Civilinė byla Nr. e2-1082-464/2023

Teisminio proceso numeris 2-55-3-00999-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.5; 3.1.18.6 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sondvitus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties, kuria buvo išspręstas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sondvitus“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sondvitus“ 129 491 Eur skolą su palūkanomis, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Sondvitus“ priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei šį turtą perleisti ar kitaip juo disponuoti.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies – ieškovės D. G. ieškinio reikalavimų užtikrinimui už 129 491 Eur sumą areštavo atsakovei UAB „Sondvitus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, uždrausdamas jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, areštavo atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą.

4.       Atsakovė UAB „Sondvitus“ 2023 m. spalio 3 d. pateikė teismui prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones arba jas pakeisti, nurodant, kad areštas netaikytinas konkrečiam turtui – žemės sklypui ir gyvenamajam namui, arba nustatant, kad žemės sklypą ir gyvenamąjį namą leidžiama įkeisti pagal Etapinio finansavimo paskolos sutarties nuostatas. Nurodė, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo areštuotas šis atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės turtas buvo areštuotas tuo metu, kai jau buvo pradėtas vykdyti projekto, kurio tikslas yra pastatyti ir visiškai įrengti gyvenamąją pastatą ant atsakovei priklausančio žemės sklypo etapinis finansavimas per sutelktinio finansavimo platformą. Areštavus turtą, finansavimas negali būti vykdomas, kadangi negali būti įgyvendinta esminė Etapinio finansavimo paskolos sutarties sąlyga – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimas.

5.       Atsakovės teigimu, Etapinio finansavimo paskolos sutartis 2023 m. rugsėjo 19 d buvo pasirašyta jai dar nežinant apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šios sutarties 4.2 papunktyje yra numatytos sąlygos, kurios turėjo būti įvykdytos siekiant paskolos sumos jai išmokėjimo, viena jų – užtikrinimo priemonių, dėl kurių šalys susitarė, pateikimas. Dėl taikytų disponavimo ribojimų negalint įkeisti nekilnojamojo turto, šio projekto vystymas bus nutrauktas, o atsakovė patirs didelių nuostolių, be kita ko, ir netesybų forma, kurie itin apsunkins bendrovės turtinę padėtį ir net gali sukelti jos nemokumą. Tokia situacija neatitiktų ir pačios ieškovės interesų, kadangi nemokumo bylos iškėlimo atveju kreditorius, kurio naudai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jokio pranašumo prieš kitus kreditorius neturi, ir stoja į bendrą kreditorių eilę.

6.       Atsakovės vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik neatitinka ekonomiškumo principų, bet gali lemti ir pačios ieškovės interesų pažeidimą – jos galimybių susigrąžinti investuotas lėšas sumažėjimą. Racionaliausias susidariusios situacijos išsprendimo būdas būtų leisti atsakovei užbaigti vystyti bendrą šalių projektą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir paskirstyti gautą naudą pagal šalių susitarimą. Tokia galimybė galima tik tuo atveju, jeigu skubiai bus panaikintas areštas žemės sklypui ir gyvenamajam pastatui, arba bus leista šį turtą įkeisti pagal Etapinio finansavimo paskolos sutarties nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo  ar panaikinimo.

8.       Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai, t. y. 2023 m. rugsėjo 18 d. susirašinėjimas elektroniniu paštu su atsakovės vadovu ir atsakovės atstovu – advokatu, taip pat tai, kad laikinosios apsaugos priemonės teismo pritaikytos 2023 m. rugsėjo 14 d., o jau 2023 m. rugsėjo 15 d. antstolis pradėjo vykdyti teismo nutartį (aprašė konkretų areštuojamą turtą), arešto faktą tą pačią dieną išviešinęs ir Nekilnojamojo turto registre, taip pat ieškovės nurodytos aplinkybės, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. (konkretaus turto aprašymo dieną) su ieškovės atstovu susisiekė atsakovės atstovas, leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, jog apie byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, priešingai nei ji teigia, tapo žinoma 2023 m. rugsėjo 15 d., o ne 2023 m. rugsėjo 19 d. ar vėliau. Suvokdama, kad jos turtui yra pritaikytas areštas ir žinodama juo sukeliamas teisines pasekmes – draudimą disponuoti turtu, įskaitant ir draudimą jį įkeisti, atsakovė savo valia ir rizika prisiėmė papildomus sutartinius įsipareigojimus sutarties kontrahentams, įkaitytinai ir dėl areštuoto turto įkeitimo. Toks atsakovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu ar atitinkančiu protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartą. Šioje situacijoje suteikti prioritetą atsakovės interesams ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, teismas pagrindo neįžvelgė.

9.       Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti ir atsakovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. galiojant ginčo turto areštui leisti šį turtą įkeisti pagal atsakovės sudarytą Etapinio finansavimo paskolos sutartį. Turto įkeitimas (hipotekos jam nustatymas) nesuteiktų galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo garantijų. Nustačius hipoteką ir atsakovei nevykdant savo turtinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, šis įgytų pirmumo teisę iš įkeisto turto patenkinti reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad, padengus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, lėšų pakaktų atsiskaityti ir su ieškove.

10.       Kitokios teismo išvados nenulėmė ir tokie atsakovės argumentai, kad, panaikinus turto areštą arba leidus jį įkeisti trečiajam asmeniui, atsakovė po projekto įvykdymo bei pajamų gavimo su ieškove pasidalintų pelną. Teismas pažymėjo, kad ginčas tarp šalių iš esmės ir kilo dėl turtinių įsipareigojimų ieškovei (ne)vykdymo, reikalaujant iš atsakovės skolos priteisimo. Siekdama panaikinti ar pakeisti jai taikomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nenurodo ir nepagrindžia, kokiu kitu būdu galėtų būti užtikrinamas ieškovės šioje byloje pareikštų 129 491 Eur, o po civilinių bylų sujungimo – net 214 879 Eur sumos reikalavimų įvykdymas.

11.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė, siekdama panaikinti (pakeisti) jai taikytas laikinąsias apsaugos priemones, turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 148 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, tačiau duomenų, kad tą ji būtų padariusi ar ketintų padaryti, taip pat nėra. 

12.       Konstatavęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar jų pakeitimo atveju nebūtų užtikrinamas ieškovės šioje byloje pareikštų reikalavimų, kurių suma fiziniam asmeniui laikytina didele, įvykdymas, pripažinęs, kad Vilnius apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nustatytos abi būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos neišnyko bei neįžvelgęs pagrindo padaryti išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jau nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų, teismas atsakovės prašymo panaikinti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovė UAB „Sondvitus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones arba jas pakeisti, nurodant, kad areštas netaikytinas žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems (duomenys neskelbtini), arba pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad šį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą leidžiama įkeisti pagal Etapinio finansavimo paskolos sutarties nuostatas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Šioje civilinėje byloje bus sprendžiamas ne piniginių lėšų priteisimo iš atsakovės ieškovei klausimas, o iš jungtinės veiklos gauto pelno, kuris yra atsakovės dispozicijoje, paskirstymo klausimas. Taigi, šalių interesai nėra priešingi ir negali būti supriešinami, nes yra nukreipti į vieningą tikslą – gauti pelną iš jungtinės veiklos. Atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir pakeitimo pateikė vadovaudamasi ne savo vienos, bet abiejų šalių interesais. Abi šalys yra suinteresuotos išsaugoti jungtinės veiklos metu pasiektą rezultatą, priešingu atveju ir nuostoliai turės būti dalinami abiem šalims.

13.2.                      Jei teismas nematytų galimybių visiškai panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių, jos turėtų būti bent modifikuotos taip, kad nesukeltų didelių neatitaisomų nuostolių abiem šalims. Atsakovės turtas buvo areštuotas būtent tuo momentu, kai jau buvo pradėtas vykdyti projekto, kurio tikslas yra pastatyti ir visiškai įrengti gyvenamąjį pastatą ant atsakovei priklausančio žemės sklypo, etapinis finansavimas per sutelktinio finansavimo platformą. Areštavus turtą, finansavimas negali būti vykdomas, kadangi negali būti išpildyta esminė Etapinio finansavimo paskolos sutarties sąlyga – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimas. Nutraukus projekto vystymą ne tik atsakovė patirtų nuostolių, kurie apsunkintų jos turtinę padėtį ar net sukeltų nemokumą, bet ir ieškovės interesai būtų pažeisti.

13.3.                      Teismas klaidingai nurodo, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir leidus įkeisti konkretų turtą finansuotojui ieškovės interesai tinkamai nebus apsaugoti. Leidimas įkeisti vieną turto objektą ar arešto konkrečiam objektui panaikinimas nepaneigia viso likusio atsakovės turto, t. y. lėšų, reikalavimo teisių, medžiagų ir t. t. arešto. Baigus vystyti projektą ir jį pardavus, lėšos, gautos kaip turto kaina, liks areštuotos ieškovės naudai. Būtent iš jų ieškovės reikalavimas galėtų būti patenkintas visiškai.

14.       Ieškovė D. G. atsiliepime prašo atskirojo skundo netekinti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. ir 2023 m. spalio 9 d. nutartis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis ir ginčo esmė teismo galės būti atskleisti ir nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nepaisant to, atsakovo skunde nurodomi argumentai labiausiai ir yra susiję su ginčo esme, nors šis klausimas negali būti išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų panaikinimo stadijoje, kai byla dar net nepradėta nagrinėti iš esmės.

14.2.                      Ieškovė niekada nesiderėjo ir nesitarė su atsakove dėl jokios bendros jungtinės veiklos ar investavimo į konkrečių objektų statybą.

14.3.                      Nepagrįsti ir atsakovės argumentai, kad nepanaikinus arešto ir atsakovei negavus finansavimo iš sutelktinio finansavimo platformos, tai apsunkintų atsakovės padėtį ar net galimai sukeltų jos nemokumą ir tokia situacija neatitiktų ieškovės interesų. Priešingai, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bent jau iš dalies atitiktų ieškovės interesus, nes areštuotas turtas liktų neįkeistas ir joks kreditorius neįgytų pirmumo teisės patenkinti savo reikalavimus iš šio turto, į jį galėtų būti nukreipiamas tiek ieškovės, tiek kitų atsakovės kreditorių reikalavimų patenkinimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16.       Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir ieškovės D. G. ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo 129 491 Eur vertės apeliantei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, areštavo apeliantės turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias apeliantei ir esančias pas apeliantę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą.

17.       CPK 149 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagal minėto straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 3 dalis).

18.       Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023). Kitaip tariant, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikio jau neturi būti iš naujo analizuojama, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje įtvirtintos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos ir negali būti kvestionuojamas nutarties, kuria jos buvo pritaikytos, teisėtumas ir (ar) pagrįstumas. Tokiu atveju yra analizuojamos tik aplinkybės, atsiradusios (pasikeitusios) po nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, bei sprendžiama, ar jos gali lemti kitokį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų vertinimą.

19.       Taigi, šalis, siekianti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turėtų įrodyti bent vieną iš dviejų CPK 149 straipsnio taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių: 1) dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas; 2) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.

20.       Apeliantės teigimu, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos dėl po Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties priėmimo jos su kitais asmenimis sudarytos Etapinio finansavimo paskolos sutarties, iš kurios kilusius įsipareigojimus (įskaitant įsipareigojimą įkeisti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą) ji turi įvykdyti. Nepanaikinus laikinų apsaugos priemonių, apeliantė patirs didelius nuostolius, galbūt taps nemoki. 

21.       Bylos duomenys patvirtina, kad vykdant pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis aprašė (areštavo) apeliantei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus –  žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodyto turto arešto faktas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2023 m. rugsėjo 15 d.

22.       Turto areštas apibrėžiamas kaip įstatymu nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio  3 dalis). Vadovaujantis turto arešto apibrėžimu galima daryti išvadą, kad taikant turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę, teismas nustato skirtingo pobūdžio turto arešto mastą, tai yra apriboja visas arba dalį areštuojamo daikto savininko turimų daiktinių teisių, esančių nuosavybės teisės sudėtinėmis dalimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnis). Kadangi kiekviena iš šių daiktinių teisių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – savo turiniu yra skirtingo pobūdžio, kiekvienos iš šių daiktinių teisių laikinas apribojimas sukelia skirtingo pobūdžio suvaržymus areštuojamo daikto savininkui.

23.       Valdymo teisės apribojimas suponuoja teisės įstatymu nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį priverstinį laikiną apribojimą (TAARĮ 2 straipsnio 10 dalis). Naudojimosi teisės apribojimas reiškia teisės naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti priverstinį laikiną apribojimą (TAARĮ 2 straipsnio 8 dalis). Disponavimo teisės apribojimas sukuria teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinį laikiną apribojimą (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis).

24.       Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties rezoliucinės dalies formuluotės akivaizdu, kad teismas taikė visų pirma apeliantei priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštą, laikinai apribodamas vieną iš jų savininkės teisių – disponavimą šiuo turtu, reiškiantį, kad areštuotas turtas, be kita ko, negali būti įkeistas tretiesiems asmenims. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023).

25.       Apeliantė 2023 m. rugsėjo 19 d. sudarė Etapinio finansavimo paskolos sutartį, kuria jai sutelktinio finansavimo būdu buvo suteikta 180 000 Eur paskola projekto įsigijimui ir vystymui.  Apeliantė įsipareigojo, paėmusi paskolos sumą etapais, paskolą grąžinti, mokėti palūkanas, bei kitus mokėjimus ir tinkamai vykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Apeliantė minėta sutartimi taip pat įsipareigojo savo iš sutarties kilusių prievolių įvykdymui užtikrinti įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (Etapinio finansavimo paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 2 punktas).

26.       Kaip minėta pirmiau, Nekilnojamojo turto registre prieš 4 dienas (t. y. 2023 m. rugsėjo 15 d.) iki 2023 m. rugsėjo 19 d. Etapinio finansavimo paskolos sutarties sudarymo jau buvo išviešintas juridinis faktas apie apeliantei nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo ir gyvenamojo namo areštą. Apeliantė, elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, 2023 m. rugsėjo 19 d. sudarydama Etapinio finansavimo paskolos sutartį, kuria, be kita ko,  įsipareigojo įkeisti jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą ir namą, jau turėjo žinoti (žinojo) apie ginčo turtui pritaikytus apribojimus. Žinodama (turėdama žinoti) apie žemės sklypui ir gyvenamajam namui pritaikytus disponavimo teisės apribojimus, o apie tokio fakto žinojimą liudija ir pirmosios instancijos teismo nutartyje aptarti įrodymai, bet visgi sudarydama Etapinio finansavimo paskolos sutartį, kuria ji įsipareigojo šiuos nekilnojamojo turto objektus įkeisti, apeliantė veikė savo pačios rizika.

27.       Atitinkamai, toks jau po turto arešto taikymo apeliantės tretiesiems asmenis prisiimtas įsipareigojimas objektyviai negali lemti išvados, kad ji įrodė dėl pasikeitusių aplinkybių išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ar jai taikytų laikinų draudimų neatitikimą proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimams. Apdairaus ir atsakingo elgesio standarto neatitikusių apeliantės veiksmų atlikimo faktas, prisiėmus riziką, kad dėl jos turtui taikomų apribojimų nebus galima įvykdyti savo įsipareigojimų pagal Etapinio finansavimo paskolos sutartį ir dėl to gali atsirasti finansinių nuostolių, negali būti pripažįstamas nauja aplinkybe CPK 149 straipsnio taikymo prasme, dėl kurios atsirastų pagrindas panaikinti apeliantei taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

28.       Pažymėtina ir tai, kad apeliantė vien deklaratyviai teigia, nepateikdama jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad dėl iš Etapinio finansavimo paskolos sutarties kilusio įsipareigojimo įkeisti žemės sklypą ir namą neįvykdymo ji faktiškai patirs didelius nuostolius. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė neturi galimybės Etapinio finansavimo paskolos sutarties pakeisti ar nutraukti, atidėti jos vykdymo, gauti finansavimo iš kito šaltinio ar imtis kitokių teisėtų priemonių, siekdama įgyvendinti projektą (CPK 178 straipsnis).

29.       Šiame kontekste aktualus ir proporcingumo principo taikymas, kuris sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas tiek taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir jas panaikindamas turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Patenkinus apeliantės prašymą iš esmės būtų ginamas tik jos pačios turtinio pobūdžio interesas (gauti pelno iš projekto), neatsižvelgiant į ieškovės interesą užsitikrinti, kad jai galbūt palankus teismo sprendimas būtų apeliantės realiai įvykdytas.

30.       Kitokio proporcingumo ar ekonomiškumo principų ginčo situacijoje interpretavimo nesuponuoja ir apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad turto įkeitimu šiuo atveju suinteresuotos abi šalys, jungtinės veiklos sutarties partnerės, jos abi yra suinteresuotos išsaugoti šalių jungtinės veiklos metu pasiektą rezultatą, nes ir nuostoliai turės būti dalinami abiem šalims. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad niekada nesiderėjo ir nesitarė su apeliante dėl bendros jungtinės veiklos ar investavimo į konkrečių objektų statybą. Ieškovė nesutiko ir su apeliantės teiginiu, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas (ar pakeitimas) atitiks ieškovės interesus. Priešingai, nurodė, kad panaikinus (ar pakeitus) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.

31.       Šiame bylos procesiniame etape, t. y. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (pakeitimo) klausimą, juo labiau šalims skirtingai aiškinant jų susitarimo turinį, sutartinių santykių teisinis kvalifikavimas negali būti atliktas, o tai, kokio pobūdžio teisiniai santykiai yra susiklostę tarp šalių, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Todėl nėra ir pagrindo padaryti išvadą, kad apribojimų apeliantės turtui netaikymas ar jų apimties sumažinimas atitinka ieškovės interesus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo 

32.       Vadovaujantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti (CPK 148 straipsnio 3 dalis).

33.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko (atsakovo) interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).

34.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi jai  pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti pakeistos tokiais būdais: 1) nurodant, kad areštas netaikytinas konkrečiam turtui – žemės sklypui ir gyvenamajam namui; 2) arba nustatant, kad žemės sklypą ir gyvenamąjį pastatą leidžiama įkeisti pagal Etapinio finansavimo paskolos sutarties nuostatas.

35.       Neabejotina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos proporcingai, o neproporcingi apribojimai neturi būti taikomi. Kaip minėta, CPK nuostatos, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, numato įvairius būdus, kuriais galima užtikrinti tinkamą šalių teisių pusiausvyrą: pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones galima pakeisti (CPK 148 straipsnio 1 dalis); teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir tada, kai atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 148 straipsnio 2 dalis); laikinąsias apsaugos priemones galima panaikinti (CPK 149 straipsnio 1 dalis); ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos sistemiškai ir taikomos tokiu būdu, kad viso laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu būtų išlaikoma tinkama šalių teisių ir interesų pusiausvyra, garantuojamas proporcingumo principo laikymasis viso atsakovo teisių suvaržymo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023).

36.       Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė pakeisti jai taikomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. netaikyti tam turtui, kuris jau yra areštuotas, arešto, kartu reiškiančio draudimą juo disponuoti, arba leisti jį įkeisti konkrečiam jos sutarties kontrahentui, nors, pažymėtina, nepanaikinus arešto tokių išimčių taikymas iš viso nėra galimas (žr. šios nutarties 22, 23 punktus). Kitaip tariant, prašyme naudojamos skirtingos lingvistinės formuluotės, bet iš esmės jos reiškia tą patį – arešto turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimą.  Siekdama būtent tokio rezultato apeliantė neįvardija jokių alternatyvių būdų, kaip šio prašymo tenkinimo atveju adekvačiai būtų užtikrinti dabar areštuotu turtu saugomi ieškovės interesai, jeigu jai teismo sprendimas būtų palankus. Apeliantė, vien prašydama pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nenurodo, kad CPK 148 straipsnio 2 dalyje išvardytomis priemonėmis (sumokant reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, pateikiant lygiavertį laidavimą, įkeičiant kitą turimą turtą ieškovės naudai) yra pasirengusi lygiaverčiai užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą. Taip pat į bylą nėra pateikti įrodymai, kad apeliantė turi kitą, nei šioje civilinėje byloje yra areštuotas, turtą, kurio vertės pakaktų ieškinio reikalavimams įvykdyti.

37.       Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir leidus apeliantei įkeisti apie žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės.

38.       Pagal teisinį reglamentavimą hipotekos kreditorius yra privilegijuotoje padėtyje kitų kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti hipoteka, atžvilgiu. Pagal CK 4.170 straipsnio 3 dalį hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta supaprastina skolos išieškojimo iš įkaito davėjo tvarka, pagal kurią jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. CPK 747 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ir tokia taisyklė, pagal kurią, hipotekos kreditoriui prieštaraujant, kad būtų išieškoma iš jam hipoteka įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikus antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima.

39.       Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, išieškoti iš hipoteka kitam asmeniui įkeisto turto nebūtų galima, hipotekos nustatymas žemės sklypui ir gyvenamajam namui, skirtingai nei nurodo apeliantė, apsunkintų skolos išieškojimo iš tokio turto galimybę ir neužtikrintų galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

40.       Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliantė neįrodė pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms pakeisti arba panaikinti. Pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai, o atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismui neleidžia padaryti kitokios išvados.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė