Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-261-1696-10].doc
Bylos nr.: N-261-1696-10
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla N-261-1696/2010

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.7

 (S)

 

 

                                            

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

 

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų      Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 

I.

 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. birželio     16 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. birželio 16 d. 12.20 val. Klaipėdos m., kelio atkarpoje Taikos pr. – Kauno g. iki H. Manto g. 44 namo, vairavo automobilį Mercedes Benz C220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai eismas labai intensyvus ir visos juostos užimtos, keitė važiavimo kryptį ir eismo juostą daugiau kaip tris kartus, nors pasukti, apsisukti ar sustoti jam nereikėjo. Savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 115 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro 2009 m. birželio 23 d. nutarimu A. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

A. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Institucijos nutarimą ir sušvelninti paskirtąją nuobaudą – grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, nes teisė vairuoti susijusi su darbu (b.l. 4).         

 

II.

 

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas padarė išvadą, kad A. K. kaltė padarius administracinį pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5), Institucijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 12, 13), kitais bylos duomenimis. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, nustatė ir atsižvelgė į A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Skirtos administracinės nuobaudos dydis atitinka sankcijos už šį pažeidimą ribas (ATPK 302 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad vien dėl savo užimamų pareigų policijos pareigūnai nėra laikomi šališkais, suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima (žr. Lietuvos vyriausiojo administracini teismo nutartis administracinėje byloje              Nr. N16-512/2007).

Teismas kritiškai vertino A. K. paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo aplinkybių, nes iš administracinio teisės pažeidimo protokole jo surašyto paaiškinimo matyti, kad padaręs pažeidimą jis iš esmės nepripažino ir teismo posėdžio metu neparodė, kad gailisi padaręs pažeidimą.

 

III.

 

A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro 2009 m. birželio 23 d. nutarimu paskirtą nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliaciniame skunde A. K. nurodė, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neteks darbo.

Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuras su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje, padarymo. ATPK 1242 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. KET 115 punktas numato, kad, jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 10), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 12, 13) patvirtina, kad A. K. 2009 m. birželio 16 d. 12.20 val. Klaipėdos m., kelio atkarpoje Taikos pr. – Kauno g. iki H. Manto g. 44 namo, vairuodamas automobilį Mercedes Benz C220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai eismas labai intensyvus ir visos juostos užimtos, keitė važiavimo kryptį ir eismo juostą daugiau kaip tris kartus, nors pasukti, apsukti ar sustoti jam nereikėjo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad A. K. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje, įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai.

Administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo padaryto pažeidimo iš esmės neginčija, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Nagrinėjau atveju A. K. paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

A. K. prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N11396/2007, N17 103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 301 straipsnį, nes šiuo straipsniu nustatyta, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visuma sudaro pagrindą taikyti 301 straipsnį. Ši aplinkybė teismo buvo įvertinta parenkant nuobaudą pažeidimo sankcijos ribose.

Pažeidėjos darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jai mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Be to,  pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodas ATPK 301 straipsnio taikymo taisykles, yra konstatavęs, kad nustačius byloje pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ATPK 301 straipsnis paprastai neturėtų būti taikomas (Administracinių teismų praktika Nr. 3 (13), p. 352). A. K. pakartotinai per metus laiko padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą. Ši aplinkybė sunkiną jo atsakomybę (ATPK 32 str. 5 p.).

Remiantis šiais  argumentais ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda paskirta pagrįstai. Taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ar skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Artūras Drigotas

 

 

Stasys Gagys

 

 

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė