Civilinė byla Nr. e2YT-584-964/2017
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00413-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1; 3.4.5.2.; 3.4.5.19 (S)
(S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 18 d.
Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Pumputienei,
dalyvaujant pareiškėjui S. S., jo atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atstovui E. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S., D. L., D. S., B. S., V. K., Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas S. S. prašo atnaujinti terminą palikimui po E. S. mirties priimti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog E. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio S. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas S. S.. Po tėvo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes tėvai nekilnojamojo turto neturėjo, o baldus, rakandus, namų apyvokos daiktus paveldėjo mama E. S.. Ji mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties mama neįgijo jokio nekilnojamojo ir registruotino turto, todėl testamento nebuvo surašiusi. Dėl to pačios priežasties paveldėjimo byla neužvesta. Praėjusiais metais netikėtai privačioje aplinkoje iš giminaičių gavo informaciją, jog tėvo šeima iki karo nuosavybės teise valdė nekilnojamą turtą - žemę, kuri buvo nacionalizuota Lietuvos okupacijos metu, o Lietuvos Respublikos Seimui priėmus piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo bei žemės reformos įstatymus mama galėjo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Molėtų skyrius pateikė informaciją, jog mama E. S. 1991-11-07 pateikė Molėtų rajono Balninkų agrarinei tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į sutuoktinio S. S. turėtą 9,60 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). 2003-08-12 Utenos apskrities administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą, jog E. S. turi nuosavybes teisę į 9,60 ha žemės bei 2003-08-19 išsiuntė E. S. kvietimą į žemės sklypo ženklinimą, tačiau pastaroji neatvyko ir nedalyvavo, todėl nuosavybės teisės nebuvo atkurtos. Pareiškėjas teigia, kad siųstas pranešimas mamos nepasiekė, nes pastaroji prieš dešimt metų buvo mirusi. Po S. S. mirties E. S. bendru šeimos sutarimu paveldėjo mirusiojo daiktus, rakandus, namų apyvokos reikmenis. Priėmus įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nepriklausomybės laikais tėvo S. S. valdytą nekilnojamąjį turtą, motina aktyviais veiksmais siekė jį gauti nuosavybėn, pateikė visus reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau neužbaigė procedūros dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jos valios.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, kad suinteresuoti asmenys B. S., V. K., V. S., D. L. ir D. S. su pareiškėju yra broliai ir seserys, augo internate. Gavus duomenis apie žemę iš Nacionalinės žemės tarnybos, visą laiką vyko dokumentų paieška, rengimas, kad juos būtų galima pateikti teismui. Juridinę riekšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liduijimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, paaiškino, kad visi vaikai augo skirtinguose vaikų namuose, įvaikinti nebuvo. Su tėvais kartais bendraudavo. Į namus grįždavo kartą per mėnesį. Sesuo V. B. yra mirusi. Mama faktiniu valdymu priėmė namų apyvokos daiktus. Apie žemę sužinojo pernai, šeimos rate. Išgirdo, kad mama buvo kreipusis į Nacionalinę žemės tarnybą. Prieš tai manė, kad mama turto neturėjo, todėl jo neieškojo.
Suinteresuoti asmenys B. S., V. K., V. S., D. L. ir D. S. atsiliepimais į pareiškimą su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti ir bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius atsiliepimu pareiškimui neprieštaravo bei prašė atnaujinti terminą palikimui po E. S. mirties priimti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog E. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio S. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.
Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytą poziciją bei papildomai nurodė, kad minimas faktas netrukdytų atkurti nuosavybės teisę.
Pareiškimas iš esmės tenkintinas.
Iš santuokos liudijimo kopijos nustatyta, kad S. S. ir E. S. buvo sutuoktiniai. S. S. mirė (duomenys neskelbtini), o E. S. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016-08-31 pateikta informacija patvirtina, kad E. S. ir S. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Byloje esantys Utenos aps. Aluntos vis. Gruodžių ir Užuožerių kaimų išskirstymo viensėdžiais 1936-06-09 ir 1936-06-10 protokolai, S. S. 1940-04-15 prašymas įsigyti žemės ir Žemės ūkio ministerijos 1940-04-17 leidimas patvirtina, kad S. S. nuosavybės teise turėjo žemės. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktų duomenų matyti, kad Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Utenos aps. Aluntos vis. Gruodžių ir Užuožerių kaimų išskirstymo viensėdžiais byloje, pagrindiniame žemės nuosavybės teisių ir jų apsunkinimų aiškinamajame 1936-08-18 nutarime, skiltyje „Pirmųjų ar liustracinių žemės savininkų pavardės ir vardai“ įrašytas G. M., turėję 25,16 ha žemės; skiltyje „Dabartinių žemės savininkų pavardės ir vardai“ įrašyti „O. V. jpėd.“ (pavardė- taip dokumente, įpėdinis, įpėdiniai neįvardinti), turėjęs 12,58 ha skirtinės žemės. Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo S. S. buto- ūkio lape įrašyti: S. S., g. (duomenys neskelbtini), šeimos galva, ūkininkas, šeimininkas be samdinių; žmona L. (vardas dokumente), žemdirbė, dirbanti šeimos narė; dukterys V. ir V., tėvo išlaikomos; motina S. U., g. (duomenys neskelbtini), našlė, sūnaus išlaikoma. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriaus pateiktos informacijos bei pridėtų priedų matyti, kad E. S. 1991-11-07 pateikė prašymą, kuriuo prašė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. S. turėtą 9,60 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Iš 2003-08-12 Utenos apskrities administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius pažymos Nr. 16627, matyti, jog E. S. turi nuosavybes teisę į 9,60 ha žemės. 2003-08-19 buvo išsiųstas E. S. kvietimas Nr. 221 į žemės sklypo ženklinimą. Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro 2017-04-24 elektroniniu paštu notarės Faustinos Vaitavičiūtės pateikta informacija patvirtina, kad paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini) mirus S. S., ir (duomenys neskelbtini) mirus E. S., nepradėta.
Tam, kad pareiškėjas galėtų priimti ir įregistruoti palikimą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama E. S. po savo sutuoktinio S. S. mirties priėmė jo palikimą. Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 straipsnis).
E. S. po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą – mirusiojo daiktus, rakandus, namų apyvokos reikmenis priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Priėmus įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nepriklausomybės laikais S. S. valdytą nekilnojamąjį turtą, E. S. aktyviais veiksmais siekė jį gauti nuosavybėn, pateikė prašymą nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau neužbaigė procedūros, nes mirė, ką patvirtina ir pareiškėjo paaiškinimai. Taigi, mirus sutuoktiniui ji rūpinosi jo likusiu turtu, valdydama ir naudodama daiktus pagal tiesioginę jų paskirtį, t. y. E. S. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė.
Byloje nėra duomenų, kad po S. S. mirties likusį jo valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad E. S. po savo sutuoktinio S. S. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia S. S. palikimą faktiniu valdymu (LR CK 5.51 straipsnis).
Išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. S. priėmė palikimą po sutuoktinio S. S. mirties, kadangi po 1963-03-19 faktiškai pradėjo jį valdyti (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjui teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Pagal LR CK 5.50 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turi išreikšti savo valią per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Remiantis LR CK 5.57 straipsniu, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005).
Pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo tėvai mirties dieną neturėjo jokio įregistruoto jų vardu nekilnojamojo turto. Pareiškėjas apie motinos veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo turtą nežinojo, kaip ir nežinojo, kad tėvas turėjo žemės, be to tiek jis, tiek broliai su seserimis gyveno internate, ne visi tuose pačiuose namuose, todėl ir informacijos gavimas buvo ribotas (apsunkintas). Po motinos kreipimosi dėl nuosavybės teisės į sutuoktinio turėtą žemę, jai buvo siųstas kvietimas į žemės sklypo ženklinimą, tačiau pastaroji jau buvo seniai mirusi, taigi nuosavybės teisės ir negalėjo būti atkurtos. Pareiškėjas su tėvais bendravo retai. Šios priežastys sąlygojo, kad S. S. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi manė, kad jokio nekilnojamojo turto nėra. Tačiau tik sužinojęs apie tėvo turėtą žemę, iš karto kreipėsi į advokatę, rinko dokumentus teismui. Todėl aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina išvadą, kad terminas palikimui praleistas neturint duomenų apie palikimą, t. y. dėl objektyvių priežasčių. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepateikė, pareiškimui pritarė bei prašė jį tenkinti, paveldėjimo byla mirus E. S. nepradėta. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad tenkinus pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti po E. S. mirties, kitų asmenų interesai pažeisti nebus, todėl prašymas tenkinamas, terminas palikimui priimti atnaujinamas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,08 Eur. Jos priteistinos iš pareiškėjo, kurio iniciatyva pradėta byla (LR CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
pareiškimą iš esmės patenkinti.
Pripažinti, kad S. S. terminą palikimui po E. S. mirties (duomenys neskelbtini) praleido dėl svarbių priežasčių.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po E. S. (duomenys neskelbtini) mirties.
Atnaujinti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Priteisti valstybės naudai iš S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,08 Eur pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Šiškienė