikalauti iš atsakovo atlyginti ieškovo vienašaliu sprendimu ir savo asmeniniais interesais atliktas turto pagerinimo išlaidas. Galiojantys teisės aktai nenumato bendraturčio teisės atlikti nebūtinus turto pagerinimus ar įsigyti naują turtą kito bendraturčio sąskaita prieš jo valią.

43.       Atsakovas nesutinka atlyginti ieškovo prašomų išlaidų dalies, susijusios su žolės pjovimo, lapų tvarkymo ir šulinio remonto išlaidomis:

-       žolės pjovimas ir lapų tvarkymas ((duomenys neskelbtini), 2017-2021 m.) 3 315,66 Eur;

-       šulinio remonto darbai (D. Ž.) ir medžiagos 135,99 Eur.

44.       Atsakovas niekada nėra davęs savo sutikimo dėl šių išlaidų. Taip pat šios išlaidos nėra būtinosios (privalomosios), t. y. nėra susijusios su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais turto naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kaimo sodyboje nėra pastoviai gyvenama, dalyje sklypo auga medžiai, t.y. yra miškas. Ginčo žemės sklypas niekada nebuvo įtrauktas į nenaudojamų ir apleistų žemės sklypų sąrašus, taip pat niekada nebuvo iškilusi jokia reali grėsmė šiuose sąrašuose aptariamam sklypui atsidurti. Sklypas visada, tiek iki 2017 m., kada ieškovas vienašališkai dar nebuvo sudaręs sutarties su (duomenys neskelbtini) dėl aplinkos tvarkymo paslaugų teikimo, tiek ir po 2017 m. buvo ir yra abiejų bendraturčių naudojamas, prižiūrimas bei šienaujamas pakankamu dažnumu tam, kad būtų užtikrinta būtinoji jo priežiūra, o bendraturčiams nebūtų paskirtos jokios sankcijos dėl žemės sklypo tariamos nepriežiūros.

45.       Bendraturtis, atsižvelgdamas į savo subjektyvų požiūrį į gamtos grožio suvokimą, yra laisvas pasirinkti žemės sklypo tvarkymo būdus ir formas, kiek jos nepažeidžia kito bendraturčio teisių bei interesų, taip pat yra laisvas investuoti į aplinkos tvarkymo paslaugas jo pasirinktas pinigų sumas, samdyti jo pasirinktus trečiuosius asmenis, tačiau šie jo vienašaliai pasirinkimai negali būti laikomi teisiškai įpareigojantys kitą bendraturtį.

46.       Atsakovo nurodyti šulinio remonto darbai nebuvo derinti su atsakovu ir gautas jo sutikimas, taip pat nėra būtinieji (privalomieji) šulinio remonto darbai. Pagrindinis ieškovo tikslas, atliekant nurodytus šulinio remonto darbus, buvo sutvarkyti šulinį taip, kaip jam gražu ir patogu, įsirengti savo asmeninį vandens siurblį bei savo asmeniniam naudojimui skirtą, rakinamą elektros dėžutę. Todėl atlyginti šias išlaidas atsakovas pareigos taip pat neturi.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas.

47.       CK 4.76 straipsnis reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant ir numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai <...> privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-01 nutartis Nr. 3K-3-903/2003). Nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo. Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis Nr. 3K-3-132/2009 ir kt.).

48.       VĮ „Registrų centras“ NTR CDB duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. B. ir atsakovui K. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), du pagalbinio ūkio paskirties ūkiniai pastatai, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ne lygiomis dalimis pagalbinio ūkio paskirties ūkio pastatas – viralinė, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ieškovui A. B. priklauso 521/1000 dalis, o atsakovui K. R. – 479/1000 dalys. Pagalbinio ūkio pastatas pastatytas 1979 m., rekonstrukcija atlikta 2018-2019 m., pastato šildymo sistema – vietinė, vandentiekis – vietinis, nuotekų šalinimas – vietinis. Šalių žemės sklypas ir jame stovintys statiniai yra ežero pakrantėje. Visam šalių žemės sklypui yra registruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos bei saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje. Šalių paaiškinimais, liudytojos M. B. parodymais nustatyta, kad pastatas nuo jo pastatymo momento buvo naudojamas kaip pirtis, viralinė, nes jame buvo gaminamas maistas, skalbiama, įrengta pirtis, kuria naudojosi tiek buvę, tiek esami bendrasavininkai, nes gyvenamajame name tokių poreikių tenkinti galimybės nebuvo. Rekonstruotas ūkinis pastatas tapo pagrindiniu šalių eksploatuojamu statiniu sklype. Ūkinio pastato rekonstrukcija buvo atlikta bendru savininkų sutikimu neturint rekonstrukcijos projekto, be statybą leidžiančio dokumento 2012-2015 m. – rekonstruotas pastato fasadas, pakeistas stogas, išorinės namo konstrukcijos, viduje bendrasavininkai kiekvienas įsirengė savo naudojamas patalpas, o koridorius ir pirties patalpa buvo bendra.

Dėl reikalavimo priteisti 4896,80 Eur nuostolių atlyginimą

 

49.       K. R. įrengus patalpose pertvaras balkone, koridoriuje, pirties patalpoje, šalių ginčas buvo nagrinėjamas teisme ir (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. R. buvo įpareigotas pašalinti minėtame pastate savavališkai įrengtas pertvaras ir atstatyti bendro naudojimo patalpų būklę. Kilus ginčui tarp bendrasavininkų ir teisme pareiškus priešpriešinius reikalavimus dėl rekonstrukcijos įteisinimo ir naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo, ginčas buvo išnagrinėtas, Lazdijų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas K. R. ieškinys, A. B. priešieškinys patenkintas iš dalies, pripažinta A. B. teisė be bendraturčio K. R. sutikimo pagal projekto vadovo K. K. 2016 m. rugsėjo mėn. parengtą Pagalbinio ūkio pastato-viralinės, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas A. B. atliko veiksmus ir 2019-10-30 įregistravo rekonstruotą pastatą Nekilnojamojo turto registre, taip įvykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą ir pareikalavo atsakovą kompensuoti išlaidų dalį, proporcingą turimai nuosavybės daliai rekonstruotame pastate. Atsakovas kompensavo dalį išlaidų, tačiau su kitomis išlaidomis nesutinka.

50.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant ar ieškovas, organizavęs ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto parengimą, į kurį buvo įtraukta ir buitinių nuotekų šalinimo dalis, turi teisę į projekto parengimui patirtų išlaidų bei papildomai atliktų rekonstrukcijos darbų išlaidų atlyginimą, teismas atsižvelgia į sekančias byloje nustatytas aplinkybes.

51.       Lazdijų rajono apylinkės teismas nagrinėtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad vienam iš bendraturčių (K. R.) įsirengus nuotekų kaupimo rezervuarą, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, yra pažeidžiamos kito bendraturčio teisės į saugią aplinką, nes kyla grėsmė dėl vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos, o pagal tai, kokios patalpos įrengtos ir kaip jos naudojamos, vandens ir nuotekų klausimų išsprendimas būtinas, siekiant kokybiškai naudotis jomis. Todėl bendrasavininko A. B. pateiktus projektinius pasiūlymus, kuriuose buvo inkorporuota ir vandentiekio bei nuotekų dalis, teismas pripažino labiau atitinkančiais abiejų bendraturčių interesus. Teismas pripažino nepagrįstais K. R. argumentus, kad A. B. pateiktame projekte yra numatyta atlikti darbus, kurie rekonstrukcijos metu neatlikti (vandentiekis, nuotekos) bei nurodė, kad A. B. siekis įrengti vandentiekio ir nuotekų sistemas nepažeidžia bendraturčio K. R. interesų bendrojoje nuosavybėje. Iš teismo sprendimu nustatytų aplinkybių taip pat yra neabejotinai aišku, kad teisė pastato rekonstrukcijos įteisinimui be kito bendrasavininko sutikimo buvo pripažinta pagal ieškovo pateiktus projektinius pasiūlymus, kuriuose buvo fiksuoti ne tik faktiškai atlikti kaip savavališka statyba rekonstrukcijos darbai, bet ir darbai, kurie būtini pastato rekonstrukcijos įteisinimui atsižvelgiant į pastato faktinę paskirtį ir naudojimą. 

52.       Taigi, teismui pripažinus bendrasavininkui A. B. teisę be bendraturčio K. R. sutikimo pagal parengtus projektinius pasiūlymus gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato rekonstrukcijai įteisinti bei pripažinus, kad esamam pastatui, atsižvelgiant į jo naudojimą, būtina išspręsti vandens ir nuotekų klausimus, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo K. R. argumentai, kad ieškovas A. B. parengė iš esmės naują projektą, kuriame numatė naujus atliktinus darbus, susijusius su nuotekų surinkimo įrenginio projektavimu ir nuotekų šalinimu ir juos atliko, kai tuo tarpu turėjo statinio rekonstrukciją registruoti pagal K. K. 2016 m. projektą, tokiu būdu iš esmės pagerino bendrą daiktą be atsakovo sutikimo, patyrė išlaidas, kurios nebuvo būtinos. Pažymėtina, kad Lazdijų rajono apylinkės teismui priimant (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) statinio rekonstravimo projektas nebuvo parengtas ir teismo sprendime tai aiškiai ir neabejotinai buvo nurodyta, kad nagrinėjami tik K. K. 2016 m. rugsėjo mėn. parengti pagalbinio ūkio pastato-viralinės rekonstravimo projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos ir bus rengiamas projektas bei gaunamas statybą (rekonstrukciją) leidžiantis dokumentas. Be to, teismo sprendimu teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo pripažinta dėl viso ūkinio pastato su būsimais inžineriniais įrenginiais, o ne jo tam tikros dalies rekonstrukcijos įteisinimo.

53.       Rekonstruotas pastatas nėra atidalintas, rekonstrukcijos atlikimo bei registravimo metu priklausė bendrasavininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir šalys iki rekonstrukcijos įteisinimo neturėjo nusistatytos naudojimosi tvarkos turtu, nes objektyviai to nebuvo galima padaryti kol nebus atlikta pastato teisinė registracija po atliktos rekonstrukcijos.

54.       Pastate nuo pastatymo ir eksploatacijos pradžios veikė bendro naudojimo pirtis, pastate buvo gaminamas maistas, buvo naudojamas vanduo, kas neabejotinai reiškia, kad susidarė ir nuotekos, kurios iš šalių paaiškinimų, iki nuotekų šalinimo ir tvarkymo įrenginio pajungimo buvo šalinamos į gruntą. Sodyboje nėra kitų statinių, kuriuose yra galimybė naudotis vandeniu, gaminti maistą, praustis, skalbti. Esant faktinei ir akivaizdžiai matomai pastato naudojimo paskirčiai, apklaustas liudytoju, projektuotojas K. K. parodė, kad imperatyviai privalėjo numatyti projekte su nuotekų šalinimu ir tvarkymu susijusius sprendinius. Iš 2017 m. „Pagalbinio ūkio pastato-viralinės 4I1m, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninio darbo projekto Aiškinamojo rašto duomenų nustatyta, kad rekonstravimo metu prie esamų pirties patalpų pristatytos poilsio patalpos – įstiklintos verandos. Rekonstruotame pastate yra įrengti vidaus elektros tinklai, nuo vietinio šulinio atvestas vandentiekis. Pastate įrengtos plautuvės ir praustuvai, nuo kurių susidariusios nuotekos nuvedamos į suprojektuotą buities nuotekų valymo įrenginį. Pastate tualetai neįrengti dėl epizodinio pastato naudojimo ir bendraturčių nesutarimų. Taigi, projektuotojas užfiksavęs jau esamą vandentiekį ir bendraturčių įrengtas plautuves bei praustuvus, turėjo pasisakyti ir dėl susidariusių nuotekų tvarkymo. Tualetai patalpose nebuvo įrengti, todėl projektuotojas jų papildomai neprojektavo.

55.       Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovo argumentai, kad rekonstruotas pastatas yra tik pagalbinio ūkio pastatas, kuriame nėra privaloma turėti vandentiekį ir nuotekų sistemą, todėl buvo galima šios projektinės dalies nedaryti, įrenginių nemontuoti, nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti. Pats atsakovas pripažino, kad minėto rekonstruojamo ūkinio pastato faktinė paskirtis buvo pirtis, kurioje neabejotinai naudojamas vanduo, taigi ir prausikliai, muilas, o tai yra nuotekos, kurias privalu tvarkyti. Atsakovo teiginiai, kad jo naudojamoje pastato dalyje galimai nuotekos nesusidaro, kad jis jas ketina tvarkyti savarankiškai ir atskirai nuo ieškovo, atmestini taip neįtikinami. Projektuotojas pažymėjo, kad abiejų bendrasavininkų patalpose yra sumontuotos plautuvės ir praustuvai, į pastatą atvestas vietinis vandentiekis, kas sudaro prielaidą naudoti vandenį ir susidaryti nuotekoms. Be to, ir pats atsakovas pripažino, kad nuotekas leisdavo į gruntą, todėl atsakovo teiginiai, kad jo pastato dalyje įrengtais sanitariniais mazgais jis nesinaudoja, kad nuotekas tvarkys kažkokiu kitu būdu, yra visiškai neįtikinami. Be to, iš ieškovo pateiktų foto nuotraukų matyti, kad nuotekų vamzdis po statiniu atsakovo pusėje yra pajungtas. Nors atsakovas nurodė, kad tai padaryta be jo sutikimo, faktinė situacija dėl to nepasikeitė.

56.       Vadovaujantis išdėstytu pripažintina, kad tiek buitinių nuotekų tinklų ir valyklos projektavimas, tiek jų įrengimas buvo objektyviai būtinas dėl pačių bendraturčių sukurtos pastato naudojimo faktinės paskirties ir atliktas abiejų bendrasavininkų naudai ir interesais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo iniciatyva ir lėšomis suprojektuoti ir įrengti buitinių nuotekų tinklai ir valyklos yra skirti tenkinti vien ieškovo poreikius ir priklauso jam nuosavybės teise kaip atliktas turto pagerinimas, kurio išlaidų atsakovas neprivalo kompensuoti ir neprivalo priverstinai daikto įgyti nuosavybės teise. 

57.       Atsakovo argumentai dėl ieškovo delsimo įvykdyti teismo sprendimą – gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir registruoti statinį NTR dvejus metus, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo sprendimo įvykdymui reikėjo atlikti eilę darbų. Iš ieškovo pateiktų atliktų darbų eiliškumo matyti, kad ieškovas nuosekliai atliko visus būtinus rezultatui pasiekti veiksmus be nepagrįsto delsimo. Atsakovas ne tik neprisidėjo prie bendro turto rekonstrukcijos įteisinimo proceso, nebendradarbiavo su ieškovu, bet ir darė kliūtis bendraturčiui vykdant teismo sprendimą: 2018-02-09 teikė prieštaravimus Lazdijų rajono savivaldybės administracijai nesutikdamas su techninio darbo projekto sklypo sutvarkymo dalimi, 2019-04-08 – pasiūlymus ieškovui prašydamas koreguoti projekto Sklypo sutvarkymo ir Architektūrinę dalį. Pažymėtina, kad minėtuose pasiūlymuose nurodė, kad atsakovui yra priimtinas sprendinys dėl suprojektuotų valymo įrenginių, tačiau nurodė, kad įrengimai įrengti ne projekte numatytoje vietoje; pareiškė ieškinį ieškovui ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, kuriuo ginčijo 2018-01-04 ieškovui išduotą statybą leidžiantį dokumentą, o bylos nagrinėjimo metu reikalavimo atsisakė, dėl ko 2019-11-18 byla buvo nutraukta (Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)); išimtinai dėl atsakovo veiksmų Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas ieškovo prašymas ir nustatyta teismo sprendimo vykdymo tvarka, pagal kurią ieškovas A. B. buvo įpareigotas pranešti atsakovui K. R. apie planuojamų ūkio pastato kadastrinių matavimų atlikimo laiką, vykdytoją ir dalyvausiančius asmenis, o atsakovas buvo įpareigotas nurodytu laiku įleisti pranešime nurodytus asmenis į jo naudojamą pastato dalį kadastrinių matavimų atlikimui.

58.       Ieškovas A. B. detaliai nurodė patirtas išlaidas ir pateikė jas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Ieškovo A. B. patirtas išlaidas sudaro:

-       2017 m. rugpjūčio mėn. topografinio plano parengimas ((duomenys neskelbtini)), 181,50 Eur. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 26 p., topografinis planas yra sudėtinė projekto dalis. Ieškovas pasirinko mažiausią kainą pasiūliusį (duomenys neskelbtini), 2017-07-26 sudaryta sutartis Nr.17-135;

-       2017 m. „Pagalbinio ūkio pastato-viralinės 4I1m, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas (K. K.), 4 400 Eur. Ieškovas pasirinko mažiausią kainą pasiūliusį projektuotoją K. K., su kuriuo 2017-07-17 sudarė projektavimo sutartį Nr. 10-1. Atsakovo argumentai dėl per didelės projekto kainos paremti jo subjektyviomis prielaidomis. Liudytoju apklaustas projektuotojas parodė, kad projekto rengimo kainai neturėjo įtakos buitinių nuotekų tinklų ir valyklos projektavimo darbai. Atsakovo teiginiai, kad projektuotojas turėjo kainą mažinti, nes galėjo įtraukti projektinių pasiūlymų sprendinius į techninį darbo projektą, atmestini kaip jo subjektyvios prielaidos. Techninis darbo projektas turėjo būti rengiamas pagal pateiktus projektinius pasiūlymus ir teismo sprendimą. Projektiniai pasiūlymai nėra techninio darbo projekto sudėtinė dalis. Iš pateiktų pasiūlymų matyti, kad projektuotojo K. K. pasiūlyta kaina buvo mažiausia, palyginti su kitais gautais pasiūlymais;

-       2017-07-17 notarinio A. B. įgaliojimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), K. K. išdavimas (notarė D. Krikštolaitytė) 29,27 Eur. Įgaliojimas duotas projektuotojui siekiant sudaryti sąlygas projektuotojui tinkamai įgyvendinti prisiimtas pareigas. Kaip minėta, atsakovas su ieškovu nesikooperavo, savo paslaugų ir pagalbos nesiūlė. Apklaustas liudytoju K. K. parodė, kad vykdant sutartimi prisiimtas pareigas veikimas pagal įgaliojimą suteikia projektuotojui atstovaujamojo vardu teisę gauti tiesiogiai reikalingą informaciją ir padeda vykdyti sutartį, priešingu atveju visus su projektavimu susijusius klausimus būtų turėjęs spręsti pats statytojas A. B.. Išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis nagrinėjamu atveju;

-       skundo VĮ „Registrų centras“ parengimas (dėl servitutų įregistravimo) (advokatė N. Žukauskienė) 200 Eur ir Sutartinio servituto įregistravimas (VĮ „Registrų centras“) 31,56 Eur. Iš 2013-04-11 servituto sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas su sutuoktine, iš vienos pusės kaip servituto gavėjai, ir L. Ž., M. Ž. ir Ž. Ž., iš kitos pusės kaip servituto davėjai, sudarė servituto sutartį dėl 78 kv.m kelio servituto ir 172 kv. m kelio servituto. Servituto sutartis nebuvo registruota viešame registre, atsakovas nesiėmė sutarties registruoti, todėl tai padarė ieškovas. Kadangi dėl servituto registravimo kilo teisinių kliūčių, pripažintini pagrįstais ir ieškovo veiksmai kreipiantis dėl teisinės pagalbos į advokatą suteikimo ir administracinės skundo nagrinėjimo procedūros inicijavimo. Teisinis rezultatas buvo pasiektas, todėl išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis nagrinėjamu atveju;

-       2017-02-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 182-17-88 (antstolis G. Salickas) parengimo išlaidos 130 Eur. Iš ieškovo paaiškinimų, Lazdijų rajono apylinkės teismo   (duomenys neskelbtini) sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų aplinkybių matyti, svarstant šalių pateikus projektinius pasiūlymus buvo tirtos aplinkybės apie tai, kad po statiniu atsakovas buvo įrengęs nuotekų kaupimo rezervuarą, tačiau detaliai jo būklė, teisėtumas nebuvo tirti, tik pasisakyta, kad vandens ir nuotekų klausimų išsprendimas nagrinėtu atveju buvo būtinas. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovui nebendradarbiaujant su ieškovu bei siekiant įvertinti ar faktiškai esantis inžinerinis įrenginys ir jo būklė yra tinkama nuotekoms valyti, tinkamai parengti projektinius sprendinius, susijusius su buitinių nuotekų tinklais ir valymu, faktinės situacijos užfiksavimas buvo būtinas ir racionalus veiksmas;

-       2018-03-15 prašymo Lazdijų rajono savivaldybės administracijai ir 2018-04-16 prašymo Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūrai parengimas (advokatė N. Žukauskienė), 90 Eur.  Iš pateiktų raštų turinio nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją dėl išvados pateikimo dėl galimybės eksploatuoti bendraturčio K. R. įrengtą ir naudojamą nuotekų rezervuarą ir galimybės prijungti nuotekų tinklus prie jo bei į Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūrą prašydamas įvertinti ar nuotekų kaupimo įrenginys gali būti eksploatuojamas ir ar ieškovo faktiškai naudojamos pastato dalies nuotekų tinklai gali būti prijungti prie minėto įrenginio. Savivaldybė pateikė atsakymą, kad nėra įgaliota pasisakyti prašomu klausimu, o Agentūra 2018-04-27 atliko patikrinimą vietoje ir parengė aktą Nr. 3, kuriame nurodė, kad įrenginys negali būti eksploatuojamas, nes neatitinka nuotekų kaupimo rezervuarams nustatytų reikalavimų. Ieškovo išlaidos teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjamu atveju pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis;

-       nuotekų valymo įrenginio suprojektavimas, nupirkimas ir įrengimas ((duomenys neskelbtini)) 4 091,66 Eur. Ieškovas 2018-10-19 sudarė su (duomenys neskelbtini), pasiūliusia mažiausią kainą, sutartį Nr. EPS 98/2/18. (duomenys neskelbtini) pardavė ir sumontavo nuotekų valymo įrenginį. Nuotekų valymo įrenginys sujungtas su ūkiniu pastatu, funkcionuoja. Atsakovo argumentai, kad jo pastato dalyje esančios plautuvės nėra prijungtos prie nuotekų tinklų ir valymo įrenginio, kad jis juo nesinaudoja, kad ieškovas prieš jo valią išorinėje namo dalyje pajungė nuotekų tinklus, kad jis juos išardys, nėra reikšmingi. Įrenginiai objektyviai būtini tinkamam pastato eksploatavimui nepriklausomai nuo atsakovo subjektyvaus įsitikinimo. Nuotekos turi būti surenkamos tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo atskirai naudojamų pastato patalpų plautuvių, tiek iš bendros pirties plautuvės, nes jos pastate įrengtos abiejų šalių iniciatyva siekiant turėti galimybę naudotis vandeniu. Atsakovo argumentai dėl dviejų valymo įrenginių įrengimo vienam statiniui aptarnauti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas rekonstrukcijos vykdymo metu tokių įrenginių neįsirengė ir nepateikė įrodymų, kad turi rimtų ketinimų juos įsirengti, yra pradėjęs atitinkamus darbus. Priešingai, iš atsakovo paaiškinimų galima manyti, kad atsakovas linkęs neturėti jokių nuotekų valymo įrenginių;

-       Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymas su (duomenys neskelbtini), 150 Eur. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad techninio darbo projekto dalį dėl nuotekų šalinimo rengė rangovas (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis LR statybos įstatymo 42 straipsnio 1, 8 dalimis, STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93.12 punktu privalomoji civilinės atsakomybės draudimo sutartis – būtina;

-       2018-11-19 ieškovas sudarė privalomą nagrinėjamu atveju sutartį Nr. 19/11/18 su statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovu E. B. dėl pastato statybos techninės priežiūros paslaugų, patyrė 200 Eur išlaidų;

-       ieškovas patyrė išlaidas už 2019-03-08 notarinio pranešimo parengimą atsakovui apie numatytą pastato kadastrinių matavimų datą (notaras V. Lideikis) 15,24 Eur. Iš pateiktų ieškovo elektroninių laiškų atsakovui nustatyta, kad 2019-02-19, 2019-02-22 ieškovas kreipėsi į atsakovą ir pranešė apie ketinimus 2019-02-26 atlikti pastato kadastrinius matavimus. Atsakovas į 2019-02-26 pastato kadastrinius matavimus neatvyko. Iš 2019-02-22 ieškovui pateikto atsakovo atstovo rašto duomenų nustatyta, kad atsakovo atstovas prašė pateikti informaciją apie tai, dėl kokios priežasties siekiama atlikti kadastrinius matavimus, prašoma pakeisti 2017 m. projekto sprendinius, kad jie atitiktų turimo 2016-08-22 kadastro matavimų bylos duomenis ir 2016 m. projektą, tačiau apie tai, kad atsakovas neatvyks, nenurodė, kitos datos suderinti neprašė. Atsakovui nereaguojant į ieškovo kvietimą, pranešimas atsakovui per notarą apie atliktinus kadastrinių matavimų veiksmus, kurių dalyvavime turėtų dalyvauti ir bendraturtis, nagrinėjamu atveju buvo būtinas. Iš 2019-03-26 antstolės A. Kvaraciejienės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo nustatyta, kad atsakovas numatytą dieną 2019-03-25 į pastato kadastrinius matavimus neatvyko ir į patalpas neįleido. Atsakovo argumentai, kad šios išlaidos nebuvo būtinos, nes ieškovas galėjo apie pastato kadastrinių matavimų atlikimo laiką informuoti atsakovo advokatą atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovui neprivaloma žinoti kokios apimties teisinės pagalbos teikimo sutartis atsakovo sudaryta su advokatu, byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, kad atsakovas visais klausimais nurodė ieškovui kreiptis išimtinai į jo atstovą. Be to, apie tai atsakovo atstovui buvo žinoma. Atsakovui vengiant dalyvauti, taip kliudant ieškovui organizuoti kadastrinių matavimų atlikimą, ieškovas turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos klausimo išsprendimo. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) klausimas buvo išspręstas ir atsakovas buvo įpareigotas nustatytu laiku įleisti į savo pastato dalį asmenis kadastrinių matavimų atlikimui;

-       2019-07-15 pastato kadastrinių matavimų bylos parengimas (K. K. (duomenys neskelbtini)), 300 Eur. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad užbaigus statinio rekonstrukcijos darbus buvo atlikti statinio kadastriniai matavimai pagal 2019-02-18 ieškovo sudarytą sutartį su K. K. (duomenys neskelbtini). Statinio kadastriniai matavimai buvo būtini atlikti (LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 18 p.). Iš 2019-07-23 PVM sąskaitos faktūros Nr. 596 duomenų nustatyta, kad už papildomą nuvykimą į objektą ieškovui buvo priskaičiuota papildoma 100 Eur (su PVM) suma, kuri susidarė išimtinai dėl atsakovo vengimo bendradarbiauti su ieškovu;

-       2019-07-26 žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas ir plano parengimas, 181,50 Eur; 2019 m. liepos mėn. faktinės pastato sienų padėties sklype išpildomosios nuotraukos parengimas, 60,50 Eur ir 2019 m. rugpjūčio mėn. inžinerinių tinklų plano parengimas, 60,50 Eur (vykdytojas - (duomenys neskelbtini)). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad užbaigus statinio rekonstrukcijos darbus buvo atlikti minėti darbai, kurie nagrinėjamu atveju buvo būtini (LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 p., STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93.5 p. 93.6 p.);

-       projekto A laidos parengimas (projektuotojas K. K.), 400 Eur. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2019-09-12 ieškovas su projektą rengusiu projektuotoju K. K. sudarė sutartį Nr. 04-A-Bor dėl pagalbinio ūkio pastato-viralinės 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninio darbo projekto A laidos parengimo (projekto duomenų, pastato matmenų patikslinimo pagal VTPSI pastabas). Liudytoju apklaustas projektuotojas K. K. parodė, kad rengti techninio darbo projekto laidą šiuo atveju buvo būtina dėl pastato aukščio duomenų, patalpų 1-5 ir 1-6 plotų, rekonstruotu pastatu užstatyto ploto bei atitinkamų bendrųjų statinio rodiklių patikslinimo. Tai patvirtina ir byloje pateikta TDP A laida. Liudytojas parodė, kad rekonstruotas statinys yra netaisyklingos formos, jo matavimo dydžiai priklausomai nuo pasirinkto tašo gali būti gaunami skirtingi. Projekto laidos rengimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, tai yra papildomas darbas, todėl už darbą turėjo būti sumokėtas atskiras atlygis;

-       rinkliava už prašymą patvirtinti deklaraciją apie pastato statybos užbaigimą 25 Eur ir rekonstruoto pastato įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, 24,87 Eur. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2019-08-26 ieškovas sumokėjo rinkliavos mokestį už prašymą patvirtinti deklaraciją apie pastato statybos užbaigimą, bei 2019-10-28 ir 2019-10-30 mokestį už rekonstruoto Pastato įregistravimą Nekilnojamojo turto registre VĮ „Registrų centras“;

-       nuotekų šalinimo tinklo ir nuotekų valymo įrenginio kadastrinių duomenų nustatymas (VĮ „Registrų centras“), 100 Eur. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2019-12-16 ieškovas sudarė sutartį Nr. PS-12400(14.29) su VĮ „Registrų centras“ dėl statinių - nuotekų šalinimo tinklo ir valymo įrenginio, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo. 

59.       Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas A. B. patyrė rekonstruoto pastato įteisinimui bei registravimui vykdant teismo sprendimą 10 671,60 Eur išlaidų. Teismas pripažįsta, kad patirtos išlaidos nagrinėjamu atveju buvo būtinos tinkamam pastato rekonstrukcijos dokumentų parengimui ir įregistravimui viešajame registre. Išlaidos galimai būtų buvę patirtos mažesnės, jei pastato bendrasavininkai savalaikiai – prieš atlikdami rekonstrukcijos darbus būtų parengę rekonstrukcijos projektą ir gavę statybą leidžiantį dokumentą, o to nepadarius, atsakovas būtų bendradarbiavęs su ieškovu ir siekęs bendromis jėgomis sutvarkyti atliktos rekonstrukcijos dokumentus ir teisinę jos bei pastato registraciją. Tačiau tai nebuvo padaryta. Pastato rekonstrukcijos darbų užbaigimas ir teisinei registracijai atlikti būtinų dokumentų rengimas nagrinėjamu atveju buvo būtinas tinkamam pastato eksploatavimui, jo naudojimui ir išsaugojimui CK 4.76 straipsnio prasme, todėl ieškovas turi teisę reikalauti jo patirtų nuostolių atlyginimo vienam savo lėšomis atlikus minėtus darbus ir patyrus išlaidas. Teismas taip pat pripažįsta įrodytu ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 115,24 Eur išlaidų, kurios buvo patirtos išimtinai dėl atsakovo kaltės (15,24 Eur už atsakovo informavimą per notarą ir 100 Eur už K. K. (duomenys neskelbtini) papildomą atvykimą atlikti atsakovo atskirai naudojamos pastato dalies kadastrinius matavimus). Vadovaujantis išdėstytu, ieškinio reikalavimas tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas nuostolių atlyginimas 4896,80 Eur (115,24+5056,50-274,94, 479/1000=4896,80).

 

Dėl reikalavimo priteisti patirtas sklypo priežiūros išlaidas

60.       Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2016-05-27 sprendimu Nr. 5TS-544 patvirtintų Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklės nustato bendruosius ir specialiuosius tvarkymo, švaros ir tvarkos palaikymo reikalavimus, privalomus visiems fiziniams ir juridiniams asmenims jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtuose sklypuose bei tvarkomose teritorijose Lazdijų rajono savivaldybėje. Taisyklių 7,  9 punktai numato pareigą asmenims tvarkyti ir palaikyti švarą tvarkomose teritorijose patiems arba sudaryti sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus; nuolat užtikrinti švarą ir tvarką, valyti, tvarkyti, sušluoti, surinkti ir išvežti šiukšles, atliekas ir kitas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus; tvarkyti ir valyti teritorijas ne mažiau kaip du kartus per mėnesį; tvarkyti, genėti savo teritorijoje augančius želdinius, trukdančius kaimyninių sklypų savininkams, praeiviams, eismo dalyviams; miestų, miestelių bei kitų gyvenamųjų vietovių teritorijose žolę pjauti ne rečiau kaip 5 kartus per sezoną, neužstatytose teritorijose – ne mažiau kaip du kartus per sezoną, pirmą kartą iki liepos mėnesio 1 dienos, antrą kartą – iki rugsėjo 15 dienos; prižiūrėti, kad miestų, miestelių bei kitų gyvenamųjų vietovių teritorijose neaugtų savaiminiai krūmai ir piktžolės.

61.       Iš šalių paaiškinimų, liudytojos M. B. parodymų, o taip pat pateiktų byloje foto nuotraukų matyti, kad sklypas yra ant ežero kranto, tiek sklype, tiek už jo ribų auga lapuočiai medžiai, sklypo danga – žolė, sklype stovi skirtingose dalyse pastatyti statiniai, priklausantys šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš VĮ „Registrų centras“ NTR CDB duomenų nustatyta, kad sklypo plotas – 0,4 ha, sklypas nėra atidalintas, naudojimosi sklypu tvarka nenustatyta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad sklypas turi būti tvarkomas laikantis minimalių minėtu Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytų reikalavimų. Atsakovo argumentai dėl sklypo netvarkymo, žolės nepjovimo todėl, kad sklypas yra šalia miško, nepaneigia teisės aktais nustatytų pareigų sklypų savininkams.

62.       Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenų matyti, kad ieškovas, jo sutuoktinė nuo 2017 m. birželio mėnesio kėlė klausimą dėl sklypo priežiūros, siūlė sklypo priežiūrą pavesti rangovui, siūlė sklypą prižiūrėti bendrasavininkams pakaitomis, tačiau atsakovas su pasiūlymais nesutiko, kad sklypą šienautų pasamdyti tretieji asmenys nesutiko, teigė, kad jis savo sklypo dalį tvarko pats savo jėgomis ir jam nereikalinga pagalba šienavimui bei lapų rinkimui (2017-06-07 - 2017-06-09 susirašinėjimas). Iš 2017-07-02 - 2017-07-03 darytų foto nuotraukų ir susirašinėjimo matyti, kad sklypą ieškovas mėgino šienauti ir dalimis, tačiau atsakovo galimai faktiškai naudojama dalis liko neprižiūrėta. Atsakovas kategoriškai atsisakė duoti sutikimą dėl sklypo priežiūros kol nėra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Ieškovui pasamdžius rangovą ir sumokėjus už sklypo šienavimo darbus, atsakovui buvo pateikta sąskaita ir prašyta apmokėti jos ½ dalį. Iš 2017-10-27 ieškovo laiško ir fotonuotraukų matyti, kad ieškovas siūlė atsakovui atlikti sklypo paruošimo žiemai darbus, klausė jo nuomonės, siūlė organizuoti bendrą talką, tačiau atsakovas į ieškovo siūlymą neatsiliepė, sklypo netvarkė, todėl sklypo tvarkymo darbus nupirko ieškovas ir pateikė atsakovui apmokėjimui sąskaitą (2017-11-08 elektroninis laiškas). 2018 m. pavasarį ieškovas ir toliau kėlė sklypo priežiūros klausimus, atsakovui sklypo neprižiūrint ir nebendradarbiaujant su ieškovu dėl jo tvarkymo būdo, išlaidų pasidalinimo, sklypo tvarkymo darbus 2018 m. pavasario-rudens laikotarpiu nupirko ieškovas. Atsakovas ir toliau teigė, kad sklypas tarp bendrasavininkų nepadalintas, naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl jis neduos sutikimo jo tvarkymui, ieškovui prašant duomenų apie tai, kurią sklypo dalį jis tvarko ar tvarkys, neteikė. 2019 m. pavasarį ieškovo sutuoktinė vėl kreipėsi į atsakovą dėl sklypo tvarkymo (žolės pjovimo) prašydama pareikšti nuomonę bei pateikė foto nuotraukas, kuriuose matyti nešienautas sklypas (2019-05-19, 2019-07-01 elektroniniai laiškai). Šalims nepavyko susitarti dėl sklypo priežiūros ir 2020 – 2021 m. Atsakovas sklypo neprižiūrėjo, ši pareiga perkelta vienam ieškovui. Atsakovui nebendradarbiaujant, sklypo tvarkymo darbus nupirko ieškovas. 

63.       Atsakovas nesutinka apmokėti sklypo tvarkymo darbų. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas siūlė kitam bendraturčiui sklypo priežiūros būdus ar pats prižiūrėjo sklypą – pjovė žolę, grėbė lapus. Nors atsakovas teigė, kad savo sklypo dalį prižiūrėjo, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos apie tai, kad jis su sutuoktine kažkuriuo metu galimai pjovė žolę (2020-09-03 Nr. DOK-101636 priedas), nepaneigia visuma byloje pateiktų įrodymų nustatytų aplinkybių ir užfiksuotų sklypo nepriežiūros eilę metų fakto. Be to, atsakovo paaiškinimus paneigia ir paties atsakovo nuosekli pozicija nesutinkant su ieškovo sklypo tvarkymo pasiūlymais ieškovui elektroninio susirašinėjimo metu, jo atsisakymas tvarkyti sklypą užfiksuotas ir garso įrašuose (2020-09-09 Nr. DOK-104436). Atsakovas kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su ieškovu ir kooperuotis prižiūrint sklypą, nevykdė savo pareigos tvarkyti bendrą turtą, tokiu būdu piktnaudžiavo savo, kaip bendrasavininko teise.

64.       Atsakovas neįrodė, kad ieškovas netinkamai įgyvendino sklypo priežiūros pareigą, pažeidė atsakovo teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Atsakovas savo sklypo priežiūros pareigai įvykdyti nesiėmė jokių veiksmų, sklypo neprižiūrėjo eilę metų, taip pažeidė kito bendrasavininko teises ir interesus naudotis sklypu, todėl ieškovas turi teisę į nuostolių, kuriuos patyrė, atlyginimą. Kaip nustatyta, sklypą tvarkyti yra būtina, naudojimosi tvarka sklypu nenustatyta, todėl tvarkytinas visas sklypas, patirtos išlaidos yra protingo dydžio, sklypo plotas yra pakankamai didelis, todėl sutiktina su ieškovu, kad jis nepajėgus jo vienas prižiūrėti ir savo jėgomis sklypo šienauti, grėbti lapų. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų (2017-07-17 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/07/17, 2019-05-29 atskiro susitarimo prie sutarties su (duomenys neskelbtini), pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, perdavimo-priėmimo aktų ir apmokėjimo dokumentų nustatyta, kad 2017 - 2021 m. laikotarpiu minėta bendrovė suteikė sklypo priežiūros paslaugas (pjovė žolę, rinko lapus), o ieškovas patyrė 3315,66 Eur sklypo tvarkymo išlaidų. Vadovaujantis išdėstytu, ieškinio reikalavimas tenkinamas, iš atsakovo priteisiama ½ dalis ieškovo patirtų išlaidų – 1657,83 Eur.

 

Dėl reikalavimo priteisti bendro turto – šulinio remonto išlaidas

65.       VĮ „Registrų centras“ NTR CDB duomenimis taip pat nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso šulinys, statytas 1950 m. Iš 2017-08-06 ieškovo elektroninio laiško atsakovui matyti, kad ieškovas siūlė atsakovui pakeisti supuvusias medines šulinio konstrukcijas naujomis, kontaktų dėžutę, sutvarkyti laidus ir įrengti atskiras bendrasavininkams siurblių pajungimo vietas. Atsakovas, atsakydamas į elektroninį laišką be kitų aplinkybių nurodė, kad elektros įvadas šulinyje yra labai nesaugus ir pavojingas gyvybei. Todėl ieškovas nurodė, kad imsis priemonių šulinio sutvarkymui ir atskirų vandens siurblių pajungimo vietų įrengimui (2017-09-03 elektroninis laiškas) bei 2017-10-06 pateikė atsakovui šulinio sutvarkymo išlaidų dokumentus. 

66.       Ieškovo paaiškinimus apie šulinio būklę ir remonto būtinumą patvirtina liudytojos M. B. parodymai, kad šulinys nebuvo tvarkytas eilę metų, šiferio lakštai sutrūkę, krisdavo į vandenį, pro medines šulinio stogo sutrūnijusias konstrukcijas vanduo patekdavo ant surūdijusios elektros paskirstymo dėžutės, kurios pavojingą būklę pripažino ir pats atsakovas bei pateiktos foto nuotraukos, iš kurių matyti ieškovo ir liudytojos nurodyta šulinio ir jame įrengtos elektros paskirstymo dėžės būklė: šulinio stogo danga – šiferis, kraštai nuskilę, uždengti papildomu sluoksniu, medinės konstrukcijos, nors dažytos, tačiau su tarpais, vizualiai vertinant - senos (2020-09-03 Nr. DOK-101636 priedas). Atsakovas nesiėmė priemonių šulinio sutvarkymui, tačiau ir nesutiko prisidėti prie jo tvarkymo išlaidų. Atsakovo argumentai dėl šulinio dangčio geros būklės vertintini kritiškai. Juos paneigia nurodyti liudytojos parodymai, foto nuotraukos. Iš ieškovo pateiktų foto nuotraukų (2020-09-03 Nr. DOK-101630), pateiktų šulinio remonto išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad buvo pakeistos medinės šulinio stogo konstrukcijos, sumontuotas naujas stogas ir durelės, atlikta apdaila, dažymo darbai ir pakeista elektros instaliacijos dėžutė, atsakovui atskirai sumontuotas jungiklis ir rozetės, bendros 135,99 Eur (130,00 + 5,99) vertės. Atsakovo argumentai, kad už bendras šulinio remonto lėšas atsakovas įsirengė sau uždaromą dėžę su jungikliu ir rozetėmis, atmestini kaip nepagrįsti tai patvirtinančiais įrodymais. Argumentai, kad atsakovas po šulinio remonto negali naudotis šuliniu taip pat nebuvo pagrįsti tai patvirtinančiais įrodymais. Iš ieškovo paaiškinimų, jis šulinyje turi savo siurblį, kuris yra rakinamas, o atsakovo siurblio pajungimui yra atskirai sumontuotos rozetės ir jungtukas. Vandens padavimo žarna yra ta pati. Vadovaujantis išdėstytu, CK 4.76 straipsniu, ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, patirtos išlaidos yra protingo dydžio, remontuoti šulinio stogo konstrukciją ir pastatyti naują elektros paskirstymo dėžę buvo būtina siekiant toliau saugiai naudotis daiktu, todėl reikalavimas tenkinamas, iš atsakovo priteistina ½ dalis patirtų šulinio remonto išlaidų, 67,99 Eur.

67.       Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Atsakovo prievolė – piniginė, prievolė neįvykdyta, todėl reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

68.       Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 175  Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, 3735 Eur procese patirtos ieškovo teisinės pagalbos teikimo išlaidos, 4937,99 Eur atsakovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovo priteisiamos visos valstybės ir ieškovo patirtos ir pagrįstos rašytiniais dokumentais bylinėjimosi išlaidos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.

69.       Sprendimui įsiteisėjus grąžintinos Alytaus apylinkės teismui elektroninės civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos 2020-07-03 lydraščiu (2020-07-03 Nr. DOK-78386).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

 

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 4896,80 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 80 centų) nuostolių atlyginimo, 1725,82 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt penkis eurus 82 centus) bendro turto išlaikymo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 20d.) skaičiuojant nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3910 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. 

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Alytaus apylinkės teismui elektronines civilines bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

 

 

Teisėja                                         Daina Lisaitė