ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2021 m. vasario 17 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 30 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4653-1139/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. S. 1 825,31 Eur negrąžinto kredito dalį; 140,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 19,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 825,31 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2022 m. kovo 21 d.; 600 Eur tarpininkavimo mokestį; 10,08 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 22 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 28 d.; 19,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1825,31Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. kovo 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 58 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad AB „NEO Finance“ ir A. S. 2019 m. lapkričio 21 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 2 000 Eur vartojimo kreditą 28 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 491,44 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 19,00 proc.) ir 246,65 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. kovo 21 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis ieškovei turėjo būti grąžintas Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nesilaikė sutarties sąlygų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 19 straipsnio bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovė, 2020 m. liepos 22 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu, nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Atsakovas skolos nesumokėjo ir liko skolinga ieškovei 1 825,31 Eur negrąžintą vartojimo kreditą.

3.       Atsakovas vengė vykdyti prievoles ieškovei ir toliau naudojasi vartojimo kredito lėšomis, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo palūkanas iki visiško kredito grąžinimo. Pagal Sutartį iš atsakovo turi būti priteistos 140,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo, t. y. 2020 m. liepos 28 d., ir 19,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 825,31 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2022 m. kovo 21 d.

4.       Vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 671,97 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 425,32 Eur, suma su nuolaida yra 246,65 Eur. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 31 dieną, visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma. Todėl, tarpininkavimo mokestis nagrinėjamu atveju yra 600,00 Eur.

5.       Atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas, ieškovė, pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktą, įgijo teisę reikalauti kompensuojamąsias palūkanas, todėl pagal Sutartį iš atsakovo prašė priteisti 10,08 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. kovo 22 d., iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 28 d., bei 19,00 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 825,31 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2022 m. kovo 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 30 d.  sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. S. 1 825,31 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 140,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 164,28 Eur tarpininkavimo mokestį,10,08 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150,16 bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas A. S. 2019 m. lapkričio 21 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 2 000 Eur vartojimo kreditą 28 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 491,44 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 19 procentų) ir 246,65 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. kovo 21 d. Atsakovas nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl 2020 m. liepos 22 d. ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Nutraukus sutartį atsakovas liko skolingas ieškovei 1 825,31 Eur vartojimo kredito dalį.

8.        Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievolę grąžinti 1825,31 Eur kredito dalį, sumokėti 140,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ir 10,08 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 22 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 28 d., todėl atsakovas pažeidė sutartinę prievolę. Sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 825,31 Eur kredito, 140,25 Eur mokėjimo palūkanų ir 10,08 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

9.       Teismas atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, 2014 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014 suformuota teismų praktiką, atsižvelgęs į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą, t. y.
2022 m. kovo 21 d., ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, bei tai, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, atmetė ieškovės reikalavimą dėl 19 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. kovo 21 d.

10.       Nurodė, kad sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs per sutarties terminą sumokėti ieškovei 246,65 Eur tarpininkavimo mokestį (su nuolaida). Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą šalys susitarė, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida, tačiau vartojimo kredito gavėjui vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11. punktu.

11.       Teismas įvertinęs šalių Sutarties nuostatas bei Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, padarė išvadą, jog Sutartyje numatytas tarpininkavimo mokestis, kuriam taikyta nuolaida, vertintinas kaip civilinės atsakomybės forma, kurios tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, todėl, remiantis aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika analogiško pobūdžio byloje, ieškovės parengtos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis, kuriam taikyta nuolaida, laikytinas netesybomis. Pažymėjo, kad paprastai tokio pobūdžio bylose kredito sutarties šalių individualiai neaptartos sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri mokama tik netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, yra kvalifikuojamos kaip netesybos, kurios sutarties sudarymo metu nėra pakankamai aiškios vartotojui, todėl kredito davėjui nepriteisiamos (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje e2A-110-796/2020 ir kt.).

12.       Teismas atsižvelgęs į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri imperatyviai draudžia skaičiuoti didesnius nei 0,05 proc. dydžio delspinigius ar už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, nurodytą teismų praktiką, reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio pritesimo tenkintino iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisė 164,28 Eur tarpininkavimo mokestį (1825,31 Eur × 0,05 proc. ×180 dienų = 164,28 Eur).

13.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. 

14.       Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 suformuotą teismų praktiką, sprendė, kad ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (19 procentų) viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas (neterminuotai), taip pat neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė, formuluodama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, nepaneigia ankstesnėje praktikoje pateiktų išaiškinimų nurodytu klausimu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad jog įstatymas imperatyviai draudžia skaičiuoti didesnius nei 0,05 proc. dydžio delspinigius ar už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, ieškovės prašymą dėl 19 procentų kompensacinių palūkanų už negrąžintą kreditą, skaičiuojamų nuo 2022 m. kovo 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė.

15.       Teismas tenkinęs 83,08 proc. konkrečia pinigų suma išreikštų ieškinio reikalavimų ir 33,33 procentus procentine išraiška išreikštų ieškinio reikalavimų, sprendė, kad viso ieškinio reikalavimai patenkinti 58,2 procentais ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisė 150,16  Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

15.                      Apeliaciniu skundu apeliantė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 30 d. sprendimą už akių dalyse: 1) dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo, A. S. 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 825,31 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 21 d.); 2) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo, A. S. 258,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo: kitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 30 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. S. 75,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

15.1.                      Apeliantė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, be kita ko, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai.

15.2.                      Nurodė, kad apeliantė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo visa mokama palūkanų suma – 491,44 Eur. Šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. kovo 21 d., todėl apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. kovo 21 d.

15.3.                      Nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad ieškovės ieškinyje reikalaujamų priteisti negautų pajamų (nuostolių) dydis nėra realus, ir nurodo, kad vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, apeliantės reikalavimas priteisti 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 1 825,31 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2022 m. kovo 21 d., turėjo būti tenkintas.

15.4.                      Apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17.                      Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

        Dėl faktinių bylos aplinkybių

18.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal apeliantės AB „NEO Finance“ ir atsakovas A. S. 2019 m. lapkričio 21 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur kreditas. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo per 28 mėnesių terminą grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (kurią sudaro 491,44 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma 19 procentų) ir 246,65 Eur tarpininkavimo mokestis) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2022 m. kovo 21 d. 

19.                      Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas ieškovei 1 825,31 Eur negrąžintą vartojimo kreditą. Ieškovė 2020 m. birželio 22 d. raginimu, paragino atsakovą sumokėti įsiskolinimą. Kreditorė 2020 m. liepos 22 d. atsakovui siųstu išankstiniu pranešimu, nuo 2020 m. liepos 28 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

20.                      Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

21.                      Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ji yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, todėl, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, apeliantė patiria nuostolius.

22.                      Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis).

23.                      CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). 

24.                      Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki Sutarties pabaigos, sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

25.                      Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu Sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas įvertinęs apeliantės skundo argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.

26.                      Pažymėtina, kad teismų praktika yra skirtinga. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

27.                      Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. liepos 28 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

28.                      Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

29.                      Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

30.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

31.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

32.                      Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (19 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2022 m. kovo 21 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį.

33.                      Teismas pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

34.                      Vertindamas ieškovės prašomas negautas pajamas, teismas pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 19 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 1 825,31 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

35.                      Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

36.                      Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 140,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. liepos 28 d.; 2) 19 procentų mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 825,31 Eur nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. liepos 28 d. (sutarties nutraukimo data) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 21 d.).

37.                      Byloje nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo 2020 m. liepos 28 d. atsakovas nebuvo sumokėjęs 140,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė. Kaip jau minėta, sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų 491,44 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

38.                      Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 21 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 19 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2019 m. gruodžio 21 d. – 31,66 Eur; 2020 m. sausio 21 d. – 30,76 Eur; 2020 m. vasario 21 d. – 29,83 Eur; 2020 m. kovo 21 d. – 28,90 Eur; 2020 m. balandžio 21 d. – 27,95 Eur; 2020 m. gegužės 21 d. – 26,98 Eur; 2020 m. birželio 21 d. – 26,00 Eur; 2020 m. liepos 21 d. – 25,00 Eur; 2020 m. rugpjūčio 21 d. – 23,99 Eur; 2020 m. rugsėjo 21 d. – 22,96 Eur; 2020 m. spalio 21 d. – 21,91 Eur; 2020 m. lapkričio 21 d. – 20,85 Eur; 2020 m. gruodžio 21 d. – 19,77 Eur; 2021 m. sausio 21 d. – 18,68 Eur; 2021 m. vasario 21 d. – 17,56 Eur; 2021 m. kovo 21 d. – 16,43 Eur; 2021 m. balandžio 21 d. – 15,28 Eur; 2021 m. gegužės 21 d. – 14,12 Eur; 2021 m. birželio 21 d. – 12,93 Eur; 2021 m. liepos 21 d. – 11,73 Eur; 2021 m. rugpjūčio 21 d. – 10,51 Eur; 2021 m. rugsėjo 21 d. – 9,26 Eur; 2021 m. spalio 21 d. – 8,00 Eur; 2021 m. lapkričio 21 d. – 6,72 Eur; 2021 m. gruodžio 21 d. – 5,42 Eur; 2022 m. sausio 21 d. – 4,09 Eur; 2022 m. vasario 21 d. – 2,75 Eur; 2022 m. kovo 21 d. – 1,40 Eur).

39.                       Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 19 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nurodyto šios nutarties 38 punkte.

Dėl bylos procesinės baigties

40.                      Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

41.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

42.                      Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 258 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 58 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad patenkino 83,08 procentus konkrečia pinigų suma išreikštų ieškinio reikalavimų ir 33,33 procentus procentine išraiška išreikštų ieškinio reikalavimų ir nusprendęs, kad viso patenkinta 58,2 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisė 150,16 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tikslintinas  pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas.

43.                      Ieškovė sumokėjo 58 Eur žyminį mokestį už 2 575,64 Eur suma išreikštą turtinį ieškinio reikalavimą, už kitus ieškinio reikalavimus, kurie išreikšti procentine išraiška, ieškovė papildomai žyminio mokesčio nemokėjo, todėl nagrinėjamu atveju priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti skaičiuojamos nuo patenkintų ieškinio reikalavimų, išreikštų konkrečia pinigų suma.

44.                      Pirmosios instancijos teismas patenkino 83,08 procentus (2139,92 Eur : 2575,64 Eur x 100 proc. = 83,08 proc.) ieškinio reikalavimų, todėl patenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, kurias ieškovė prašė priteisti ne konkrečia pinigų suma, o procentine išraiška, apskaičiuojama nuo nesumokėtos kredito sumos, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis iš esmės nesikeičia, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 83,08 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 214,35  Eur (258 Eur x 83,08 proc.= 214,35 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45.                      Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 275 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 žyminis mokestis ir 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliantės patirtų išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.9. punkte nustatyto dydžio. Taip pat teismas atsižvelgia į skundo esmę, keliamus teisinius klausimus, į procesinio dokumento turinio visumą, taip pat į tai, kas pasisakyta dėl pirmosios instancijos patirtų išlaidų, nors šioje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų skundas tenkintinas iš dalies. Teismo vertinimu yra pagrindas apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas priteisti visa apimtimi. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliantei iš atsakovo iš viso priteistinos 275 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 30 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 825,31 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt penkių eurų 31 ct) negrąžintą vartojimo kreditą; 140,25 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 25 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 164,28 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 28 ct) tarpininkavimo mokestį; 10,08 Eur (dešimties eurų 08 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas; 19 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. liepos 28 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 21 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. liepos 21 d. – 25,00 Eur; 2020 m. rugpjūčio 21 d. – 23,99 Eur; 2020 m. rugsėjo 21 d. – 22,96 Eur; 2020 m. spalio 21 d. – 21,91 Eur; 2020 m. lapkričio 21 d. – 20,85 Eur; 2020 m. gruodžio 21 d. – 19,77 Eur; 2021 m. sausio 21 d. – 18,68 Eur; 2021 m. vasario 21 d. – 17,56 Eur; 2021 m. kovo 21 d. – 16,43 Eur; 2021 m. balandžio 21 d. – 15,28 Eur; 2021 m. gegužės 21 d. – 14,12 Eur; 2021 m. birželio 21 d. – 12,93 Eur; 2021 m. liepos 21 d. – 11,73 Eur; 2021 m. rugpjūčio 21 d. – 10,51 Eur; 2021 m. rugsėjo 21 d. – 9,26 Eur; 2021 m. spalio 21 d. – 8,00 Eur; 2021 m. lapkričio 21 d. – 6,72 Eur; 2021 m. gruodžio 21 d. – 5,42 Eur; 2022 m. sausio 21 d. – 4,09 Eur; 2022 m. vasario 21 d. – 2,75 Eur; 2022 m. kovo 21 d. – 1,40 Eur), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 139,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugpjūčio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 214,35 Eur (dviejų šimtų keturiolikos eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini, 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja                         Vilija Valantienė