Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [N1-74-174-2014].docx
Bylos nr.: N1-74-174/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Sunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d.)
Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 8 p.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Sunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d.)
Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 8 p.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Nuosprendžio pateikimas vykdyti (BPK 342 str.)
Nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas (BPK 361 str.)

Civilinė byla Nr

                                                           Baudžiamoji byla Nr. N1-74-174/2014

                                                             Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00136-2013-1

                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                           1.2.4.2.8.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)

 



 

 

 

 

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

L I E T U V O S   R E S P U B L I K O S   V A R D U

 

2014 m. birželio 12 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,

sekretoriaujant Audriui Kvajauskui, Jelenai Ušakovai,

dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,

kaltinamajam L. V.,

gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

kaltinamojo atstovei pagal įstatymą I. V.,

nukentėjusiajam G. R.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., Asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, autokėbulo remontininkas, 1 kursas, neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

kaltinamasis L. V. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

Kaltinamasis L. V. 2013 m. gegužės 14 dieną, apie 22.00 val., už „Iki“ parduotuvės, esančios Klaipėdoje, Nidos g. 5, dėl chuliganiškų paskatų – mažareikšmės dingsties – įžeidimo,  prasilenkdamas su ta pačia gatve ateinančiu G. R., tyčia  ranka sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą ir padarė nukentėjusiajam kaukolės pamato kaulų lūžį, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą bei poodines kraujosruvas dešinės akies abiejuose vokuose, nedidelę kraujo išlają po dešinės akies obuolio jungine išorinėje srityje, kairiame paakyje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje  sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. V. dėl šio jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. liepos 14 d. jis susitiko su D. S. ir E. L.. Jam atėjus D. pasakė, kad jam vedžiojant šunį prie jo buvo prisikabinę kažkokie du vyriškiai ir spyrė šuniui į galvą. Sakė, kad jis su jais nekonfliktavo ir nuėjo namo. E. pasiūlė jiems eiti pavedžioti jo šunį ir jie visi trys išėjo pasivaikščioti. Ėjo per parkelį trise. Jis ėjo pirmas, o iš paskos ėjo jo draugai su šunimi. Priešais juos ėjo du vyriškiai, kurie atrodė agresyviai nusiteikę ir buvo neblaivūs. Buvo akivaizdu, nes jie svyravo. Jie ėjo link jo, keikėsi, vienas jų laikė ranką kišenėje. Jis išsigando, kad jam gali suduoti, todėl pirmas delnu sudavė šiam per veidą ir pastarasis nugriuvo ant žemės. Atrodo, kad prieš jam suduodant, D. pasakė, kad tai tie patys vyrai, kurie spyrė jo šuniui. Jam pasirodė, kad antras ėjęs asmuo taip pat nori jam suduoti, todėl sudavė ir šiam ir pastarasis taip pat nugriuvo. Paėję kiek toliau atsisuko ir matė, kad vienas asmuo atsikėlė, o kitas liko gulėti. Atsistojęs asmuo pasiėmė nuo žemės kažkokius popierius ir nuėjo. Takas, kuriuo jie ėjo, buvo išklotas plytelėmis. Nukentėjusysis griuvo ant nugaros. Jie apėjo apie ten esančius namus, ketino eiti pažiūrėti, kas atsitiko tam žmogui, kuris liko gulėti, tačiau buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Jis iš karto pasakė, kad tai jis sudavė tam žmogui. Tie asmenys buvo neblaivūs, tačiau nebuvo sumušti. Jie tik eidami keikėsi, o jis pagalvojo, kad gali jam suduoti, todėl taip pasielgė. Tačiau jokių daiktų nei jis, nei jo draugai iš tų asmenų tikrai nepaėmė. Eidami pasivaikščioti jie tikrai neketino ieškoti tų asmenų, kurie įspyrė D. šuniui.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis G. R. parodė, kad tą dieną girtavo su savo draugu D. P.. Abu buvo stipriai girti ir ėjo į lombardą, nes draugas ten turėjo reikalų. Einant sutiko kažkokius vaikinus, dabar jis blogai viską prisimena, tačiau atrodo, kad vienas vedėsi šunį be antsnukio, todėl jis padarė pastabą. Kokiu būdu jis išreiškė savo nepasitenkinimą, jis nepamena. Buvo pernelyg girtas. Daugiau jis nieko neprisimena. Atsigavo jau Reanimacijos skyriuje. Nukentėjusysis jo atsiprašė, atlygino padarytą žalą, jis jam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Prašo jam skirti kuo švelnesnę bausmę, nes jis dar jaunas.

Liudytoja M. G. patvirtino tas aplinkybes, kad ji dirbo kazino, esančioje Naikupės gatvėje.Buvo su keliais klientais išėjusi į lauką parūkyti. Matė, kad  taku ėjo keli jaunuoliai su šunimi, o priešais juos atėjo kitas žmogus. Ji visą laiką jų nestebėjo, tačiau matė, kad kažkuris jaunuolių sudavė vieną ar du smūgius tam žmogui ir šis nugriuvo ant žemės. Kito asmens, kuris būtų ėjęs su tuo žmogumi, ji nepastebėjo. Ji negali pasakyti, kas pirmas pradėjo konfliktą. Pirmiausiai ji išgirdo garsą, o tada sureagavusi pamatė, kas vyksta. Paties smūgio sudavimo momento ji nematė. Priėjusi prie gulinčio vyriškio matė kruviną jo veidą ir išmuštą dantį. Prie jo ji buvo tol, kol atvažiavo GMP.

Liudytojas D. S. patvirtino tas aplinkybes, kad iš tiesų tą vakarą jam išvedus į lauką šunį, ir tada jam einant priėjo du labai girti vyriškiai, vienas jų nieko nesakęs spyrė šuniui į galvą. Jis paklausė, kodėl šis taip elgiasi, tačiau šie jį keikė ir pagrasino, kad ir jam klius. Tada, nenorėdamas veltis į konfliktą, jis nuėjo namo. Tų asmenų neįsidėmėjo. Žino tik, kad vienas buvo žemesnio ūgio nei kitas. Vėliau jis susitiko su E. L. ir L. V. ir šiems papasakojo, kas įvyko. Šie jį pagyrė, kad jis nesivėlė į konfliktą. E. turi didelį šunį, todėl pasiūlė jiems eiti kartu jį pavedžioti. Ėjo iki šunų parkelio. Jis ėjo su E., o L. ėjo priešais juos. Takelis ten buvo siauras. Išgirdo, kad priešais juos ateinantys du vyrai keikėsi ir vadino juos „maliavkom”. Viskas vyko spontaniškai. Jis negali pasakyti, kaip L. jiems sudavė, tačiau abu vyrai nugriuvo ant žemės. Jis matė tik, kad L. buvo užsimojęs. Jie buvo labai išsigandę. Nuėję toliau pamatė, kad vienas asmuo atsistojo, o kitas taip ir liko gulėti ant žemęs. Tuojau pat jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Ten buvo tie patys asmenys, kurie spyrė jo šuniui, tačiau eidami pasivaikščioti jie tikrai neturėjo tikslo jų ieškoti.

Liudytojas E. L. patvirtino tas aplinkybes, kad susitikus su D. šis jam papasakojo apie tai, kad šiam vedžiojant šunį, kažkokie du girti asmenys jį užsipuolė ir įspyrė jo šuniui į galvą, bet jis norėdamas išvengti konflikto tiesiog nuėjo namo. Atėjus L. jie visi išėjo pavedžioti jo šuns į šunų parkelį. L. ėjo priekyje, o jie iš paskos. Priešai juos atėjo du vyrai, kurie jiems kažką pasakė. D. jam pasakė, kad tai tie patys amenys. Tuo metu L. sudavė smūgius tiek vienam, tiek kitam, ir abu vyrai nugriuvo ant žemės. Jie nuėjo toliau, nes buvo išsigandę. Atsisukę matė, kad vienas atsistojo, o kitas taip ir liko gulėti. Nutarė apeiti ratą ir tada sugrįžus pažiūrėti, kas jam nutiko. Tačiau buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Prieš įvykį šie vyrai nebuvo sumušti.

Liudytoja I. V. parodė, kad po įvykio jos sūnus labai išgyveno, pasikeitė. Nebenorėjo mokytis, norėjo dirbti, kad galėtų prisidėti prie žalos atlyginimo. Jis draugų labai mėgstamas, tikrai nėra peštukas. Su Valstybine ligonių kasa jie sudarė sutartį ir dalimis moka nukentėjusiojo gydymo išlaidas.

Liudytojas G. K. parodė, kad dabar įvykio neprisimena ir tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteiminio tyrimo metu apklausiant G. K. kaip liudytoją jis parodė, kad 2013 m. gegužės 14 d. atlikdamas tarnybines pareigas – patruliavo 2-o PK teritorijoje su kolega R. Koegst. Apie 22.00 val. iš Klaipėdos AVPK OVS buvo gautas pranešimas apie tai, kad  Klaipėdoje,  Nidos g. 7, yra sumuštas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą pastebėjo ant grindinio sėdintį vyriškį. Pagal liudytojo nurodytus požymius sulaikė tris jaunuolius – E. L., D. S., L. V. – ir pristatė į policijos komisariatą. Vienas iš vaikinų prisipažino sudavęs smūgį  nukentėjusiajam (b. l. 31–32).

Liudytojas A. Z. parodė, kad įvykio neprisimena. Teigė, kad prisimena, jog pamatė nugriuvusį asmenį ir iškvietė GMP. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tik negali patvirtinti, kiek ten buvo asmenų ir ar buvo su šunimi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją, A. Z. parodė, kad 2013 m. gegužės 14 (antradienį), apie 21.30 val.,  būdamas Žvejybos uosto rajone, netoli „Nese casino“, Nidos gatvėje, kalbėdamas su dviem pažįstamais, išgirdo garsą, sklindantį iš už nugaros, kaip kažkas būtų nukritęs. Atsisukęs pamatė, kad priešingoje gatvės pusėje, prie 7 namo kampo,  ant asfalto guli nukritęs žmogus, kuris nejudėjo, ir nuo jo nubėgančius tris vaikinus. Paties  nukritimo momento  jis nematė. Ar vyras buvo sužeistas ar nesužeistas,  iš tolo nematė, nes stovėjo 50 metrų atstumu.  Nukritęs vyras jam pasirodė  senas ir žilas. Vilkėjo pilkos spalvos striuke, mėlynos džinsinėmis kelnėmis. Iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino į bendrąjį pagalbos centrą 112  bei informavo apie nukritusį žmogų. Nubėgančių vaikinų neįsidėmėjo (b. l. 41).

Iš vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta vieta prie “Iki“ parduotuvės, esančios Nidos g. 5, Klaipėdoje (b. l. 8–14).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G. 990/13(03) nustatyta, kad G. R. padarytas odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje ant viršugalvio-smilkinio ribos užpakalinėje srityje, kairės vidurinės kaukolės pamato daubos lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, nesuspaudžiantis galvos smegenis, galvos smegenų dešinės kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimas be ryškių neurologinių židinių požymių, poodinė kraujosruva dešinės akies abiejuose vokuose, nedidelė kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine išorinėje srityje, poodinė kraujosruva kairiame paakyje, poodinė kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. Kaukolės pamato kaulų lūžis, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas,  poodinės kraujosruvos yra nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16–17).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, nors pastarasis jokios realios grėsmės jam nekėlė. Kaip paaiškino pats nukentėjusysis, jis tik išreiškė nepasitenkinimą, kad šuo vedžiojamas be antsnukio. Tačiau net tos aplinkybės kaltinamasis nenurodo. Jis tik aiškina, kad pamatęs du neblaivius asmenis pagalvojo, kad vienas iš jų, o po to ir kitas, gali jam suduoti, todėl pirmas sudavė smūgius.

Akivaizdu, kad kaltinamasis suvokė, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veidą, kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad tokiu būdu gali sužaloti jo sveikatą, ir nors to nesiekė, tačiau leido tokioms pasekmėms kilti. Jis turėjo ir galėjo numatyti, kad nuo suduotų smūgių nukentėjusysis gali nugriūti ant tako, kuris buvo padengtas plytelėmis, ir susižaloti. Kokio sunkumo sveikatos sutrikdymą jis norėjo padaryti, jam akivaizdžiai nebuvo svarbu, todėl jis veikė tiesiogine neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes. Nors kaltinamasis teigia, kad sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį, tačiau tai prieštarauja specialisto išvadai. O pats kaltinamasis ir liudytojai nurodo, kad prieš įvykį nukentėjusysis sužalotas nebuvo.

Kadangi kaltinamasis padarė tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus, nurodytus nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK135 str. 2 d. 8 p., nes tyčinis sunkus kūno sužalojimas buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Jis padarytas aiškiai rodant nepagarbą visuomenei, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą. Kaltinamojo elgesys buvo atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekimas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, jis padarytas dėl mažareikšmės dingsties. Buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tai įvyko viešoje vietoje. Tuo metu aplinkui buvo daug žmonių. Kaltinamojo elgesys buvo įžūlus. Savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi jį padaręs, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Paskiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas. Tačiau kaltinamasis anksčiau neteistas. Administracine tvarka baustas nebuvo. Nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis. Todėl jam taikytinos BK 90 str. ir BK 91 str. normos. Charakterizuojamas labai gerai. Nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Teismas nustato, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl jam taikytinos BK 92 straipsnio normos.

Teisėja, vadovaudamasi BPK 301str.–303 str.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p., ir taikant BK 91 str. 3 d., paskirti 2 m. laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 93 str.1 d. 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant 12 mėnesių tęsti mokslą bei nekeisti gyvenamosios vietos be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                                                          Violeta Miliuvienė


Paminėta tekste:
  • BK 135 str. Sunkus sveikatos sutrikdymas
  • BK
  • BK 90 str. Bausmių ypatumai nepilnamečiams
  • BK 91 str. Bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai
  • BPK
  • BK 93 str. Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės