Administracinė byla N-261-1696/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 39.2; 45.4.7
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos
pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio
teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties A.
K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Klaipėdos apskrities
vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. birželio 16 d. surašė A. K. administracinio
teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. birželio 16 d. 12.20 val.
Klaipėdos m., kelio atkarpoje Taikos pr. – Kauno g. iki H. Manto g. 44 namo,
vairavo automobilį Mercedes Benz C220, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini) kai eismas labai intensyvus ir visos juostos užimtos, keitė
važiavimo kryptį ir eismo juostą daugiau kaip tris kartus, nors pasukti, apsisukti
ar sustoti jam nereikėjo. Savo veiksmais A. K. pažeidė
Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 115 punkto reikalavimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo
policijos komisariato kelių policijos biuro 2009 m. birželio 23 d. nutarimu A. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 straipsnio
1 dalyje padarymą paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda su teisės
vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
A. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos
administracinį teismą, prašydamas pakeisti Institucijos nutarimą ir sušvelninti
paskirtąją nuobaudą – grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, nes teisė
vairuoti susijusi su darbu (b.l. 4).
II.
Klaipėdos apygardos
administracinis teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi A. K. skundą
atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas padarė išvadą, kad A. K. kaltė padarius administracinį pažeidimą įrodyta
administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5), Institucijos pareigūnų
tarnybiniais pranešimais (b.l. 12, 13), kitais bylos duomenimis. Institucija,
skirdama administracinę nuobaudą, nustatė ir atsižvelgė į A.
K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas
tokios pačios rūšies teisės pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Skirtos
administracinės nuobaudos dydis atitinka sankcijos už šį pažeidimą ribas (ATPK
302 straipsnis).
Teismas pažymėjo, kad vien
dėl savo užimamų pareigų policijos pareigūnai nėra laikomi šališkais,
suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima
(žr. Lietuvos vyriausiojo administracini teismo nutartis administracinėje
byloje Nr. N16-512/2007).
Teismas kritiškai vertino A. K. paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo aplinkybių, nes iš
administracinio teisės pažeidimo protokole jo surašyto paaiškinimo matyti, kad
padaręs pažeidimą jis iš esmės nepripažino ir teismo posėdžio metu neparodė,
kad gailisi padaręs pažeidimą.
III.
A. K. pateikė apeliacinį skundą,
kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos
31 d. nutartį, pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
kelių policijos biuro 2009 m. birželio 23 d. nutarimu paskirtą nuobaudą,
neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliaciniame skunde A. K. nurodė, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones
atėmimo, neteks darbo.
Dėl padaryto pažeidimo
nuoširdžiai gailisi.
Klaipėdos apskrities
vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuras su apeliaciniu skundu
nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl pažeidimo,
numatyto ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje, padarymo. ATPK 1242
straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu
metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę
eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą
situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį,
kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. KET
115 punktas numato, kad, jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos
užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar
sustoti.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 10),
policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 12, 13) patvirtina, kad A. K. 2009 m. birželio 16 d. 12.20 val. Klaipėdos m., kelio
atkarpoje Taikos pr. – Kauno g. iki H. Manto g. 44 namo, vairuodamas automobilį
Mercedes Benz C220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai
eismas labai intensyvus ir visos juostos užimtos, keitė važiavimo kryptį ir
eismo juostą daugiau kaip tris kartus, nors pasukti, apsukti ar sustoti jam
nereikėjo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus
įrodymus, daro išvadą, kad A. K. padarytas pažeidimas,
numatytas ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje, įrodytas ir kvalifikuotas
tinkamai.
Administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo padaryto
pažeidimo iš esmės neginčija, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos
administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta
nuobauda yra per griežta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano,
kad yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti
teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytas
pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų
litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių
mėnesių.
Nagrinėjau atveju A. K. paskirta
600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
A. K. prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir neskirti
teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas,
atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip
pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas
įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir
protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta
minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai
neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,
nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos
paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis
ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama
tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių
duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio
priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N11396/2007,
N17 103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą,
sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda
yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą
padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi
įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės
pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20
str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių
tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant
prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės
aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo
šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu
pažeidimu.
Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn
patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai
neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų
nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas
pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas
išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą
nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas,
apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas
veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo
atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Vien šios aplinkybės
konstatavimas nėra pagrindas taikyti 301 straipsnį, nes šiuo
straipsniu nustatyta, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visuma sudaro
pagrindą taikyti 301 straipsnį. Ši aplinkybė teismo buvo įvertinta
parenkant nuobaudą pažeidimo sankcijos ribose.
Pažeidėjos darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė
aplinkybė, leidžianti skirti jai mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai,
jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu
vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas
ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr.
pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007),
ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės
švelninimą.
Be to,
pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,
formuodamas vienodas ATPK 301 straipsnio taikymo taisykles, yra
konstatavęs, kad nustačius byloje pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių
ATPK 301 straipsnis paprastai neturėtų būti taikomas
(Administracinių teismų praktika Nr. 3 (13), p. 352). A. K. pakartotinai
per metus laiko padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą. Ši
aplinkybė sunkiną jo atsakomybę (ATPK 32 str. 5 p.).
Remiantis šiais
argumentais ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija
daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda
paskirta pagrįstai. Taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ar skirti
minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų
teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n
u t a r i a:
A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos
31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Artūras Drigotas
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
|