Civilinė byla Nr. e2-4536-769/2019
Proceso Nr. 2-06-3-02248-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija:
2.6.1.3.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo centras“ ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo,
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 4 948,56 Eur skolą, 445,37 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovo 2017 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 760,00 Eur vartojimo kreditas 1 080 dienų terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 2 725,68 Eur palūkanas Sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2017-10-31 pradinė kreditorė su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė 2018-04-10 įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta 2018 m. gegužės 24 d. pranešimu. Ieškovė nurodė, kad susisiekus su atsakovu ir žodžiu susitarus dėl skolos padengimo dalimis, atsakovas atliko dvi įmokas – 2018-07-31 sumokėjo 150,00 Eur, 2018-08-13 sumokėjo 180,00 Eur, iš viso sumokėjo 330,00 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas susitarimo mokėti skolą dalimis nebevykdo, atsakovo įsiskolinimą ieškovei sudaro 4 948,56 Eur pagal Sutartį likusių mokėjimų ir 445,37 Eur delspinigiai. Iš ieškovės teismui pateikto rašto dėl trūkumų šalinimo matyti, kad 4 948,56 Eur sumą sudaro 2 617,88 Eur negrąžinto kredito ir 2 330,68 Eur pagal Sutartį mokėtinų palūkanų už laikotarpį nuo 2018-03-06 iki 2020-10-21, metinė palūkanų norma pagal sutartį 51,78 procentai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas savo prievolės sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą kreditą bei sumokėti sutartines palūkanas tinkamai nevykdė, todėl ieškinio reikalavimas dėl 2 617,88 Eur negrąžinto kredito tenkintinas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 330,68 Eur mokėjimo palūkanų nuo 2018-03-06 iki 2020-10-21 Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę ar kaip atlyginimas kreditoriui už skolininko naudojimąsi svetimais pinigais. Reikalavimai yra kilę iš vartojimo sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001, Nr. 3K-3-141/2006, Nr. 3K-3-211/2008, Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (LAT nutartis Nr. 3K-3-1137/2002, Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pradinė kreditorė 2018-04-10 perleido ieškovei reikalavimo teisę į 3 158,40 Eur sumą, kurią sudaro 2 726,69 Eur paskolos suma ir 428,83 Eur palūkanos, taip pat 2,88 Eur delspinigiai. Perleidus reikalavimo teisę, atsakovas sumokėjo 330 Eur, kurie pagal nustatytą eiliškumą turėjo būti užskaityti pirmiausia paskolai dengti, tačiau iš perduotos paskolos sumos ir reikalaujamos priteisti matyti, kad kredito dengimui buvo panaudota tik 108,81 Eur gautų pinigų,- likusi dalis, galimai buvo užskaityta palūkanoms. Įvertinus tai, jog ieškovės vykdoma veikla,- skolų išieškojimas, bet ne kreditų už palūkanas davimas, t. y., pajamų iš pinigų skolinimo bendrovė neuždirba, paskolų neišduoda, atsižvelgiant į 2018 m. balandžio 9 d. ir 2018 m. gegužės 24 d. pranešimus, kur duomenų apie palūkanų už naudojimąsi kredito likučiu skaičiavimą iki galutinio atsiskaitymo nėra, įvertinus tai, kad pradinis kreditorius, nutraukdamas sutartį nepareikalavo grąžinti ir visų už 1080 dienų suderėtų palūkanų,- ieškovei priteistina likusi nesumokėta palūkanų dalis iki reikalavimo teisės perleidimo, t. y. 207,64 Eur (428,83 Eur – (330 Eur - (2 726,69 Eur – 2 617,88 Eur), o ieškovės reikalavimas dėl 2 123,04 Eur palūkanų dalies, paskaičiuotų iki 2020-10-21 priteisimo, atmestinas, kaip nepagrįstas, kaip neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 6.1 straipsnis, 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.101 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškiniu ieškovė prašo priteisti ir nuo visos priteistinos sumos 5 procentus metinių palūkanų, įstatyme įvardijamų kaip minimalūs nuostoliai,- teismui nepateikti jokie įrodymai apie ieškovės patirtus didesnius nei minimalūs nuostoliai dėl atsakovo prievolės nevykdymo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1196-123/2012).
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius, jų sumą mažinant, įvertinus priteistiną palūkanų sumą: 254,30 Eur (2 617,88 Eur + 207,64 Eur)*0,05/100*180d.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. balandžio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).
Iš dalies patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Laikant, kad patenkinta apie 57 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 70 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo centras“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 617,88 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai septyniolika eurų 88 ct) negrąžinto vartojimo kredito, 207,64 Eur (du šimtai septyni eurai 64 ct) palūkanų, 254,30 Eur (du šimtai penkiasdešimt keturi eurai 30 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2019 m. balandžio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Rasa Augustė