Administracinė byla Nr. N⁶²-2562/2010

Procesinio sprendimo kategorija 42.11 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarimo A. A. (A. A.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros (toliau - Institucija) vyresnysis inspektorius surašė A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, būdamas Švenčionių medžiotojų būrelio nariu, 2009 m. liepos 28 d., 22.30 val., be galiojančio medžioklės lapo medžiojo Švenčionėlių medžioklės būrelio medžioklės plotų vienete, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Taisyklės) 18.2, 60.2 ir 60.3 punktų reikalavimus ir padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 85 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Institucija 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu pripažino A. A. kaltu padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą administracinį teisės pažeidimą ir, atsižvelgdama į tai, kad A. A. šį pažeidimą padarė būdamas neįgalus, paskyrė 500 Lt baudą.

 

II.

 

A. A., nesutikdamas Institucijos nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti. Skundą grindė tuo, kad 2009 m. liepos 28 d. vakare buvo surašytas medžioklės lapas, kuriame visi medžiotojai pasirašė, ir grupelėmis išvyko medžioti į savo pasirinktas vietas. Jis nuvyko į prieš 10 m. pasistatytą medžioklės bokštelį, esantį Švenčionių medžiotojų būrelio medžioklės plotuose. Šis bokštelis yra 100 m atstumu nuo kelio, skiriančio Švenčionių ir Švenčionėlių medžiotojų būrelių medžioklės plotus. Šiame kelyje pasistatė automobilį. Pažymėjo, kad yra neįgalus, sunkiai vaikšto, todėl bokštelį specialiai pasistatė netoli kelio. Teigė, kad jis gerai žino Švenčionių medžiotojų būrelio medžioklės plotų ribas, todėl kitam medžiotojų būreliui priklausančiuose medžioklės plotuose nemedžiojo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 29 d. nutarimu Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 2 dalyje, bylos teiseną A. A. atžvilgiu nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, padarė išvadą, jog byloje nėra patikimų įrodymų, neginčijamai leidžiančių teigti, kad A. A. medžiojo neturėdamas galiojančio medžioklės lapo, taip pat, kad jis medžiojo ne savo būrelio medžioklės plotuose. Teismas pažymėjo, kad A. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn remiantis vien tik A. R. ir D. A. paaiškinimais apie tai, jog A. A. išėjo iš jų būrelio medžioklės plotų laikydamas rankose šautuvą, kuris buvo ne dėkle, buvo nusiteikęs agresyviai, nepateikė dokumentų, tačiau šie jų paaiškinimai buvo pateikti tiriant aplinkybes, susijusias su ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimu, o ne su Taisyklių pažeidimu. Kiti liudytojai apklausti nebuvo, o V. T. paaiškinimai apie tai, kad po incidento su kitais medžiotojais, A. A. buvo susijaudinęs ir jam nurodė, kad jį užsipuolė kito medžiotojų būrelio medžiotojai, įvertinti nebuvo.

 

III.

 

Institucija, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad visa byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog A. A. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą: liudytojai A. R. ir D. A. parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išėjo iš Švenčionėlių medžioklės būrelio medžioklės plotų laikydamas rankose šautuvą, be to, automobilį buvo pasistatęs ne kelyje, skiriančiame abiejų medžiotojų būrelių medžioklės plotus, o Švenčionėlių medžioklės būrelio medžioklės plotuose esančiame keliuke.

A. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad po svetimus medžioklės plotus nevaikščiojo ir juose nemedžiojo, tuo tarpu privažiavę prie jo automobilio A. R. ir D. A. jam grasino, dėl ko jis kreipėsi į policiją. Nurodo, kad jei 2009 m. liepos 28 d. jis iš tiesų būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą, A. R. ir D. A. iš karto būtų iškvietę policiją. Teigia, kad jo automobilis stovėjo kelyje, skiriančiame abiejų medžiotojų būrelių medžioklės plotus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 2 dalyje, bylos teisena A. A. atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu A. A. kaltinamas tuo, kad jis medžiojo svetimuose medžioklės plotuose neturėdamas galiojančio medžioklės lapo, tačiau Institucijos nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį, kas neapima medžiojimo svetimuose medžioklės plotuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N⁴⁴⁴-19/2010 ir 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N⁷-215/07). Iš to matyti, kad Institucijos nutarimu A. A. nebuvo nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, kurio padarymu buvo kaltinamas (ATPK 85 straipsnio 4 dalis). Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, pakeisti veikos kvalifikacijos negalėjo, nes byla buvo pradėta pagal A. A. skundą, kas reiškia, kad jo padėtis dėl skundo padavimo negalėjo pablogėti, todėl nagrinėjamu atveju tikrintina tik tai, ar A. A. medžiojo be galiojančio medžioklės lapo.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, nes A. A. veikoje nenustatytas ATPK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo būtinasis objektyviosios pusės požymis – medžiojimas. Nors teismo posėdžio metu liudytojai A. R. ir D. A. parodė, kad matė A. A. išeinantį iš jų medžiotojų būrelio medžioklės plotams priklausančio miško su šautuvu, neįdėtu į dėklą (b. l. 62), tačiau vien ši aplinkybė, nesant jokių kitų duomenų, medžiojimo fakto, t. y. kad A. A. siekė panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), nepatvirtina. Tokios pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi 2010 m. birželio 4 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N⁷⁵⁶-393/2010. Juo labiau, kad atvažiavus prieš tai paminėtiems liudytojams prie A. A. automobilio, jo durelės buvo atidarytos, o pats A. A. iš karto išėjo iš miško (b. l. 62), kas patvirtina A. A. versiją apie tai, kad jis miške buvo gamtiniais reikalais (b. l. 33). Pažymėtina ir tai, kad A. A. yra neįgalus ir sunkiai vaikšto (b. l. 15, 61), kas, be kita ko, patvirtina jo teiginius apie norą pasistatyti automobilį kuo arčiau jo įrengto medžiojimo bokštelio (b. l. 4 – 5). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. R. ir D. A. į Institucijos pareigūnus su pareiškimais dėl A. A. neteisėto šaunamojo ginklo laikymo ir naudojimo, nurodydami, be kita ko, ir šioje byloje nagrinėjamas aplinkybes, kreipėsi tik 2009 m. liepos 30 d., t. y. po to, kai A. A. pranešė policijai apie jį užpuolusius du vyriškius (b. l. 45 – 47). Be to, A. A. iškeltą įvykio versiją patvirtino liudytojas V. T., parodęs, kad 2009 m. liepos 28 d. vakare girdėjo konfliktuojančių žmonių balsus, o po incidento prie jo privažiavęs A. A. buvo susinervinęs ir pasakojo, kad jį užsipuolė kiti medžiotojai ir grasino ginklu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai	Antanas Ablingis
	Ričardas Piličiauskas
	Virgilijus Valančius